Dėl pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo

Civilinė byla Nr.3K-3-296/2007 Procesinio sprendimo kategorijos: 33; 42.11.2 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dangutės Ambrasienės ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. K. ir J. K. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 10 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. K. ir J. K. ieškinį atsakovui UAB „Pamario namas“ ir tretiesiems asmenims UAB „IBB“, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui, Klaipėdos miesto 12-ojo notarų biuro notarei D. K. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovai V. K. ir J. K. nurodė, kad 2005 m. lapkričio 14 d. Klaipėdos miesto 12-ajame notarų biure buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią jie nupirko iš atsakovo UAB „Pamario namas“ nebaigtą statyti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Sutarties 1.1.1 punkte bendras buto plotas nurodytas 72,68 kv.m, kadastro duomenų fiksavimo data – 2005 m. birželio 28 d., kadastrinius matavimus atliko UAB „IBB“. Ieškovų teigimu, klausimas dėl buto kadastrinių matavimų ir kainos patikslinimo iškilo dar prieš sudarant buto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau, nebūdami buto savininkai ar jo naudotojai, jie negalėjo inicijuoti kadastrinių matavimų atlikimo ar patikslinimo. Įregistravę nuosavybės teisę, jie (ieškovai) kreipėsi į VĮ registrų centro Klaipėdos filialą, prašydami atlikti kadastrinius buto matavimus. Matavimų metu buvo nustatyta, kad bendras buto plotas yra 70,52 kv.m, t. y. 2,16 kv.m mažesnis, nei nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje. Ieškovai taip pat nurodė, kad dar iki pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, t. y. 2005 m. sausio 17 d. buvo pasirašyta avansinė sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pastatyti butą, turintį 71,50 kv.m bendro ploto, adresu (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 1.2 punkte buvo susitarta, kad, atlikus namo techninį inventorizavimą, parduodamo daikto kaina bus koreguojama pagal faktinę buto kvadratūrą. Paaiškėjus faktinio ir kadastrinių matavimų byloje nurodyto ploto neatitikimams, jie (ieškovai) kreipėsi į atsakovą, bandydami derybų būdu susitarti dėl kadastrinių duomenų patikslinimo ir atitinkamų sutarties sąlygų pakeitimo, tačiau, to padaryti nepavykus, jie yra priversti kreiptis į teismą. Atsižvelgdami į tai, kad faktinis bendras buto plotas yra 70,52 kv.m, ir į tai, kad pirkimo-pardavimo sutarties kaina siejama su buto vieno kvadratinio metro kaina (3300 Lt), ieškovai prašė teismo pakeisti 2005 m. lapkričio 14 d. pirkimo pardavimo sutarties 1.1.1 ir 4.1 punktus, susijusius su parduodamo buto plotu ir kaina, nustatant, kad sutarties objektu esančio buto bendras plotas yra 71,50 kv.m, o kaina – 227 346 Lt.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatęs, kad trečiojo asmens UAB „IBB“ 2005 m. birželio 28 d. užfiksuoti kadastro duomenys, pagal kuriuos bendras buto plotas yra 72,68 kv.m ir kuriais remdamasi pirkimo-pardavimo sutartį patvirtino notarė, nėra nuginčyti, teismas laikė nesant teisinio pagrindo pakeisti sutartį (LR nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis, CK 6.223 straipsnis). Sulyginęs UAB „IBB“ ir VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo atliktus kadastrinius buto matavimus, teismas nustatė, kad, pastačius buto patalpoje, pažymėtoje indeksu 40-1, papildomą pertvarą, pasikeitė šios patalpos plotas. Vertindamas ieškovų argumentus, kad ploto pasikeitimą lėmė abiejų įmonių, atlikusių kadastrinius matavimus, taikytų ploto skaičiavimo metodikų skirtingumas, teismas pažymėjo, kad ieškovai nepateikė teismui konkrečių įrodymų, kiek pasikeistų buto plotas skaičiuojant pagal vieną ar kitą metodiką, ir kiek pasikeitė buto plotas atsiradus patalpoje, pažymėtoje indeksu 40-3, atitvarai. Be to, ta aplinkybė, kad po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo buvo nustatytas mažesnis buto plotas, nei įrašytas sutartyje, teismo vertinimu, negali turėti jokios teisinės įtakos sudarytam sandoriui ir todėl, kad sandorio sudarymo metu galiojo kadastro duomenys, kuriuose buvo užfiksuotas 72,68 kv.m bendras buto plotas. Atkreipęs dėmesį į tai, kad tiek pradiniame, tiek patikslintame ieškinyje ieškovai kėlė reikalavimą pakeisti sutarties punktą 1.1.1 nurodant 71,50 kv.m bendrą buto plotą, teismas pažymėjo, kad nors teismo posėdžio metu ieškovų atstovė nurodė, jog išdėstant šį ieškinio reikalavimą buvo padarytas rašymo apsirikimas, todėl minėtas sutarties punktas pakeistinas nurodant 70,52 kv.m plotą, tačiau raštu šio ieškinio reikalavimo patikslinimo neišdėstė. Laikydamas buto ploto konstatavimą esminiu ginčo išsprendimui, teismas sprendė, kad toks ieškinio patikslinimas turi būti raštiškas. Išnagrinėjęs bylą pagal raštu išdėstytus ieškovų reikalavimus, teismas konstatavo, kad ieškovai nenuginčijo UAB „IBB“ užfiksuotų kadastro duomenų ir neįrodė viešojo registro duomenų neteisingumo, t. y. neįrodė, kuo remiantis buto plotas turėtų būti 71,50 kv.m.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. lapkričio 9 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 10 d. sprendimą paliko nepakeistą, ieškovų apeliacinį skundą atmetė. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, civilinėje teisėje galiojant viešojo registro duomenų teisingumo ir išsamumo prezumpcijai (CK 4.262 straipsnis, LR nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis), pareiga įrodyti, kad ginčo buto plotas realiai yra mažesnis, nei nurodyta prikimo-pardavimo sutartyje, tenka ieškovams. Teisėjų kolegijos vertinimu, duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovai įvykdė jiems tenkančią aukščiau nurodytų aplinkybių įrodinėjimo pareigą, byloje nėra. Byloje surinktų įrodymų viseto pagrindu teisėjų kolegija pripažino pirmosios instancijos teismą padarius pagrįstą išvadą, kad ieškovai nenuginčijo viešojo registro įrašų teisingumo ir išsamumo prezumpcijos, bei pagrįstai atmetus ieškinį kaip neįrodytą.

