Civilinė byla Nr. e3K-3-38-943/2024
Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00037-2023-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.6.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Rusijos Federacijoje registruotos akcinės bendrovės žemės ūkio įmonės „Terskij“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos akcinės bendrovės žemės ūkio įmonės „Terskij“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Maskvos miesto arbitražo teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. A40-119274/21-138-896, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Aditus“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių atsisakymo teikti teisinę pagalbą pagrindus, sprendžiant prašymą pripažinti ir leisti vykdyti užsienio teismo sprendimą pagal 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – ir Dvišalė sutartis), aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėja prašė pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Maskvos miesto arbitražo teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. A40-119274/21-138-896, kuriuo pareiškėjai (ieškovei) iš suinteresuoto asmens UAB „Aditus“ (atsakovės) priteista 54 961,63 JAV dolerio skola, 63 113 JAV dolerių bauda, 1 718 086,59 Rusijos rublio nuostolių atlyginimas ir 74 841 Rusijos rublio valstybinės rinkliavos išlaidų atlyginimas.
3. Pareiškėja nurodė, kad Rusijos Federacijos Maskvos miesto arbitražo teismas nustatė, jog ieškovė ir atsakovė sudarė susitarimą Nr. 05/11-2020 dėl prekių pristatymo, ieškovė įvykdė susitarimo sąlygas ir pristatė prekes atsakovei, tačiau atsakovė už prekes visos kainos nesumokėjo. Atsakovė apie bylą buvo tinkamai informuota. Rusijos Federacijos Maskvos miesto arbitražo teismo sprendimas yra vykdytinas ir nebuvo vykdomas Rusijos Federacijoje.
4. Suinteresuotas asmuo UAB,,Aditus“ atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.
II. Apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė.
6. Kolegija nurodė, kad Rusijos Federacijos Maskvos miesto arbitražo teismas nėra arbitražas, todėl Niujorko konvencijos nuostatos netaikomos. Kolegija vadovavosi Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 21 d. sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose nuostatomis ir konstatavo, kad formaliai pareiškėja pateikė visus procedūrai dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti pagal Dvišalę sutartį inicijuoti reikalingus dokumentus. Kolegija nurodė, kad iš prašomo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Maskvos miesto arbitražo teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimo teksto matyti, jog UAB „Aditus“ buvo tinkamai informuota apie nagrinėtos bylos vietą ir laiką, tačiau suinteresuotas asmuo (ar jo atstovas) į teismo posėdį neatvyko. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje anksčiau nebuvo priimtas sprendimas, taip pat nebuvo pradėtas procesas byloje dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių. Maskvos miesto arbitražo teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. A40-119274/21-138-896 išspręstas ginčas dėl skolos už prekes pagal sutartį Nr. 05/11-2020 nepriklauso Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 784–786 straipsniuose nustatytai išimtinei Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai.
7. Kolegija nurodė, kad, pagal CPK 810 straipsnio 1 dalį, užsienio teismo sprendimą atsisakoma pripažinti, jeigu jis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažįstamiems tarptautiniu mastu. Rusijos Federacijai dėl 2022 m. vasario 24 d. pradėtos neišprovokuotos ir nepateisinamos invazijos į Ukrainos Respubliką Europos Sąjungos lygiu yra taikomos ribojamosios priemonės (sankcijos), kurių paskirtis atspindi pagrindinius Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės principus, todėl jos patenka į CPK 810 straipsnio apimtį. Todėl teismas turi atlikti išsamesnį tyrimą ir nustatyti pareiškėjos galimas sąsajas su asmenimis, kuriems gali būti taikomos sankcijos, kurių turtas įšaldytas, o Europos Sąjungos piliečiams ir bendrovėms draudžiama sudaryti jiems galimybę naudotis lėšomis.
8. Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad pareiškėja ir jos akcininkai Rusijos Federacijos bendrovė RAB FIRMA PROMCHIM bei A. E. Š. (A. E. S.) (pagrindinis naudos gavėjas) neįtraukti į Europos Sąjungos sankcionuotų Rusijos Federacijos juridinių ir fizinių asmenų sąrašą, remiantis 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, ir Tarybos reglamentu Nr. (ES) 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi. Pareiškėjos registruota buveinės (veikimo) vieta yra Rusijoje, Stavropolio krašte, Budionovsko rajone, Terskio gyvenvietėje. Pareiškėjos įstatų 2.2 papunktyje apibrėžta veikla: gamyba, perdirbimas, žemės ūkio produktų pardavimas, mokamų paslaugų teikimas gyventojams, komercinė veikla, moksliniai tyrimai ir naujų technologijų diegimas, tarpininkavimo veikla, mažmeninė ir didmeninė prekyba, krovinių gabenimas, kita veikla, kurios nedraudžia federaliniai įstatymai. Pareiškėja yra Rusijos mokesčių mokėtoja. Pareiškėjos akcininkės RAB FIRMA PROMCHIM registruotos buveinės (veiklos) vieta yra Rusijoje, Karačiajų Čerkesijoje, Čerkeske, Podgornaja g. 47. Šios bendrovės generalinis direktorius bei vienintelis dalyvis yra A. E. Š. Įstatuose nurodyta, kad RAB FIRMA PROMCHIM veiklos tikslas – pelno gavimas dalyvio (akcininko) interesais. RAB FIRMA PROMCHIM, kaip Rusijos Federacijos subjektas, yra šios šalies mokesčių mokėtoja. A. E. Š. yra registruotas pareiškėjos ir jos akcininkės RAB FIRMA PROMCHIM pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojas.
9. Nors byloje nustatyta, kad pareiškėja, jos vadovas ir akcininkai neįtraukti į Europos Sąjungos sankcionuotų Rusijos Federacijos juridinių ir fizinių asmenų sąrašą, tačiau Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos teritorijose sutelktos didelio masto Rusijos karinės pajėgos sudaro palankias sąlygas Rusijos Federacijos valdžios institucijų nurodymu ir (ar) su jų žinia vykdyti hibridines atakas ir bet kokio pobūdžio provokacijas prieš Lietuvos Respubliką, ypač teritorijose prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos kyla grėsmė Lietuvos Respublikos suverenitetui, saugumui, pagrindiniams Lietuvos Respublikos įstatymų principams, Konstitucijai. Taip pat Lietuvos apeliacinio teismo priimtas procesinis sprendimas dėl pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Maskvos miesto arbitražo teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. A40-119274/21-138-896 turėtų įtakos Rusijos Federacijos finansinei ir (ar) ekonominei padėčiai, kadangi pareiškėja, jos akcininkai ir naudos gavėjas yra tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su Rusijos Federacijos atliekamais veiksmais, t. y. veikia šios valstybės interesais – akcinė bendrovė žemės ūkio įmonė „Terskij“, RAB FIRMA PROMCHIM ir A. E. Š. (pagrindinis naudos gavėjas) yra Rusijos mokesčių mokėtojai, kurie didina valstybės agresorės biudžetą. Todėl kolegija nusprendė netenkinti pareiškėjos prašymo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Maskvos miesto arbitražo teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. A40-119274/21-138-896.
III. Kasacinio skundo argumentai
10. Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Lietuvos apeliaciniam teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 810 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nes nagrinėjamu atveju taikytina Dvišalė sutartis, o ne nurodytos CPK normos. Šiuo atveju nėra Dvišalėje sutartyje nustatytų pagrindų, dėl kurių būtų galima atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti pareiškėjos pateiktą teismo sprendimą. Tokia ydinga teismo praktika paneigiamas pagrindinis tikslas, kurio siekė valstybės, sudarydamos Dvišalę sutartį, t. y. plėtoti bendradarbiavimą teisinės pagalbos ir teisinių santykių srityje.
10.2. Lietuvos apeliacinis teismas išplėtė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą aktualiu klausimu ir todėl nepagrįstai konstatavo pareiškėjos galimas sąsajas su sankcionuotais asmenimis. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pati pareiškėja arba su ja susiję asmenys yra įtraukti į Europos Sąjungos sankcionuotų asmenų sąrašą arba turi sąsajų su asmenimis, kuriems taikomos sankcijos, ar kad pareiškėjos ekonominė veikla yra įtraukta į Europos Sąjungos reglamentų Nr. 833/2014 ir Nr. 269/2014 ribojamų priemonių sąrašą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose Nr. 3K-3-443/2008 ir Nr. 3K-3-434/2006 viešosios tvarkos sąvoka aiškinama 1958 m. Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo kontekste, t. y. esant kitokioms aplinkybėms, todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas netaikytinas nagrinėjamu klausimu.
