Civilinė byla Nr. e3K-3-119-378/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00502-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.3.4;
2.6.1.4; 3.2.4.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 26 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl nepagrįstai gautų lėšų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis), byloje sprendžiant dėl įgaliotinio pareigos perduoti pinigus, gautus pardavus įgaliotojo turtą, tinkamo įvykdymo, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas T. B. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. B. 65 000 Eur, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovas nurodė, kad įgaliojo atsakovą V. B. atstovauti ieškovui sudarant nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovas 2020 m. gruodžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, atstovaudamas ieškovui pagal įgaliojimą, pardavė ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančias patalpas ir kitus nekilnojamojo turto objektus (duomenys neskelbtini), tačiau neperdavė ieškovui už šį turtą gautų 65 000 Eur. Ieškovo teigimu, atsakovas, vykdydamas ieškovo pavedimą, nerūpestingai atliko jam pavestus veiksmus, nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita.
4. Atsakovas nurodė, kad ieškovas dirbo ir gyveno ne Lietuvos Respublikoje, todėl paprašė atsakovo atstovauti ieškovui, pagal įgaliojimą parduodant ieškovo paveldėtą nekilnojamąjį turtą. Atsakovas, atstovaudamas ieškovui pagal įgaliojimą, 2020 m. gruodžio 1 d. ieškovo vardu su pirkėjais sudarė ieškovo paveldėto nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria buvo sutarta, kad pirkėjai ieškovo turtą nupirks už 65 000 Eur. Po sandorio sudarymo ieškovui grynaisiais pinigais buvo reikalinga visa suma, todėl atsakovas ieškovo prašymu perdavė jam 65 000 Eur grynaisiais.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad šalių motina 2007 m. vasario 2 d. testamentu ieškovui ir atsakovui lygiomis dalimis paliko, o ieškovas ir atsakovas po jos mirties priėmė (duomenys neskelbtini) esantį nekilnojamąjį turtą; ieškovas 2019 m. balandžio 26 d. įgaliojimu įgaliojo atsakovą tvarkyti ieškovui priklausantį paveldėtą turtą ir, be kita ko, sudaryti šio turto pirkimo–pardavimo sandorį; 2020 m. gruodžio 1 d. atsakovas, atstovaudamas ieškovui pagal įgaliojimą, ieškovo vardu su L. J. ir A. J. sudarė ieškovo paveldėto nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria buvo susitarta, kad pirkėjai ieškovo paveldėtą turtą nupirks už 65 000 Eur, šią sumą pirkėjai įsipareigojo sumokėti atsakovui iki 2021 m. sausio 1 d. Ieškovas 2021 m. lapkričio 10 d. kreipėsi į atsakovą dėl 65 000 Eur pasisavinimo.
7. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovo atsakovui išduotame įgaliojime ir nebuvo aptarta atsakovo pareiga, pardavus ieškovui priklausantį turtą, perduoti gautas už jį lėšas ieškovui, šalys nurodė apie tokio susitarimo – lėšų perdavimo ieškovui – sudarymą žodžiu. Teismas pripažino labiau tikėtina atsakovo poziciją, kad jis 2021 m. sausio 30 d. perdavė ieškovui 65 000 Eur už parduotą turtą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad ieškovas dar iki įgaliojimo jam išdavimo įvardijo savo norą už parduotą turtą gauti grynuosius pinigus, atsakovas tam neprieštaravo. Atsakovas iš karto ėmė gryninti pinigus iš savo banko sąskaitos, kad, įvykus sandoriui, galėtų perduoti juos ieškovui. Atsakovo teiginius, kad gautus už ieškovui priklausančio turto pardavimą 65 000 Eur jis perdavė ieškovui 2021 m. sausio 30 d. pirtyje (duomenys neskelbtini), kad šie pinigai buvo padalyti į dvi krūveles, t. y. 50 000 Eur suma – kupiūromis po 500 Eur, o 15 000 Eur suma – kupiūromis po 50 Eur, ir sudėti į popierinį maišelį, byloje patvirtino ir liudytojai A. G. ir K. S.. Liudytojai detaliai paaiškino, kaip vyko ieškovo ir atsakovo susitikimas bei pinigų perdavimas, nurodė, kad pinigai buvo padalyti į dvi krūveles, atrodė įspūdingai dėl jų kiekio, ieškovas perskaičiavo tik vieną krūvelę pinigų, kitos neskaičiavo. Taip pat paaiškino patys pinigų neskaičiavę, bet tai, kad atsakovui buvo perduota 65 000 Eur už jo parduotą turtą, jiems pasakė ieškovas. Abu liudytojai patvirtino, kad pažįsta ir ieškovą, ir atsakovą, santykiai su abiem ginčo šalimis yra normalūs, todėl teismas liudytojų, kurių parodymai buvo nuoseklūs, išsamūs ir tikslūs, suinteresuotumo bylos baigtimi nenustatė.
8. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovo atsakovui išduotame įgaliojime nėra nustatyta, kokiu būdu atsakovas turi atsiskaityti už parduotą turtą. Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodoma, kad pirkėjai lėšas turi pervesti į atsakovo (pardavėjo įgaliotinio) banko sąskaitą. Ieškovo argumentus, kad nors tikslaus pavedimo dėl atsiskaitymo būdo nebuvo, tačiau jis tikėjosi gauti atsiskaitymą už parduotą turtą pavedimu į savo banko sąskaitą, teismas pripažino nepagrįstais. Nepakankamas šalių paaiškinimų nuoseklumas leido teismui padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovas pageidavo už parduotą turtą gauti atsiskaitymą grynaisiais pinigais. Jeigu ieškovas būtų išreiškęs pageidavimą gauti parduoto turto kainą į savo banko sąskaitą, toks pirkėjų prievolės atsiskaityti už įsigytą turtą įvykdymo būdas galėjo būti nurodytas jau pačioje pirkimo–pardavimo sutartyje. Toks atsiskaitymas būtų ne tik mažiau komplikuotas, bet ir pašalintų galimybę kilti ginčams ateityje. Teismas neįžvelgė jokių kliūčių pirkėjams atsiskaitant nurodyti ne įgaliotinio, o paties pardavėjo banko sąskaitą. Dėl to teismas nusprendė, kad ieškovo pageidavimu pavedimas turėjo būti įvykdytas atsakovui grynaisiais perduodant ieškovui lėšas, gautas už parduotą nekilnojamąjį turtą.
9. Teismo vertinimu, atsakovas realiai turėjo galimybę grąžinti ieškovui už jo turto pardavimą gautas lėšas grynaisiais pinigais. Iš atsakovo banko sąskaitos 2018 m. balandžio 1 d. – 2022 m. birželio 2 d. išrašų teismas nustatė, kad nuo 2020 m. spalio 13 d. atlikto nekilnojamojo turto pirkėjų pirmojo mokėjimo už perkamą turtą iki, kaip nurodo atsakovas, pinigų ieškovui grąžinimo grynaisiais pinigais dienos atsakovas iš savo asmeninės sąskaitos išsigrynino apie 57 000 Eur, o nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. birželio 2 d. atsakovas iš savo asmeninės sąskaitos išleido (įskaitant ir pinigų išgryninimą) 349 441,42 Eur. Šie duomenys patvirtina atsakovo teiginius, kad jis realiai buvo pajėgus grąžinti ieškovui už jo turto pardavimą gautas lėšas būtent grynaisiais.
10. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovo pozicija dėl to, ar jis turto pardavimo dieną buvo Lietuvoje ar ne, yra nenuosekli – iš pradžių jis tvirtino buvęs Lietuvoje, o vėliau nurodė, kad tuo metu buvo išvykęs į užsienį, ir pateikė šias aplinkybes turėjusius patvirtinti įrodymus. Vis dėlto teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus įrodymus – išrašą iš interneto puslapio booking.com, nuotraukas, 2023 m. balandžio 21 d. ieškovo darbovietės pažymą, konstatavo, kad šie įrodymai nepatvirtina ieškovo pozicijos. Interneto puslapio duomenys patvirtina tik viešbučio rezervavimo faktą ginčui neaktualiu laikotarpiu. Iš nuotraukų, kuriose matyti konservuotų vaisių metalinė dėžutė, telefono ryšio tinklas Lebara, nurodyta vietovė (duomenys neskelbtini), automobilio spidometras, negalima nustatyti, kas ir iš kam priklausančio telefono šias nuotraukas padarė. Taip pat teismas neinformatyvia dėl jos bendro pobūdžio pripažino ir ieškovo pateiktą jo darbovietės pažymą, kurioje nurodyta, kad ieškovas nuo 2021 m. sausio 18 d. iki 2022 m. vasario 2 d. nepertraukiamai dirbo slaugos centre (duomenys neskelbtini) ir vykdė jam paskirtas užduotis.
11. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovą ir atsakovą sieja giminystės ryšiai, todėl akivaizdu, kad jų bendravimas buvo grįstas tarpusavio pasitikėjimu. Tokiu atveju atsakovo elgesys, perdavus ieškovui (savo broliui) už parduotą turtą pinigus ir nepareikalavus iš ieškovo kokio nors rašytinio įrodymo, patvirtinančio tinkamą pavedimo įvykdymą, laikytinas atitinkančiu asmenų, kuriuos sieja giminystės ryšiu grįsti pasitikėjimo santykiai, elgesį.
12. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2023 m. spalio 26 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo 65 000 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistus 65 000 Eur, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
13. Kolegija nurodė, kad ieškovo reikalavimai atsakovui yra kildinami iš vidinių atstovaujamojo ir atstovo santykių, jie grindžiami tuo, kad atsakovas, veikdamas pagal 2019 m. balandžio 26 d. ieškovo atsakovui išduotą įgaliojimą ir sudaręs atstovaujamojo (ieškovo) vardu 2020 m. gruodžio 1 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, neįvykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.150 straipsnyje nustatytos pareigos ir neperdavė pagal atstovaujamojo vardu sudarytą sandorį gautų lėšų atstovaujamajam.
14. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad, kilus ginčui dėl atsiskaitymo pagal pavedimo sutartį, turi būti įvertinta, ar atsakovas įrodė jam, kaip įgaliotiniui, pagal CK 2.150 straipsnį tenkančių įpareigojimų įvykdymą, t. y. ar įrodė pinigų perdavimo ieškovui faktą (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-219/2018, 27 punktas). Tačiau, kitaip nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, kolegija neįžvelgė prielaidų sutikti su bylą nagrinėjusio teismo pozicija, kad atsakovas (įgaliotinis) įvykdė procesinę pareigą įrodyti gautų iš turto pirkėjų pinigų perdavimo ieškovui (įgaliotojui) faktą.
15. Nagrinėjamu atveju atsakovas pinigų perdavimo ieškovui faktą įrodinėjo liudytojų parodymais, jam priklausančios banko sąskaitos išrašais ir savo paaiškinimais. Kolegijos vertinimu, tokių duomenų visuma, atsižvelgiant į ieškovo nurodytus argumentus bei pateiktus įrodymus, buvo aiškiai nepakankama pirmosios instancijos teismui spręsti, kad atsakovas, atlikdamas įgaliotinio pareigas, gautas už parduotą turtą lėšas perdavė (grąžino) ieškovui, nes atsakovo pateikti įrodymai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.
16. Liudytojų A. G. ir K. S. 2023 m. balandžio 20 d. teismo posėdyje teikti paaiškinimai dėl aplinkybių, susijusių su pinigų perdavimu, t. y. kad juos atsakovas ieškovui perdavė 2021 m. sausio 30 d., apie pietus pirtyje, kurioje atsakovas ir liudytojai susitinka kiekvieną sekmadienį, pinigai buvo įdėti į rudą popierinį maišelį, kupiūromis po 50 Eur ir 500 Eur, negalėjo lemti pinigų perdavimo ieškovui atsakovo ir liudytojų nurodomu momentu fakto konstatavimo.
