Baudžiamoji byla Nr. 2K-98-1214/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26123-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.14.1.1; 1.2.14.1.2.2; 2.8.9.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Danutės Jočienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. (A. L.) kasacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 19 d. nutarties.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nuosprendžiu A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 178 straipsnio 3 dalį dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. L. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomosios priemonės suėmimo terminas nuo 2021 m. rugpjūčio 20 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d. Iš nuteistojo A. L. priteista civiliniams ieškovams nukentėjusiajam A. L. (A. L.) 9557 Eur, UAB „Nelisa“ – 2780 Eur turtinei žalai atlyginti.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas E. R. (E. R.) pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, tačiau ši bylos dalis kasacine tvarka neskundžiama.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 19 d. nutartimi nuteistojo A. L. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nuosprendis pakeistas: iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad A. L., veikdamas kartu su E. R., pagrobė V. S. priklausančią 1000 Eur vertės priekabą „Stema“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš A. L. priteistas civilinei ieškovei UAB „Nelisa“ turtinės žalos atlyginimo dydis sumažintas iki 2690 Eur. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. L. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su E. R., pagrobė V. S. priklausantį svetimą 5700 Eur vertės turtą. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis: A. L. 2021 m. rugpjūčio 20 d. nuo 1 val. iki 4.15 val., veikdamas kartu su E. R., iš V. S. priklausančio namo (duomenys neskelbtini), kiemo, kuris buvo iš dalies aptvertas, slapta pagrobė V. S. priklausantį turtą, t. y. sunkųjį keturratį motociklą „Yamaha Grizzly 700“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 4000 Eur vertės, priekabą „Stema“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1000 Eur vertės, ir dyzelinę vibroplokštę, 700 Eur vertės.
2. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. L. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad pagrobė didelės – 15 506 Eur – vertės svetimą turtą: UAB „Nelisa“ priklausantį svetimą 2899 Eur vertės turtą ir A. L. priklausantį svetimą 12 607 Eur vertės turtą. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis:
2.1. A. L. nuo 2021 m. liepos 31 d. 24 val. iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. 9 val., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, siekdamas pagrobti svetimą, A. L. ir UAB „Nelisa“ priklausantį turtą, iš A. L. priklausančio namo (duomenys neskelbtini), kieme, kuris buvo iš dalies aptvertas, stovinčio neužrakinto automobilio „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) slapta pagrobė 100 Eur vertės A. L. priklausančią piniginę ir joje esančius 100 Eur.
2.2. Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. L. iš to paties namo kiemo, kuris buvo iš dalies aptvertas, slapta pagrobė 580 Eur vertės UAB „Nelisa“ priklausantį vaikišką benzininį keturratį „HB-ATV125c“ bei 1500 Eur vertės A. L. priklausantį traktorių „Husqvarna CTH126“.
