Dėl teisės normų, reglamentuojančių teismo pareigą teisiškai kvalifikuoti ginčo santykius, taip pat komercinių paslapčių sampratą ir apsaugą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-116-916/2024

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00201-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.8; 3.1.1.2.12; 3.1.14.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Cargoland logistics“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Cargoland logistics“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Nostrada“ ir uždarajai akcinei bendrovei „RVT Logistika“ dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių teismo pareigą teisiškai kvalifikuoti ginčo santykius, taip pat komercinių paslapčių sampratą ir apsaugą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė UAB „Cargoland logistics“ prašė: 1) įpareigoti atsakoves UAB „Nostrada“ ir UAB „RVT Logistika“ nutraukti neteisėtus veiksmus – krovinio vežimo paslaugų ir ekspedijavimo paslaugų teikimą ieškovės klientams, rastiems pagal 2016 m. spalio 18 d. komercinio atstovavimo sutartį; 2) priteisti solidariai iš atsakovių 304 022,74 Eur žalos atlyginimą ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. spalio 18 d. sudarė su atsakove UAB „Nostrada“ komercinio atstovavimo sutartį (toliau – Sutartis). Šios Sutarties 1.1 punkte ieškovė (agentė) įsipareigojo, veikdama atsakovės UAB „Nostrada“ (atstovaujamosios) interesais, tarpininkauti atstovaujamajai atstovaujamosios vardu ir sąskaita sudarant sandorius dėl tarptautinio krovinių pervežimo paslaugų teikimo, taip pat atlikti kitus su sandorių sudarymu susijusius veiksmus, nurodytus Sutartyje, o atstovaujamoji įsipareigojo mokėti agentei atlyginimą ir vykdyti kitas Sutartyje nustatytas pareigas.

4. Ieškovė pažymėjo, kad, pagal Sutarties nuostatas (jos 2.1, 4.1, 9.4 punktus), atsakovė UAB „Nostrada“ įsipareigojo priimti krovinių pervežimo užsakymus iš Norvegijos Karalystės į kitas šalis išimtinai tik tarpininkaujant ieškovei. Pasak ieškovės, jai per pakankamai trumpą laiką pavyko užmegzti atsakovės UAB „Nostrada“ vardu verslo santykius su keliasdešimčia Norvegijos Karalystėje veikiančių įmonių, sukurti atsakovei UAB „Nostrada“ patikimos vežėjos įvaizdį, dėl to atsakovė UAB „Nostrada“ įgijo Norvegijos Karalystėje gerą dalykinę reputaciją ir ieškovės surastų klientų pasitikėjimą.

5. Ieškovė teigė, kad atsakovė UAB „Nostrada“, tai supratusi ir ketindama išvengti finansinių prievolių ieškovei vykdymo, iš esmės pažeisdama Sutartį, nuo 2017 metų lapkričio mėn. pradėjo bendradarbiauti su ieškovės rastais klientais, veikdama per atsakovę UAB „RVT Logistika“, t. y. atsakovė UAB „Nostrada“ nebepriimdavo iš ieškovės krovinių pervežimo užsakymų (argumentuodama vilkikų trūkumu konkrečiame regione), tačiau tuos pačius užsakymus priimdavo arba pati tiesiogiai, arba tarpininkaujant atsakovei UAB „RVT Logistika“, tokiu būdu pažeisdavo išimtines ieškovės teises, kylančias iš Sutarties.

6. Ieškovė tvirtino, kad dėl tokių neteisėtų ir nesąžiningų, Sutartį iš esmės pažeidžiančių atsakovės UAB „Nostrada“ veiksmų ji patyrė didelius nuostolius – negavo jai priklausančio atlyginimo.

7. Be to, ieškovės teigimu, iš klientų gauta informacija apie atsakovių veiksmus viliojant ieškovės rastus klientus leido padaryti akivaizdžią išvadą, kad atsakovė UAB „Nostrada“, iš esmės pažeisdama Sutartį, atskleidė atsakovei UAB „RVT Logistika“ ieškovės komercinę paslaptį, dėl to ieškovė patyrė itin didelę žalą.

8. Ieškovė pažymėjo, kad jos ir atsakovės UAB „Nostrada“ bendradarbiavimas pagal Sutartį faktiškai nutrūko 2018 m. balandžio mėnesį, kai atsakovė UAB „Nostrada“ priėmė paskutinį ieškovės pateiktą užsakymą kroviniui vežti.

9. Ieškovė teigė, kad ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės (ieškovės pajamų sumažėjimas, sistemingas atsakovės UAB „Nostrada“ atsisakymas priimti ieškovės surastų klientų užsakymus kroviniams vežti, tikrovės neatitikęs nuolatinis laisvų vilkikų neturėjimas ir vengimas pateikti informaciją apie turimus laisvus vilkikus aktualiame regione, atsakovės UAB „Nostrada“ naujų darbuotojų I. K. ir T. Š. priėmimas ir vėlesnis paaiškėjimas, kad tai faktiškai atsakovės UAB „RVT Logistika“ darbuotojai, atsakovės UAB „Nostrada“ vadovo prašymas ieškovės vadovui, jog šis suteiktų prisijungimo duomenis prie vieno iš ieškovės surastų klientų – įmonės „Marine Harvest Markets Norway AS“ – vidinės krovinių planavimo sistemos, atsakovės UAB „Nostrada“ vadovo atliktas prisijungimo I. K. prie šios sistemos sukūrimas, atsakovės UAB „Nostrada“ tarptautinių krovinių pervežimų iš Norvegijos Karalystės į kitas šalis tiesiogiai ar per atsakovę UAB „RVT Logistika“ vykdymas, nors, remiantis Sutartimi, tik ieškovė turėjo išimtinę teisę organizuoti tokius krovinių vežimus, tokių pervežimų vykdymas įmonėms, su kuriomis bendradarbiauti atsakovė UAB „Nostrada“ pradėjo tik ieškovės pastangų ir įdirbio dėka, atsakovės UAB „Nostrada“ atliktas ieškovės prisijungimų prie atsakovės vilkikų GPS sistemos panaikinimas, kiti ieškovės surastų klientų perviliojimą ar bandymą pervilioti patvirtinantys faktai) objektyviai sudaro pagrindą padaryti išvadą, kad atsakovė UAB „Nostrada“ savo veiksmais sąmoningai atskleidė susijusiai įmonei – atsakovei UAB „RVT Logistika“ konfidencialią informaciją ir tokiu būdu pažeidė Sutartį bei ieškovės teises. Ieškovės vertinimu, akivaizdu, kad tokiais veiksmais atsakovė UAB „Nostrada“ siekė išvengti prievolių pagal Sutartį vykdymo, įskaitant pareigą sumokėti ieškovei jai priklausantį atlyginimą. Be to, nurodytais atsakovės UAB „Nostrada“ veiksmais buvo iš esmės pažeistos ieškovės išimtinės teisės pagal Sutartį, todėl ieškovė reiškia šį ieškinį dėl nuostolių atlyginimo.

10. Ieškinio reikalavimų teisiniu pagrindu ieškovė nurodė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1, 4 dalis (Lietuvos ūkis grindžiamas asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, taip pat sąžiningos konkurencijos laisve), Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 15, 16 straipsnius (reglamentuojančius nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimą ir ūkio subjektų, kurių teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, teisių gynimą), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnio 1, 3, 4 dalis (čia ir toliau – straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2014 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. gegužės 31 d.), nustatančias asmenų, neteisėtais būdais įgijusių, atskleidusių ir (arba) panaudojusių informaciją, kuri yra komercinė paslaptis, atsakomybę, Sutarties 4.6, 6.4, 8.1, 8.2, 8.4 punktus, iš kurių, ieškovės vertinimu, matyti, kokią informaciją ieškovė laikė komercine paslaptimi, kaip ši informacija galėjo būti naudojama ir kokia atsakomybė nustatyta už tokios informacijos atskleidimą ar netinkamą panaudojimą, taip pat bendrąsias civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas.

11. Ieškovė teigė, kad neabejotina, jog informacija apie Sutarties galiojimo ir vykdymo metu ieškovės rastus klienus bei jiems teikiamas paslaugas (kokie konkretūs klientai turi paslaugų užsakymo poreikį; kokiomis kryptimis vykdomas prekių pristatymas; kuriose vietose vykdomas prekių pakrovimas; koks yra paslaugos poreikio dažnumas; koks kliento įmonės mokumas ir finansinis patikimumas; kas konkrečioje kliento įmonėje priima sprendimus dėl pervežimo užsakymo, transportavimo ir kainų nustatymo; kokios yra planuojamos užsakymų apimtys; kokio tipo krovinius veža užsakovas; kokios yra suderintos pervežimų nuolaidos, pakrovimo, transportavimo, terminų, apmokėjimo sąlygos; kt.) turi komercinę vertę, nes, žinodama tokią informaciją, ieškovė galėjo individualiai siūlyti būtent konkrečiam klientui reikalingas paslaugas, turėjo išskirtines galimybes susitarti su klientu dėl paslaugų jam teikimo ir gauti ekonominę naudą. Nurodytą informaciją ieškovė pagrįstai laikė savo komercine paslaptimi, siekė ją apsaugoti ir dėjo tam protingas pastangas – Sutartyje buvo įtvirtinti aiškūs ir nedviprasmiški draudimai atskleisti ar kitaip naudoti šią ieškovės informaciją.

