Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių iš ikisutartinių santykių kilusių nuostolių atlyginimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-117-781/2024

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06893-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.8.4.;

2.6.10.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės (pranešėja) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dirbti“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dirbti“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių iš ikisutartinių santykių kilusių nuostolių atlyginimą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovas P. V. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Dirbti“ 22 330 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Ieškovas nurodė, jog 2020 m. gruodžio 9 d. su atsakove sudarė preliminariąją nepastatyto 2 kambarių 45 kv. m ploto buto adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas), pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Sutartyje turto pirkimo–pardavimo kaina nustatyta 64 930 Eur, ieškovas sumokėjo 10 000 Eur avansą. Atsakovės prašymu šalys pasirašė 2021 m. rugpjūčio 12 d. sutarties priedą dėl kainos pakeitimo ir turto kaina buvo padidinta 5740 Eur, o bendra turto kaina sutarta 70 670 Eur. Ieškovas papildomai sumokėjo atsakovei 5740 Eur avansą. Ieškovui laukiant, kol bus įregistruotas turto baigtumo procentas viešame registre, kad būtų galima atlikti turto vertinimą ir vėliau ieškovui gauti banko kreditą turtui pirkti, atsakovė 2022 m. liepos 6 d. raštu paprašė vėl sudaryti papildomą susitarimą, nustatant naują turto kainą – 85 140 Eur. Kartu atsakovė 2022 m. liepos 20 d. įdėjo sutarto turto pardavimo skelbimą į savo tinklalapį, taip pat į portalą www.aruodas.lt, nurodydama turto kainą 99 999 Eur. Su atsakovės 2022 m. liepos 6 d. rašte siūlymu dar kartą padidinti turto kainą ieškovas nesutiko.

4. Atsakovei atsisakius pašalinti turto pardavimo skelbimus, nepavykus susitarti 2022 m. rugpjūčio 6 d. derybose bei atsakovei atsisakius sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovas 2022 m. rugpjūčio 24 d. pateikė atsakovei rašytinį reikalavimą dėl avanso ir netesybų pagal preliminariąją sutartį sumokėjimo. 2022 m. rugpjūčio 26 d. atsakovė ieškovui grąžino pagal sutartį sumokėtą 15 740 Eur avansą bei 2000 Eur kompensaciją. Atsakovė šalių sutartą butą 2022 m. rugsėjo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė trečiajam asmeniui už 95 000 Eur kainą.

5. Ieškovas prašė ginti nesudarytos pagrindinės sutarties tinkamo įvykdymo lūkesčio interesą, jam priteisiant 24 330 Eur kainų skirtumą tarp jo nesudarytos pagrindinės sutarties kainos (70 670 Eur) ir atsakovės sudarytos sutarties su trečiuoju asmeniu kainos (95 000 Eur). Kadangi atsakovė ieškovui sumokėjo 2000 Eur kompensaciją, ieškovas prašomą priteisti nuostolių atlyginimą šia suma mažino iki 22 330 Eur (24 330 – 2000).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. birželio 6 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino.

7. Teismas įvertino tai, jog nors atsakovė ir nurodė, kad 2022 m. birželio 22 d. informavo ieškovą, jog vyksta 85 proc. baigtumo registracijos procesas, tačiau byloje neteikė įrodymų, kad 85 proc. baigtumas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre iki šalių Sutartimi sutarto termino – 2022 m. birželio 30 d. Iš byloje pateiktų 2022 m. balandžio 11 d. ir 2023 m. sausio 20 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų teismas nustatė, kad tuo metu buvo įregistruotas tik 56 proc. buto baigtumas. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo išvadą, kad iki termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pabaigos atsakovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų ieškovui – neįregistravo buto 85 proc. baigtumo, todėl vien dėl šios priežasties nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė buvo sudariusi realias sąlygas, prielaidas bei pagrindą pasirašyti pagrindinę sutartį.

8. Nusprendė, kad šalių derybos dėl pagrindinės sutarties iš esmės buvo baigtos ir pasiekusios aukščiausią derybų pažangos laipsnį bei pagrįstą šalių tarpusavio pasitikėjimą. Ieškovas realiai tikėjosi Turtą įsigyti Sutartimi sutartomis sąlygomis ir šio tikslo siekė, tuo labiau kad, bylos duomenimis, tolimesni ieškovo veiksmai nelėmė (negalėjo nulemti) pagrindinės sutarties sudarymo ar nesudarymo, visa tai priklausė nuo atsakovės elgesio ir veiksmų.

