Civilinė byla Nr. 3K-3-316/2011
Procesinio sprendimo kategorija 113.6.2.4 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02421-2009-5
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (pranešėja), Antano Simniškio ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. M., M. A. D. ir M. M. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Danske Bank A/S Lietuvos filialo ieškinį atsakovams A. M., M. A. D., A. P., M. M., D. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo bei lėšų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl civilinės bylos, kurioje kreditorius pareiškė actio Pauliana, sustabdymo iki kreditoriui hipoteka įkeisto turto pardavimo ar hipotekos pasibaigimo kitais įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 164 straipsnio 4 punktas).
Ieškovas Danske Bank A/S Lietuvos filialas actio Pauliana ieškiniu prašė teismo pripažinti sandorius negaliojančiais ir taikyti abišalę restituciją bei priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų A. M., M. A. D. ir A. P. 1 138 000 Lt.
Ieškovas ginčijo tokius sandorius: atsakovų A. M. ir D. P. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, įregistruotą 2009 m. sausio 23 d. Nekilnojamojo turto registre; atsakovų A. M., M. A. D. ir A. P. sudarytas buto (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis, įregistruotas 2009 m. sausio 16 d. Nekilnojamojo turto registre; atsakovų A. M. ir M. M. sudarytą buto (duomenys neskelbtini) skolos padengimo sutartį, įregistruotą 2009 m. sausio 23 d. Nekilnojamojo turto registre; taip pat atsakovų A. M. ir M. A. D. sudarytas žemės sklypų (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartis, įregistruotas 2009 m. sausio 23 d. Nekilnojamojo turto registre.
Ieškovo ir atsakovo A. M. buvo sudaryta kreditavimo sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovui 1 700 000 Lt kreditą, o atsakovas - grąžinti paskolintas lėšas, mokėti palūkanas ir vykdyti kitus įsipareigojimus. Suėjus kredito grąžinimo terminui, atsakovas kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų laiku ir tinkamai neįvykdė: vėlavo mokėti ir negrąžino dalies kredito. Užtikrinant prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymą, atsakovas A. M. įkeitė žemės sklypus. Ieškovo teigimu, atsakovo prievolė pagal kreditavimo sutartį ieškovui tinkamai neužtikrinta, nes skola yra 1 844 324,44 Lt, o įkeisto turto vertė, remiantis turto vertės nustatymo pažymomis, yra 870 000 Lt. Be to, ieškovui pradėjus priverstinę įkeisto turto realizavimo procedūrą, turto likvidacinė vertė būtų mažesnė nei rinkos. Ieškovo tvirtinimu, atsakovas A. M. nesąžiningai ir neteisėtai sudarė nekilnojamojo turto perleidimo sandorius atsakovams M. A. D., A. P., M. M., D. P., todėl, prievolei užtikrinti nesant pakankamai įkeisto turto, ieškovas reiškė actio Pauliana ieškinį.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 21 d. nutartimi civilinė byla sustabdyta iki ieškovui įkeisto turto, kuriam nustatyta priverstinė hipoteka, pardavimo ar hipotekos pasibaigimo kitais įstatyme nustatytais pagrindais.
Teismas nustatė, kad atsakovo A. M. prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymas užtikrintas hipoteka – ieškovui įkeistas 1,6732 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė įkeitimo dieną pagal vertinimo ataskaitą nustatyta 2 175 000 Lt, ir 0,4914 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė įkeitimo dieną pagal vertinimo ataskaitą nustatyta 700 000 Lt. Ieškovo vertintojų nustatyta, kad įkeistų nekilnojamųjų daiktų vertė sumažėjo iki 870 000 Lt. Ieškovo prašymu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. liepos 8 d. nutartimi įkeisti nurodyti žemės sklypai buvo areštuoti, įspėjus skolininką, kad įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti.
Teismas įvertino, kad pareikštu actio Pauliana kreditorius siekia nuginčyti sandorių ir prisiteisti lėšų, kurių vertė iš viso yra 1 544 454 Lt, t. y. gerokai daugiau nei įkeitimu neužtikrinta skolos dalis. Kreditorius reikalavimą pagal actio Pauliana skolininkui galėtų reikšti tik tuo atveju, jei, pardavus hipoteka įkeistą turtą, gautos sumos neužtektų skolai padengti. Nesant baigtos išieškojimo iš įkeisto turto procedūros, negalima spręsti, ar kreditoriaus reikalavimas nebus ir kuria dalimi patenkintas. Dėl to byla sustabdytina CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. vasario 10 d. nutartimi tenkino ieškovo Danske Bank A/S Lietuvos filialo atskirąjį skundą ir panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 21 d. nutartį bei perdavė bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui.
Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad actio Pauliana – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Šio instituto paskirtis – užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymą, ginant juos nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinamos galimybės, kad kreditoriaus reikalavimas bus visiškai patenkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis BUAB „Litimpeks bankas“v. UAB „Pajūrio paslaptys“ ir kt; bylos Nr. 3K-3-710/2002).
Teismas įvertino tai, kad CK 6.66 straipsnio pagrindu kreditoriui reiškiant actio Pauliana nereikalaujama nurodyti neabejotiną reikalavimo dydį, nes svarbu nustatyti, ar kreditorius turi aiškų ir neginčijamą reikalavimą į skolininką. Actio Pauliana atveju siekiama atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai perleido kitiems asmenims. Nepaisant to, ar nagrinėjama byla bus sustabdyta, teismui vis tiek reikėtų nustatinėti, ar egzistavo actio Pauliana taikymo sąlygos ieškinio padavimo momentu. Nagrinėjamoje byloje neišnagrinėjus CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų viseto ir sustabdžius bylą, būtų pažeistas proceso koncentracijos principas. Dėl to byla negali būti stabdoma pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą.
III. Kasacinių skundų teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas A. M. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 10 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 21 d. nutartį. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:
1. Kreditoriaus reikalavimo teisės pagal actio Pauliana dydis nėra aiškus dėl nesibaigusio išieškojimo priverstine tvarka iš hipoteka įkeisto turto. Byla turėjo būti sustabdyta iki pasibaigs išieškojimo iš įkeisto turto procedūra ir paaiškės kreditoriaus reikalavimo dydis (CPK 164 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. patvirtintoje teismų praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalgoje Nr. 29 nurodyta, kad tais atvejais, kai skolininkas ginčija kreditoriaus reikalavimo teisę ar jos dydį, ginčas turėtų būti nagrinėjamas iki sprendimo dėl skolininko sudaryto sandorio negaliojimo actio Pauliana pagrindu priėmimo. Kreditoriaus reikalavimai pirmiausia turi būti tenkinami iš hipoteka įkeisto turto ir tik po to iš kito skolininko turto. Tik jeigu įkeistas turtas parduodamas už mažesnę kaina nei būtina reikalavimui patenkinti, po to jis gali reikalauti išieškojimo iš kito skolininko turto bendra įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.193 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartis AB bankas „Hansabankas“ v. Z. B., bylos Nr. 3K-3-12/2005). Laikytina, kad kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę tik tada, kai yra baigtos priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūros ir tampa aiškus likęs nepatenkintas kreditoriaus reikalavimo dydis. Pastarasis teiginys grindžiamas tuo, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu pagal actio Pauliana gali sukelti teisinius padarinius tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Kadangi nėra aiškus kreditoriaus reikalavimų dydis, ginčijamų sandorių (1 544 454 Lt vertės) panaikinimas gali suvaržyti atsakovų teises neproporcingai labiau, nei tai būtina kreditoriaus teisėms (kurios jau užtikrintos hipoteka įkeistu turtu, kurio vertė – 870 000 Lt) užtikrinti.
2. Kaip konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, sprendžiant fakultatyviojo bylos stabdymo klausimą (CPK 164 straipsnis), atsižvelgtina į tai, kad sustabdžius bylą neišvengiamai užsitęsia teismo procesas, tačiau proceso ekonomiškumas ir greitumas neturi kenkti proceso kokybei ir teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti, ar tikslinga taikyti bylos sustabdymą ir ar tai padės siekti nurodytų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis AB,,Lietuvos geležinkeliai“ v. AB,,Mažeikių nafta“, bylos Nr. 3K-3-197/2009). Įgyvendindamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus teismas neturi kenkti tinkamam byos išnagrinėjimui ir teisingo teismo sprendimo byloje priėmimui.
Kasaciniu skundu atsakovės M. A. D. ir M. M. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 10 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 21 d. nutartį. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartyje R. K. v. UAB,,Helenos kolekcija” ir kt., bylos Nr. 3K-3-809/2003, konstatuota, kad actio Pauliana taikymui būtina, jog kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui. Dėl to, kasatorių teigimu, šis institutas taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui. Byloje neįvykdžius išieškojimo iš įkeisto turto nėra galimybės nustatyti likusio nepatenkinto kreditoriaus reikalavimo dydį ir tai, kuria apimtimi toks reikalavimas gali būti nukreipiamas į likusį skolininko neįkeistą turtą. Actio Pauliano paskirtis yra kompensacinė, dėl to, panaikinus skolininko sudarytą sandorį, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek to reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti (CK 6.66 straipsnio 4 dalis).
