Baudžiamoji byla Nr. 2K-534/2007
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.4.5.; 1.2.14.13.; 2.1.6.2.; 2.1.2.8.;
2.1.4.6.2.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,
sekretoriaujant M. Čiučiulkai,
dalyvaujant prokurorei L. Beinarytei,
gynėjai advokatei Z. Andriuškevičiūtei,
išteisintajam V. S.,
nukentėjusiajam T. M.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo T. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 5 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis: V. S. pagal 2000 m. BK 138 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, o veika, kvalifikuota pagal 2000 m. BK 187 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuota į 1961 m. BK 278 straipsnio 1 dalį ir, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senačiai, ši bylos dalis nutraukta.
Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu V. S. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu: pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – šešiems mėnesiams, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas septyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiojo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti iš dalies, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
Baudžiamoji byla Nr. 2K-534/2007
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.4.5.; 1.2.14.13.; 2.1.6.2.; 2.1.2.8.;
2.1.4.6.2.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,
sekretoriaujant M. Čiučiulkai,
dalyvaujant prokurorei L. Beinarytei,
gynėjai advokatei Z. Andriuškevičiūtei,
išteisintajam V. S.,
nukentėjusiajam T. M.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo T. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 5 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis: V. S. pagal 2000 m. BK 138 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, o veika, kvalifikuota pagal 2000 m. BK 187 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuota į 1961 m. BK 278 straipsnio 1 dalį ir, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senačiai, ši bylos dalis nutraukta.
Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu V. S. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu: pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – šešiems mėnesiams, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas septyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiojo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti iš dalies, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu V. S. buvo nuteistas už tai, kad 2003 m. kovo 28 d., apie 12.00 val., sode, esančiame Kaune (duomenys neskelbtini) fondinės žemės šlaite, vieną kartą tyčia įspyrė į dešinę koją nukentėjusiajam T. M., padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Be to, V. S. tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje tyčia sugadino svetimą turtą – ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu išmušė iš nukentėjusiojo T. M. rankų jam priklausančią vaizdo kamerą „Panasonic“, padarydamas nukentėjusiajam 1200 Lt turtinę žalą.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nuosprendžiu V. S. pagal 2000 m. BK 138 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, o veika, kvalifikuota pagal 2000 m. BK 187 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuota į 1961 m. BK 278 straipsnio 1 dalį ir, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senačiai, ši bylos dalis nutraukta.
Kasaciniu skundu nukentėjusysis T. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį.
Kasatorius nurodo, kad Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
Pasak T. M., apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamuosius įstatymus ir padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus.
Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai V. S. išteisino pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas. Pasak kasatoriaus, išteisinamasis nuosprendis pagrįstas tik subjektyviais samprotavimais, kurie prieštarauja bylos medžiagai.
Kasatorius nurodo, kad Kauno apygardos teismas neteisingai perkvalifikavo V. S. nusikalstamą veiką iš 2000 m. BK 187 straipsnio 1 dalies į 1961 m. BK 278 straipsnio 1 dalį ir, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senačiai, šią bylos dalį nutraukė. T. M. nuomone, V. S. pirmosios instancijos teismo buvo visiškai pagrįstai nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nes jis sugadino svetimą turtą.
T. M. pažymi, kad Kauno apygardos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir pažeidė BPK 305 straipsnį. Įrodymų vertinimo motyvai yra visiškai nepagrįsti ir neteisingi.
Kasatoriaus teigimu, pažeistas rungimosi principas, numatytas BPK 7 straipsnyje, nes buvo atimta jo teisė pateikti įrodymus, prašymus, užduoti klausimus.