10.3. Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai taikė CPK 293 straipsnio 1 punktą, nes nenutraukė bylos, o netenkino pareiškėjos prašymo. Tokiu atveju Lietuvos apeliacinis teismas turėjo vadovautis CPK 290–292 straipsniais.
11. Suinteresuotas asmuo UAB,,Aditus“ atsiliepimo į kasacinį skundą nepateikė.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teismo pareigos patikrinti Dvišalėje sutartyje nustatytą atsisakymo pripažinti ir leisti vykdyti teismo sprendimą pagrindą, siejamą su reikalavimu informuoti apie pradėtą teismo procesą
12. Teismo procesiniams sprendimams nėra būdingas ekstrateritorialumas, todėl atitinkamoje valstybėje priimto teismo sprendimo teisinė galia įprastai apsiriboja šios šalies teritorija. Tam, kad teismo sprendimas sukeltų teisinius padarinius, įskaitant res judicata (galutinis teismo sprendimas) ir prejudicinę galią, kitoje valstybėje (kitose valstybėse), paprastai reikalinga tokį teismo sprendimą pripažinti, o tuo atveju, jeigu teismo sprendimas reikalauja vykdytinumo, siekiant jį vykdyti, taip pat reikalingas leidimas jį vykdyti. Sąlygos, pagal kurias yra pripažįstami tarp skirtingų valstybių ir vykdomi teismo sprendimai, yra išdėstytos skirtingose teisės aktų grupėse – Europos Sąjungos reglamentuose, tarptautinėse sutartyse ir nacionalinėse proceso teisės normose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019, 31 punktas).
13. Užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti reiškia tai, kad jo galia išplečiama iš kilmės valstybės į pripažįstančiąją valstybę, kurioje jis įgyja res judicata ir prejudicinę galią. Sprendimas, kuris yra pripažįstamas ir leidžiamas vykdyti, pripažinusioje valstybėje tampa vykdytinas, t. y. turi būti vykdomas vykdymo vietos valstybės teisės aktuose nustatyta tvarka – tokiomis pačiomis sąlygomis kaip vykdymo valstybėje priimtas teismo procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-695/2016, 20 punktas; 2022 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-150-916/2022, 15 punktas). Taigi, užsienio teismo priimto sprendimo pripažinimas ir leidimas jį vykdyti suteikia jam faktiškai tokią pačią teisinę galią, kaip ir nacionalinio teismo priimto sprendimo. Vis dėlto, nors užsienio teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti lemia šio sprendimo privalomumą pripažįstančioje valstybėje, teismas, spręsdamas klausimą dėl užsienio valstybės teismo priimto sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti, neatlieka šio teismo sprendimo turinio revizijos.
14. Užsienio valstybių sprendimų pripažinimo institutas yra grindžiamas principine nuostata, kad užsienio teismų sprendimai pripažįstami neperžiūrint jų esmės, t. y. teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 810 straipsnio 4 dalis). Tarptautinių sutarčių pagrindu užsienio teismų sprendimai pripažįstami pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas (CPK 810 straipsnio 5 dalis). Šiomis sąlygomis valstybės iš esmės susitaria dėl kontrolės, kurią valstybių teisminės institucijos vykdo viena kitos atžvilgiu, ribų; jų tikslas – pamatinių pripažįstančios valstybės vidaus tvarkos nuostatų, be kita ko, piliečių teisių, apsauga. Esant tarptautinei dvišalei sutarčiai dėl teisinės pagalbos, užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra reiškia patikrinimą, ar nėra teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų. Prašymą dėl užsienio valstybės sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi diskrecijos tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialinius ir procesinius įstatymus, jo diskrecijos ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (įstatyme, reglamente, kt.) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009).
15. Rusijos Federacijos teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje tvarka ir sąlygos yra išdėstytos Dvišalėje sutartyje. Šios sutarties 50 straipsnyje nustatyta, kad susitariančiosios šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, o jos 56 straipsnyje yra išvardyti atsisakymo pripažinti ir vykdyti teismo sprendimą pagrindai. Pagal Dvišalės sutarties 56 straipsnio normą, pripažinti teismo sprendimą arba leisti jį vykdyti gali būti atsisakyta: (1) jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą; (2) jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių susitariančiosios šalies teritorijoje, kur sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba jeigu tos susitariančiosios šalies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi procesą šioje byloje; (3) jeigu pagal šią sutartį, o šioje sutartyje nenustatytais atvejais – pagal įstatymus susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai.