Atsiliepimų į kasacinius skundus CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka nepateikta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl vienoje byloje pradėjusio išieškojimą į hipoteka įkeistą skolininko turtą hipotekos kreditoriaus teisės kitoje byloje reikalauti nukreipti išieškojimą į kitą hipoteka neįkeistą turtą, priklausantį skolininkui, ginčijant šio sudarytus sandorius Actio Pauliana ieškiniu ir šios bylos sustabdymo iki bus užbaigtas išieškojimas į hipoteka įkeistą turtą
Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje atsakovai kasaciniuose skunduose iškėlė teisės aiškinimo klausimą dėl to, ar pradėjęs, tačiau neužbaigęs išieškojimo iš hipoteka įkeisto skolininko turto hipotekos kreditorius gali ginti savo interesus reikšdamas actio Pauliana ieškinį ir taip inicijuoti išieškojimą iš kito hipoteka neįkeisto ir skolininko perleisto turto kitiems asmenims. Bylą pirmąja instancija nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas nutartimi, tenkinęs atsakovų prašymą, sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki ieškovui įkeisto turto pardavimo ar hipotekos pasibaigimo kitais įstatyme nustatytais pagrindais. Nurodytą nutartį, išnagrinėjęs ieškovo atskirąjį skundą, Lietuvos apeliacinis teismas panaikino nutartimi, kuri apskųsta kasacine tvarka.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad CK 6.66 straipsnyje įtvirtinto vieno iš kreditoriaus interesų gynimo būdų - actio Pauliana ieškinio - paskirtis yra ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis BAB “Litimpeks bankas” v. UAB “Pajūrio paslaptys” ir kt., bylos Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis P. G. A. v. G. Ž., Z. M., bylos Nr. 3K-3-424/2003; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010; kt.). Kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, pirmiausia siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, actio Pauliana paskirtis – kompensacinė, nes, pripažinus pagal kreditoriaus ieškinį skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Taigi sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis AB Turto bankas v. BAB,,Rimeda“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis VĮ Valstybės turto fondas v. UAB,,Ortofina“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; kt.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto (žemės sklypų) vertė buvo didesnė nei išduotos paskolos suma paskolos sutarties sudarymo metu, tačiau sumažėjo iki priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto procedūros pradėjimo ir tapo mažesnė nei paskolos suma pagal paskolos sutartį. Teisėjų kolegija pažymi tai, kad, net ir esant nekilnojamojo turto vertinimo išvadų duomenims, kurių šalys neginčija dėl hipoteka įkeisto turto vertės sumažėjimo iki ribos, mažesnės nei paskolos suma pagal hipoteka užtikrintą paskolos sutartį, tai nereiškia, kad skolininko prievolės pagal paskolos sutartį neįvykdymo atveju kreditorius įgytų teisę reikalauti patenkinti reikalavimą iš neįkeisto skolininko turto ir tik po to - į įkeistą skolininko turtą. Toks teisinis įvertinimas yra pagrįstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės išaiškinimais ankstesnėse kasacine tvarka išnagrinėtose bylose: pagal CK 4.193 straipsnio 1 dalį – jei pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Hipotekos sutarties šalims susitarus pagrindinės prievolės įvykdymą užtikrinti įkeičiamu daiktu ir skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrintos prievolės, išieškojimas visų pirma nukreipiamas į įkeistą daiktą ir tik jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė suma, nei jam priklauso, kreditorius gali reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymo nustatyta tvarka; hipotekos kreditoriaus teisė į reikalavimo patenkinimą bendra tvarka iš kito, t. y. neįkeisto, turto atsiranda tik tada, kai realizavus įkeistą turtą jo nepakanka reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis AB,,Hansabankas“ v. M. B., bylos Nr. 3K-3-573/2004; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis AB DnB NORD bankas v. Z. S., bylos Nr. 3K-3-435/2008; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis AB Swedbank v. R. K., D. K., bylos Nr. 3K-7-364/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis AB Swedbank v. J. N.-A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-526/2010).