12. Ieškovė pabrėžė, kad jos komercinę paslaptį sudaranti informacija apie klientus Norvegijos Karalystėje, kuriems reikalingos vežimo paslaugos, bei šių paslaugų teikimo sąlygas tretiesiems asmenims nebuvo žinoma. Atsakovei UAB „Nostrada“ tokia informacija tapo žinoma tik Sutarties pagrindu. Nepaisydama Sutartyje įtvirtintų draudimų ir sutartinių įsipareigojimų, atsakovė UAB „Nostrada“, iš esmės pažeisdama Sutartį, atskleidė ieškovės komercinę paslaptį atsakovei UAB „RVT Logistika“, o ši, ją panaudojusi, pradėjo bendradarbiauti su ieškovės rastais klientais, siūlyti jiems atsakovės UAB „Nostrada“ vežimo paslaugas. Tokiu būdu buvo pažeistos ieškovės išimtinės teisės, įtvirtintos Sutartyje. Dėl tokių neteisėtų ir nesąžiningų abiejų atsakovių veiksmų ieškovė patyrė itin didelius nuostolius. Šiuo atveju egzistuoja visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos tam, kad pagal CK 1.116 straipsnio 3 dalį kiltų atsakovių civilinė atsakomybė už neteisėtą ieškovės komercinės paslapties atskleidimą: neteisėti veiksmai (CK 4.246 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala (CK 1.116 straipsnio 3 dalis, 6.249 straipsnis) ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis).

13. Ieškovė nurodė, kad atsakovės UAB „Nostrada“ neteisėti veiksmai pasireiškė: a) ieškovės išimtinių teisių, nustatytų Sutartyje, esminiu pažeidimu (Sutarties 9.4 punktas) – atsakovė pažeidė esminę Sutarties sąlygą vežimo paslaugas Norvegijos Karalystės verslo subjektams (klientams) teikti tik tarpininkaujant ieškovei ir tik su ieškovės žinia; b) atsakovė UAB „Nostrada“, pažeisdama Sutartį, CK 1.116 straipsnio 4 dalies ir Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalies nuostatas, atskleidė atsakovei UAB „RVT Logistika“ ieškovės komercinę paslaptį, gautą pagal Sutartį, ir šią ieškovės suteiktą konfidencialią informaciją apie klientus naudojo kitais tikslais, nei leido šalių sudaryta Sutartis, – nesąžiningai ir neteisėtai tiesiogiai ir (ar) tarpininkaujant atsakovei UAB „RVT Logistika“ vykdė konkuruojančią veiklą su ieškove. Atsakovės UAB „RVT Logistika“ neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ši atsakovė, pažeisdama CK 1.116 straipsnio 4 dalies ir Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalies nuostatas, neteisėtai (apgaulės būdu) įgijo ieškovės konfidencialią informaciją apie atsakovei UAB „Nostrada“ surastus klientus ir naudojo šią informaciją be ieškovės sutikimo, siekdama sau ir atsakovei UAB „Nostrada“ naudos, kartu nesąžiningai konkuruodama ir padarydama žalos ieškovei.

14. Ieškovės prašomas priteisti žalos atlyginimas yra ieškovės negautos pajamos, kurias ji būtų gavusi, jeigu jos teisės ir teisėti interesai nebūtų buvę pažeisti atsakovei UAB „Nostrada“ ir atsakovei UAB „RVT Logistika“ neteisėtais veiksmais nesąžiningai konkuruojant. Ieškovė laikė, kad jeigu atsakovės, neteisėtai pasinaudojusios ieškovės komercine paslaptimi, nebūtų perviliojusios jos rastų klientų, ieškovė, vykdydama Sutartį, būtų toliau tęsusi bendradarbiavimą su jau esamais klientais ir atstovavusi atsakovei UAB „Nostrada“ sudarydama sandorius dėl krovinių pervežimo, t. y. ieškovės rasti klientai būtų ir toliau, tarpininkaujant ieškovei, užsakinėję paslaugas iš atsakovės UAB „Nostrada“, o ieškovė galėtų reikalauti jai priklausančio atlyginimo pagal Sutartį. Nuostolių negautų pajamų forma atlyginimo dydį ieškovė skaičiavo remdamasi pajamų, gautų iš atsakovės UAB „Nostrada“ pagal Sutartį, kritimo analize. Ieškovė vertino, kad ieškinio pateikimo dieną (2020 m. lapkričio 16 d.) ji yra patyrusi 441 817,03 Eur (vėliau, patikslinusi ieškinį, šią sumą sumažino iki 304 022,74 Eur) dydžio žalą negautų pajamų forma. Tokie praradimai susidarė nuo 2017 m. IV ketvirčio, t. y. nuo to momento, kai ieškovei buvo nurodyta visus užsakymus derinti su asmenimis, pristatytais kaip atsakovės UAB „Nostrada“ darbuotojais, tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, faktiškai buvusiais atsakovės UAB „RVT Logistika“ darbuotojais, kurie, gavę iš ieškovės informaciją apie aktualius užsakymus, analogiškas paslaugas ieškovės rastiems klientams siūlė tarpininkaujančios atsakovės UAB „RVT Logistika“ arba tiesiogiai atsakovės UAB „Nostrada“ vardu.

15. Ieškovė teigė, kad šiuo atveju akivaizdu, jog abi atsakovės veikė tyčia, nes žinojo, kad duomenys apie ieškovės klientus ir jiems teikiamas paslaugas sudaro ieškovės komercinę paslaptį. Atsakovė UAB „Nostrada“ Sutarties nuostatomis buvo aiškiai ir nedviprasmiškai įpareigota saugoti ieškovės komercinę paslaptį ir, sudarydama Sutartį, patvirtino, kad jai yra žinoma, jog, vykdydama Sutartį, ieškovė naudos savo žinias ir komercines paslaptis. Atsakovė UAB „RVT Logistika“, apgaule įgydama ir naudodama ieškovės konfidencialią informaciją, veikė per atsakovę UAB „Nostrada“, siekdama naudos sau ir atsakovei UAB „Nostrada“. Ieškovės vertinimu, abiejų atsakovių veiksmų buvimą tyčiniais taip pat rodo tai, kad atsakovės nuo pat Sutarties sudarymo pradžios aiškiai siekė nesąžiningai konkuruoti su ieškove (žr. šios nutarties 9 punkte išvardytas faktines aplinkybes).

16. Ieškovė pažymėjo, kad šiuo atveju egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys tarp atsakovių neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos. Atsakovėms neatlikus nesąžiningos konkurencijos veiksmų, ieškovė nebūtų patyrusi praradimų negautų pajamų forma (faktinis priežastinis ryšys). Ieškovės vertinimu, teisinis priežastinis ryšys egzistuoja dėl to, kad padariniai (ieškovės patirtas neigiamas rezultatas, žala) nėra pernelyg nutolę nuo atsakovių neteisėtų veiksmų, tą patvirtina į bylą pateikti tiek tiesioginiai (klientų elektroniniai laiškai, krovinių pervežimo dokumentai, klientų krovinių organizavimo sistemų vidiniai duomenys, duomenys, pagrindžiantys atsakovių ryšį bei sąsajumą ir kt.), tiek netiesioginiai įrodymai (staigus ieškovės pajamų, gautų iš bendradarbiavimo su atsakove UAB „Nostrada“, kritimas, duomenys dėl atsakovės UAB „Nostrada“ ieškovei teiktos melagingos informacijos apie atsakovės UAB „Nostrada“ turimus laisvus vilkikus, atsakovės UAB „Nostrada“ atsakingų asmenų veiksmai vykdant Sutartį).

17. Ieškovė taip pat laikė, kad šiuo atveju atsakovė UAB „Nostrada“, neteisėtai atskleisdama ieškovės komercinę paslaptį atsakovei UAB „RVT Logistika“, o pastaroji šią informaciją neteisėtai įgydama ir panaudodama, atliko bendrus neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovė patyrė žalos, todėl abi atsakovės yra atsakingos ieškovei solidariai.

18. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.

19. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, konstatavusi, kad pirmosios instancijos teismas neatliko nei atsakovės, kurios poziciją teismas pripažino pagrįsta, nei ieškovės argumentų bei pateiktų įrodymų tyrimo ir įvertinimo, 2022 m. spalio 27 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

20. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį atmetė; išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą: priteisė iš ieškovės atsakovei UAB „Nostrada“ 30 000 Eur, o atsakovei UAB „RVT Logistika“ – 15 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės vykdomos ūkinės komercinės veiklos rūšį ir pobūdį, atsižvelgdamas į tai, kad tarpininkavimo veikla užima didžiąją dalį ieškovės veiklos, konstatavo, jog ieškovės ir atsakovės UAB „Nostrada“ teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip komercinio atstovavimo, todėl jiems turėtų būti taikomos CK antrosios knygos XII skyriaus nuostatos (CK 2.152–2.168 straipsniai), kuriose įtvirtinta speciali šių teisinių santykių šalių teisių apsauga ir gynyba pažeidus sutartį.

22. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė teigė, jog atsakovė UAB „Nostrada“ pažeidė esminę Sutarties sąlygą Norvegijoje pervežimus vykdyti tik tarpininkaujant ieškovei ir tik su ieškovės žinia, t. y. pažeidė Sutarties 2.1, 4.1, 9.4 punktus. Atsakovė savo ruožtu nurodė, kad Sutarties tinkamai nevykdė ieškovė (pasiūlymus teikė spontaniškai, paskutinę minutę; dažniausiai buvo teikiami pavieniai, blogose vietovėse esantys užsakymai; užsakymai būdavo ne iš eksportuojančių įmonių (gamintojų), bet iš kitų tarpininkų (ekspeditorių), dėl to pervežimų įkainiai buvo mažesni, nei galėtų būti; ieškovei nepavyko užtikrinti pakankamo užsakymų srauto).