16. Taigi, nors teismas, sprendžiantis dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti jį, nerevizuoja šio sprendimo turinio, užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūra nėra tik formali. Tokį prašymą nagrinėjantis teismas privalo patikrinti, ar neegzistuoja Dvišalėje sutartyje įtvirtinti atsisakymo pripažinti ir vykdyti teismo sprendimą pagrindai. Asmens neinformavimas apie dėl jo vykdytą teisminį procesą – vienas iš pagrindų, kuriems esant nacionalinis teismas gali atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti kitoje susitariančiojoje valstybėje priimtą teismo sprendimą. Dėl šios priežasties asmuo, siekiantis kitoje susitariančiojoje valstybėje priimto sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti, pagal Dvišalės sutarties 52 straipsnį, kartu su prašymu turi pateikti teismui dokumentą, patvirtinantį, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, arba jo įgaliotiniui buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą, o teismas, spręsdamas kitos susitariančiosios valstybės sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimą, turi įvertinti šias aplinkybes.
17. Pažymėtina, kad nurodytas reikalavimas nėra savitikslis. Viena iš pagrindinių asmens teisių užtikrinimo garantijų, nustatytų tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose, – teisė į teisingą teismą. Ši teisė gali būti veiksmingai užtikrinta tik tuo atveju, kai visiems dalyvaujantiems byloje asmenims yra sudaromos lygios galimybės dalyvauti teisminiame procese ir įrodinėti savo poziciją visais su ginču susijusiais klausimais, o tai savo ruožtu gali būti pasiekta tik tada, jei asmuo yra tinkamai informuotas apie dėl jo pradėtą teisminį procesą, jam yra sudarytos tinkamos sąlygos pasiruošti bylos nagrinėjimui ir jame dalyvauti. Teisės aktuose nustatyta pareiga užtikrinti asmenims teisę į teisingą teismo procesą suponuoja poreikį ne tik užtikrinti nurodytas garantijas nagrinėjant bylas nacionaliniuose teismuose, bet ir įvertinti, ar šios garantijos buvo suteiktos nagrinėjant bylą kitos susitariančiosios valstybės teisme, kai yra prašoma pripažinti ir leisti vykdyti šios valstybės teismo priimtą sprendimą. Todėl šis klausimas yra aktualus ir nagrinėjant prašymą dėl kitos valstybės teismo priimto sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti.
18. Dvišalės sutarties sąlygos, nustatančios pareigą informuoti šalis apie joms pradėtą bylą ir užtikrinti joms teisę į tinkamą teismo procesą, koreliuoja ir su Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje pateiktu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies, įtvirtinančios teisę į teisingą teismą, turinio aiškinimu. Antai EŽTT jurisprudencijoje yra nurodyta, kad rungimosi ir procesinio lygiateisiškumo principai, esantys pagrindiniais sąžiningo proceso sąvokos komponentais, reikalauja teisingos pusiausvyros tarp šalių: kiekvienai šaliai turi būti suteikta pagrįsta galimybė pateikti savo argumentus tokiomis sąlygomis, kurios nesukuria jai esminės nelygybės oponento atžvilgiu. EŽTT praktikoje pabrėžiama, kad šie principai, apimantys visus susitariančiųjų valstybių proceso teisės aspektus, taip pat taikomi specifinėje teisminių dokumentų įteikimo šalims srityje, nors Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis ir negali būti aiškinama kaip nustatanti konkrečią dokumentų įteikimo formą (EŽTT Didžiosios kolegijos 2016 m. gegužės 23 d. sprendimas byloje Avotinš prieš Latviją, peticijos Nr. 17502/07, 119 punktas ir jame nurodyta EŽTT jurisprudencija; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-150-916/2022, 26 punktas). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, jog kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (EŽTT 2017 m. sausio 17 d. sprendimas byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, 32 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-969/2022, 21 punktas).