17. Byloje liudytojai A. G. ir K. S. teismo posėdyje nurodė, jog pažįsta abi bylos šalis, santykiai yra geri su abiem šalimis, su atsakovu bendrauja jau daugiau nei 10 metų ir beveik kiekvieną savaitgalį susitinka pirtyje. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad šių liudytojų parodymai iš esmės buvo identiški ir, be kita ko, visiškai sutapo su atsakovo pozicija, visiems jiems nurodžius ir tikslią datą, kada įvyko pinigų perdavimas, vienodai apibūdinus maišelį, kuriame buvo pinigai, ir kupiūrų, kuriomis buvo atsiskaitoma, nominalą. Kolegija, įvertinusi tai, kad atsakovą ir liudytojus sieja ilgametė draugystė, jie periodiškai susitinka ir turi bendrų pomėgių, taip pat nesant jokių kitų patikimų ir objektyvių įrodymų, galinčių pavirtinti pavedimo sutarties įvykdymą ir pinigų perdavimą ieškovui, pripažino, jog šių liudytojų paaiškinimai savaime nepakankami tokiam teisiškai reikšmingam faktui, kaip atsiskaitymas su ieškovu, konstatuoti. Kolegijai pagrįstų abejonių sukėlė ir atsakovo bei liudytojų teiginiai, kad po pinigų perdavimo šiuo klausimu atsakovas su liudytojais daugiau nesikalbėjo ir nebendravo. Mažai tikėtina, kad pirmiau nurodyti asmenys, susitikdami kiekvieną savaitgalį, prieš teismo posėdį neaptarė aplinkybių, kurios turėtų būti paliudytos teisme. Pažymėtina, kad ir pačių liudytojų pozicija yra akivaizdžiai prieštaringa. Viena vertus, jie teigė, kad pinigų perdavimas įvyko prieš 2 metus, todėl visų detalių gerai neprisimena, kita vertus, tapačiai nurodė smulkiausias detales, apibūdindami patį pinigų perdavimo procesą (maišelio spalvą, kupiūrų nominalus ir kt.). Kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės leido spręsti, kad liudytojų paaiškinimai neatitinka įrodinėjimo priemonėms keliamo patikimumo ir objektyvumo reikalavimo.
18. Kolegija, įvertinusi aplinkybę, kad atsakovas nuo 2020 m. spalio 13 d. iki 2021 m. sausio 30 d. iš savo banke esančios sąskaitos išgrynino 57 000 Eur, nusprendė taip pat nebuvus pagrindo vertinti, jog atsakovo išgrynintos lėšos buvo panaudotos siekiant atsiskaityti su ieškovu. Kolegija pažymėjo, kad atsakovas nurodė, jog turto pirkėjai sandorio sudarymo dieną (2020 m. gruodžio 1 d.) grynaisiais pinigais jam sumokėjo tik 3000 Eur, iki tol buvo sumokėję pavedimu 12 000 Eur, o galutinę atsiskaitymo kainą – 50 000 Eur – sumokėjo pavedimu 2020 m. gruodžio 17 d. Taip pat atsakovas atsiliepime į ieškinį teigė, kad jis ieškovui pinigus grąžino paskutinį 2021 m. vasario mėnesio savaitgalį, kai ieškovas atvyko į Lietuvą iš Vokietijos, kurioje gyvena ir dirba, vėliau triplike patikslino, kad buvo padarytas rašymo apsirikimas, nes atsiskaitymas įvyko 2021 m. sausio mėnesio paskutinį savaitgalį, ieškovui nepertraukiamai nuo 2020 m. gruodžio mėnesio pradžios, t. y. iš karto po sandorio sudarymo, iki 2021 m. vasario mėnesio pabaigos būnant Lietuvoje.
19. Kolegijos vertinimu, 57 000 Eur išgryninimas iš atsakovo sąskaitos negali būti siejamas išimtinai su pavedimo sutarties vykdymu dar ir dėl tos priežasties, kad tai buvo įprastas atsakovo elgesys: iš atsakovo sąskaitos kopijų kolegija nustatė, kad atsakovas nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. birželio 2 d. iš viso išleido ir (ar) pasiėmė iš sąskaitos grynaisiais pinigais 349 441,42 Eur sumą. Vadinasi, atsakovas turėjo nagrinėjamoje byloje nedeklaruojamą nuolatinį poreikį disponuoti didelėmis pinigų sumomis, todėl ir pinigų paėmimas iš sąskaitos konkrečiai apibrėžtu laikotarpiu pats savaime negali patvirtinti šių lėšų panaudojimo atsiskaityti su ieškovu pagal pavedimo sutartį.