9. Teismas konstatavo, kad, atsakovei pardavus negyvenamąsias patalpas trečiajam asmeniui už tam tikrą kainą, kuri, labiau tikėtina, galimai ir reiškia šio turto rinkos vertę, ieškovas neteko bent jau tokios vertės turto. Kadangi ieškovas už tokios vertės turtą būtų sumokėjęs preliminariojoje sutartyje nustatytą kainą, tai jo reikalaujamus atlyginti nuostolius teismas laikė pagrįstai tikėtinais. Teismas priėjo išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovo nuostolių apskaičiavimas atliekamas naudojant restitucinių nuostolių metodą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 2 dalyje, ir laikytinas pagrįstu, t. y. pagrindžiančiu ieškovo praradimus.

10. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2023 m. lapkričio 6 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimą paliko nepakeistą.

11. Kolegija sutiko su teismo padaryta išvada, kad, atsakovei pardavus patalpas trečiajam asmeniui už tam tikrą kainą, kuri, labiau tikėtina, galbūt ir reiškia šio turto rinkos vertę, ieškovas neteko bent jau tokios vertės turto.

12. Kolegijos vertinimu, nors ir yra susitarimas dėl netesybų, tačiau nustatytas atsakovės nesąžiningas elgesys bei ieškovo įrodytas patirtas realus nuostolių dydis suponuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė tinkamą išvadą, jog egzistuoja teisėtas pagrindas ieškovui reikalauti ir kitų, nei nustatyta Sutarties 9.8 punkte, nuostolių atlyginimo. Papildomai pažymėjo, kad atsakovės nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022 ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) iš esmės skiriasi.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – kasacinį skundą tenkinti ir ieškovo ieškinį atmesti arba panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti apeliaciniam teismui iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismų ginčo sprendimais yra formuojama nauja ydinga teismų praktika, priešinga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Tokia praktika suteikia galimybę pirkėjams pasipelnyti turto pardavėjo sąskaita, naudojantis vartotojo teisių gynimo institutu, kaip šiuo atveju, kai pardavėjas nuo parduoto turto didesnės kainos sumokėjo mokesčius valstybei, o ginčo sprendimais pirkėjui priteisiama didelė parduoto turto kainos dalis, kaip tariami pirkėjo nuostoliai, kurie nėra apmokestinami, ir nuo kurios pardavėjas mokesčius jau sumokėjo, tuo sukuriant neproporcingai didelę turtinę nelygybę ginčo šalims ir teismų sprendimais padarant atsakovei dvigubą žalą, o pirkėjui gaunant nesąžiningą ir neapmokestinamą pelną.

13.2. Teismai nepagrįstai susiejo pirkėjo pareigos sumokėti kainą neįvykdymą, nustatytą Sutartyje (4.1.2 punkte) ir įstatyme (CK 6.344 straipsnio 1 dalyje), su neaptartų sutartyje pardavėjo pareigų neįvykdymu. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėtotos praktikos dėl sutarčių sąlygų aiškinimo taisyklių.

13.3. Teismai skirtingai aiškina prarastos galimybės piniginės vertės metodą ir taikymo sąlygas, nei tai yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kad kaip nuostoliai atlyginama tai, ką asmuo prarado dėl nesąžiningų derybų, o ne tai, ką jis būtų gavęs, jeigu pagrindinė sutartis būtų buvusi sudaryta, kaip šiuo atveju, nenurodant, kokius teisingumo ir protingumo bei sąžiningumo principus pažeidė atsakovė, jeigu ji įvykdė sutartį 99 proc. ir galėjo sudaryti pagrindinę sutartį iki 2022 m. birželio 30 d.

13.4. Teismai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl nuostolių atlyginimo dėl galimybės praradimo piniginės vertės tokia apimtimi, kokia nukentėjusi šalis būtų grąžinta į padėtį, jei pagrindinė sutartis būtų sudaryta, o atsakovė vadovaujasi kita kasacinio teismo praktika, kuri nustato, jog prarastos galimybės pinigine verte yra laikoma ne prarasta galimybė pagal nesudarytą pagrindinę sutartį, bet prarasta galimybė sudaryti sutartį su kita šalimi, kad kaip nuostoliai atlyginama tai, ką asmuo prarado dėl nesąžiningų derybų, o ne tai, ką jis būtų gavęs, jeigu pagrindinė sutartis būtų buvusi sudaryta, ir nustatyti nuostoliai netaptų baudiniai, kaip šiuo atveju. Abiem atvejais šalys rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, todėl darytina išvada, kad ji nėra vienoda.