19. Be pirmiau nurodytų išaiškinimų, pagrindžiančių asmens informavimo apie teismo procesą svarbą siekiant užtikrinti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojamą teisę į teisingą teismą, EŽTT jurisprudencijoje yra pateiktas išaiškinimas, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos yra aktualios ir sprendžiant specifinius klausimus dėl kitoje valstybėje priimto teismo sprendimo pripažinimo. EŽTT šiuo aspektu yra nurodęs, kad ginčuose, kurių baigtis turi lemiamą reikšmę civilinėms teisėms, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis taikoma vykdant užsienio šalių galutinius sprendimus (EŽTT 2016 m. gegužės 23 d. sprendimas byloje Avotinš prieš Latviją, peticijos Nr. 17502/07, 96 punktas ir jame cituojama praktika). EŽTT taip pat nurodė, kad sprendimas vykdyti užsienio teismo sprendimą negali būti laikomas suderinamu su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, jei jis buvo priimtas nesuteikus pralaimėjusiai šaliai jokių galimybių veiksmingai pareikšti skundą dėl nesąžiningo proceso byloje, kurioje priimtas sprendimas, kilmės valstybėje arba valstybėje, į kurią kreipiamasi. EŽTT priminė, kad jis visada taikė bendrąjį principą, pagal kurį teismas, nagrinėjantis prašymą pripažinti ir vykdyti užsienio teismo sprendimą, negali patenkinti prašymo, prieš tai neatlikęs tam tikros šio sprendimo peržiūros, vertindamas teisingo bylos nagrinėjimo garantijas; šios peržiūros intensyvumas gali skirtis priklausomai nuo bylos pobūdžio (EŽTT 2016 m. gegužės 23 d. sprendimas byloje Avotinš prieš Latviją, peticijos Nr. 17502/07, 98 punktas ir jame cituojama praktika; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-249-116/2020, 22–23 punktai). Taigi, pagal EŽTT praktiką, Konvencijoje nustatytų teisės į teisingą teismą garantijų ir iš jų kylančio reikalavimo tinkamai informuoti asmenį apie vykstantį teismo procesą turi būti paisoma ir tuo atveju, kai yra sprendžiama dėl kitos valstybės teismo priimto sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti.
20. Kita vertus, nors Dvišalės sutarties sąlygos, atspindinčios ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, nustato teismui pareigą sprendžiant klausimą dėl sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti patikrinti, ar asmuo, dėl kurio priimtas šis sprendimas, buvo tinkamai informuotas apie vykusį procesą, toks reikalavimas negali būti vertinamas pernelyg formaliai, neatsižvelgiant į jo tikslą ir paskirtį. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos iškėlimo dokumentai gali būti įteikiami dalyvaujančiam byloje asmeniui nebūtinai laikantis visų egzistuojančių formalių taisyklių, tačiau jie turi būti įteikiami prieš tiek laiko ir tokiu būdu, kad atsakovas galėtų veiksmingai pasirūpinti savo teisių gynimu teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2008). Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad tiek iš EŽTT, tiek iš kasacinio teismo praktikos išplaukia turinio viršenybės prieš formą principas, todėl nustačius, kad konkrečioje byloje atliktu informavimu buvo pasiektas jo tikslas – buvo užtikrintas asmens žinojimas apie teismo procesą, formalių reikalavimų nesilaikymas gali nebūti lemiamas; pagal EŽTT jurisprudenciją, pirminio procesinių dokumentų įteikimo trūkumai gali būti ištaisomi, jeigu asmuo vis dėlto gauna prieš jį priimtą sprendimą ir jam užtikrinama galimybė jį apskųsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-969/2022, 46 punktas). Todėl vertinant, ar asmuo buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą, esminę reikšmę turi aplinkybės, ar faktiškai jam buvo sudarytos galimybės dalyvauti procese, o ne aplinkybės, ar buvo laikomasi teisės aktuose nustatytų formalių informavimo apie pradėtą procesą reikalavimų.
21. Nagrinėjamoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas dėl vieno iš Dvišalės sutarties 56 straipsnyje įtvirtintų atsisakymo pripažinti sprendimą pagrindų – jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą, remdamasis prašomo pripažinti sprendimo turiniu, konstatavo, jog UAB „Aditus“ buvo tinkamai informuota apie nagrinėtos bylos vietą ir laiką, tačiau suinteresuotas asmuo (ar jo atstovas) į teismo posėdį neatvyko. Kasacinio teismo vertinimu, tokia teismo išvada padaryta neatsižvelgus tiek į prašomame teismo sprendime užfiksuotą informaciją dėl atsakovės informavimo apie teismo procesą, tiek neįvertinus kitų byloje esančių duomenų.