III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovai V. K. ir J. K. prašo Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas tuo, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, jog ginčo pirkimo-pardavimo sutartis yra sudarytas remiantis nenuginčytais kadastriniais duomenimis, todėl nėra pagrindo keisti sutartį, neatskleidė bylos esmės, ir tai lėmė netinkamą kadastro duomenų pakeitimo ir tikslinimo bei patalpų plotų matavimo metodiką reglamentuojančių teisės normų aiškinimą ir taikymą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į 2005 m. sausio 17 d. avansinės sutarties 1.2 punktą, kuriame nustatyta, kad, atlikus namo techninį inventorizavimą, daikto kaina bus koreguojama pagal faktinę buto kvadratūrą Vien ši sutarties sąlyga, kasatorių manymu, yra pagrindas keisti sutartį, nes toks buvo šalių susitarimas. Plotų skirtumas, kasatorių teigimu, atsirado dėl to, kad tretysis asmuo UAB „IBB“, atlikdamas kadastrinius matavimus, nepagrįstai į buto plotą įtraukė palangės plotą (1,50 kv.m). Buto išplanavimas nebuvo keičiamas, todėl apeliacinės instancijos teismas padarė niekuo nepagrįstą išvadą, kad buto plotas pasikeitė dėl to, jog buvo pastatyta papildoma pertvara. Aplinkybė dėl papildomos pertvaros atsiradimo apskritai nebuvo tiriama, todėl šalys neturėjo galimybės pareikšti dėl jos savo nuomonę ir pateikti įrodymus.

Atsiliepimu į kasacinį skundą tretysis asmuo UAB „IBB“ prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad UAB „IBB“ atlikti buto kadastriniai matavimai, kurių metu buvo užfiksuota, kad bendras buto plotas yra 72,68 kv. m., atitiko kadastro duomenų surinkimą ir fiksavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas savo 2005 m. birželio 28 d. sprendimu įrašė šiuos duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, taip patvirtindamas jų teisingumą. Minėtas kadastro tvarkytojo sprendimas įstatyme nustatyta tvarka nėra nuginčytas, jo niekas ir neginčija. Ieškovai nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „IBB“ fiksuoti kadastriniai duomenys yra ir buvo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momentu neišsamūs ar neteisingi, ir neįrodė, kad ginčo buto plotas pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo kitoks, nei užfiksuotas kadastrinių matavimų byloje, todėl ieškinys atmestas pagrįstai.