2.3. Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. L., išlaužęs to paties namo kieme esančiame garaže-sandėliuke pakabinamąją spyną, užėjo į garažo vidų, taip įsibrovė į patalpą ir slapta pagrobė: UAB „Nelisa“ priklausantį turtą – 300 Eur vertės suktuvą „Hilti SF6HA22“, 116 Eur vertės benzininę žoliapjovę „X Demon“, 375 Eur vertės pramoninį dulkių siurblį „Dedra 85081900“, 190 Eur vertės šlifavimo įrangą, 185 Eur vertės specialų prožektorių dažytojams „Loutil parfait“ su stovu, 60 Eur vertės prožektorių „LED 500w“, 79 Eur vertės raktų komplektą „Fortetools“, 60 Eur vertės raktų komplektą „Bahco“, 120 Eur vertės 4 gulsčiukus, 160 Eur vertės 4 plakiklius „Jasper“, 360 Eur vertės 3 vienetus įrankių baterijų (akumuliatorių) „Hilti“, 177 Eur vertės kojūkų, skirtų dirbti aukštyje, 120 Eur vertės 3 purkštukus „Graco“, 17 Eur vertės gipskartonio pjūklą „Stanley Fatmax“; taip pat A. L. priklausantį turtą – 5000 Eur vertės glaistymo aparatą „Y2“, 520 Eur vertės dažymo aparatą „Baoba 395“, 250 Eur vertės perforatoriaus „Hilti“ komplektą („TE7C“ modelio), 250 Eur vertės perforatorių „Hilti“ („TE3C“ modelio), 200 Eur vertės suktuvą „Bosch GSR18“, 300 Eur vertės suktuvą „Hilti SID4-A22“, 300 Eur vertės suktuvą „Hilti SF6HA22“, 350 Eur vertės suktuvą „Hilti SD500“, 630 Eur vertės lazerinį nivelyro komplektą „Bosch GLL3-80“ su dėže, 180 Eur vertės lazerinį nivelyro komplektą „Dewolt“ su dėže, 50 Eur vertės pramoninį dulkių siurblį „Tytan“, 70 Eur vertės lazerinį matuoklį „Bosch“ su dėklu, 45 Eur vertės krepšį „Makita“ su ratukais, 100 Eur vertės siaurapjūklį „Makita“, 120 Eur vertės įrankių diržą „Makita“, 50 Eur vertės transformatorių, 120 Eur vertės daugiafunkcį įrankį „Multimaster Ryobi“ su dėklu, 150 Eur vertės 2 vienetus ilgintuvų ričių su ilgintuvų kabeliais (iš viso 3 vienetai), 300 Eur vertės benzininį pjūklą „Stihl MS 201“, 110 Eur vertės 2 vienetus plaktukų „Stanley Fatmax“, 30 Eur vertės plaktuką „Fiskars“, 10 Eur vertės plaktuką su oranžine rankena, 10 Eur vertės seną plaktuką, 200 Eur vertės 2 vienetus baterijų „Bosch 18v“, 70 Eur vertės kroviklį „Hilti“, 70 Eur vertės kroviklį „Bosch“, 30 Eur vertės antgalių komplektą, 300 Eur vertės viniakalę „Hilti“ kartu su dėže, 370 Eur vertės plytelių pjovimo stakles „Kaufman“, 100 Eur vertės 2 darbo staliukus, 130 Eur vertės kopėčių transformerį, 250 Eur vertės plytelių karūnų komplektą (metalinėje dėžutėje), 60 Eur vertės betono grąžtų komplektą „Dewolt“ su dėžute, 60 Eur vertės skirtingų grąžtų komplektą su baltos spalvos ovalo formos dėklu, 32 Eur vertės 2 gipskartonio pjūklus „Stanley Fatmax“, 50 Eur vertės kirvį „Fiskars“, 40 Eur vertės oro kompresorių „Onex German“.
II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo A. L. apeliacinį skundą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino tinkamai ir pagrįstai pripažino A. L. kaltu padarius BK 178 straipsnio 1, 3 dalyse nustatytas nusikalstamas veikas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, remdamasis BPK 328 straipsnio 3, 4 punktais, pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė.
4. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina aplinkybė, jog A. L., veikdamas kartu su E. R., pagrobė V. S. priklausančią priekabą „Stema“, nes byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ši priekaba buvo naudojama laikinai, t. y. tik motociklui ir vibroplokštei ištempti iš nukentėjusiojo kiemo.
5. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje klaidingai nurodė didelės vertės turto požymį, tačiau šis pažeidimas vertintinas kaip rašymo apsirikimas, nes nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje yra išdėstyti aiškūs argumentai dėl nusikalstamos veikos (svetimo turto pagrobimo įsibrovus į namą ir garažą) kvalifikavimo pagal galiojančią BK 178 straipsnio 3 dalies redakciją.
6. Byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina, kad pagrobtų „Hilti“ įrankių baterijų (akumuliatorių), priklausiusių UAB „Nelisa“, 3 vienetų bendra vertė sudaro 270 Eur, dėl to civilinei ieškovei UAB „Nelisa“ turtinės žalos atlyginimo dydis atitinkamai mažintinas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Kasaciniu skundu nuteistasis A. L. prašo Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
7.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK 20 straipsnio ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo pažeidimus. Šie pažeidimai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus.