23. Įvertinęs šalių atstovų susirašinėjimo turinį, taip pat Sutarties 10.3 sąlygą, kad pagrindinė šalių komunikavimo priemonė yra elektroninis paštas, o visi pranešimai, patvirtinimai, sutikimai laikomi tinkamai įteiktais, jeigu jie perduoti pasirašytinai, įteikti registruoti laišku ar elektroniniu paštu, teismas laikė, jog atsakovės UAB „Nostrada“ atstovo atsakymų į pavienius paklausimus „Skype“ pokalbių programoje nėra pagrindo vertinti kaip Sutartyje nustatyta tvarka išreikšto atsisakymo teikti paslaugas surastiems klientams.

24. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas nustatė, kad ieškovės atstovas (vadovas) A. D. turėjo ir galėjo sužinoti (žinojo) duomenis apie naujus darbuotojus (I. K., T. Š.), taip pat suprato ir žinojo, jog UAB „RVT Logistika“ darbuotojai dirbs ne tik su vidiniais kroviniais, bet ir su pervežimais iš Norvegijos.

25. Byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad abi šalys tinkamai nevykdė Sutarties sąlygų dėl išimtinumo, kad atsakovė UAB „Nostrada“ 2018 m. sausio 1 d. panaikino ieškovės prieigą prie UAB „Nostrada“ vilkikų GPS sistemos duomenų, kad nuo 2018 m. balandžio mėnesio šalys nebendradarbiavo ir ieškovė nebeteikė atsakovei užsakymų, pirmosios instancijos teismas įvertino kaip šalių valios nutraukti Sutartį išraišką. Tačiau kartu teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė nereiškė reikalavimo priteisti kompensaciją ar nuostolių atlyginimą dėl komercinio atstovavimo sutarties pažeidimo (nutraukimo) CK 2.167 straipsnio pagrindu ir procesiniuose dokumentuose nenurodė bei neįrodinėjo faktinių aplinkybių, reikšmingų nurodytai teisės normai taikyti.

26. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar atsakovės UAB „Nostrada“ ir UAB „RVT Logistika“ iš tiesų pasinaudojo ieškovės komercine paslaptimi ir ar tuo pakenkė ieškovės verslo interesams, sumažindamos gaunamą pelną. Šią aplinkybę turėjo įrodyti ieškovė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).

27. Teismas pažymėjo, kad atsakovės UAB „Nostrada“ veiksmai vertintini Sutarties ir CK 1.116 straipsnio 4 dalies nuostatų galimo taikymo aspektu (sutartinė civilinė atsakomybė), o atsakovės UAB „RVT Logistika“ – CK 1.116 straipsnio 4 dalies ir Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto galimo taikymo aspektu (deliktinė civilinė atsakomybė).

28. Spręsdamas dėl atsakovės UAB „Nostrada“ veiksmų neteisėtumo, kaip vienos iš sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų, teismas nurodė, jog ieškovė atsakovės pareigas, susijusias su komercinių paslapčių apsauga, kildina iš Sutarties, kurioje konfidenciali informacija ir komercinės paslaptys bei su tuo susijusios pareigos apibrėžtos itin abstrakčiai. Tuo tarpu komercinės paslapties apibrėžimas turi būti aiškus ir nedviprasmiškas tam, kad asmuo galėtų suvokti, kokie konkretūs duomenys yra komercinė paslaptis.

29. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Sutartyje neįtvirtinta, kokia konkreti informacija sudaro ieškovės komercinę paslaptį. Ieškovė teigia, kad komercine paslaptimi laiko informaciją apie savo klientų sąrašus, jų poreikius, su jais sudaromų sutarčių sąlygas (paslaugų apimtis, jiems taikomą kainodarą, krovinių vežimo maršrutus ir pan.), taip pat nurodo, kad jos komercinę paslaptį sudaro informacija apie Norvegijos Karalystėje veikiančius verslo subjektus, kuriems yra aktualios ir reikalingos atsakovės teikiamos vežimo paslaugos. Šie verslo subjektai yra išvardyti ieškinio priede Nr. 23, jame nurodyti 72 įmonių pavadinimai.

30. Teismas laikė, kad nagrinėjamu atveju ieškinio prieduose Nr. 23 ir Nr. 24 yra nurodytas tik verslo subjektų sąrašas, šiuose dokumentuose nėra informacijos, kuri galėtų suteikti pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Be to, byloje nėra ginčo, kad ne su visomis nurodytomis įmonėmis buvo užmegzti ryšiai ir sudaryti susitarimai dėl pervežimų.

31. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra konkretaus dokumento, kuriame būtų fiksuota informacija apie ieškovės surastiems klientams teikiamų paslaugų sąlygas. Ieškovė nepateikė duomenų, kad su Norvegijoje surastais klientais buvo sudarytos ilgalaikio bendradarbiavimo sutartys. Nors įsipareigojimas nesinaudoti ieškovės komercine paslaptimi buvo suformuluotas Sutartyje (jos 4.6 punkte), tačiau ieškovės vadovas nenurodė, kokia informacija įmonėje buvo laikoma komercine paslaptimi, kaip ji buvo saugoma (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 3 dalis, 37 straipsnio 10 dalis).

32. Klientės įmonės „Marine Harvest Markets Norway AS“ vidinėje krovinių planavimo sistemoje esantys duomenys buvo prieinami ieškovei, veikiančiai atsakovės UAB „Nostrada“ vardu, tačiau, teismo vertinimu, tai nėra ieškovei priklausanti informacija ir nėra ieškovės komercinė paslaptis. Ieškovė akcentuoja, kad būtent ji surado šią įmonę kaip klientę. Byloje pateikta duomenų, kad atsakovės UAB „RVT Logistika“ darbuotojams nuo 2017 m. buvo suteikta prieiga prie įmonės „Marine Harvest Markets Norway AS“ vidinės krovinių planavimo sistemos ir jie taip pat veikė atsakovės UAB „Nostrada“ vardu. Teismas laikė, jog ši aplinkybė gali būti reikšminga, sprendžiant dėl Sutarties sąlygų laikymosi, tačiau neįrodo, kad atsakovei UAB „RVT Logistika“ tapo žinoma atskleista ieškovės komercinė paslaptis ir kad atsakovė UAB „RVT Logistika“ ja pasinaudojo.

33. Teismas konstatavo, kad ieškinio prieduose Nr. 23 ir Nr. 24 nurodyta informacija apie Norvegijoje veikiančius ūkio subjektus – vien įmonių pavadinimai – neatitinka komercinės paslapties požymių, nes yra viešai prieinami (CK 1.116 straipsnio 1 dalis). Ieškovė neįrodinėjo konkrečios informacijos neviešumo ir jos komercinės vertės. Ieškinio priede Nr. 23 yra išvardyti ne ieškovės klientai, o Norvegijos Karalystėje veikiantys verslo subjektai, nėra jokios specialios informacijos apie jiems aktualias krovimo vietas bei būtent šiems klientams aktualius maršrutus. Byloje nėra duomenų, kad su visais šiais verslo subjektais buvo užmegzti kontaktai, kad jiems reikalingos atsakovės teikiamos pervežimo paslaugos, kad jie sudarė susitarimus dėl paslaugų teikimo. Tuo remdamasis, teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog aptariamuose ieškinio prieduose esanti informacija atitinka komercinės paslapties sąvoką, neįrodė tokios informacijos komercinės vertės, taip pat neįrodė, kad savo komercines paslaptis ji įvardijo aiškiai ir konkrečiai bei tinkamai jas saugojo.

34. Spręsdamas dėl atsakovės UAB „RVT Logistika“ veiksmų teisėtumo, teismas nustatė, kad ši atsakovė ekspedijavimo paslaugas teikia nuo 2014 m. Byloje pateikta duomenų, kad nuo 2016 m. spalio 18 d. iki 2020 m. lapkričio 16 d. atsakovė UAB „RVT Logistika“ gavo pajamų iš septyniolikos ieškinio priede Nr. 23 nurodytų klientų. Realūs ieškovės santykiai buvo susiklostę su keturiolika Norvegijos ūkio subjektų, nurodytų ieškinio prieduose Nr. 23 ir Nr. 24. Sulyginęs ieškovės klientų sąrašo duomenis su atsakovės UAB „RVT Logistika“ pateiktais duomenimis, teismas nustatė, kad ir ieškovė, ir atsakovė UAB „RVT Logistika“ turėjo verslo ryšių su septyniomis tomis pačiomis įmonėmis.

35. Posėdžio metu apklausęs UAB „RVT Logistika“ darbuotojus, teismas konstatavo, kad yra pagrindas manyti, jog UAB „RVT Logistika“ darbuotojai turėjo esminę informaciją apie Norvegijos ūkio subjektus. Teismo vertinimu, pakankamai realu, kad per ankstesnius darbo metus UAB „RVT Logistika“ darbuotojai galėjo būti įgiję tam tikros informacijos, patirties, gebėjimų ir įgūdžių. Teismas pažymėjo, kad darbuotojų ilgametės patirties ir turimų žinių bei įgūdžių panaudojimas veikiant toje pačioje rinkoje kaip ieškovė nėra draudžiamas ir nėra laikomas neteisėtais veiksmais, savaime lėmusiais ieškovės nuostolius.

36. Padaręs išvadą, kad ieškovės nurodyta informacija (ieškinio prieduose Nr. 23 ir Nr. 24 esantys duomenys) nėra komercinė paslaptis (nes Norvegijoje veikiančių ūkio subjektų sąrašą galima gauti iš viešų registrų ir tai yra visiems prieinama informacija), teismas nusprendė, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovei UAB „Nostrada“ buvo žinoma kokia nors specifinė, konkurencinį pranašumą suteikianti, konfidenciali ieškovės informacija ir kad ji tokią informaciją būtų atskleidusi atsakovei UAB „RVT Logistika“, o atsakovė UAB „RVT Logistika“ būtų šia informacija pasinaudojusi (CPK 178, 185 straipsniai).