13.5. Atsakovė sutinka su teismų nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022 plėtojama praktika ir pripažįsta, kad įstatyme (CK 6.249 straipsnio 2 dalyje) įtvirtintas restitucinis nuostolių atlyginimo metodas galėtų būti taikomas panašioje byloje, tačiau tam, kad šis metodas galėtų būti taikomas pardavėjai (atsakovei) šioje byloje, būtina civilinės atsakomybės kilimo sąlyga yra pardavėjos kaltė ir neteisėti veiksmai (nesąžiningumas). Teigia, kad buvo įvykdžiusi Sutartį 99 proc. iki pagrindinės sutarties sudarymo termino dienos, todėl šis restitucinis nuostolių atlyginimo metodas negalėjo būti taikomas nepažeidžiant sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principų, kadangi pats ieškovas neįvykdė pirmesnės savo pareigos pateikti banko garantiją arba sumokėti perkamo turto kainą prieš sudarant pagrindinę notarinę sutartį.

14. Ieškovas atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Ieškovo nuostolių apskaičiavimas naudojant restitucinių nuostolių metodą, įtvirtintą CK 6.249 straipsnio 2 dalyje, gali būti laikomas pagrįstu, t. y. pagrindžiančiu ieškovo praradimus, kai: a) šalys preliminariąja sutartimi susitarė dėl esminių ir reikšmingų pagrindinės sutarties sąlygų, sutarties (objekto), kainos, mokėtinos pagal pagrindinę sutartį; b) ginčo turtas trečiajam asmeniui parduotas už didesnę kainą, nei buvo nustatyta preliminariojoje sutartyje; c) šalių derybos dėl pagrindinės sutarties buvo baigtos ir pasiekusios aukščiausią derybų pažangos laipsnį bei pagrįstą šalių tarpusavio pasitikėjimą. Šis aiškinimas atitinka šios bylos situaciją, todėl teismai pagrįstai taikė restitucinių nuostolių atlyginimo metodą.

14.2. Atsakovės aiškinimas, kad šioje byloje negalėjo būti taikytas prarastos galimybės piniginės vertės nuostolių atlyginimo metodas, nes esą tai pažeidžia teisingumo, protingumo principus, yra prieštaringas. Tokia pat atsakomybė, tačiau galiojanti tik ieškovui, įtraukta į Sutarties 3.8 punktą: „Pirkėjas, atsisakęs pirkti Turtą už šioje Sutartyje numatytą Turto kainą, privalo atlyginti Pardavėjui visus nuostolius dėl prarastos galimybės realizuoti turtą už šios Sutarties sudarymo metu buvusią kainą.“

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų

15. CPK 353 straipsnis apibrėžia bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas. Pagal šio straipsnio pirmąją dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021, 19 punktas). Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai.

16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ieškovo teisės reikalauti nuostolių atlyginimo atsakovei atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį pagal Sutarties sąlygas, t. y. pažeidus preliminariąją sutartį, klausimas. Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl civilinės atsakomybės taikymo nesudarius preliminariosios sutarties bei prarastos galimybės piniginės vertės metodo ir jo taikymo sąlygų, todėl teisėjų kolegija nutartyje šiais klausimais pasisako.

Dėl civilinės atsakomybės preliminariosios sutarties šaliai taikymo nesudarius pagrindinės sutarties

17. CK 6.249 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais (restituciniai nuostoliai). Kasacinio teismo praktikoje ši taisyklė pripažįstama kaip galimas nuostolių apskaičiavimo metodas ir taikant ikisutartinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 46 punktas). Kai nesąžininga ikisutartinių santykių šalis iš savo neteisėto elgesio gauna naudos, sąžininga šių santykių šalis galėtų reikalauti pripažinti šią naudą jos nuostoliais, nes faktiškai nesąžiningos šalies gauta nauda ir yra sąžiningos šalies patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

18. Kasacinio teismo praktikoje civilinės atsakomybės pažeidus pareigą elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose taikymo klausimu laikomasi pozicijos, kad turi būti ginamas tikrumo interesas, o tam tikrais atvejais – ir lūkesčio interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 31 punktas).

19. Sprendžiant dėl preliminariosios sutarties nevykdymo pasekmių, neabejotinai pripažįstama nukentėjusios šalies teisė ginti tikrumo interesą ir reikalauti iš nesąžiningos šalies dalyvavimo ikisutartiniuose santykiuose ir pasirengimui sudaryti pagrindinę sutartį realiai patirtų išlaidų, kitaip tariant, derybų išlaidų atlyginimo (pvz., kelionės išlaidų, advokato honoraro, dokumentų parengimo išlaidų ir pan.) (žr., pvz., pirmiau nurodytą 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2021 42 punktą). Būtent tokie teisiniai šalių lūkesčiai ginami preliminariosios sutarties atveju. Taip apibrėžiamas ir preliminariosios sutarties sukuriamas teisinis tikrumas, nes šalys žino, kad nebus verčiamos sudaryti pagrindinės sutarties (CK 6.165 straipsnio 5 dalis), ir žino galimų nuostolių atlyginimo ribas (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Todėl CK 6.165 straipsnio 5 dalis nustato bendrąją taisyklę, apibrėžiančią preliminariosios sutarties šalių teisėtus lūkesčius ir teisinį tikrumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2021, 42 punktas; 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 36 punktas).

20. Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad tam tikrais ikisutartinių prievolių pažeidimo atvejais gali būti pagrindas spręsti ne tik dėl tiesioginių išlaidų, bet ir dėl prarastos galimybės piniginės vertės, pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis (hipotetinėmis) pajamomis ar išlaidomis, atlyginimo priteisimo nukentėjusiai sąžiningai preliminariosios sutarties šaliai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, pažeidus ikisutartines prievoles, taip pat galimos tokios faktinės ir teisinės situacijos, kai teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalautų, kad nukentėjusiai sąžiningai ikisutartinių santykių šaliai būtų kompensuotos ne tik tiesioginėse derybose dėl sutarties sudarymo turėtos išlaidos, bet ir prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, kurios realumą ši šalis sugebėtų pagrįsti. Sprendžiant dėl nukentėjusios ikisutartinių santykių šalies teisės reikalauti piniginio atlyginimo už prarastą galimybę, esminę reikšmę turėtų šalies, atsisakančios sudaryti pagrindinę sutartį, veiksmai sąžiningumo požiūriu: jei derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi šalis savo elgesiu sukūrė kitai šaliai pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad sutartis tikrai bus sudaryta, tai ji, kaip nesąžininga šalis, privalėtų atlyginti kitai šaliai nuostolius už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą – ne tik derybų metu turėtas išlaidas, bet ir prarastos galimybės piniginę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 37 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

21. Jeigu ikisutartiniai santykiai buvo pasiekę aukščiausią derybų pažangos laipsnį ir dėl to tarp šalių yra atsiradęs pagrįstas šalių tarpusavio pasitikėjimas, kuris iš esmės yra artimas tam lūkesčio interesui, kurį šalys įgyja sudariusios pagrindinę sutartį, o nesąžininga šalis sužlugdė šį pagrįstą tarpusavio pasitikėjimą, taikant nesąžiningos šalies ikisutartinę civilinę atsakomybę galimas ir pagrindinės sutarties tinkamo įvykdymo lūkesčio intereso gynimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 40–42 punktai).

22. Atsižvelgiant į civiliniame procese galiojantį rungimosi principą, įrodinėjimo civiliniame procese pareiga bendriausia prasme tenka tai bylos šaliai, kuri teigia, kad egzistuoja viena ar kita faktinė aplinkybė (jų daugetas), sudaranti jos reikalavimų ar atsikirtimų pagrindą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 ir 178 straipsniai).

23. Sprendžiant dėl įrodinėjimo naštos tarp šalių paskirstymo nustatant faktines aplinkybes, sudarančias civilinės atsakomybės taikymo pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį pagrindą, preliminariosios sutarties šalis, teismine tvarka reikalaujanti taikyti civilinę atsakomybę, privalo įrodyti, jog kitos šalies aktyvūs ir (ar) pasyvūs veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y. kad kita šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Vienai preliminariosios sutarties šaliai įrodžius, kad kita sutarties šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, įrodinėjimo našta pereina antrajai preliminariosios sutarties šaliai, t. y. ta sutarties šalis, kuri atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, siekdama išvengti civilinės atsakomybės jai taikymo, turi įrodyti, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas preliminariosios sutarties šaliai, atsisakiusiai sudaryti pagrindinę sutartį, paaiškintinas tais argumentais, kad vis dėlto ta šalis, kuri pasirinko atitinkamą elgesio modelį, geriausiai žino ir gali paaiškinti priežastis (aplinkybes), nulėmusias tokį pasirinkimą, todėl būtent ji turi geresnes galimybes įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kita preliminariosios sutarties šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020, 23 punktas).

24. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2020 m. gruodžio 9 d. sutartimi atsakovė, kaip verslininkė ir pardavėja, įsipareigojo pastatyti ieškovui butą su daline apdaila, atliktą pagal Sutarties priedą Nr. 4 (Sutarties 1.2 punktas). Pardavėja įsipareigojo organizuoti pastato, kuriame yra perkamas butas, statybos darbus norminių teisės aktų ir sutartyje nustatyta tvarka bei pastačius pastatą atlikti perkamo buto įrengimo darbus (Sutarties 5.1. punktas). Šalys susitarė, jog atlikusi pastato statybos darbus, pardavėja užregistruoja pastatą nekilnojamojo turto registre bei pradeda vykdyti įrengimo darbus pagal dalinės apdailos reikalavimus, numatytus Sutarties priede Nr. 4 ir kitus Sutarties priedus dėl individualaus išplanavimo, jeigu tokie būtų sudaryti (Sutarties 7.1 punktas). Šalių susitarimu pastato, kuriame yra perkamas butas, statybos darbų pabaiga pagal priedą Nr. 1 prie Sutarties numatyta 2022 m. gegužės 31 d. Pirkėjas, šiuo atveju – ieškovas, įsipareigojo butą nupirkti pagal pagrindinę sutartį, kuri turėjo būti sudaryta iki 2022 m. birželio 30 d. (Sutarties 9.1. punktas, priedas Nr. 1 prie Sutarties). Šalys sutarė, kad kai Turtas yra priduodamas valstybinei komisijai ir užregistruojamas Nekilnojamojo turto registre, pardavėjas per 30 kalendorinių dienų nuo šių dviejų sąlygų įvykdymo išsiunčia ieškovui, kaip pirkėjui, pranešimą apie pagrindinės sutarties sudarymo laiką ir vietą, nurodydamas notarų biurą (Sutarties 8.6 punktas).