7.2. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, prokurorui neteisėtai buvo sudarytos papildomos galimybės rinkti naujus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas teisiamojo posėdžio metu po nukentėjusiojo A. L. apklausos pavedė prokurorui patikslinti civilinius ieškinius. Tuo tarpu prokuroras 2023 m. sausio 4 d. pateikė teismui prašymą pakeisti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes, taip pat prie šio prašymo pridėjo naujus įrodymus, t. y. nukentėjusiojo A. L. apklausos protokolą, kuriuo pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai ir neteisėtai rėmėsi, grįsdamas jo (kasatoriaus) kaltę dėl jam inkriminuotos veikos pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Kasatoriaus nuomone, ši nukentėjusiojo A. L. apklausa buvo vykdoma neteisėtai, be teismo pavedimo, nesudarant galimybės kitiems proceso dalyviams užduoti klausimų. Be to, nukentėjusysis A. L. dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdžiuose ir žinojo, kad nagrinėjamoje byloje trūksta tiesioginių įrodymų, taip pat yra prieštaravimų jo ikiteisminio tyrimo ir teisme duotuose parodymuose, dėl to šios apklausos metu šis nukentėjusysis davė palankius prokurorui parodymus, kuriais ir buvo tikslinamas kaltinimas.
7.3. Kasatoriaus nuomone, byloje esantys duomenys nepatvirtina jo kaltės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje kasatoriaus kaltę dėl jam inkriminuotos veikos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį grindė tik slapto sekimo protokolu ir visiškai nevertino jo (kasatoriaus) pateiktų įrodymų, pagrindžiančių priekabos, keturračio motociklo ir vibroplokštės didelius svorius bei fizines dviejų asmenų galimybes šiuos daiktus rankomis pakrauti į krovininį mikroautobusą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat tinkamai nepatikrino šių faktinių bylos aplinkybių (t. y. nevertino šių duomenų ir nepašalino abejonių) tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, ir skundžiamoje 2023 m. spalio 19 d. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje neatsakė į šiuos apeliacinio skundo argumentus.
7.4. Teismai savo sprendimuose, inkriminuodami kasatoriaus veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nevertino, ar nusikaltime nedalyvavo daugiau asmenų, taip pat nenustatė, kokia bendrininkavimo forma pagal BK 26 straipsnio nuostatas buvo padaryta ši nusikalstama veika. Kasatoriaus nuomone, nesant nustatytos bendrininkavimo formos, teismai turėjo jam inkriminuotą veiką kvalifikuoti pagal BK 189 straipsnio 1 dalį arba jį išteisinti, nes jis nežinojo apie kitų asmenų daromą nusikaltimą.
8. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Paškevičius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
8.1. Kasacinio skundo argumentai dėl nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje padarytų esminių BPK pažeidimų yra nepagrįsti ir atmestini. Be to, kasaciniame skunde nenurodoma, kokie esminiai BPK pažeidimai buvo padaryti šioje byloje.
8.2. Nepagrįsti kasatoriaus skundo argumentai, kad kai pirmosios instancijos teismas teisiamojo posėdžio metu pavedė prokurorui patikslinti civilinius ieškinius, prokuroras neteisėtai atliko įrodymų tyrimą ir papildomai apklausė nukentėjusįjį, nedalyvaujant teismui ir proceso šalims. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. lapkričio 15 d. teisiamojo posėdžio metu prokurorui suteikė trijų savaičių terminą ne civiliniams ieškiniams, o kaltinimui patikslinti. Be to, prokuroro tiek patikslintas kaltinimas, tiek pateikti papildomi dokumentai (nukentėjusiojo A. L. apklausos protokolas) teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti, o nukentėjusysis buvo papildomai apklaustas, dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo padaryta esminių BPK pažeidimų ar kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas.
8.3. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas skundžiamos nutarties 17 punkte išdėstė įrodymų visumą ir pateikė argumentuotas išvadas, atsakydamas į nuteistojo A. L. apeliacinio skundo argumentą dėl priekabos ir joje esančių daiktų svorio bei galimybės šiuos daiktus pakrauti dviem asmenims į automobilį.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
9. Nuteistojo A. L. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
10. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-P-135-648/2016, 2K-P-58-697/2019, 2K-P-31-788/2021, 2K-7-89-511/2023 ir kt.). Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimais kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikų padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016, 2K-274-788/2019, 2K-173-495/2021 ir kt.). Kasatoriaus nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-P-31-788/2021, 2K-7-89-511/2023, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.).