Atsakovo UAB „Pamario namas“ atsiliepimą į kasacinį skundą atsisakyta priimti kaip pateiktą praleidus CPK 351 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą atsiliepimams į kasacinį skundą pateikti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės

2001 m. sausio 17 d. ieškovas V. K. ir atsakovas UAB „Pamario namas“ sudarė avansinę sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pastatyti butą, turintį 71,50 kv.m bendro ploto, adresu (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 1.2 punkte šalys susitarė, kad, atlikus namo techninį inventorizavimą, parduodamo daikto kaina bus koreguojama pagal faktinę buto kvadratūrą. 2005 m. birželio 28 d. tretysis asmuo UAB „IBB“ suformavo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro bylą. Kadastrinių matavimų metu buvo užfiksuota, kad bendras buto plotas yra 72,68 kv.m. 2005 m. birželio 28 d. šie kadastro duomenys buvo įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą. 2005 m. lapkričio 14 d. Klaipėdos miesto 12-ajame notarų biure šalys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovai nupirko iš atsakovo nebaigtą statyti butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 1/8 dalį automobilių parkavimo patalpos (parkavimo vietą Nr. 3). Sutarties 1.1.1 punkte bendras buto plotas nurodytas 72,68 kv.m. Notarė, tvirtindama šią sutartį, rėmėsi UAB „IBB“ 2005 m. birželio 28 d. užfiksuotais kadastro duomenimis. Įregistravus pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovas V. K. kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą, prašydamas atlikti kadastrinius buto matavimus. Matavimų metu buvo nustatyta, kad bendras buto plotas yra 70,52 kv.m, t. y. 2,16 kv.m mažesnis, nei nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje. 2005 m. lapkričio 23 d. patikslinti buto kadastro duomenys buvo užfiksuoti nekilnojamojo turto registre.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, remdamasis sprendime ir (ar) nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacijos dalykas nagrinėjamoje byloje iš esmės yra susijęs su CK normų, reglamentuojančių sutarties pakeitimo teismo tvarka teisinį pagrindą, aiškinimu ir taikymu. Tai yra teisės klausimas, dėl kurio turi teisę ir privalo pasisakyti kasacinis teismas (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Sutarčių laisvės principas leidžia šalims ne tik sudaryti sutartį, bet ir pakeisti jau sudarytos sutarties sąlygas, kad jos atitiktų tikrąją sutarties šalių valią, neprieštarautų imperatyvioms įstatymų normoms, gerai moralei, šalių lygiateisiškumo ir bendriesiems teisės principams, taip pat sudarytos sutarties esmei ir tikslui. Būtinybė pakeisti sutartį gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Nagrinėjamu atveju ieškovai teismui pareikštais reikalavimais dėl 2005 lapkričio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, susijusių su nupirkto buto plotu ir, priklausomai nuo to, – jo kaina, pakeitimo, ne ginčija UAB „IBB“ atliktų ir 2005 m. birželio 28 d. užfiksuotų kadastrinių matavimų duomenis, o siekia tikruosius sutarties šalių ketinimus atitinkančios sutarties tarp šalių egzistavimo, nes, kaip nurodė ieškovai, paaiškėjo, jog jų įsigyto buto faktiškas bendras plotas (70,52 kv.m) yra 2,16 kv.m mažesnis, negu pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas bendras buto plotas (72,86 kv.m), taigi – atitinkama apimtimi turi būti mažesnė ir šalių sudaryto sandorio kaina. Teisėjų kolegija negali sutikti su atsiliepimo į kasacinį skundą argumentu, kad ieškovai neturi materialinio teisinio pagrindo reikalauti pakeisti sutarties sąlygą dėl buto ploto, nes sandorio sudarymo metu galioję kadastro duomenys (tarp jų ir duomenys dėl buto ploto) buvo juridiškai teisingi ir išsamūs, o ieškovai, sudarydami sutartį, taip pat patvirtino šių duomenų teisingumą. Būtinybę peržiūrėti šalių sutartį lėmė sandorio sudarymo metu egzistavusių faktinių aplinkybių, susijusių su sutarties dalyku ir atitinkamai jo kaina, pasikeitimas. Dėl to ieškovų teisės reikalauti pakeisti jų pačių pasirašytą sutartį turėjimas sietinas ne su buto ploto duomenų, buvusių šio buto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo momentu, o su tokių duomenų, esančių šalies kreipimosi į kitą šalį ar teismą dėl sutarties pakeitimo metu, teisingumu ir išsamumu. 2006 m. balandžio 20 d. teismui pateiktame patikslintame ieškinyje ieškovai nurodė, kad pagal 2005 m. lapkričio 23 d. atliktus kadastrinius matavimus patikslinti ginčo buto kadastro duomenys (tarp jų ir duomenys dėl 70,52 kv.m bendro buto ploto) buvo užfiksuoti Nekilnojamojo turto registre. Šį į nekilnojamojo turto kadastrą įrašytų duomenų dėl ginčo buto ploto pakeitimą (LR nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 5 dalis) ir jų fiksavimą Nekilnojamojo turto registre (LR nekilnojamojo turto kadastro 3 straipsnio 2 dalis) patvirtina ieškovų su patikslintu ieškiniu į bylą pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, iš kurio matyti, kad bendras ginčo buto plotas yra 70,52 kv.m. (1 T., b. l. 129). Duomenų apie tai, kad 2005 m. lapkričio 23 d. užfiksuoti ir į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti buto kadastro duomenys yra nuginčyti ar yra ginčijami įstatyme nustatyta tvarka, byloje nėra. Dėl to, remiantis LR nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi ir LR nekilnojamojo registro įstatymo 4 straipsniu, minėti duomenys laikytini išsamiais ir teisingais.