37. Pripažinęs, kad ieškovė neįrodė atsakovių neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovės nurodyti nuostoliai ir priežastinis ryšys yra tik tariami. Dėl to teismas plačiau nepasisakė dėl ieškovės įrodinėtos žalos ir jos dydžio, nes, nesant įrodytų prieš tai aptartų civilinės atsakomybės sąlygų (bent vienos iš jų), civilinės atsakomybės taikymas savaime tampa negalimas. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė ieškovės ieškinį kaip neįrodytą (CPK 178 straipsnis).

38. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės UAB „Cargoland logistics“ ir atsakovės UAB „Nostrada“ apeliacinius skundus, 2023 m. spalio 17 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2023 m. liepos 7 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą; patikslino sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir ją išdėstė taip: priteisė iš ieškovės atsakovei UAB „Nostrada“ 23 972,83 Eur, o atsakovei UAB „RVT Logistika“ – 10 911,85 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

39. Pasisakydamas dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su teismo pareiga teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, pagal CK 2.166, 2.167 straipsnio nuostatas, žalos atsiradimas yra siejamas su komercinio atstovavimo sutarties nutraukimu. Šiuose straipsniuose yra nustatyti trys alternatyvūs prekybos agento pažeistų teisių gynimo būdai nutraukus komercinio atstovavimo sutartį: nuostolių atlyginimas pagal CK 2.166 straipsnio 2 dalį ir CK 2.167 straipsnio 6 dalį bei kompensacijos priteisimas pagal CK 2.167 straipsnio 2 dalį.

40. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Ieškovė prašomą atlyginti žalą kildino iš UAB „Nostrada“ neteisėtų veiksmų, atskleidžiant ieškovės komercinę paslaptį atsakovei UAB „RVT Logistika“. Ieškovė atsakovių neteisėtus veiksmus siejo su nesąžiningos konkurencijos veiksmais kaip civilinės atsakomybės pagrindu, o ne su Sutarties nutraukimu pagal CK 2.166–2.167 straipsnių nuostatas, ir su tuo susijusių aplinkybių neįrodinėjo. Ieškovė tik apeliaciniame skunde pradėjo kelti klausimą dėl šioms nuostatoms taikyti reikšmingų faktinių aplinkybių. Taigi, ieškovė pati pasirinko savo, jos vertinimu, pažeistos teisės gynimo būdą ir atitinkamai suformulavo ieškinio reikalavimą (reikalavimus), t. y. prašė: įpareigoti atsakoves nutraukti neteisėtus veiksmus – krovinio vežimo paslaugų ir ekspedijavimo paslaugų teikimą ieškovės klientams; priteisti iš atsakovių solidariai 304 022,74 Eur žalos atlyginimą bei 6 procentų dydžio procesines palūkanas.

41. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad reikalavimas atlyginti žalą dėl komercinės paslapties atskleidimo (CK 1.116 straipsnio 3 dalis, Konkurencijos įstatymo 15 straipsnis) ir reikalavimas taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CK 2.166–2.167 straipsniai) yra du savarankiški teisių gynimo būdai, turintys skirtingas įrodinėtinas aplinkybes, taikymo ir skolininko atsikirtimų specifiką. Ieškovė nenurodė faktinių aplinkybių, reikšmingų CK 2.166–2.167 straipsniams taikyti, ir jų neįrodinėjo bylos nagrinėjimo metu, o ieškovės 2023 m. balandžio 17 d. patikslintas ieškinys byloje nebuvo priimtas. Taigi, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pats ex officio (pagal pareigas) taikyti CK 2.166–2.167 straipsnių nuostatas. Priešingas aiškinimas reikštų ieškinio faktinio pagrindo pakeitimą.

42. Spręsdamas dėl informacijos apie ieškovės klientus kvalifikavimo, apeliacinės instancijos teismas laikė, kad iš Sutarties 4.6, 6.6, 8.1, 8.2, 8.4 punktų sąlygų akivaizdu, jog šalys bendrai buvo susitarusios dėl konfidencialios informacijos apsaugos, tačiau kokia tiksliai informacija yra laikytina ieškovės komercine paslaptimi, aiškiai ir nedviprasmiškai nebuvo įvardyta, t. y. vien abstrakčios Sutarties formuluotės neatskleidė ir nekonkretizavo, kokia informacija laikytina ieškovės komercine paslaptimi.

43. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškinio prieduose Nr. 23 ir Nr. 24 nurodyta informacija apie Norvegijos Karalystėje veikiančius ūkio subjektus (vien įmonių pavadinimai) neatitinka komercinės paslapties požymių ir yra viešai prieinami (CK 1.116 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokių duomenų, viešai neprieinamų, kurie galėtų suteikti pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Be to, nors ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad jos komercinę paslaptį sudaro ne tik ieškinio prieduose Nr. 23 ir Nr. 24 išvardyti įmonių pavadinimai, bet ir jų kontaktai, jų atstovai, apyvarta, informacija, susijusi su ieškovės rastiems klientams teikiamomis transportavimo, logistikos, ekspedijavimo ir kitomis paslaugomis, pardavimų pajamomis, klientų sąrašai ir duomenys apie juos, ir šiuos savo teiginius grindžia 2023 m. balandžio 17 d. patikslintame ieškinyje pateiktomis lentelėmis, tačiau, viena vertus, tokie duomenys minėtuose prieduose nėra nurodyti, kita vertus, šiomis aplinkybėmis ieškovė praplečia apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas, nes bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tokių aplinkybių nebuvo nurodžiusi, o ieškovės 2023 m. balandžio 17 d. patikslintas ieškinys byloje nebuvo priimtas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas šiais aspektais nepasisakė.

44. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutiko su ieškovės nurodytu argumentu, kad, pagal susiklosčiusią praktiką, šalys keitėsi informacija apie logistikos galimybes Norvegijos Karalystėje ir bendravo „Skype“ pokalbių programoje bei elektroniniais laiškais, tačiau, teismo vertinimu, ši faktinė aplinkybė bei susirašinėjimo turinys nepagrindžia, kad, viena vertus, egzistuoja kokia nors konkreti ir aiškiai apibrėžta konfidenciali informacija apie ieškinio prieduose Nr. 23 ir Nr. 24 nurodytas įmones. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė, net jeigu ir laikė atitinkamą informaciją komercine paslaptimi, nesiėmė protingų pastangų komercinei paslapčiai apsaugoti, nebuvo nustačiusi komercine paslaptimi laikomos informacijos naudojimo tvarkos, su kuria būtų buvusi supažindinta atsakovė UAB „Nostrada“. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė būtų pranešusi atsakovei UAB „Nostrada“, jog ieškinio prieduose Nr. 23 ir Nr. 24 nurodytą informaciją apie Norvegijos Karalystės veikiančius ūkio subjektus (įmonių pavadinimus) vertina kaip savo komercinę paslaptį. Dėl to vien įmonių, kurios galbūt naudojosi pervežimo iš Norvegijos Karalystės paslaugomis, pavadinimai nėra komercinė paslaptis ir atsakovė UAB „Nostrada“ pagal Sutarties nuostatas neturėjo saugoti tokios informacijos sąrašo konfidencialumo.

45. Pasisakydamas dėl atsakovės UAB „RVT Logistika“ veiksmų, kuriais ši, kaip teigė ieškovė, pasinaudojo savo veikloje ieškovės komercine paslaptimi, apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, komercinės paslapties apibrėžimas turi būti labai aiškus (konkrečiai įvardijant, kokie duomenys yra laikomi komercine paslaptimi), todėl vien bendro pobūdžio nuostatos, nurodytos Sutartyje, nesant konkrečiai įtvirtintai informacijai, kas sudaro ieškovės komercinę paslaptį, nesuponuoja, jog ieškovės akcentuojamais atsakovės UAB „RVT Logistika“ veiksmais buvo atskleista ieškovės konfidenciali informacija ar komercinė paslaptis. Be to, byloje neginčijama, kad realūs ieškovės verslo santykiai susiklostė tik su dalimi ieškinio prieduose Nr. 23 ir Nr. 24 išvardytų įmonių.

46. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad konkrečios įmonės „Marine Harvest Markets Norway AS“ sistemoje esantys duomenys negali būti vertinami kaip ieškovės komercinė paslaptis ir jai priklausanti informacija, nors šie duomenys ir buvo pasiekiami ieškovei, veikiančiai atsakovės UAB „Nostrada“ vardu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos duomenys (byloje kaip liudytojos apklaustos atsakovės UAB „RVT Logistika“ darbuotojos I. K. paaiškinimai; jos susirašinėjimas el. laiškais su įmonėmis „Salmar“ ir „Leroy“; paties ieškovės vadovo 2017 m. lapkričio 30 d. elektroniniame laiške išreikštas pripažinimas) patvirtina, kad ši atsakovės UAB „RVT Logistika“ darbuotoja naudojosi ne iš ieškovės gauta informacija, o savo asmeniniais ryšiais bei pažintimis.

47. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad, viena vertus, ieškinio prieduose Nr. 23 ir Nr. 24 nurodyti duomenys (įmonių pavadinimai), kaip prieinami viešai, nelaikytini ieškovės komercine paslaptimi. Kita vertus, ieškovė neįrodė, kad kokią nors konkrečią specifinę, konkurencinį pranašumą teikiančią, informaciją, kuri sudarytų jos komercinę paslaptį ir apie tai atsakovei UAB „Nostrada“ būtų buvę žinoma, atsakovė UAB „Nostrada“ būtų atskleidusi atsakovei UAB „RVT Logistika“, o pastaroji būtų šia informacija pasinaudojusi.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

48. Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Cargoland logistics“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. liepos 7 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti visų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

48.1. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ir jam pritardamas apeliacinės instancijos teismas, laikydamiesi pozicijos, kad teismas neturi pareigos ex officio ieškovės šioje byloje prašomo priteisti žalos atlyginimo sieti su komercinio atstovavimo sutarties nutraukimu ir taikyti CK 2.166–2.167 straipsnių nuostatas, iš esmės paneigė teismo pareigą pateikti ginčo teisinę kvalifikaciją ir pritaikyti tinkamas teisės normas. Priešingai nei konstatuota bylą nagrinėjusių teismų, ieškovė patirtą žalą kildino ne tik iš atsakovių nesąžiningų konkurencijos veiksmų atskleidžiant bei panaudojant ieškovės komercinę paslaptį, bet ir iš jos negauto pagal Sutartį komisinio atlyginimo, atsakovei UAB „Nostrada“ iš esmės pažeidus ieškovės išimtines teises Sutartyje nurodytoje teritorijoje eksporto pervežimus vykdyti tik tarpininkaujant ieškovei. Teismai, pasisakydami dėl ieškinio reikalavimų ir faktinio pagrindo, suabsoliutino ieškinyje pateiktą atsakovių neteisėtų veiksmų teisinę kvalifikaciją (ieškinyje nurodytas teisės normas) ir tinkamai neatsižvelgė į ieškinio faktinį pagrindą – jame nurodytas aplinkybes, susijusias, be kita ko, ir su atsakovės UAB „Nostrada“ neteisėtais veiksmais, pažeidžiant sutartinius įsipareigojimus dėl ieškovės teisių išimtinumo ir taip padarant esminį Sutarties pažeidimą. Pasak ieškovės, jos procesiniuose dokumentuose suformuluotas ieškinio pagrindas (atsakovės UAB „Nostrada“ neteisėti veiksmai iš esmės pažeidžiant Sutarties sąlygas dėl ieškovės išimtinių teisių) ir dalykas (prašymas priteisti žalos atlyginimą negautų pajamų (negauto komisinio atlyginimo) forma) buvo visiškai tinkami materialiosios teisės normoms (CK 2.166 straipsnio 2 dalies, 2.167 straipsnio 6 dalies nuostatoms) taikyti.

48.2. Bylą nagrinėję teismai, padarydami išvadą, kad ieškinio prieduose Nr. 23 ir Nr. 24 esanti informacija tėra Norvegijos Karalystėje veikiančių įmonių pavadinimų sąrašas, nepagrįstai ir neteisėtai susiaurino klientų sąrašo, kaip komercinės paslapties objekto, sampratą. Pagal kasacinio teismo praktiką, ūkio subjekto klientų sąrašas priskirtinas rinkų informacijai, sudarančiai komercinę paslaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012; 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014). Tai, kad Sutarties šalys jos sudarymo metu žinojo ir suprato, jog duomenys apie klientą sudaro kiekvienos šalies komercinę paslaptį, patvirtina Sutarties 2.3 punktas. Pagal šio punkto sąlygas, šalys turėjo sudaryti atskirą rašytinį susitarimą, jame turėjo būti išvardyti atsakovės UAB „Nostrada“ klientai, su kuriais ji dalykinius ir komercinius ryšius ginčo teritorijoje sukūrė ne ieškovės, kaip agentės, dėka. Toks sąrašas niekada nebuvo sudarytas. Pasak ieškovės, tai įrodo, kad visi klientai, su kuriais atsakovė UAB „Nostrada“ pradėjo bendradarbiauti, buvo rasti išimtinai ieškovės dėka, ir ieškovė pagrįstai informaciją apie tokius klientus vertina bei laiko savo komercine paslaptimi. Bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į šias aplinkybes. Teismai taip pat neįvertino to fakto, kad detalią informaciją apie ieškinio prieduose Nr. 23 ir Nr. 24 nurodytus klientus ieškovė atsakovei UAB „Nostrada“ teikė elektroniniais laiškais, per „Skype“ pokalbių programą ir kassavaitinėse ieškovės atsakovei teiktose ataskaitose: informaciją apie konkrečių klientų krovinių vežimo paslaugų užsakymo poreikį; kokiomis kryptimis vykdomas prekių pristatymas; kuriose vietose vykdomas prekių pakrovimas; koks yra paslaugos poreikio dažnumas; koks kliento įmonės mokumas, jo finansinė būklė, patikimumas; ir kt. Akivaizdu, kad tokia informacija nėra vieša ir turi komercinę vertę dėl to, jog jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama. Taigi, į bylą buvo pateikta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad ieškinio prieduose Nr. 23 ir Nr. 24 išvardytos įmonės bendradarbiavimą su atsakove UAB „Nostrada“ pradėjo ir pasitikėjimą ja įgijo išimtinai dėl ieškovės veiklos, o sužinojusios apie ieškovės išimtinių teisių pažeidimą, nutraukė bendradarbiavimą su atsakove UAB „RVT Logistika“. Tuo tarpu bylą nagrinėję teismai apsiribojo tik ieškinio priedų Nr. 23 ir Nr. 24 turinio (į)vertinimu ir visiškai netyrė bei ne(į)vertino kitų bylos įrodymų, pagrindžiančių ieškovės teiginius, kad informacija apie rastus klientus pagrįstai laikytina jos komercine paslaptimi.

48.3. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė komercinės paslapties atskleidimo ir panaudojimo sąvokas, todėl nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė UAB „Nostrada“ būtų atskleidusi ieškovei kokią nors komercinę vertę turinčią informaciją, o atsakovė UAB „RVT Logistika“ – panaudojusi tokią informaciją vykdydama savo veiklą. Pasak ieškovės, atsakovės UAB „Nostrada“ veiksmai, apgaule įtraukiant į ieškovės ir atsakovės UAB „Nostrada“ sudarytos Sutarties vykdymą atsakovės UAB „RVT Logistika“ darbuotojus, laikytini nesąžininga konkurencija ir ieškovės komercinės paslapties atskleidimu. Dėl tokių atsakovės UAB „Nostrada“ veiksmų (informuojant ieškovę, kad neva priėmė į darbą naujus darbuotojus, kurie bus atsakingi už krovinių pervežimų planavimą Skandinavijos regione, tačiau kurie, kaip paaiškėjo vėliau, buvo ne atsakovės UAB „Nostrada“, o atsakovės UAB „RVT Logistika“ darbuotojai) atsakovė UAB „RVT Logistika“ įgijo galimybę gauti visą ieškovės teiktą informaciją apie klientus ir gaunamus užsakymus. Ieškovės vertinimu, tokie atsakovės UAB „Nostrada“ veiksmai yra nesąžiningos konkurencijos veiksmai, nurodyti Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punkte, ir atitinka komercinės paslapties atskleidimo sąvoką, todėl priešinga teismų išvada yra nepagrįsta. Be to, nepagrįsta laikytina ir teismų išvada, kad atsakovė UAB „RVT Logistika“ nenaudojo ieškovės komercinę paslaptį sudarančios informacijos. Ieškovė teigia, kad ji pateikė byloje įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė UAB „RVT Logistika“, siekdama gauti krovinių užsakymus, bendraudama su potencialiais klientais, naudojo ieškovės atsakovei UAB „Nostrada“ rastų klientų rekomendacijas, taip pat ieškovės gautus klientų vidinių krovinių sistemų duomenis, teikė per jas užsakymus, teikiamuose pasiūlymuose klientams nurodydavo itin specifinę informaciją apie siūlomas pakrovimo vietas, maršrutus, turimus vilkikus, kurią sužinodavo iš ieškovės. Šie įrodymai, viena vertus, paneigia teismų išvadą, kad atsakovės UAB „RVT Logistika“ darbuotojai naudojosi tik savo patirtimi ir turimomis žiniomis, kita vertus, pagrindžia kasacinio skundo argumentus, jog teismai iš esmės netinkamai taikė CK 1.116 straipsnio 4 dalį.

48.4. Bylą nagrinėję teismai padarė nepagrįstas išvadas dėl ieškovės pastangų išsaugoti informacijos slaptumą. Aiškindamas informacijos apsaugos požymį, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad komercine paslaptimi laikoma informacija, kurią savininkas saugo protingomis pastangomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2006; 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2011); konkrečiu atveju pastangos turėtų būti „protingos“, bet ne „ypatingos“, nes tai nepagrįstai susiaurintų komercinės paslapties ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012). Byloje nustatyta, kad ieškovė visą informaciją atsakovei UAB „Nostrada“ teikė išimtinai šios atsakovės vadovo nurodytiems darbuotojams, informacija buvo teikiama tik elektroniniais laiškais arba susirašinėjant uždaroje „Skype“ pokalbių grupėje, skirtoje tik ieškovei ir atsakovei UAB „Nostrada“ komunikuoti. Ieškovės vertinimu, tokie jos veiksmai buvo pakankami teikiamos informacijos slaptumui išsaugoti, nes niekur kitur tokia informacija nebuvo skelbiama. Be to, faktą, kad ieškovė dėjo protingas pastangas išsaugoti įmonės komercines paslaptis, patvirtina ir Sutarties turinys. Joje buvo nustatyti aiškūs ir nedviprasmiški draudimai atskleisti ar kitaip naudoti ieškovės surinktą informaciją (Sutarties 4.6, 6.4, 8.1, 8.2, 8.4 punktai). Tuo tarpu bylą nagrinėję teismai taikė ieškovei nepagrįstai aukštus informacijos slaptumo apsaugos reikalavimus, todėl padarė nepagrįstą ir teismų praktikai prieštaraujančią išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog jos nurodyta komercinę vertę turinti informacija buvo saugoma.