11. Iš nuteistojo A. L. kasacinio skundo turinio matyti, kad jame dėstomi argumentai iš esmės yra skirti žemesnės instancijos teismų nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms bei teismų atliktos įrodymų analizės šioje byloje pakankamumui ir patikimumui paneigti, vien iš kasatoriaus gynybinės pozicijos ginčijant nukentėjusiojo A. L. parodymus, slapto sekimo protokole užfiksuotus duomenis bei nurodant, kuriais įrodymais (pavyzdžiui, jo pateiktais duomenimis apie priekabos, keturračio motociklo ir vibroplokštės didelius svorius bei fizines galimybes šiuos daiktus rankomis pakrauti dviem asmenims) teismai turėjo vadovautis ir kaip juos vertinti, o tai, kaip minėta, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti. Dėl to kasatoriaus teiginiai ir argumentai, susiję su nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių nustatymu ir atliktu įrodymų vertinimu, nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
12. BPK 367 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistojo A. L. kasacinio skundo argumentai dėl bendrininkavimo formos nustatymo pagal BK 26 straipsnio nuostatas nebuvo nurodyti apeliaciniame skunde, taip pat šis klausimas nebuvo tiesiogiai keltas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, todėl šie kasacinio skundo teiginiai paliekami nenagrinėti, nes tai nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 320 straipsnio 3 dalies ir BPK 332 straipsnio 3 dalies reikalavimų laikymosi
13. Kasaciniame skunde teigiama, kad žemesnės instancijos teismų sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, priimti padarius esminius BPK 20 straipsnio nuostatų bei in dubio pro reo principo pažeidimus. Taip pat, nuteistojo A. L. nuomone, apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo klaidų, neatsakė į esminius jo apeliacinio skundo argumentus ir nepatikrino baudžiamosios bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais kasacinio skundo argumentais nesutinka.
14. Pagal BPK 20 straipsnį, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Be to, pagal BPK 20 straipsnio nuostatas, įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Esminiu šių nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022, 2K-93-387/2023, 2K-215-697/2023 ir kt.).
15. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu pagal kasaciniame skunde nurodytus pagrindus ir argumentus, nenustatė BPK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimų, kurie būtų pripažinti esminiais. Atkreiptinas kasatoriaus dėmesys į tai, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti prašymus, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių prašymų ir pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kasatorius, savaime nereiškia, jog buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti.
16. Iš bylos duomenų ir skundžiamų teismų sprendimų turinio matyti, kad, priešingai nei kasaciniame skunde nurodo kasatorius, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal skundo argumentus bei ištaisydamas pirmosios instancijos teismo padarytą įrodymų vertinimo klaidą (t. y. pašalindamas iš nuteistajam A. L. inkriminuotos veikos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį aprašymo priekabos „Stema“ pagrobimą) ir kitus netikslumus, visas bylos aplinkybes išnagrinėjo pakankamai išsamiai ir nešališkai, įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus (paties nuteistojo A. L. bei nuteistojo E. R. parodymus; nukentėjusiojo A. L. parodymus; liudytojų V. S. (V. S.), M. L., Č. V. parodymus; 2021 m. rugpjūčio 1 d. ir 2021 m. rugpjūčio 20 d. įvykių vietos apžiūros bei kratos protokolus; 2021 m. spalio 28 d. specialisto išvadą; daiktų, kitų objektų (vaizdo įrašo) apžiūros, taip pat savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo bei atpažinimo protokolus; 2021 m. rugsėjo 23 d. slapto sekimo bei elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolus; nukentėjusiojo A. L. pateiktus pagrobtų daiktų įsigijimą patvirtinančius dokumentus, UAB „Nelisa“ pagrobtų daiktų sąrašą bei inventorizacijos apyrašą; A. L. gynėjo teisiamojo posėdžio metu pateiktus papildomus duomenis apie priekabos, keturračio motociklo ir vibroplokštės didelius svorius bei fizines galimybes šiuos daiktus rankomis pakrauti (iškrauti) dviem asmenims; kitus rašytinius įrodymus), patikrino kiekvieno jų tikrumą, pakankamumą, jų tarpusavio ryšį bei įrodomąją reikšmę tiek atskirai, tiek atsižvelgdami į surinktų įrodymų visumą, susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdami išskirtinės reikšmės, taip pat motyvuotai aptarė ir paneigė nuteistojo gynybos versijas, kad jis negrobė A. L. ir UAB „Nelisa“ priklausančio turto ar kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. vykdė tik pažįstamo asmens prašymą pervežti daiktus (t. y. keturratį motociklą ir dyzelinę vibroplokštę) ir nieko nežinojo apie jų pagrobimą, ir jų pagrindu nustatė faktines bylos aplinkybes, pagrindžiančias nuteistojo A. L. kaltę pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija). Be to, teismų sprendimuose įrodymai išdėstyti nuosekliai, atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė, nurodant argumentuotus motyvus, kodėl vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami, teismų išvados yra logiškos, neprieštaringos, pagrįstos įrodymų palyginimu ir savo sprendimų argumentavimu (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismai neištyrė visų byloje surinktų įrodymų ar juos vertino selektyviai ir dėl to padarė BPK 20 straipsnio pažeidimų.