20. Kolegija nurodė, kad atsakovas veikė ieškovo išduoto įgaliojimo pagrindu, kuriame, be kita ko, buvo nurodyta, jog atsakovas gali priimti mokėjimą už parduotą turtą. Atsakovo argumentai, kad pats ieškovas nebuvo suinteresuotas lėšų, gautų pardavus jam priklausantį turtą, pervedimu į jo banko sąskaitą, stokoja pagrįstumo. Visų pirma, ši faktinė aplinkybė nėra pagrįsta jokiais įrodymais, išskyrus tokius atsakovo teiginius. Kolegija nepripažino esmine ir tos aplinkybės, ar ieškovas pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu buvo Lietuvoje ar ne. Ieškovas nurodė gyvenantis ir dirbantis Vokietijoje, o toks faktas patvirtinamas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl grynųjų pinigų gabenimas iš vienos valstybės į kitą neabejotinai būtų apsunkintas. Iš ieškovo 2021 m. lapkričio 10 d. atsakovui siųstos pretenzijos, kurioje yra nurodyta ieškovo banko sąskaita, į kurią jis pageidavo gauti lėšas už parduotą turtą, apie grynuosius pinigus taip pat neužsimenama. Nėra jokių abejonių, kad banko pavedimo atlikimas, kuriuo kartu būtų užfiksuotas ir pavedimo sutarties įvykdymas, yra ir paprastesnė, ir saugesnė atsiskaitymo priemonė nei atsiskaitymas grynaisiais pinigais.
21. Kolegija konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų visuma neleidžia padaryti išvados, jog atsakovas tinkamai įvykdė savo, kaip įgaliotinio, pareigas ir grąžino ieškovui už parduotą turtą gautas lėšas.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
22. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 26 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įrodymus vertino atskirai, o ne jų visumą. Įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad atsakovas su ieškovu yra visiškai atsiskaitę, nes, pirma, tai, kad atsakovas veikė pagal ieškovo pavedimą ir, gavęs 65 000 Eur, juos perdavė ieškovui, patvirtino ne tik pats atsakovas, bet ir dar du liudytojai, kurie dalyvavo perduodant pinigus. Jų parodymai patikimi, atitinka kitus byloje esančius įrodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai suabejojo liudytojų patikimumu. Pirmosios instancijos teismas apklausė liudytojus žodinio proceso tvarka, o apeliacinės instancijos teismas vertino tik rašytinius dokumentus. Antra, atsakovo pozicija nuo pat pradžių nesikeitė, o ieškovas savo parodymus tiek apie pavedimo sutarties įvykdymo būdą, tiek apie buvimo Lietuvoje sandorio sudarymo dieną faktą nuolat keitė, taip pat negalėjo aiškiai nurodyti, ar atsakovui buvo nurodyta pervesti gautus už parduotą turtą pinigus į ieškovo sąskaitą, ar atiduoti grynaisiais. Ieškovas taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl nebuvo atsakovui nurodęs savo banko sąskaitos, į kurią turėjo būti pervestos lėšos. Akivaizdu, kad jeigu ieškovas būtų išreiškęs norą už parduotą turtą gauti pinigus į savo banko sąskaitą, toks pirkėjų prievolės atsiskaityti už įsigytą turtą įvykdymo būdas galėjo būti nurodytas pačioje pirkimo–pardavimo sutartyje. Byloje nenustatyta, jog būtų buvusios kokios nors kliūtys nurodyti pirkėjams, kad šie atsiskaitytų už perkamą turtą pinigus pervesdami į pardavėjo, o ne jo įgaliotinio, banko sąskaitą. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo pageidavimu pavedimas turėjo būti įvykdytas perduodant ieškovui gautas už jam priklausantį parduotą nekilnojamąjį turtą lėšas grynaisiais pinigais. Be to, atsakovo sąskaitos išrašas patvirtina, kad jis išsiėmė reikiamą perduoti ieškovui pinigų sumą. Įrodymų visuma aiškiai įrodo, kad ieškovas veikė nesąžiningai, o atsakovas tinkamai įvykdė pavedimo sutartį.
22.2. Apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino atskirai, o ne jų visumą. Pagal kasacinio teismo praktiką, įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią – atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi būti tinkamai motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009).
23. Atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, taikymo ypatumų sprendžiant ginčą dėl pavedimo sutarties (ne)tinkamo vykdymo
24. CK 2.150 straipsnyje nustatyta atstovo pareiga pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą.
25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai santykiai – tarp atstovo ir atstovaujamojo – ir išoriniai atstovavimo santykiai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2010).