25. Sutartyje nekonkretizuotas buto baigtumas, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovas įrodinėjo, jog Sutartimi atsakovė, kaip pardavėja, įsipareigojo pastatyti ieškovui, kaip pirkėjui, butą su daline apdaila, priduotą 85 proc. baigtumu, atliktą pagal Sutarties priedą Nr. 4; bylos nagrinėjimo metu atsakovė šias aplinkybes pripažino ir jomis vadovavosi, šių aplinkybių neginčijo bei jas paneigiančių duomenų bei įrodymų neteikė, todėl teismai šias aplinkybes laikė nustatytomis ir jomis vadovauvosi (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnio 1 dalis). Šias aplinkybes teismams patvirtina ir byloje pateiktas atsakovės siųstas elektroninis laiškas, kuriame atsakovė informavo visus pirkėjus jog yra įregistruotas 85 proc. pastato baigtumas (vyksta registracijos procesas). Taigi, iš Sutarties sąlygų bei susitarimo turinio teismai priėjo išvadą, jog šalys susitarė, kad atsakovė Turtą priduos valstybinei komisijai ir užregistruos nekilnojamojo turto registre jo 85 proc. baigtumą – šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu taip pat nebuvo nustatyta tvarka ginčijamos, paneigtos. Teismai nurodė, kad pareiga informuoti apie pasirengimą sudaryti pagrindinę sutartį ir pasirinkti notarą, o taip pat ir nurodytų šalių aptartų sąlygų tam sudarymas, o būtent, kad Turtas yra priduotas valstybinei komisijai ir užregistruotas nekilnojamojo turto registre, tenka būtent atsakovei.

26. Bylą nagrinėję teismai nurodė, kad nepateikta duomenų bei įrodymų, jog iki šalių Sutartimi sutarto termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pabaigos atsakovė ėmėsi/būtų atlikusi aktyvius konkrečius veiksmus, jog Turtas būtų priduotas valstybinei komisijai ir būtų užregistruotas nekilnojamojo turto registre bei užregistruotas būtent 85 proc. baigtumu. Nors atsakovė ir nurodo, kad 2022 m. birželio 22 d. informavo ieškovą, jog vyksta 85 proc. baigtumo registracijos procesas, tačiau byloje neteikė įrodymų, kad 85 proc. baigtumas buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre iki šalių Sutartimi sutarto termino - 2022 m. birželio 30 d. Iš byloje pateiktų 2022 m. balandžio 11 d. ir 2023 m. sausio 20 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų teismai nustatė, kad tuo metu buvo įregistruotas tik 56 proc. buto baigtumas.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių; neperžengdamas kasacinio skundo ribų, kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

28. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nustatydami bylos aplinkybes, rėmėsi ne tik byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais, bet vertino ir kitus bylos įrodymus (pvz., liudytojo parodymus), turinčius reikšmės nustatant atsakovės nesąžiningą elgesį bei patvirtinančius teismų išvadas dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovei pagrįstumo. Atsakovė byloje nepagrindė, kokias konkrečias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles pažeidė bylą nagrinėję teismai, todėl kasacinio skundo argumentai dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnio pažeidimo pripažintini nepagrįstais.

29. Atsižvelgiant į bylą nagrinėjusių teismų nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad teismai pagrįstai konstatavo atsakovės nesąžiningą elgesį, nesudarant pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, įvertinę, jog atsakovė padarė esminį Sutarties pažeidimą, nes įsipareigojimas pirkėjui (ieškovui) buvo parduoti butą, kurio baigtumas – 85 proc., tačiau Sutartyje nustatytu terminu 2022 m. birželio 30 d. buto baigtumas buvo tik 56 proc., todėl pagrindinė sutartis negalėjo būti sudaryta. Taigi šioje byloje yra teisinis pagrindas kilti atsakovės civilinei atsakomybei CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu, nes buvo nepagrįstas preliminariosios sutarties šalies (atsakovės) vengimas ar atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį.