Esant pradėtai, tačiau nebaigtai išieškojimo iš įkeisto turto procedūrai, negalima iš anksto spręsti, kad kreditoriaus reikalavimas nebus patenkintas iš įkeisto turto realizavimo (arba perdavimo kreditoriui administruoti). Jeigu, atsižvelgiant į įkeisto turto vertės ir neįvykdytos skolininko prievolės pagal paskolos sutartį dydžio santykį, įkeisto turto aiškiai nepakaktų skolininko prievolei padengti, tai net ir tokiu atveju pirmiausia būtina užbaigti pradėtą išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūrą tam, kad išaiškėtų, kuri skolos dalis liktų nepadengta ir kurią kitą skolininko turto dalį kreditorius galėtų reikalauti priteisti, proporcingai likusiam nepadengtam kreditoriaus reikalavimui. Kadangi, kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, kreditorius savo reikalavimo teisę pradėjo įgyvendinti skolos išieškojimo ne ginčo tvarka iš hipoteka įkeisto turto procedūra, tai jis savo teises, pareikšdamas actio Pauliana ieškinį, galėtų ginti tik tuo atveju, jei pardavus hipoteka įkeistą turtą gautos sumos nepakaktų skolai padengti, ir tik ta apimtimi, kiek reikalavimo dalies liktų nepadengta. Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį pareiškus actio Pauliana ieškinį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisinius padarinius tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Kaip pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, pripažinus pagal kreditoriaus ieškinį skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Actio Pauliana taikyti būtina, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Ortofina“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis BUAB „Vikata ir Ko“ v. UAB „Daisruna ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-201/2009; kt.). Taigi actio Pauliana ieškiniui reikia nustatyti kreditoriaus reikalavimų apimtį, dėl kurios skolininko sudaryti turto perleidimo sandoriai galėtų pasunkinti kreditoriaus galimybes patenkinti turimą reikalavimą, kuris jau yra užtikrintas hipoteka. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovo pareiškimu teismui yra pradėta ir neužbaigta priverstinio išieškojimo procedūra iš įkeisto turto. Dėl to tik kada nurodyta išieškojimo procedūra bus užbaigta, paaiškės likusio nepatenkinto kreditoriaus reikalavimo dydis, kurio patenkinimo tikslu gali būti naudojamas actio Pauliana, kaip vienas iš kreditoriaus interesų gynimo būdų. Dėl likusios nepatenkintos reikalavimo dalies kreditorius turės galimybę reikalauti nukreipti išieškojimą į sandorių, kuriuos siekiama pripažinti negaliojančiais, objektu esantį turtą, kurio apimtis būtų proporcinga ir pakankama nepatenkintai kreditoriaus reikalavimo daliai padengti. Dėl to, esant nežinomai esminei aplinkybei, t. y. likusiam nepatenkintam kreditoriaus reikalavimo dydžiui iki pasibaigs kitoje byloje atliekamos įkeisto turto pardavimo procedūros, šioje byloje turėjo būti sprendžiama dėl bylos sustabdymo.
Civilinės bylos sustabdymą reglamentuojančios normos nustato procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą tam tikram terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). CPK 164 straipsnio 4 punkte nustatyta teismo teisė sustabdyti bylą, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina. Taip įstatymu suteikta teismui teisė spręsti konkrečiu bylos atveju, t. y. nekonkretizuojant visų galimų bylos sustabdymo atvejų, ar reikalinga sustabdyti bylos nagrinėjimą. Fakultatyvusis bylos sustabdymas yra galimas esant tiek dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimui, tiek teismo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis UAB „Universalios valdymo sistemos“ v. UAB „Penki kontinentai“, UAB „Kriptonika“, bylos Nr. 3K-3-221/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis A. M., D. M. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-573/2009).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į bylos faktinę situaciją, siekiant teisingo bylos išnagrinėjimo, egzistuoja būtinumas šią civilinę bylą sustabdyti iki ieškovo (kreditoriaus) inicijuotų priverstinio skolos išieškojimo ne ginčo tvarka iš įkeisto turto procedūrų baigties. Pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas bylą, teisiškai pagrįstai taikė CPK 164 straipsnio 4 punktą. Apskųsta kasacine tvarka apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta netinkamai pritaikius pirmiau nurodytą proceso teisės normą. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Iš ieškovo priteistina 95,25 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, Lietuvos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 10 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 21 d. nutartį.
Priteisti iš ieškovo Danske Bank A/S Lietuvos filialo valstybei 95,25 Lt (devyniasdešimt penkis litus 25 ct) išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Januškienė
Antanas Simniškis
Pranas Žeimys
