I. Š. pagal BK 183 str., 300 str.

Procesinio sprendimo kategorija

1.1.2.2.2.; 2.1.3.8.

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,

sekretoriaujant M. Čiučiulkai,

dalyvaujant prokurorui D. Čaplikui,

gynėjui advokatui R. Mazurovui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. Š. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo I. Š. nuteista laisvės atėmimu: pagal BK 183 straipsnio 1 dalį – penkiems mėnesiams; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, bausmės subendrintos apėmimo būdu su 2005 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams.

Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu I. Š. buvo išteisinta pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, nenustačius, kad ji dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistosios gynėjo, prašiusio patenkinti kasacinį skundą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Š. nuteista už tai, kad 2003 m. vasario 4 d., dirbdama vadybininke UAB (duomenys neskelbtini) bendrovės atstovybėje, esančioje Kaune (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrą dokumentą – mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) su D. Š., įrašydama neteisingus duomenis apie D. Š. gyvenamąją vietą ir darbovietę, taip pat suklastojo jos parašą, patvirtinantį, kad nukentėjusioji D. Š. sudarė šią sutartį.

Be to, I. Š. nuteista ir už tai, kad tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, panaudodama pačios suklastotą mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį (duomenys neskelbtini), sudarytą D. Š. vardu, pasisavino jai patikėtą svetimą turtą – UAB (duomenys neskelbtini) mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3310“, kurio vertė 394 Lt.

Kasaciniu skundu I. Š. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 23 d. bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 13 d. nuosprendžius, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Kasatorė nurodo, kad ir Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 23 d. priėmęs išteisinamąjį nuosprendį dėl to, kad nenustatytas I. Š. dalyvavimas padarant nusikalstamas veikas, bet nenutraukęs bylos, remdamasis non bis in idem principu, ir Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka bei 2007 metų vasario 13 d. priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė BK 2 straipsnio 6 dalį, BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalį, Europos žmogaus teisių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnį.

Pasak I. Š., nagrinėjant jos bylą, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų.

I. Š. akcentuoja, kad Kauno apygardos teismo 2005 m. liepos 5 d. nuosprendžiu ji nuteista už analogiškas nusikalstamas veikas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas ketveriems metams. Šiuo metu I. Š. atlieka laisvės atėmimo bausmę. Kasatorė pabrėžia, kad pažeistas teisės principas non bis in idem, kurio esmė – asmuo, kuris buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nuteistas arba išteisintas, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, negali būti tais pačiais pagrindais iš naujo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, vėl nuteisiamas arba išteisinamas.

BK 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą. I. Š. už padarytas nusikalstamas veikas jau nuteista ir atlieka bausmę. Nusikalstami veiksmai, už kuriuos ji nuteista, pripažinti kaip vieninga tęstinė nusikalstama veika. Pagal BK 63 straipsnio 10 dalį nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Kauno apygardos teismo 2007 m. vasario 13 d. nuosprendyje taip pat pripažinta, kad I. Š. jau nuteista už du tęstinius nusikaltimus, tačiau nėra pagrindo laikyti nusikaltimus, už kuriuos ji nuteisiama 2007 m. vasario 13 d. nuosprendžiu, tęstine nusikalstama veika, nes byloje nėra duomenų, kad šie nusikaltimai sudarytų vieno nusikaltimo, už kurį ji nuteista Kauno apygardos teismo 2005 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, atskiras grandis. Kasatorės teigimu, Kauno apygardos teismo 2007 m. vasario 13 d. nuosprendyje neteisingai aiškintos bylos aplinkybės ir pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

Kasaciniame skunde nuteistoji I. Š. įvardija tęstiniam nusikaltimui būdingus požymius ir dar kartą nurodo, kad už tęstinę nusikalstamą veiką ji jau nuteista ir atlieka bausmę.

Kasatorė pažymi, kad jeigu jau paskyrus bausmę paaiškėja nusikalstamos veikos epizodas, padarytas iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo, nesudarantis savarankiškos nusikalstamos veikos, įsiteisėjęs teismo nuosprendis gali būti panaikintas, byla atnaujinama ir nagrinėjama kaip dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. I. Š. nurodo, kad Kauno miesto apylinkės prokuratūra, išaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl jos tęstinės nusikalstamos veikos, nepasinaudojo proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių institutu. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apygardos teismo 2005 m. liepos 5 d. nuosprendžiu I. Š. nuteista už tęstinę nusikalstamą veiką, antrasis procesas, remiantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktu, negalėjo būti pradėtas, o pradėtas turėjo būti nutrauktas.

Pasak kasatorės, pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis, kurioje skelbiama, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą bei Europos žmogaus teisių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnis, kuriame nustatyta, kad niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą. Šios nuostatos nedraudžia atnaujinti bylos proceso pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą tuo atveju, kai iškyla nauji ar naujai paaiškėję faktai ar nustatomos esminės ankstesnio proceso klaidos, galėjusios turėti reikšmės bylos baigčiai.