30. Apibendrinant pabrėžtina, kad būtent šalies nesąžiningas elgesys ikisutartiniuose santykiuose atsisakant sudaryti pagrindinę sutartį yra vertinamas kaip neteisėti veiksmai sprendžiant dėl tokio pobūdžio civilinės atsakomybės taikymo.

Dėl prarastos galimybės piniginės vertės kaip iš ikisutartinių santykių kilusių nuostolių atlyginimo būdo

31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006 konstatuota, kad prarastos galimybės piniginė vertė galėtų būti nustatoma taikant CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nurodytą kainų skirtumo principą. CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, jog kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo. Sąžininga preliminariosios sutarties šalis, besiremianti šiuo principu, turi įrodyti, kad dėl derybų su nesąžininga preliminariosios sutarties šalimi ji prarado galimybę sudaryti pagrindinę sutartį su kitais asmenimis palankesnėmis sąlygomis ir turėjo sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu sau blogesnėmis sąlygomis. Kainų skirtumas (t. y. prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė) nustatomas palyginus kainą, kuria pagrindinė sutartis būtų buvusi sudaryta su trečiaisiais asmenimis, jeigu nebūtų vykusios derybos su nesąžininga preliminariosios sutarties šalimi, ir sudarytos pagrindinės sutarties kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2009; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2011; 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2013).

32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006 kainų skirtumą pateikė tik kaip vieną iš galimų prarastos galimybės piniginės vertės apskaičiavimo būdų. Šią poziciją kasacinis teismas išplėtojo vėliau priimtose nutartyse, nurodydamas, kad įstatyme prarastos galimybės atveju atsiradusių nuostolių atlyginimas taikant kainų skirtumo principą visų pirma siejamas su situacija, kai nukentėjusi šalis vietoje nutrauktos sutarties per protingą terminą sudaro kitą, nutrauktą sutartį pakeičiančią, sutartį (CK 6.258 straipsnio 5 dalis). Tais atvejais, kai sąžininga preliminariosios sutarties šalis nesudaro pagrindinės sutarties su trečiuoju asmeniu, kainų skirtumo principas objektyviai negalėtų būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Šiame kontekste kasacinis teismas pažymėjo, kad kainų skirtumo principas yra tik vienas, bet ne vienintelis iš galimų prarastos galimybės piniginės vertės apskaičiavimo būdų. Prarasta galimybė, priklausomai nuo situacijos, galėtų būti apskaičiuojama kitais būdais, pvz., palūkanų netekimu ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2009; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2010; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2011; 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2013).

33. Byloje pateikta 2022 m. rugsėjo 9 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, kad atsakovė ginčo butą adresu: (duomenys neskelbtini), perdavė trečiajam asmeniui už 95 000 Eur. Pagal šalių 2020 m. gruodžio 9 d. sudarytą preliminariąją sutartį su paskesniais pakeitimais, minėto buto pardavimo kaina šalių nustatyta 70 670 Eur. Nagrinėjamu atveju ieškovas savo nesudarytos pagrindinės sutarties lūkestį vertina kaip kainų skirtumą tarp atsakovės gautos naudos sudarant sutartį su trečiuoju asmeniu ir nesudarytos tarp ieškovo ir atsakovės sutarties kainos (95 000 Eur – 70 670 Eur – 2000 Eur = 22 330 Eur).

34. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovei pardavus negyvenamąsias patalpas trečiajam asmeniui už tam tikrą kainą, kuri, labiau tikėtina, galimai ir reiškia šio turto rinkos vertę, ieškovas neteko bent jau tokios vertės turto. Teismas konstatavo, kad ieškovo nuostolių apskaičiavimas atliekamas naudojant restitucinių nuostolių metodą, įtvirtintą CK 6.249 straipsnio 2 dalyje, ir laikytinas pagrįstu, t. y. pagrindžiančiu ieškovo praradimus.

35. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigė, kad atsakovės nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022 ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi iš esmės skiriasi. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nurodomoje kasacinio teismo byloje nuostolių atlyginimą priteisti reikalavo ne pirkėjas, bet pardavėja. Kainų skirtumas (t. y. prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė) ieškovo (pardavėjo) buvo nustatytas palyginus preliminariojoje sutartyje nurodytą kainą ir buto rinkos kainą. Nagrinėjamoje byloje nuostolių atlyginimas buvo apskaičiuotas kaip skirtumas tarp šalių sudarytos preliminariosios sutarties su jos pakeitime nustatytos buto pardavimo kainos (70 666 Eur) ir atsakovės 2022 m. rugsėjo 9 d. sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos to paties buto pardavimo trečiajam asmeniui už 95 000 Eur kainos. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime iš esmės vadovavosi kita, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022 suformuota, praktika, kurios, priešingai nei atsakovės minimos, ratio decidendi sutampa su nagrinėjama byla.