49. Atsakovės UAB „Nostrada“ ir UAB „RVT Logistika“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti ieškovės kasacinį skundą, priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

49.1. Ieškovė viso bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo tik tai, kad atsakovės įvykdė Konkurencijos įstatymo 15 ir 16 straipsniuose bei CK 1.116 straipsnyje nustatytų pareigų pažeidimą, todėl atsakovėms turi būti taikoma solidarioji civilinė atsakomybė. Ieškovės pareikšto ieškinio faktinį pagrindą sudarė tokios prielaidos: atsakovė UAB „Nostrada“ atskleidė ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją atsakovei UAB „RVT Logistika“, o ši neteisėtai gautą informaciją panaudojo vykdydama komercinę veiklą. 2021 m. lapkričio 23 d. ieškovė patikslino savo pareikšto ieškinio dalyką, sumažindama reikalaujamą priteisti sumą. Tačiau ieškinio pagrindas išliko nepakitęs – ieškovė toliau įrodinėjo, kad atsakovės nesąžiningai konkuravo su ieškove, neteisėtai pasinaudodamos ieškovės konfidencialia informacija. Nors ieškovės 2023 m. balandžio 17 d. teiktas patikslintas ieškinys nebuvo priimtas, tačiau ir šiame procesiniame dokumente ieškovė nebandė keisti ieškinio pagrindo ir reikšti reikalavimų, susijusių su neteisėtu Sutarties nutraukimu (CK 2.166–2.167 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, bylą nagrinėję teismai, padarydami išvadą, kad byloje nėra pagrindo taikyti ieškovės tik apeliacinės instancijos teisme imtas akcentuoti CK 2.166–2.167 straipsnių nuostatas, tinkamai nustatė šios bylos nagrinėjimo ribas, kurios visiškai atitiko ieškovės ieškinyje suformuluotą reikalavimų faktinį pagrindą.

49.2. Ieškovės nurodyta informacija neatitiko kasacinio teismo praktikoje suformuluotų reikalavimų, pagal kuriuos informacija pripažįstama sudarančia komercinę paslaptį. Teismai pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neapibrėžė, kokia jos informacija laikytina komercine paslaptimi, kuria pasinaudojo atsakovė UAB „Nostrada“ arba atsakovė UAB „RVT Logistika“. Vien tai, kad šalys Sutartyje susitarė sudaryti atskirą susitarimą dėl atsakovės UAB „Nostrada“ klientų ginčo teritorijoje (jo taip ir nesudarė), neįrodo, jog egzistavo konkreti ir aiškiai apibrėžta informacija, kurią atsakovė UAB „Nostrada“ galėjo suprasti kaip komercinę paslaptį. Teismų procesiniuose sprendimuose, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, įvertinta ne tik ieškinio prieduose Nr. 23 ir Nr. 24 esanti, bet ir šalių susirašinėjimo informacija, padarant išvadą, jog ji nėra pakankamai apibrėžta ir konkreti, kad būtų pripažinta ieškovės komercine paslaptimi. Kasaciniame skunde taip pat neatskleista, kuri byloje esanti konkreti informacija, ieškovės vertinimu, sudaro jos komercinę paslaptį. Susirašinėjime esanti padrika informacija apie pavienius krovinių pervežimus nelaikytina atitinkančia konkretumo reikalavimą. Be to, ieškovė, kreipdamasi į teismą, nenurodė, kad bet kokia kita jos į bylą pateikta informacija sudaro jos komercinę paslaptį. Tokiu būdu ieškovė pripažino, kad komercine paslaptimi laiko išimtinai ieškinio prieduose Nr. 23 ir Nr. 24 nurodytus įvairių įmonių pavadinimus, taip pati apibrėždama informaciją, kurią vertina kaip savo komercinę paslaptį. Atsižvelgdami į tai, bylą nagrinėję teismai pagrįstai vertino būtent šią informaciją jos atitikties komercinei paslapčiai keliamų reikalavimų aspektu ir padarė pagrįstą išvadą, kad ji nelaikytina komercinę vertę turinčia informacija. Kasaciniame skunde minimas ieškovės ir atsakovės UAB „Nostrada“ susirašinėjimas „Skype“ pokalbių programoje ir elektroniniais laiškais nepagrindžia, kad egzistuoja kokia nors konkreti ir apibrėžta komercinė paslaptis, susijusi su ieškinio prieduose Nr. 23 ir Nr. 24 išvardytomis įmonėmis. Šalys vien tik keitėsi joms žinoma vieša informacija apie logistikos galimybes Norvegijoje. Pagal Sutarties 8.3 punktą, informacija, kuri paprastai yra vieša, nelaikoma konfidencialia. Ieškovė taip pat nepagrindė, kaip konkrečiai jos nurodoma informacija atsakovės UAB „Nostrada“ buvo panaudota ir kokią vertę ji sukūrė. Ieškovė klaidingai laiko, kad kassavaitinėse krovinių pervežimo ataskaitose yra pateikta konkreti komercinę vertę turinti informacija. Be to, šios ataskaitos į bylą nėra pateiktos, taip pat nepateikta duomenų, be ieškinio prieduose Nr. 23 ir Nr. 24 išvardytų įmonių pavadinimų (kurie yra vieši), patvirtinančių, kad ieškovė būtų perdavusi bet kokią kitą viešai neprieinamą informaciją (apie kontaktinius asmenis, sprendimus priimančius asmenis, kt.), o atsakovės, gavusios tokią informaciją, būtų panaudojusios ją savo vėliau vykdytoje veikloje ir gavusios dėl to naudos.

49.3. Bylą nagrinėjusių teismų pagrįstai nuspręsta, kad ieškovė nesiėmė jokių protingų pastangų apsaugoti savo neva komercinę paslaptį sudarančią informaciją, iš ko atsakovė UAB „Nostrada“ būtų galėjusi suvokti, kad tai yra ieškovės komercinė paslaptis. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė buvo priėmusi kokius nors konkrečius sprendimus dėl kokių nors duomenų pripažinimo komercine paslaptimi, kad buvo nustačiusi kokios nors informacijos, laikytinos komercine paslaptimi, saugojimo ir naudojimo tvarką. Vien tai, kad šalys susirašinėjo elektroniniais laiškais ir per „Skype“ pokalbių programą, nepatvirtina, jog ieškovė ėmėsi protingų pastangų savo neva komercinei paslapčiai apsaugoti. Iš šio susirašinėjimo nematyti, kad ieškovė, komunikuodama su atsakove UAB „Nostrada“, būtų nurodžiusi, jog kuri nors atsakovei perduodama informacija sudaro ieškovės komercinę paslaptį. Bendro pobūdžio Sutarties nuostatos taip pat neįrodo, kad ieškovė ėmėsi pakankamai protingų veiksmų apsaugoti savo tariamą komercinę paslaptį ir informuoti apie tai atsakovę UAB „Nostrada“. Sutarties 4.6, 6.4, 8.1, 8.2 ir 8.4 punktų nuostatose nurodyti tik abstraktūs įpareigojimai saugoti komercinę paslaptį, tačiau neapibrėžta jokia konkreti informacija, kuri turėjo būti laikoma ieškovės komercine paslaptimi.

49.4. Teismų pagrįstai nuspręsta, kad atsakovė UAB „Nostrada“ neatskleidė ir vykdydama savo veiklą nenaudojo ieškovės perduotos informacijos, neva sudarančios jos komercinę paslaptį. Ieškovė kasaciniame skunde nenurodo jokių svarių, šią teismų išvadą paneigiančių argumentų, o dėsto tik deklaratyvius, jokiais objektyviais bylos duomenimis nepagrįstus teiginius apie atsakovės UAB „Nostrada“ atsakovei UAB „RVT Logistika“ atskleistą ieškovės tariamai komercinę paslaptį sudarančią informaciją.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teismo pareigos teisiškai kvalifikuoti ginčo santykius

50. Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai nevykdė pareigos ex officio pateikti ginčo teisinę kvalifikaciją ir pritaikyti tinkamas teisės normas, dėl to netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius, nepagrįstai atsisakė vadovautis komercinį atstovavimą reglamentuojančiomis teisės normomis, nustatančiomis atstovaujamojo atsakomybę dėl netinkamo komercinio atstovavimo sutarties vykdymo (esminio pažeidimo) (CK 2.166–2.167 straipsniai), dėl to neteisingai išsprendė bylą ir priėmė nepagrįstus procesinius sprendimus.

51. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad tinkamas įstatymo ginčui kvalifikuoti taikymas yra tiesiogiai įvardytas kaip vienas iš civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis). Priklausomai nuo materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus civilinis ginčas, skiriasi civilinių teisių gynimo būdai ir jų taikymo sąlygos, todėl tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas kartu yra būtinoji ir kitų civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – užtikrinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2022, 17 punktas; 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 56 punktas).

52. Teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šalių faktiniams santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius tam, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-381/2021, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

53. Bylą nagrinėjančiam teismui tik įstatymo nustatytais atvejais priskirtas aktyvus vaidmuo. Toks teismo aktyvumas (įrodymų rinkimas savo iniciatyva, teisė peržengti pareikštų reikalavimų ribas, teisė taikyti alternatyvų teisių gynimo būdą ir kt.) būdingas nedispozityvioms byloms (šeimos, darbo ir pan.). Dispozityviose bylose, prie kurių priskirtina ir nagrinėjama byla, teismas yra saistomas šalių reikalavimų ir atsikirtimų ir negali, peržengdamas byloje suformuluotą faktinį ieškinio pagrindą, spręsti dėl byloje nepareikšto materialiojo teisinio reikalavimo. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas šalims ir kitiems proceso dalyviams suteikia teisę, laikantis CPK nuostatų, laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, peržengiant pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 31 punktas).