26. Atstovas veikia neperžengdamas jam suteiktų teisių ribų. Įgaliojimas, būdamas vienašalis sandoris, apibrėžia tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu. Atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą (CK 6.150 straipsnis).
27. Atstovo prievolė atsiskaityti apima dvi pareigas – pirma, pateikti savo veiklos ataskaitą (informacinė pareiga), antra, atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką atstovas yra gavęs vykdydamas pavedimą (turto perdavimo pareiga). Ši teisės norma nereglamentuoja ataskaitos apie savo veiklą formos, nereikalauja jos rašytinės formos. Atstovaujamajam atsiskaitoma už tai, ką atstovas, vykdydamas pavedimą, gauna iš atstovaujamojo arba trečiųjų asmenų. Tai gali būti daiktai, pinigai ar kita. Atsiskaitymas atstovaujamajam yra prievolė ir turi būti vykdoma pagal prievolėms keliamus reikalavimus. Atstovo ir atstovaujamojo santykiuose dėl atsiskaitymo atstovaujamasis turi reikalavimo teisę ir yra kreditorius, o atstovui tenka pareiga, todėl jis yra skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2009; 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470-701/2016, 18 punktas).
28. Nagrinėjamoje byloje ieškovas teigė, kad atsakovas, pagal šiam suteiktą įgaliojimą pardavęs ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančias patalpas ir kitus nekilnojamojo turto objektus, neperdavė ieškovui už šį turtą gautų 65 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas pagal byloje esančių įrodymų visumą nusprendė, kad atsakovas buvo pajėgus grąžinti ieškovui už jo turto pardavimą gautas lėšas, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių duomenų visumos nepakako nuspręsti, kad atsakovas, atlikdamas įgaliotinio pareigas, gautas už parduotą turtą lėšas perdavė (grąžino) ieškovui. Kasaciniu skundu atsakovas nesutinka su tokia bylą nagrinėjusio apeliacinės instancijos teismo išvada, nurodydamas, kad apeliacinės instancijos teismas tokią išvadą padarė netinkamai įvertinęs įrodymus.
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių ir apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis patikrina tik teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kadangi nėra ginčo dėl šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos materialiosios teisės normų, tai teisėjų kolegija pasisako tik dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176–185 straipsniai), aiškinimo ir taikymo, nes teismai, vertindami byloje surinktus įrodymus ir spręsdami dėl tinkamo atsakovo pareigos įvykdymo – pinigų, gautų už parduotą nekilnojamąjį turtą ir kitus objektus, perdavimo atstovaujamajam, nevienodai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ir padarė priešingas išvadas.
30. Byloje nesant tiesioginių įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimą ieškovui, pirmosios instancijos teismas ieškinį pripažino įrodytu, remdamasis netiesioginiais liudytojų parodymais, o apeliacinės instancijos teismas nusprendė priešingai.
31. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023, 118 punktas).
32. Vertinant liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, taip pat reikia atsižvelgti ir į jų subjektyvų pobūdį. Liudytojo parodymams neišvengiamai daro įtaką laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali būti užmirštos. Be to, liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiūris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015; 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86-415/2017, 36 punktas).
33. Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad aplinkybė, jog asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali būti suinteresuotas duoti vienai šaliai palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų, tačiau jų parodymai turi būti įvertinami pagal visus įrodymams keliamus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008).
34. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje 2023 m. balandžio 20 d. teismo posėdyje kaip liudytojų apklaustų A. G. ir K. S. parodymus, nustatė, kad būtent atsakovą ir liudytojus sieja ilgametė draugystė, jie periodiškai susitinka ir turi bendrų pomėgių, patys liudytojai pripažino, jog pažįsta abi bylos šalis, santykiai yra geri su abiem šalimis, su atsakovu bendrauja jau daugiau nei 10 metų ir beveik kiekvieną savaitgalį susitinka pirtyje. Pažymėtina, kad šių liudytojų parodymai iš esmės buvo identiški ir, be kita ko, visiškai sutapo su atsakovo pozicija, visiems jiems nurodžius ir tikslią datą, kada įvyko pinigų perdavimas, vienodai apibūdinus maišelį, kuriame buvo pinigai, ir kupiūrų, kuriomis buvo atsiskaitoma, nominalą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad nors liudytojai teigė, jog pinigų perdavimas įvyko prieš 2 metus, todėl visų detalių gerai neprisimena, tačiau, kita vertus, tapačiai nurodė smulkiausias detales, apibūdindami patį pinigų perdavimo procesą (maišelio spalvą, kupiūrų nominalus ir kt.). Apeliacinės instancijos pagrįstai nusprendė, kad, nesant jokių kitų patikimų ir objektyvių įrodymų, galinčių pavirtinti pavedimo sutarties įvykdymą ir pinigų perdavimą ieškovui, šių liudytojų paaiškinimai savaime nepakankami tokiam teisiškai reikšmingam faktui, kaip atsiskaitymas su ieškovu, konstatuoti.
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nebuvo teisinio pagrindo spręsti, kad liudytojų A. G. ir K. S. parodymai buvo pakankamai objektyvūs dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių, nes parodymuose atsispindi tam tikras suinteresuotumas bylos baigtimi, jie nėra nuoseklūs, kai kuriais atvejais net prieštaringi.
36. Teisėjų kolegija taip pat papildomai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, remdamasis liudytojų parodymais, negalėjo daryti vienareikšmės išvados apie pinigų perdavimo ieškovui faktą dar ir dėl to, kad byloje buvo nustatyta, jog nors atsakovas ir liudytojai teigė po pinigų perdavimo šiuo klausimu nekalbėję ir nebendravę, tačiau patys liudytojai ir atsakovas nurodė susitikdavę kiekvieną savaitgalį. Liudytojų parodymai, iš esmės patvirtinantys pinigų perdavimo ieškovui faktą, reikšmingi būtų galėję būti tik tokiu atveju, jeigu jie būtų patvirtinę pinigų perdavimo faktą arba iš liudytojų parodymų būtų buvę galima daryti prielaidą apie pinigų perdavimo ieškovui faktą, tačiau tokio fakto byloje nebuvo patvirtinta.
37. Dėl to teisėjų kolegija nusprendžia, kad atsakovo kasacinio skundo argumentai dėl liudytojų parodymų netinkamo vertinimo neteikia pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas, nurodytų liudytojų parodymus vertinęs kaip nepatikimus, pažeidė CPK 185 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo taisyklių.
38. Apeliacinės instancijos teismas, be liudytojų parodymų, pinigų perdavimo aplinkybei konstatuoti taip pat vertino ir kitus byloje esančius rašytinius įrodymus.
39. CPK 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais (CPK 186 straipsnis), liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).
40. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 80 punktas).
41. Byloje atsakovo pinigų perdavimo ieškovui faktui įrodyti apeliacinės instancijos teismo buvo vertinti atsakovui priklausančios banko sąskaitos išrašai ir nustatyta, kad atsakovas nuo 2020 m. spalio 13 d. iki 2021 m. sausio 30 d. iš savo banke esančios sąskaitos išgrynino 57 000 Eur. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo pateiktu šio įrodymo vertinimu, kad vien pinigų išgryninimas iš atsakovo sąskaitos savaime negali būti siejamas išimtinai su pavedimo sutarties vykdymu ir negali patvirtinti pinigų perdavimo ieškovui fakto. Pažymėtina, kad byloje nebuvo pateikta kitų įrodymų, jog atsakovas išgrynintas lėšas panaudojo būtent siekdamas atsiskaityti su ieškovu. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad tai buvo įprastas atsakovo elgesys: iš atsakovo sąskaitos kopijų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovas nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. birželio 2 d. iš viso išleido ir (ar) pasiėmė iš sąskaitos grynaisiais pinigais 349 441,42 Eur. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovas turėjo nagrinėjamoje byloje nedeklaruojamą nuolatinį poreikį disponuoti didelėmis pinigų sumomis, todėl ir pinigų paėmimas iš sąskaitos konkrečiai apibrėžtu laikotarpiu pats savaime negali patvirtinti šių lėšų panaudojimo atsiskaityti su ieškovu pagal pavedimo sutartį, padaryta nepažeidžiant proceso teisės normose nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviosios tiesos, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas).