22. Prašomame pripažinti teismo sprendime nurodyta informacija dėl atsakovės informavimo apie prieš ją pradėtą teismo procesą yra prieštaringa. Jame teigiama, kad į teismo posėdį neatvyko atsakovės atstovas, tinkamai informuotas apie teismo nagrinėjimo laiką ir vietą, remiantis Rusijos Federacijos arbitražo proceso kodekso 121, 123 straipsniais, nurodant, jog byla buvo nagrinėjama Rusijos Federacijos arbitražo proceso kodekso 156 straipsnio tvarka. Tačiau tame pačiame teismo sprendime toliau teigiama, jog teismas mano, kad galima vesti teismo posėdį be tinkamai informuoto atsakovo, remiantis to paties kodekso 123, 156 straipsniais. Šie prieštaravimai dėl vieno iš atsisakymo pripažinti sprendimą pagrindų egzistavimo, nagrinėjant sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimą, Lietuvos apeliaciniame teisme nebuvo pašalinti. Negana to, atkreiptinas dėmesys, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad teismo procese Rusijos Federacijoje atsakovės atstovas I. N. N. prašė atidėti bylos nagrinėjimą, nurodydamas, jog jie nėra gavę ieškinio pareiškimo ir priedų, taip pat nurodydamas, kad apie teismo posėdžio datą atsakovė sužinojo iš teismo interneto svetainės. Šiame prašyme pateikta informacija, kad atsakovės atstovas negali atvykti į teismą dėl oro erdvės uždarymo virš Rusijos Federacijos pietų teritorijos, ir pateikti tai patvirtinantys duomenys.
23. Kaip minėta, spręsdamas užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje klausimą, teismas privalo patikrinti, ar suinteresuotas asmuo žino apie užsienio valstybėje vykusį procesą ir jam buvo sudarytos sąlygos tinkamai gintis nuo pareikštų reikalavimų. Nagrinėjamoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas tokio vertinimo neatliko ir neįsitikino, jog atsakovei, per atstovą prašiusiai teismo pateikti ieškinį ir jo priedus, ši reikšminga informacija apie prieš ją pradėtą teisminį procesą buvo pateikta ir jai buvo sudarytos sąlygos veiksmingai gintis nuo pareikšto ieškinio. Lietuvos apeliacinis teismas ginčijamoje nutartyje tik formaliai pasirėmė Rusijos Federacijos teismo sprendime nurodyta informacija, nevertindamas jos turinio, galimų prieštaravimų. Šis Lietuvos apeliacinio teismo padarytas proceso teisės pažeidimas negali būti ištaisytas kasaciniame teisme, atsižvelgiant į ribotą kasacinio teismo kompetenciją.
24. Kasaciniame skunde abejojama Dvišalės sutarties 18 straipsnio pagrindu padarytos Lietuvos apeliacinio teismo išvados pagrįstumu, tačiau kasacinis teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako, nes ginčijama teismo nutartis naikinama dėl procesinio pobūdžio trūkumų, susijusių su Dvišalės sutarties 56 straipsnyje sąlygos, nustatančios pareigą informuoti šalis apie joms pradėtą bylą ir užtikrinti joms teisę į tinkamą teismo procesą, aiškinimu ir taikymu. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateiktas Dvišalės sutarties 18 straipsnio (atsisakymas pripažinti užsienio teismo sprendimą viešosios tvarkos pagrindu) aiškinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-823/2024).
25. Kasacinis teismas sprendžia tik teisės klausimus ir, nagrinėdamas bylą, nenustato faktinių aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl nurodytos aplinkybės, susijusios su suinteresuoto asmens (atsakovės) informavimu apie vykusį teismo procesą, negali būti įvertintos kasaciniame teisme. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis naikinama ir byla perduodama nagrinėti iš naujo šiam teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
26. Teisėjų kolegija, perdavusi bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, nesprendžia klausimo dėl pareiškėjos kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, taip pat išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Šis klausimas turės būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės. Pažymėtina, kad kasacinis teismas patyrė 9,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 22 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės žemės ūkio įmonės „Terskij“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Maskvos miesto arbitražo teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. A40-119274/21-138-896 iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Donatas Šernas
Egidija Tamošiūnienė