54. Kadangi bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia faktinis ieškinio (priešieškinio) pagrindas ir dalykas, būtent atsižvelgiant į šiuos elementus nustatytina, kas sudaro konkrečios bylos esmę, t. y. kokios teisės normos yra taikytinos ginčo santykiui ir kokios faktinės aplinkybės yra teisiškai reikšmingos sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022, 31 punktas). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų (ieškinio, atsikirtimų į ieškinį, priešieškinio faktinio pagrindo ir šalių pasirinkto teisių gynimo būdo ribų), taip pat šalių suformuotų apeliacijos ribų (apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinio ir teisinio pagrindo ribų), išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia teismui atskirų kategorijų bylose peržengti ieškinio ribas (CPK 265 straipsnio 2 dalis) arba apeliacinės instancijos teismui – apeliacijos ribas nustačius pagrindą ginti viešąjį interesą (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Priešingu atveju būtų priimtas siurprizinis šalims sprendimas ir pažeisti esminiai civilinio proceso teisės principai – dispozityvumo, rungimosi, lygiateisiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 50 punktas).

55. Ieškovė procesiniuose dokumentuose – 2020 m. lapkričio 16 d. pateiktame ieškinyje ir 2021 m. lapkričio 23 d. pateiktame pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo – akcentavo, kad pareikštu ieškiniu prašo priteisti negautas pajamas, kurios būtų buvusios gautos, jeigu jos teisės ir teisėti interesai nebūtų buvę pažeisti atsakovių neteisėtais veiksmais nesąžiningai konkuruojant. Pabrėžtina, kad tokios pačios pozicijos ieškovė laikėsi ir pirmą kartą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, kai, skųsdama pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliaciniame skunde aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog teismas suklydo kvalifikuodamas teisinius santykius, nes ieškinys pareikštas visai kitu faktiniu pagrindu – dėl atsakovių neteisėtų ir nesąžiningų konkurencijos veiksmų, ieškovės išimtinių teisių, kylančių iš Sutarties, pažeidimo ir ieškovės komercinės paslapties atskleidimo bei panaudojimo ir dėl to ieškovei kilusios žalos atlyginimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-677-881/2022, 10.1 punktas).

56. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė tik pateikdama apeliacinį skundą antrą kartą pradėjo kelti klausimą dėl komercinio atstovavimo sutarties nutraukimo pagal CK 2.166–2.167 straipsnių nuostatas, tačiau su tuo susijusių aplinkybių neįrodinėjo, nenurodė šioms nuostatoms taikyti reikšmingų faktinių aplinkybių. Teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė pati pasirinko pažeistos teisės gynimo būdą ir atitinkamai suformulavo ieškinio reikalavimus, t. y. prašė: įpareigoti atsakoves nutraukti neteisėtus veiksmus – krovinio vežimo paslaugų ir ekspedijavimo paslaugų teikimą ieškovės klientams; priteisti iš atsakovių solidariai 304 022,74 Eur žalos atlyginimą bei 6 procentų dydžio procesines palūkanas. Pažymėtina, kad reikalavimas atlyginti žalą dėl komercinės paslapties atskleidimo (CK 1.116 straipsnio 3 dalis; Konkurencijos įstatymo 15 straipsnis) ir reikalavimas taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CK 2.166–2.167 straipsniai) yra du savarankiški teisių gynimo būdai, turintys skirtingas įrodinėtinas aplinkybes, taikymo ir atsakovo atsikirtimų specifiką.

57. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, nustatant civilinės atsakomybės sąlygas bylose dėl komercinės paslapties neteisėto gavimo, atskleidimo ar panaudojimo, taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo civilinės atsakomybės bylose taisyklė: ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir pareiga paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, tenka atsakovui (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013). Vis dėlto efektyvios teisinės gynybos principas ir nesąžiningos konkurencijos santykių specifika, be kita ko, jų latentiškumas, lemia materialiuosius ir procesinius civilinės atsakomybės instituto taikymo ypatumus šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-490-469/2018, 31 punktas). Bylose dėl komercinių paslapčių įrodinėjimas turi savitą specifiką, nes jose iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Į įrodinėjimo specifiką būtina atsižvelgti nagrinėjant šios kategorijos bylas, priešingu atveju (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo) dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir iš to gaunant pelną. Paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą ir iš tos veiklos gautą naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 72 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Būtent šias aplinkybes ir įrodinėjo ieškovė, prašydama solidariai iš abiejų atsakovių priteisti žalos, atsiradusios dėl atliktų neteisėtų veiksmų – komercinės paslapties atskleidimo, atlyginimą.

58. Atitinkamai, siekdama įrodyti, kad yra teisinis pagrindas taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, ieškovė turi įrodyti, jog ją su atsakove siejanti sutartis buvo neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta, o tai sudaro pagrindą reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimo (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).

59. Tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas bei pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019, 14 punktas).

60. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2021, 22, 23 punktai). Taigi, nagrinėjamoje byloje nustačius, kad ieškovė nepareiškė reikalavimo taikyti sutartinę atsakomybę, bylą nagrinėję teismai neturėjo pagrindo nagrinėti tokio ieškovės reikalavimo.

61. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjant tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme buvo tinkamai taikytos proceso teisės normos, nustatančios ieškovės pareigą tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą bei apibrėžiančios bylos nagrinėjimo ribas, dėl to kasacinio skundo argumentai, susiję su teismo pareigos teisiškai kvalifikuoti ginčo santykius pažeidimu, atmetami kaip teisiškai nepagrįsti.

Dėl informacijos (ne)pripažinimo komercine paslaptimi

62. Ieškovė kasaciniame skunde nesutinka su teismų išvadomis nepripažinti ieškovės nurodytos informacijos apie jos klientus komercine paslaptimi. Ieškovė teigia, kad bylą nagrinėję teismai, padarydami išvadą, jog ieškinio prieduose Nr. 23 ir Nr. 24 esanti ir ieškovės komercine paslaptimi įvardyta informacija tėra Norvegijos Karalystėje veikiančių įmonių pavadinimų sąrašas, nepagrįstai ir neteisėtai susiaurino klientų sąrašo, kaip komercinės paslapties objekto, sampratą. Taip pat ieškovė teigia, kad teismai netinkamai įvertino kitus byloje esančius duomenis, kuriuose buvo detali su ieškovės surastiems klientams teiktų paslaugų sąlygomis susijusi informacija.

63. Ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius sąžiningai ūkinės veiklos praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant, be kita ko, informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Konkurencijos įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektai, pažeidę šį įstatymą, privalo atlyginti žalą, padarytą kitiems ūkio subjektams ar fiziniams bei juridiniams asmenims.

64. CK 1.116 straipsnio 1 dalyje apibrėžta komercinės paslapties sąvoka, pateikti kriterijai, keliami informacijai, kad ši būtų kvalifikuojama ir saugoma kaip komercinė paslaptis. Pagal bylai aktualios redakcijos CK 1.116 straipsnio 1 dalį, informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą.

65. Plėtodamas savo praktiką, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad komercinės paslaptys, kaip pramoninės nuosavybės objektas, yra svarbi konkuravimo rinkoje priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 35 punktas; 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 54 punktas), o informacija, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 38 punktas; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-823/2022, 43 punktas).

66. Informacijos komercinės (ekonominės) vertės kriterijus aiškintinas kaip konkurencinio pranašumo suteikimas jos turėtojui. Paprastai informacijos komercinė vertė – tai komercinės paslapties turėtojui dėl informacijos turėjimo, naudojimo suteikiamas konkurencinis pranašumas lyginant su jo konkurentais, kurio komercinės paslapties turėtojas netektų, jeigu konkurentai žinotų komercinę paslaptį sudarančią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-378/2018, 46–47 punktai).

67. Komercinę paslaptį sudaranti informacija turi būti slapta, saugoma protingomis jos turėtojo pastangomis. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl informacijos pripažinimo komercine paslaptimi, pažymėta, jog svarbu tai, ar informacijos turėtojas priėmė sprendimą dėl konkrečių duomenų pripažinimo komercine paslaptimi, ar nustatė jų saugojimo ir naudojimo tvarką; informacija, kurią bendrovė laiko komercine paslaptimi, turi būti identifikuojama tinkamu būdu; paprastai informacijos savininkas įmonės darbuotojams turėtų sudaryti sąlygas aiškiai ir nedviprasmiškai suprasti, kad atitinkama informacija yra slapta, sukurti tvarką, kaip įmonės darbuotojams su šia informacija susipažinti, užtikrinti jos laikymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 42 punktas; 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017, 64 punktas).

68. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 38 punktas).

69. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 1.116 straipsnyje nurodyti komercinės paslapties požymiai yra suformuluoti taip, jog į komercinės paslapties sąvoką patektų platus spektras bendrovės interesų. Aptarti formalieji teisės kriterijai beveik neriboja informacijos, kuri galėtų būti laikoma komercine paslaptimi, pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014), t. y. komercine paslaptimi gali būti pripažinta ne tik praktinė patirtis ir technologinė informacija, bet ir verslo informacija (taip pat ir su klientais susijusi informacija), jeigu ji atitinka komercinei paslapčiai taikomus slaptumo, vertingumo ir protingos apsaugos reikalavimus. Tai, ar konkreti informacija šiuos reikalavimus atitinka, yra fakto klausimas, nagrinėtinas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Atitinkamos informacijos savininkas privalo įrodyti, o teismas įvertinti ir nustatyti, ar konkretūs duomenys, dėl kurių vyksta ginčas, atitinka komercinės paslapties formaliuosius požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 57 punktas; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-823/2022, 48 punktas).

70. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos, kaip, pvz., kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 45 punktas). Informacija apie klientus susideda iš įvairiausių duomenų, kurie gaunami per ilgamečius veiklos ryšius, t. y. kokie konkretūs kiekvieno kliento poreikiai, koks jo mokumas, finansinė būklė, patikimumas, koks paslaugų komplektas ir kokiomis sąlygomis teikiamas, už kokią kainą tai daroma. Tokia informacija nėra skelbiama ir prieinama viešai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2014). Kitaip tariant, duomenys apie ieškovo klientus gali būti pripažinti komercine paslaptimi, jei ieškovas įrodo, kad konkretūs duomenys buvo jo sukaupti dedant atitinkamas pastangas, dėl ilgamečių ryšių su atitinkamu klientu (klientais), turi komercinę vertę, o konkurentui būtų sunku gauti tokią informaciją pačiam neinvestavus pakankamai laiko ir pastangų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-823/2023, 67 punktas).