42. Apeliacinės instancijos teismas kaip dar vieną papildomą bylos įrodymą pinigų perdavimo ieškovui faktui nustatyti vertino atsakovo nurodytą aplinkybę, kad ieškovas nurodė gyvenantis ir dirbantis Vokietijoje, todėl, kaip teigė atsakovas, kadangi ieškovas pageidavo už parduotą turtą gauti atsiskaitymą grynaisiais pinigais, atsakovas ieškovui pinigus grąžino paskutinį 2021 m. sausio mėnesio savaitgalį, kai ieškovas atvyko į Lietuvą. Teisėjų kolegijos vertinimu, gyvenimo užsienyje aplinkybė savaime neįrodo fakto, kad buvo šalių susitarimas dėl pinigų perdavimo būdo ar kad grynieji pinigai buvo perduoti ieškovui būnant Lietuvoje (nesant kitų papildomų įrodymų), ypač kai ginčo šalys teikia priešingus paaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad grynųjų pinigų gabenimas iš vienos valstybės į kitą neabejotinai būtų apsunkintas, o banko pavedimo atlikimas yra paprastesnė ir saugesnė atsiskaitymo priemonė nei atsiskaitymas grynaisiais pinigais. Be to, banko pavedimas būtų galėjęs būti vienu iš įrodymu, kuriame užfiksuotas pavedimo sutarties įvykdymas.
43. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Remiantis atstovavimo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis ir kasacinio teismo praktika, atsiskaitymas tarp atstovo ir atstovaujamojo gali būti įrodinėjamas visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, įstatyme nereikalaujama rašytinės atsiskaitymo formos, todėl bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais tam, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Tačiau, nepaisant tokių bylų įrodinėjimo proceso specifikos, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).
44. Ieškovas byloje teigė, kad atsakovas, pažeisdamas CK 2.150 straipsnio nuostatą, neperdavė jam pinigų, gautų pardavus nekilnojamąjį turtą ir kitus objektus. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, įrodinėjo, kad jis ieškovo prašymu perdavė ieškovui 65 000 Eur grynaisiais. Taigi, spręsdami šalių ginčą, teismai turėjo įvertinti, ar atsakovas įrodė, jog įvykdė CK 2.150 straipsnyje jam kaip įgaliotiniui nustatytus įpareigojimus, t. y. ar įrodė pinigų perdavimo ieškovui faktą (CPK 178 straipsnis).
45. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir pirmiau apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas aplinkybę, jog atsakovas neįrodė perdavęs ieškovui pinigus, nustatė įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir liudytojų parodymus bei banko sąskaitos išrašus, taip pat atsakovo paaiškinimus, ir išvadą dėl jos buvimo padarė iš įrodymų visumos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo kasacinio skundo argumentai, kuriais tik akcentuojami atskiri įrodymai (atsakovo paaiškinimai ir liudytojų parodymai), tačiau neįvertinamas ir neatskleidžiamas jo santykis su kitais byloje surinktais įrodymais, neįvertinama jų įrodomoji reikšmė atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą, taip pat tiesiog nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo padarytomis jam nepalankiomis išvadomis, neteikia pagrindo pripažinti, kad aptariamą aplinkybę apeliacinės instancijos teismas nustatė netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus.
Dėl bylos procesinės baigties
46. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, remdamasis įrodymų visuma, nepažeisdamas CPK 176, 185 straipsnių nuostatų ir jas aiškinančios kasacinio teismo praktikos, faktinę aplinkybę dėl atsakovo kaip įgaliotinio pareigos atsiskaityti su ieškovu neįvykdymo nustatė nepažeisdamas proceso įstatymo reikalavimų. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą, jog atsakovas, kuriam tenka pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą, neįrodė šios aplinkybės, turėjo pagrindą tenkinti ieškinį. Atsakovo kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismo išvados, jog byloje pateikti įrodymai nepatvirtina pinigų perdavimo ieškovui fakto, yra padarytos netinkamai pritaikius proceso teisės normas. Dėl to nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo sprendimą (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
47. Kasaciniame teisme pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, nebuvo rengiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjos Gražina Davidonienė
Jūratė Varanauskaitė
Dalia Vasarienė
