Baudžiamoji byla Nr. 2K-509/2007
Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.3.1. (S)
2007 m. liepos 3 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
sekretoriaujant R. Bučiuvienei,
dalyvaujant prokurorui D. Karčinskui,
gynėjui D. Svirinavičiui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. A. ir jo gynėjo kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 9 d. nutarties.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nuosprendžiu E. P. A. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų.
Priteista iš E. P. A. 987 Lt turtinės žalos nukentėjusiajai D. K.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 9 d. nutartimi nuteistojo E. P. A. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,
n u s t a t ė :
E. P. A. nuteistas už tai, kad jis tyčia nužudė savo sugyventinę V. R., t. y. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2004 m. sausio 20 d., apie 18 val. atėjęs į A. D. gyvenamą namą, esantį Kauno r., (duomenys neskelbtini), E. P. A. sudavė nenustatytą kiekį kartų rankomis į galvą bei spyrė į pilvą savo sugyventinei V. R. ir išėjo iš namo. Po 15-20 min. grįžęs į A. D. gyvenamą namą, jis ištempė V. R. iš lovos ir dar kelis kartus jai spyrė į galvą ir kitas kūno vietas ir vėl išėjo. 2004 m. sausio 21 d., apie 2 val., grįžęs pas A. D., V. R. išsivedė į jos namus, esančius tame pat kaime, kur, tęsdamas savo smurtinius nusikalstamus veiksmus, tyčia mušė V. R. - sudavė jai ne mažiau 10 smūgių rankomis bei kojomis į rankas ir kairį šoną, ne mažiau kaip vieną kartą į pilvą bei ne mažiau kaip 14 smūgių į galvą, viso ne mažiau kaip 25 smūgius, padarydamas: poodines kraujosruvas jos kairiajame šone, abiejų rankų plaštakose bei kairiajame dilbyje; pilvo sumušimą, pasireiškusį kraujosruva pilvo sienoje ties bamba iš kairės, didžiosios taukinės, plonosios žarnos pasaito ir sienelės plyšimais; galvos sumušimą, pasireiškusį daugybinėmis poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais veide, kraujosruvomis galvos ir veido minkštuosiuose audiniuose, nosies kaulų lūžiais ir sunkaus laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, kas komplikavosi galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu bei kraujo aspiracija į kvėpavimo takus, dėl ko V. R. mirė.
Kasaciniu skundu nuteistasis prašo teismą panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 9 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas vertindamas įrodymus pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir savo sprendimą grindė prielaidomis, o ne įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kasatoriaus kaltę.
Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas nepašalino prieštaravimų tarp liudytojų A. D. bei V. A. ir L. A. parodymų ir teismo medicinos ekspertizės aktuose nustatyto nukentėjusiosios sužalojimų padarymo laiko ir padarė nepagrįstą išvadą, kad kasatorius nukentėjusiąją nužudė savo namuose, galimai 2004 m. sausio 21 d. vakare arba 2004 m. sausio 22 d. ryte. Teismo medicinos ekspertų išvadose nustatytas nukentėjusiosios sužalojimų padarymo laikas, t. y. 6-15 val. iki mirties, neprieštarauja kasatoriaus teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos metu duotiems parodymams apie tai, kad nukentėjusioji 2004 m. sausio 21 d. vakare buvo pas kaimynę A. D., todėl kasatorius ją apie 22-22.30 val. parsivedė namo ir tuo metu nukentėjusioji sužalota nebuvo. Nei vienoje iš byloje atliktų teismo medicinos ekspertų išvadų taip ir nebuvo pašalinti prieštaravimai ir nustatytas tikslus nukentėjusiosios mirtį sukėlusių sužalojimų padarymo laikas.
Teismai nepagrįstai vadovavosi liudytojų A. D. bei V. A. ir L. A. parodymais. Kasatoriaus manymu, teismai tyrė tik vieną nusikaltimo padarymo versiją, t. y. kad nukentėjusioji buvo nužudyta savo namuose, nes čia buvo rasta jos kraujo, tačiau netyrė, kaip nukentėjusiosios kraujas atsirado liudytojos A. D. namuose.
Kasatorius teigia, kad specialisto išvada Nr. S-S 56/04 (02) dėl kraujo grupės nustatymo yra suklastota, tačiau apeliacinės instancijos teismas netenkino kasatoriaus ir jo gynėjo prašymų skirti byloje pakartotinę ekspertizę kraujo grupei nustatyti.
Kasatorius mano, kad tiek ikiteisminis tyrimas, tiek teisminis bylos nagrinėjimas vyko šališkai, o tai patvirtina prie kasacinio skundo pridėta pirmosios instancijos teismo pažyma apie įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymą.
Kasaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo teismą panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 9 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo apeliacinį skundą, t. y. pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimus, ir nepašalino esančių prieštaravimų tarp liudytojų A. D. bei L. A. ir V. A. parodymų bei teismo medicinos ekspertizių išvadose nustatytų nukentėjusiosios mirtį sukėlusių sužalojimų padarymo laiko. Minėti liudytojai parodė, kad nuteistasis prieš nukentėjusiąją 2004 m. sausio 20 d. A. D. namuose vartojo intensyvų smurtą, jai sudavė smūgius ne tik rankomis, bet ir spardė kojomis, todėl lieka neaišku, kodėl tuo metu padaryti sužalojimai nepaliko žymių ir kodėl šių sužalojimų nenustatė teismo medicinos ekspertai.
Taip pat lieka neaišku, kaip liudytojos A. D. namuose buvo rastas nukentėjusiosios kraujas, jeigu, kaip nustatė teismai, nuteistasis kartu su nukentėjusiąja iš A. D. namų išėjo 2004 m. sausio 21 d., apie 2 val., o būnant liudytojos A. D. namuose nuteistasis nukentėjusiosios atžvilgiu intensyvaus smurto nenaudojo.
Ta aplinkybė, kad nukentėjusiosios namuose buvo rastas jos pačios kraujas neginčijamai nepatvirtina, kad ją šioje vietoje nužudė nuteistasis, kadangi jis 2004 m. sausio 22 d. ryte rado nukentėjusiąją kraujuojančią ir negyvą. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo pareigūnai tyrė tik vieną nusikaltimo padarymo versiją, t. y. kad nuteistasis nužudė nukentėjusiąją savo namuose, tačiau visiškai nesiaiškino, kodėl liudytojos A. D. namuose buvo rastas nukentėjusiosios kraujas.
Dėl šių priežasčių nagrinėjant bylą iš naujo apeliacine tvarka, teismas turėtų ne tik pašalinti minėtus prieštaravimus tarp liudytojų parodymų ir teismo medicinos ekspertų išvadų, bet ir išsiaiškinti: kada tiksliai nuteistasis kartu su nukentėjusiąja išėjo iš liudytojos A. D. namų, kadangi liudytoja A. D. bei V. A. ir L. A. skirtingai aiškino išėjimo aplinkybes; kodėl nei vienas iš minėtų liudytojų neapgynė nukentėjusiosios, jeigu, kaip jie teigė, nuteistasis mušė nukentėjusiąją liudytojos A. D. namuose; kodėl liudytojai slėpė praeityje buvusius nukentėjusiosios ir V. A. artimus santykius; kodėl liudytojai nukentėjusiosios dukrai ikiteisminio tyrimo pradžioje teigė, kad nuteistasis mušė nukentėjusiąją 2004 m. sausio 21 d., o vėliau savo parodymus pakeitė ir nurodė, kad tai vyko 2004 m. sausio 20 d. vakare.
Be to, kasatorius teigia, kad teismai pažeidė vieną esminių baudžiamojo proceso principų ir perkėlė įrodinėjimo naštą kaltinamajam, kadangi pats nuteistasis tiek ikiteisminiam tyrime, tiek teisme buvo priverstas įrodinėti savo nekaltumą.
Nuteistojo E. P. A. ir jo gynėjo kasaciniai skundai netenkintini.
Dėl E. P. A. nuteisimo už V. R. nužudymą pagal BK 129 straipsnio 1 dalį
Didelė dalis nuteistojo E. P. A. ir jo gynėjo kasacinių skundų skirta įrodymų vertinimo klausimams. Kasatoriai ginčija teismų padarytas išvadas dėl E. P. A. nuteisimo, ginčydami teismų padarytą įrodymų vertinimą. Kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimo klausimai nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalyku. Kasacinės instancijos teismas neatlieka įrodymų tyrimo, nekviečia į posėdį ir neapklausia liudytojų, ekspertų, neskiria ekspertizių. Kasacinės instancijos teismas nagrinėja teisės taikymo klausimus. Dėl to nuteistojo ir jo gynėjo kasacinių skundų dalys, liečiančios įrodymų vertinimą, paliekamos nenagrinėtos.
Kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė BPK reikalavimų, reglamentuojančių bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka ir nagrinėdamas bylą, siekiant pašalinti byloje buvusius prieštaravimus dėl nukentėjusiosios sužalojimo laiko ir mirties priežasties, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, atnaujino įrodymų tyrimą bei pakartotinai apklausęs teismo medicinos ekspertus bei liudytojus A. D., L. A. ir V. A., nutartyje pateikė motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje išdėstė įrodymus, nurodančius, kad E. P. A. padarė V. R. nužudymą, juos išanalizavo ir nurodė, kokias aplinkybes patvirtina ar paneigia surinkti įrodymai, todėl kolegija laiko, kad kasatorių argumentas, jog apeliacinės instancijos teismas neargumentuotai atsakė į apeliacinio skundo argumentus, yra nepagrįstas.