71. Ieškovė teigė, kad jos komercinę paslaptį sudaro informacija apie Norvegijos Karalystėje veikiančius verslo subjektus, kuriems yra aktualios ir reikalingos atsakovės UAB „Nostrada“ teikiamos vežimo paslaugos. Bylą nagrinėję teismai nusprendė, kad ieškovė ne tik nepagrindė, jog egzistuoja kokia nors konkreti ir aiškiai apibrėžta konfidenciali, komercinę paslaptį sudaranti, informacija apie nurodytas įmones, tačiau neįrodė, kad ėmėsi protingų pastangų tokiai informacijai apsaugoti ar buvo nustačiusi tokios informacijos naudojimosi tvarką, su kuria būtų supažindinta ir atsakovė. Teismai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų informavusi atsakovę UAB „Nostrada“ apie tai, kad ieškinio prieduose Nr. 23 ir Nr. 24 nurodytą informaciją apie Norvegijos Karalystės veikiančius ūkio subjektus laiko savo komercine paslaptimi, todėl vien įmonių, kurios galbūt naudojosi pervežimais iš Norvegijos Karalystės, sąrašas ir fragmentiška elektroniniuose laiškuose ir (ar) „Skype“ žinutėse nurodyta informacija apie šiuos juridinius asmenis savaime negali būti pripažįstami komercine paslaptimi ir atitinkamai atsakovei UAB „Nostrada“ pagal Komercinio atstovavimo sutarties nuostatas nekilo pareiga neatskleisti tokios informacijos.

72. Teismai priėjo prie išvados, jog byloje nėra duomenų, kad su visais ieškinio prieduose Nr. 23 ir Nr. 24 nurodytais verslo subjektais buvo užmegzti kontaktai, kad jiems buvo reikalingos atsakovės teikiamos pervežimo paslaugos ir kad jie sudarė susitarimus dėl paslaugų teikimo. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovės nurodoma komercinę paslaptį sudaranti informacija yra 72 įmonių pavadinimai, tačiau byloje nėra konkretaus dokumento, kuriame būtų fiksuota ieškovės akcentuojama informacija apie jos surastiems klientams teikiamų paslaugų sąlygas, taip pat nėra duomenų, kad su visais išvardytais verslo subjektais būtų buvę užmegzti ryšiai kaip su klientais. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog kokią nors konkrečią specifinę, konkurencinį pranašumą teikiančią, informaciją, kuri sudarytų jos komercinę paslaptį ir apie tai atsakovė buvo informuota, užsakant pervežimo paslaugas sistemoje, atsakovė UAB „Nostrada“ būtų atskleidusi atsakovei UAB „RVT Logistika“, o pastaroji būtų šia informacija pasinaudojusi.

73. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas nusprendė, jog ieškovė bylos nagrinėjimo metu neįvardijo, kokie konkrečiai vertingi duomenys apie ieškinyje nurodytus klientus, kurie nėra vieši ir negali būti lengvai gaunami, jos buvo kaupiami ir saugomi kaip ieškovės komercinę paslaptį sudaranti informacija ir atsakovių galėjo būti neteisėtai panaudoti. Ieškovė apsiribojo abstrakčia nuoroda, kad tai yra duomenys apie klientų poreikius, mokumą, komercines sąlygas ir jiems taikomas kainas. Nors tokio pobūdžio duomenys apie klientus išties gali būti pripažinti komercine paslaptimi, vien faktas, kad ieškovė yra bendradarbiavusi su tam tikrais klientais, pats savaime negali būti laikomas pakankamu komercinę paslaptį apie šiuos klientus sudarančios informacijos turėjimo patvirtinimu. Priešingas aiškinimas neatitiktų konfidencialios informacijos teisinės apsaugos tikslų (saugoti tik tą ūkio subjekto informaciją, kuri yra jo įdėtų pastangų rezultatas, todėl konkurentai gali siekti ją nesąžiningai panaudoti, pasilengvindami konkuravimo rinkoje sąlygas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-823/2023, 67 punktas). Kadangi, teismų vertinimu, ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, pagrindžiančių disponavimą konkrečia vertinga informacija apie klientus ir jų poreikius, kuri atitinkamoje rinkoje veikiantiems asmenims nėra visuotinai žinoma ar lengvai prieinama, bylą nagrinėję teismai, nepripažindamas ieškovės nurodytos informacijos komercine paslaptimi, komercinių paslapčių apsaugą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė.

74. Ieškovė taip pat teigia, kad teismai nepagrįstai nevertino kitų įrodymų, susijusių su ieškovės klientėmis, Norvegijos Karalystėje veikiančiomis įmonėmis, taip pat ieškovės ir atsakovės UAB „Nostrada“ elektroninio susirašinėjimo, bendravimo per „Skype“ pokalbių programą ir kassavaitinių ieškovės atsakovei teiktų ataskaitų duomenų, todėl priėjo prie neteisingų išvadų dėl informacijos nepripažinimo komercine paslaptimi.

75. Teisėjų kolegija, viena vertus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas detaliai analizavo ieškovės pateiktus įrodymus, ieškovės vadovo ir UAB „Nostrada“ atstovų susirašinėjimą, citavo žinučių turinį, vertino faktines aplinkybes, susijusias su konkrečios klientės įmonės „Marine Harvest Markets Norway AS“ vidinės krovinių planavimo sistemos duomenų prieinamumu ir jų naudojimu, taip pat ieškovės ir kitų Norvegijos Karalystės verslo subjektų ryšius ir nusprendė, jog ieškovė neįrodė, kad kokiu nors būdu būtų pranešusi atsakovei UAB „Nostrada“, jog laiko šią informaciją savo komercine paslaptimi, o atsakovei UAB „Nostrada“ dėl to kilo pareiga šią informaciją saugoti ir neperduoti jos kitiems asmenims. Tokioms išvadoms pritarė ir apeliacinės instancijos teisimas. Kita vertus, pabrėžtina, kad kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog įrodymų vertinimas yra fakto klausimas, argumentai dėl kitokio konkrečių duomenų vertinimo nenagrinėtini kasacinio teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-611/2017, 40 punktas). Vien tai, kad ieškovė nesutinka su atitinkamomis skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo išvadomis, nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-403/2023, 54 punktas).

76. Apibendrindama tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai skundžiamuose procesiniuose sprendimuose nepaneigė ieškovės teisės įrodinėti savo reikalavimus netiesioginiais įrodymais, tačiau nusprendė, jog ieškovė byloje neįrodė, kad ieškinio prieduose Nr. 23 ir Nr. 24 esanti informacija atitinka komercinės paslapties sąvoką, neįrodė tokios informacijos komercinės vertės, neįrodė, kad savo komercines paslaptis ji įvardijo aiškiai ir konkrečiai ir tinkamai jas saugojo, taip pat neįrodė, kad atsakovei UAB „Nostrada“ buvo žinoma kokia nors specifinė, konkurencinį pranašumą suteikianti, konfidenciali ieškovės informacija ir kad ji tokią informaciją būtų atskleidusi UAB „RVT Logistika“, o atsakovė UAB „RVT Logistika“ būtų šia informacija pasinaudojusi.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

77. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias teismo pareigą teisiškai kvalifikuoti ginčo santykius, taip pat komercinių paslapčių sampratą ir apsaugą, todėl naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas iš esmės nepakeistas, remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

78. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 2 dalis).

79. Netenkinus ieškovės kasacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Spręstinas atsiliepimą į kasacinį skundą ir prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas padavusios atsakovės UAB „Nostrada“ patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.

80. Atsakovė UAB „Nostrada“ prašo priteisti iš ieškovės visų jos atstovavimo išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimą, t. y. 6050 Eur. Šioms išlaidoms pagrįsti atsakovė UAB „Nostrada“ pateikė jų realumą patvirtinančius įrodymus. Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pateiktas tinkamai, tačiau prašoma priteisti suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.14 punktuose nustatytą maksimalų dydį. Atsakovei UAB „Nostrada“ atsiskaitant už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą, maksimalus rekomenduojamas atlyginimo už išlaidas, patirtas parengiant šį procesinį dokumentą, dydis buvo 3430,94 Eur.

81. Šio atsakovės UAB „Nostrada“ prašymo kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

82. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.

83. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 50 punktas).

84. Pagal kasacinio teismo praktiką, nors Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020, 71 punktas; 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023, 61 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad ginčo sudėtingumas, jei jis negali būti motyvuotai įvertintas kaip išimtinis, savaime nėra pakankamas, kad viršytų Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytą maksimalų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020, 52 punktas; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-381/2023, 113 punktas).

85. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamą bylą, jos aplinkybes, atsakovės UAB „Nostrada“ atstovo teiktų teisinių paslaugų pastovumą, kasacijoje spręstus klausimus jų sudėtingumo, naujumo požiūriu, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, konstatuoja, kad ši byla nepriskirtina išimtinei situacijai, su kuria siejama didesnių, nei yra nustatyta Rekomendacijose, atstovavimo išlaidų atlyginimo galimybė.

86. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija nusprendžia, kad, atmetus ieškovės kasacinį skundą, atsakovei UAB „Nostrada“ iš ieškovės priteistinas 3430 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nostrada“ (j. a. k. 145402271) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Cargoland Logistics“ (j. a. k. 301455534) 3430 (tris tūkstančius keturis šimtus trisdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos Gražina Davidonienė

Jūratė Varanauskaitė

Dalia Vasarienė