17. Taip pat nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje pateiktas prokuroro papildomas A. L. 2023 m. sausio 3 d. apklausos protokolas neatitinka įrodymų šaltiniui keliamų patikimumo reikalavimų, nes, kasatoriaus nuomone, ši nukentėjusiojo apklausa buvo vykdoma neteisėtai ir be teismo leidimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad, pirmosios instancijos teismo 2022 m. lapkričio 15 d., 2022 m. gruodžio 14 d. teisiamųjų posėdžių metu sprendžiant klausimą dėl pagrobto iš nukentėjusiojo A. L. ir UAB „Nelisa“ turto, iškilo būtinybė patikslinti šio turto kiekį ir vertę. Dėl to teismas protokolinėmis nutartimis ir įpareigojo prokurorą patikslinti kaltinimą bei atlikti papildomą nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. L. apklausą, o apklausos protokolą pateikti teismui. Iš pirmosios instancijos teismo 2023 m. sausio 10 d. teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, kad, prokurorui pateikus tiek patikslintą kaltinimą, tiek A. L. papildomą apklausos protokolą, nagrinėjimo teisme dalyviai apie tai buvo informuoti ir supažindinti su šiais dokumentais, taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl pertraukos suteikimo kaltinamajam ir jo gynėjui pasiruošti gynybai dėl faktinių aplinkybių tikslinimo. Be to, protokole užfiksuoti A. L. papildomi parodymai buvo perskaityti teisiamajame posėdyje, o nukentėjusysis atsakė tiek į teismo, tiek į kaltinamojo A. L. užduotus klausimus. Todėl kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo A. L. 2023 m. sausio 3 d. apklausos protokolą ir jame užfiksuotus parodymus pagal BPK 20 straipsnio nuostatas vertinti kaip nepatikimus įrodymus, kurie teismų buvo vertinami kaip vienas iš byloje esančių įrodymų. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, šios bylos procesinė situacija nesuvaržė kaltinamojo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, bei jo galimybės veiksmingai gintis nuo kaltinimo tiek fakto, tiek ir teisės aspektu, taip pat nepažeidė ir teisingo proceso principo.
18. Pažymėtina ir tai, kad tiek pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartis atitinka jų surašymui keliamus reikalavimus, nustatytus BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose, BPK 332 straipsnio 3, 5 dalyse. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma nuteistojo A. L. apeliaciniame skunde, ir motyvuotai argumentavo, kodėl sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl nuteistojo kaltės, taip pat išsamiai pasisakė dėl kiekvieno byloje esančio įrodymo patikimumo bei jų visumos pakankamumo. Taigi apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus tiek dėl faktinių bylos aplinkybių šioje byloje nustatymo teisingumo, tiek dėl veikų kvalifikavimo tinkamumo. Todėl kasatoriaus skundo argumentai dėl įstatymais garantuotų nuteistojo teisių suvaržymo bylą nagrinėjant tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose yra deklaratyvaus pobūdžio, grindžiami ne teisiniais argumentais, o nesutikimu su šių teismų padarytomis išvadomis ir jų sprendimais. Akivaizdu ir tai, kad šioje byloje nebuvo pagrindo vadovautis in dubio pro reo principu, nes baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai turi būti aiškinamos tik tos abejonės, kurių nepavyksta pašalinti bylos nagrinėjimo rungtyniškame procese metu, naudojantis BPK nustatytomis duomenų rinkimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109-628/2022, 2K-199-719/2022, 2K-43-594/2023 ir kt.).
19. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad teismai, vertindami įrodymus, esminių BPK pažeidimų, nurodytų kasaciniame skunde, nepadarė ir pagal nustatytas faktines aplinkybes motyvuotai ir pagrįstai nusprendė, jog A. L. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija). Dėl to kasaciniame skunde nurodytais pagrindais keisti ar naikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtus sprendimus nėra teisinio pagrindo (BPK 369 straipsnis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. L. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Alenas Piesliakas
Alvydas Pikelis
Danutė Jočienė