Nors nuteistasis E. P. A. neigia nužudęs nukentėjusiąją V. R., byloje esantys ir teismų ištirti įrodymai rodo, kad būtent jis padarė V. R. nužudymą. Siekiant nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes, byloje buvo atliktas teismo medicinos specialisto tyrimas bei dvi komisijinės teismo medicinos ekspertizės, taip pat nuteistojo gynėjas pateikė teismo medicinos specialisto A. Garmaus išvadą. Visi teismo medicinos ekspertai tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme (išskyrus specialistą A. Garmų) patvirtino savo išvadas ir parodė, kad nukentėjusiosios mirties priežastimi buvo galvos smegenų sukrėtimas, kuris komplikavosi galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu bei kraujo aspiracija į plaučius.
Kas liečia nukentėjusiosios mirties laiką, visi tyrimus atlikę specialistai ir ekspertai konstatavo, kad nukentėjusioji mirė prieš 6-12 val. iki lavono apžiūros įvykio vietoje, kuri buvo atlikta 2004 m. sausio 22 d., t. y. laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 21 d., 23 val. iki 2004 m. sausio 22 d., 5 val. Nors savo išvadas patvirtinę teismo medicinos ekspertai ir specialistai skirtingai nurodė nukentėjusiosios mirtį sukėlusių sužalojimų padarymo laiką, buvo prieita vieningos išvados, kad nukentėjusioji galėjo būti sužalota visus sužalojimus padarant vienu metu, nuo 6 val. iki paros iki jos mirties, o labiausiai tikėtina – 11-19 val. laikotarpyje, t. y. maksimaliai įmanomas sužalojimų padarymo intervalas būtų nuo 2004 m. sausio 20 d., 23 val. iki 2004 m. sausio 21 d., 23 val., o labiausiai tikėtinas – nuo 2004 m. sausio 21 d., 4 val. iki 2004 m. sausio 21 d., 18 val.
Nors nuteistasis teisme parodė, kad naktį iš 2004 m. sausio 20 į 21 d. nukentėjusioji V. R. praleido pas A. D., o jis nukentėjusiąją į namus pasivedė tik 2004 m. sausio 21 d., apie 22.30 val. ir tuo metu nukentėjusioji sumušta nebuvo, iš liudytojų A. D. bei L. A. ir V. A. parodymų seka, kad nuteistasis kartu su nukentėjusiąją pas A. D. atėjo 2004 m. sausio 20 d., apie 18 val. o išėjo 2004 m. sausio 21 d., apie 2 val., tuo tarpu 2004 m. sausio 21 d. nukentėjusioji A. D. namuose nesilankė. Be to, būdamas pas A. D., nuteistasis apie 18-19.30 val. du kartus mušė nukentėjusiąją suduodamas jai smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, kas paaiškina, kodėl liudytojos A. D. namuose buvo rastas nukentėjusiosios kraujas.
Kadangi liudytojų nurodytas nukentėjusiajai V. R. sužalojimų padarymo laikas, t. y. 2004 m. sausio 20 d., apie 18-19.30 val., nesutampa su teismo medicinos ekspertų ir specialistų išvadose nurodytu nukentėjusiosios mirtį sukėlusių sužalojimų padarymo laiku, t. y. nuo 2004 m. sausio 21 d., 4 val. iki 2004 m. sausio 21 d., 18 val., teismai pagrįstai konstatavo, kad mirtį sukėlusių sužalojimų padarymo metu nukentėjusioji buvo savo namuose.
Byloje nėra duomenų, kad po to, kai kasatorius kartu su nukentėjusiąja 2004 m. sausio 21 d., apie 2 val. grįžo į namus, pas juos kas nors būtų atėjęs. Todėl teismai pagrįstai atmetė nuteistojo E. P. A. iškeltą nukentėjusiosios nužudymo versija. Kasatoriaus teiginį, kad liko neišaiškina A. D. manuose rasto AB (IV) kraujo grupės priklausomybė motyvuotai paneigė teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme metu apklausta teismo medicinos ekspertė V. Kuktienė, kuri nurodė, kad AB (IV) grupės kraujas ant tyrimui pateiktų objektų nebuvo rastas.
Kolegija daro išvadą, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismai pagrįstai pripažino, kad būtent E. P. A. nužudė V. R. ir pagrįstai veiką kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo E. P. A. ir jo gynėjo kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai Valerijus Čiučiulka
Benediktas Stakauskas
Vytautas Piesliakas