Nuteistosios I. Š. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl principo non bis in idem

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje įtvirtintas draudimas būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamam ar baudžiamam už tą patį teisės pažeidimą (nusikaltimą), dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą.

Dvigubą nubaudimą už tą pačią nusikalstamą veiką draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis, BK 2 straipsnio 6 dalis, o dvigubą baudžiamąjį persekiojimą – BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas, kuriame suformuluotas non bis in idem, draudžiantis tą patį asmenį už tą pačią nusikalstamą veiką du kartus traukti baudžiamojon atsakomybėn.

Savo skunde kasatorė nurodo visas šių įstatymų normas ir teigia, kad jos buvo pažeistos. Faktiškai viskas suvedama į principo non bis in idem pažeidimą. Šis kasacinio skundo motyvas nėra pagrįstas.

Pagal Kauno apygardos teismo 2005 m. liepos 5 d. nuosprendį I. Š. nuteista už nusikalstamas veikas, padarytas nuo 2002 m. sausio 7 d. iki 2003 m. gegužės 30 d., suklastojant 159 mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio paslaugų sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) ir pasisavinant 81 314 Lt vertės jai patikėtus mobiliojo ryšio telefonus. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu I. Š. nusikalstamos veikos kvalifikuotos pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį kaip tęstinės, t. y. ji nuteista už dviejų pavienių nusikaltimų padarymą. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 17 d. nutartimi atmestas nuteistosios apeliacinis skundas, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 30 d. nutartimi atmestas jos kasacinis skundas. Visi šie teismų sprendimai pagal nuteistosios I. Š. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 13 d. nuosprendžio nekvestionuojami, tikrinamas tik paskutinis teismo nuosprendis, kuriuo I. Š. nuteista pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Ji nuteista už tai, kad 2003 m. vasario 4 d. suklastojo mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio paslaugų sutartį (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) su D. Š. ir tuo pagrindu pasisavino mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3310“, kurio vertė 394 Lt.

Iš Kauno apygardos teismo 2005 m. liepos 5 d. nuosprendžio matyti, kad I. Š. nenuteista už mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio sutarties (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) su D. Š. suklastojimą, padarytą 2003 m. vasario 4 d., ir mobiliojo ryšio telefono „Nokia 3310“, kurio vertė 394 Lt, pasisavinimą. Iš to darytina išvada, kad Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 13 d. nuosprendžiu I. Š. nuteista už nusikalstamą veiką pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį pirmą kartą ir principas non bis in idem, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnis, BK 2 straipsnio 6 dalis ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas nepažeisti.

Taip pat su nagrinėjama byla negalima ieškoti analogijos Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose 1995 m. spalio 23 d. byloje Grandinger prieš Austriją, 2001 m. gegužės 29 d. byloje Franz Fisher prieš Austriją ir 2004 m. liepos 20 d. byloje Nikitin prieš Rusiją, nes šios bylos skyrėsi aplinkybėmis nuo aplinkybių I. Š. byloje. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 13 d. nuosprendžiu ji nuteista ne už tą pačią nusikalstamą veiką, o už panašią, už kurią ji buvo nuteista Kauno apygardos teismo 2005 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Kauno apygardos teismo Baužiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 13 d. nuosprendžiu jos nusikalstamos veikos pripažintos pavieniais nusikaltimais. Nuosprendyje išdėstyti nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados, kodėl jos nėra tęstinių nusikaltimų, pripažintų Kauno apygardos teismo 2005 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, sudėtinė dalis.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 13 d. nuosprendžiu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant I. Š. nusikalstamas veikas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

Kasatorė su tuo nesutinka ir mano, kad šitos veikos yra sudėtinė dalis tęstinių nusikaltimų, už kurių padarymą ji nuteista Kauno apygardos teismo 2005 m. liepos 5 d. nuosprendžiu.

Kaip vienas tęstinis nusikaltimas kvalifikuojama tokia veika, kai asmuo kelis kartus padaro veiksmus, atitinkančius vieno iš numatytų BK nusikaltimo požymius, jeigu kaltininko veikoje yra vieninga tyčia ir jis siekia vieningo rezultato. Teismas nenustatė, kad I. Š. tyčia daryti nusikalstamas veikas, už kurių padarymą ji nuteista Kauno apygardos teismo 2005 m. liepos 5 d. ir 2007 m. vasario 13 d. nuosprendžiais, buvo vieninga. Nuosprendyje išdėstytos motyvuotos išvados tuo klausimu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo šias išvadas paneigti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistosios I. Š. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Olegas Fedosiukas

Josifas Tomaševičius