Nukentėjusiojo T. M. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 7 straipsnio reikalavimų
Rungimosi principas, numatytas BPK 7 straipsnyje, reiškia, kad byla turi būti sprendžiama ginčo keliu. Proceso šalys turi teisę siūlyti teismui, kaip turi būti išspręsta byla, ir kritikuoti priešingos šalies teikiamus siūlymus. Šalims teismo procese turi būti sudaromos vienodos galimybės teikti įrodymus, išsakyti argumentus, ginčyti priešingos šalies įrodymus bei argumentus, pasisakyti visais byloje svarstomais klausimais. Kasatorius be jokių argumentų nurodo, kad buvo pažeisti BPK 7 straipsnio reikalavimai, kad buvo atimta teisė pateikti teismui įrodymus, prašymus, užduoti klausimus. Jis konkrečiai nenurodo, kokiame teisiamajame posėdyje tai buvo daroma ir kokių įrodymų teismai neįvertino ar atmetė prašymus. Teisiamojo posėdžio protokolai to nepatvirtina. Tai, kad teismas atmeta vienos šalies argumentus ir sutinka su priešingos šalies argumentais, nėra rungimosi principo pažeidimas, jeigu teismo išvados yra motyvuotos.
Dėl BPK 20 straipsnio reikalavimų
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nuosprendžiu, kuriuo panaikintas Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 5 d. nuosprendis, pripažinta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio reikalavimų, nes netinkamai įvertinti bylos įrodymai.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, atliko įrodymų tyrimą. Atliktas tyrimas yra išsamus ir nešališkas. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos motyvuotos išvados dėl įrodymų įvertinimo. Teisėjų kolegija nenustatė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimų apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, o kasacinės instancijos teismas nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumo, jeigu jis nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, netikrina.
Dėl BPK 44 straipsnio 10 dalies reikalavimų
BPK 44 straipsnio 10 dalis yra skirta nukentėjusiojo teisėms. Kalbant apie teismo procesą, tai nukentėjusysis jo metu gali aktyviai dalyvauti siekdamas, kad teismas priimtų, nukentėjusiojo manymu, teisingą sprendimą. Nukentėjusiojo teisių katalogas yra pateiktas BPK 28 straipsnio 2 dalyje. Nukentėjusysis T. M. nevaržomai galėjo ir pasinaudojo įstatymų suteiktomis teisėmis. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, nėra pagrindas pripažinti, jog pažeistos nukentėjusiojo teisės. Įstatymas vienodai gina ir kitų proceso dalyvių, tarp jų ir kaltinamojo teises. Jo teisėms garantuoti skirta dauguma BPK 44 straipsnio nuostatų. Nukentėjusysis, kaip ir kaltinamasis, nesutikdamas su teismo nuosprendžiu ar nutartimi, nustatyta tvarka gali juos apskųsti aukštesnės instancijos teismui. Nukentėjusysis T. M. šią savo teisę realizavo.
Dėl BPK 305 straipsnio reikalavimų
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 305 straipsnio reikalavimus, nes įrodymų vertinimo motyvai nepagrįsti ir neteisingi. Dėl įrodymų įvertinimo teisėjų kolegija pasisakė išvadose dėl BPK 20 straipsnio reikalavimų vykdymo.
BPK 305 straipsnis reglamentuoja aprašomosios nuosprendžio dalies surašymą. Šio straipsnio 5 dalyje išdėstytas išteisinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies turinys. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. išteisinamasis nuosprendis iš esmės atitinka BPK 305 straipsnio reikalavimus. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytos teismo išvados dėl kaltinamojo V. S. išteisinimo, taip pat išteisinimo pagrindas.
Dėl 1961 m. BK 490 straipsnio taikymo
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu teisingai konstatuota, kad veika, numatyta 2000 m. BK 187 straipsnio 1 dalyje, atitinka 1961 m. BK 278 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. V. S. buvo kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu iki 2003 m. gegužės 1 d., konkrečiai – 2003 m. kovo 28 d. Tuo metu galiojusio BK 278 straipsnio 1 dalies sankcija švelnesnė už 2000 m. BK 187 straipsnio 1 dalies sankciją, todėl turėjo būti taikyta 1961 m. BK 278 straipsnio 1 dalis, kuri numatė laisvės atėmimo bausmę iki vienerių metų arba baudą, todėl pagal 1961 m. BK 49 straipsnio 1 dalies 2 punktą patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas - treji metai suėjo 2006 m. kovo 28 d., o nuosprendis priimtas 2007 m. sausio 29 d.
Nenustačius apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio naikinimo ar keitimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nukentėjusiojo T. M. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Olegas Fedosiukas
Josifas Tomaševičius