36. Atsakovė neginčija, kad pagal pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nurodytą kasacinio teismo praktiką Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, kad įstatyme (CK 6.249 straipsnio 2 dalis) įtvirtintas restitucinis nuostolių atlyginimo metodas galėtų būti taikomas panašioje byloje, tačiau tam, kad šis metodas galėtų būti taikomas pirkėjui (ieškovui) šioje byloje, būtina civilinės atsakomybės kilimo sąlyga yra pardavėjos kaltė ir neteisėti veiksmai. Atsakovė taip pat nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022 ir nagrinėjamoje byloje ginčai tarp šalių kilo iš preliminariosios sutarties, kuria buvo tariamasi ateityje sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, nevykdymo, todėl ratio decidendi šiose bylose yra visiškai panašūs, išskyrus neesminę aplinkybę, kad atsakovės nurodytoje kasacinio teismo nutartyje ieškovė savo nuostolius skaičiavo kaip skirtumą tarp buto kainos, nurodytos preliminariojoje sutartyje, ir rinkos kainos, o šioje byloje ieškovas savo nuostolius grindė preliminariosios sutarties ir pardavimo trečiajam asmeniui sutarčių kainų skirtumu. Atsakovė laikosi pozicijos, kad tai yra vienas ir tas pats metodas. Jos manymu, kuri ginčo šalis – pirkėjas ar pardavėjas – minėtu būdu gynė savo pažeistus interesus dėl prarastos galimybės vertės kainų skirtumo metodu, nėra esminė aplinkybė, nes abiem atvejais ieškovai savo nuostolius grindė piniginės vertės praradimu nesudarius pagrindinės sutarties.

37. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog preliminariosios sutarties nevykdymo atveju nukentėjusiai sąžiningai šios sutarties šaliai gali būti kompensuojamos tiesioginės derybų išlaidos ir, atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes, prarastos galimybės piniginė vertė. Pastaroji kaip nuostolių rūšis, taikoma ikisutartiniuose santykiuose, priskirtina už pasitikėjimo intereso sužlugdymą atlyginamų nuostolių kategorijai ir apibrėžiama kaip kompensacija už prarastą galimybę sudaryti alternatyvų sandorį su trečiąja šalimi. Vienas iš būdų, kuriuo gali remtis nukentėjusi šalis, siekdama įrodyti prarastos galimybės piniginės vertės nuostolius, yra kainų skirtumo metodas. Prarastos galimybės piniginė vertė dėl preliminariosios sutarties nevykdymo gali būti atlyginama remiantis kainų skirtumo principu tik tais atvejais, kai nustatomos visos šios aplinkybės: 1) kaltoji šalis nepagrįstai atsisakė (vengė) sudaryti pagrindinę sutartį; 2) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų kaltosios šalies veiksmų (nepagrįsto atsisakymo ar vengimo sudaryti sutartį) ir nukentėjusios šalies nuostolių; 3) dėl pasitikėjimo nesąžininga šalimi nukentėjusi šalis atsisakė realios galimybės sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu; 4) dėl nesąžiningos šalies kaltės nutrūkus deryboms per protingą terminą buvo sudaryta pakeičiančioji pagrindinė sutartis. Būtina kainų skirtumo principo, sprendžiant dėl pasitikėjimo nuostolių (prarastos galimybės piniginės vertės) atlyginimo priteisimo, taikymo sąlyga yra ne tik tai, kad po nesąžiningo derybų nutraukimo nukentėjusi šalis sudarė pradinę (turėjusią būti sudarytą pagrindinę) sutartį pakeitusią sutartį, bet ir tai, kad derybų metu (iki sudarydama preliminariąją sutartį su kaltąja šalimi) sąžininga šalis turėjo realią, o ne hipotetinę galimybę sudaryti sandorį su konkrečiu trečiuoju asmeniu palankesnėmis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022, 59 punktas).

38. Prarastos galimybės piniginė vertė gali būti apskaičiuojama remiantis kainų skirtumo principu tik tada, kai įrodoma: 1) kad derybų metu sąžininga šalis turėjo realią, o ne hipotetinę galimybę sudaryti sandorį su konkrečiu trečiuoju asmeniu palankesnėmis sąlygomis ir 2) kad po nesąžiningo derybų nutraukimo nukentėjusi šalis per protingą terminą sudarė pradinę (nesudarytą pagrindinę) sutartį pakeitusią sutartį blogesnėmis (nei siūlė trečiasis asmuo) sąlygomis. Byloje nėra duomenų (ieškovas ir neįrodinėjo), kad po nesudarytos sutarties su atsakove ieškovas būtų sudaręs pakeičiančiąją pagrindinę sutartį dėl kito panašaus būsto su kitu pardavėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022, 63 punktas).

39. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, kaip minėta, įstatyme prarastos galimybės atveju atsiradusių nuostolių atlyginimas taikant kainų skirtumo principą visų pirma siejamas su situacija, kai nukentėjusi šalis vietoje nutrauktos sutarties per protingą terminą sudaro kitą, nutrauktą sutartį pakeičiančią, sutartį (CK 6.258 straipsnio 5 dalis). Ieškovas nėra pateikęs duomenų apie savo sudarytą pagrindinę sutartį pakeičiančią sutartį, tad ieškovo negauta nauda (jo grindžiami nuostoliai netekus tokios vertės turto kaip skirtumas tarp preliminariosios sutarties kainos ir atsakovės sudarytos sutarties su trečiuoju asmeniu kainos, laikant ją rinkos kaina) nagrinėjamu atveju negali būti skaičiuojama pagal kainų skirtumo metodą. Vadinasi, nagrinėjamu atveju nėra tenkinama nė viena iš pirmiau nurodytų kainų skirtumo principo taikymo sąlygų (35-36 punktai) ir šis metodas nagrinėjamoje byloje ieškovo prašomam nuostolių atlyginimui apskaičiuoti negali būti taikomas. Teismai, priteisdami ieškovui kaip nuostolių atlyginimą kainų skirtumą tarp preliminariosios sutarties kainos ir atsakovės sudarytos sutarties su trečiuoju asmeniu kainos, laikydami ją rinkos kaina, šiuo atveju netinkamai pritaikė pirmiau aptartą vieną iš galimų prarastos galimybės piniginės vertės apskaičiavimo būdų – kainų skirtumo metodą.

40. Apibendrindama pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, kaip minėta, kainų skirtumo principas yra tik vienas, bet ne vienintelis iš galimų prarastos galimybės piniginės vertės apskaičiavimo būdų. Nustatant nuostolių dydį, ne mažiau reikšminga įvertinti, ar byloje nėra kitų duomenų, įrodančių patirtų nuotolių realumą. Ieškovas nuostolius turi teisę įrodinėti ne tik kaip kainų skirtumą pagal nutrauktą (nesudarytą) sutartį pakeičiančią sutartį, jeigu jis tokią būtų sudaręs, o ir kitu būdu, ir atvirkščiai – ne tik kaip nesąžiningos šalies gautą naudą, bet ir kaip kainų skirtumą pagal nutrauktą (nesudarytą) sutartį pakeičiančią sutartį. Restituciniai nuostoliai kaip nukentėjusios šalies nuostolių apskaičiavimo būdas yra galimi, jeigu jie neperžengia saugomo lūkesčio intereso ribos. Saugomo lūkesčio intereso riba būtų peržengta, jei byloje būtų nustatyta, kad turto rinkos vertė preliminariosios sutarties pažeidimo metu būtų mažesnė nei turto pardavimo trečiajam asmeniui kaina. Svarbu, jog nuostolių faktas ir dydis turi būti įrodyti. Tai turi įrodyti prašanti jas priteisti šalis, šiuo atveju – ieškovas (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

41. Bylą nagrinėję teismai, neatskyrę aptartų nuostolių apskaičiavimo būdų, tinkamai neidentifikavo ieškovo prašomų priteisti nuostolių pobūdžio (rūšies) ir jų atlyginimo dydžiui apskaičiuoti pasirinkto taikyti metodo, dėl to netinkamai apibrėžė įrodinėjimo dalyką ir nepagrįstai nukrypo į prarastos galimybės piniginės vertės įvertinimą per kainų skirtumą.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostolių atlyginimo dydžio nustatymas yra fakto klausimas. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas nagrinėja teisės klausimus ir pateikia teisės taikymo išaiškinimus, o faktinių aplinkybių nustatymas, jų vertinimas priklauso pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai. Remdamasi nutartyje nurodytais argumentais, teisėjų kolegija nusprendžia panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kasaciniam teismui išaiškinus, kad nagrinėjamoje byloje apskaičiuojant ieškovo nuostolius yra pagrindas taikyti restitucinių nuostolių taisyklę, iš naujo bylą nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas, remdamasis šioje nutartyje pateiktais išaiškinimais, turi įvertinti ir nustatyti dėl nesąžiningų atsakovės veiksmų ieškovui priteistiną jo patirtų nuostolių atlyginimo dydį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nebuvo patirta, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

44. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylos šalių ir teismo turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui atsižvelgiant į galutinį bylos išnagrinėjimo rezultatą (CPK 93, 96, 98 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 6 d. nutartį ir Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Klaipėdos apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos Gražina Davidonienė

Jūratė Varanauskaitė

Dalia Vasarienė