Tokiomis aplinkybėmis, esant nepaneigtai kadastro duomenų dėl ginčo buto ploto (70,52 kv.m) teisingumo prezumpcijai ir sutarties šaliai (ieškovams) reikalaujant sutarties sąlygų, susijusių su sutarties dalyku ir jo kaina, pakeitimo teismine tvarka, teismai turėjo spręsti dėl šio reikalavimo pagrįstumo, aiškindamiesi CK 6.223 straipsnio, reglamentuojančio sutarties pakeitimo sąlygas ir tvarką, taikymui reikšmingas aplinkybes.

Šalims nepavykus susitarti dėl sutarties pakeitimo (CK 6.223 straipsnio 1 dalis), sutartis pagal vienos iš šalių ieškinį gali būti pakeista teismo tvarka (CK 6.223 straipsnio 2 dalis). CK 6.223 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai sutarčiai teismine tvarka pakeisti. CK 6.223 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata, kad sutartis gali būti pakeista sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais, reiškia, jog įstatyme nustatytas nebaigtinis sutarties pakeitimo teismine tvarka atvejų sąrašas. Specialūs sutarties pakeitimo atvejai yra nustatyti kituose CK straipsniuose (pvz., CK 6.204, 6.228 straipsniuose), taip pat gali būti aptarti šalių sudarytoje sutartyje. Įvertinęs konkrečiu atveju nustatytas faktines bylos aplinkybes, pagrindą sutarčiai pakeisti konstatuoja teismas.

Pagal ieškovų nurodytas aplinkybes bylą nagrinėję teismai turėjo spręsti dėl teisinio pagrindo šalių sudarytos sutarties sąlygoms, susijusioms su sutarties dalyku ir jos kaina, pakeisti buvimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai savo procesiniuose sprendimuose nepasisakė dėl CK 6.223 straipsnio nagrinėjamam ginčui taikymo, neanalizavo, ar ieškovų nurodytos aplinkybės (parduoto ir faktiško buto plotų skirtumo nustatymas ir dėl to įvykęs sutarties šalių teisinių santykių dėl sutarties kainos pasikeitimas, šio skirtumo atsiradimo priežastis bei mastas) sudaro sutarties pakeitimo teismine tvarka pagrindą. Be to, pagal 6.223 straipsnio 3 dalį ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per trisdešimt dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta kitokia sutarties pakeitimo tvarka. Aplinkybė, ar ieškovai, prieš pateikdami teismui ieškinį, pasinaudojo šia privaloma ikiteismine ginčo dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarka, nagrinėjant bylą taip pat nebuvo tirta ir vertinta.

Sąlygų ieškiniui dėl sutarties pakeitimo pareikšti (CK 6.223 straipsnio 3 dalis) buvimas ir ieškovų pareikštų reikalavimų pagrįstumas, t. y. ar faktiškai mažesnio ploto buto pardavimas už sutartyje nurodyto ploto buto kainą pagal ginčo faktines aplinkybes, susijusias su buto plotų skirtumo atsiradimu, laikytinas pagrindu sutarčiai teismine tvarka pakeisti, vertintini tik ištyrus aukščiau nurodytus faktus ir išnagrinėjus į bylą pateiktus įrodymus teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog nėra pagrindo ginčo pirkimo-pardavimo sutarčiai pakeisti, nes sutartis yra sudaryta remiantis kadastriniais duomenimis, kurie nėra nuginčyti, nustatinėjo ir tyrė į šios bylos įrodinėjimo dalyką neįeinančias aplinkybes ir visiškai nevertino šio ginčo išsprendimui reikšmingų faktų, dėl CK 6.223 straipsnio taikymo sprendime nepasisakė, ir taip pažeidė sutarties pakeitimą reglamentuojančias materialinės teisės bei įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles nustatančias procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus tam tikras išimtis, nurodytas CPK 320 straipsnio 2 dalyje ir 329 straipsnyje. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme. Kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, iš esmės tais pačiais motyvais palikdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, šio reikalavimo nesilaikė ir pirmosios instancijos teismo padarytų teisės bei fakto klaidų neištaisė.

Remiantis išdėstytais argumentais, nustačius CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą kasacijos pagrindą, skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl minėtų pažeidimų naikinama ir, atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenys, tirtinų aplinkybių ir įrodymų apimtis bei pobūdis leidžia daryti išvadą dėl galimybės išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme buvimo, civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimo tikslu (CPK 7 straipsnio 1 dalis) byla perduodama nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Pranas Žeimys

Dangutė Ambrasienė

Antanas Simniškis