Baudžiamoji byla Nr. 2K-108-511/2024 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42040-2019-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.3; 2.1.7.4.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Jočienės (kolegijos pirmininkė), Alvydo Pikelio ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. B. gynėjo advokato Gintaro Černiausko kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo L. B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, o pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, jai paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo dvejiems metams trims mėnesiams bausmė.
Taip pat skundžiamas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 8 d. nuosprendis, kuriuo panaikinta Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 3 d. nuosprendžio dalis dėl L. B. nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir priimtas naujas nuosprendis – L. B. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį išteisinta, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 3 d. nuosprendžiu taip pat nuteisti G. N. ir D. P., o D. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. L. B. nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdama tikslą jas platinti. Ji 2020 m. vasario 12 d. (duomenys neskelbtini), laikė vieną plastikinį paketėlį su gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra narkotinių medžiagų metadono (0,002 g) ir karfentanilio (0,00008 g), ir vieną plastikinį paketėlį su gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra narkotinių medžiagų metadono (0,002 g) ir karfentanilio (0,00012 g), ir šiuos maišelius tą pačią dieną apie 12.00 val. už 60 Eur pardavė D. P..
2. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu L. B. taip pat nuteista, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu išteisinta, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Ši apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistosios L. B. gynėjas advokatas G. Černiauskas prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 3 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio dalį dėl L. B. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir šią baudžiamosios bylos dalį nutraukti; 2) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 3 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio dalį dėl L. B. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir paskirti nuteistajai švelnesnę nei realus laisvės atėmimas bausmę; 3) jei kasacinės instancijos teismas netenkintų antrame punkte nurodyto prašymo – panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio dalį dėl L. B. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Žemesnės instancijos teismai L. B. kaltę dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymo grindė vien kito nuteistojo D. P., suinteresuoto išvengti baudžiamosios atsakomybės arba ją sušvelninti, 2020 m. vasario 14 d. papildomos apklausos metu duotais prieštaringais ir nenuosekliais parodymais, neatsižvelgdami į tai, kad pirminėje 2020 m. vasario 13 d. apklausoje jis nurodė, jog narkotinių medžiagų įsigyja iš kitų narkotines medžiagas vartojančių asmenų ir stoties turgavietėje iš romų kilmės asmens – S.. 2020 m. vasario 13 d. duoti D. P. parodymai nebuvo palankūs ir naudingi ikiteisminio tyrimo pareigūnams, todėl nuteistasis tos pačios ikiteisminio tyrimo pareigūnės buvo papildomai apklaustas kitą dieną, 2020 m. vasario 14 d. Šios apklausos metu jis parodymus pakeitė ir nurodė, kad narkotinių medžiagų įsigijo iš L. B., tačiau, pakeitęs įvykių versiją, nuteistasis nenuosekliai nurodė narkotinių medžiagų kainas, jų įsigijimo laiką, įsigijimų kartus. Jokiais bylos duomenimis nepatvirtintas apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad gynėjo Georgijaus Zavtrakovo dalyvavimas D. P. 2020 m. vasario 14 d. apklausoje užtikrino jos teisėtumą ir paneigia prielaidas, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nuteistajam darė neteisėtą įtaką. Teismai neįvertino aplinkybės, kad minėtas gynėjas dalyvavo tik vienoje nuteistojo apklausoje, ir neįsitikino, ar jis turėjo galimybę susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga ir tinkamai ginti nuteistojo interesus. Toks drastiškas nuteistojo parodymų pasikeitimas netiesiogiai rodo, kad jam vis dėlto buvo daromas spaudimas ir įtaka, todėl liko nepašalintų abejonių dėl jo parodymų teisingumo. Pažymėtina, kad kitose nuteistojo apklausose G. Zavtrakovas nedalyvavo, jose nuteistąjį gynė kitas gynėjas, jam dalyvaujant apklausose nuteistasis nurodė tokias pat kaip ir pirminėje apklausoje L. B. teisinančias aplinkybes, tačiau teismai jas ignoravo ir taip padarė šiurkštų BPK pažeidimą.
3.2. Kritikuotina apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas pirmiau nurodytas aplinkybes aiškinosi ir, apklausęs procesinius veiksmus su D. P. atlikusias ikiteisminio tyrimo pareigūnes, jokių įtarimų keliančių aplinkybių, susijusių su jo sveikatos būkle apklausų metu, nenustatė. Pareigūnės yra suinteresuotos bylos baigtimi, todėl jų nurodytos aplinkybės nebūtinai yra teisingos. Byloje nesurinkta duomenų, patvirtinančių, kad šios pareigūnės turi medicininį išsilavinimą ir gali tinkamai nustatyti asmens sveikatos būklę, todėl jų nurodytos aplinkybės turėjo būti vertinamos itin atidžiai ir kritiškai. Nuteistasis turi stiprią priklausomybę nuo narkotinių medžiagų (jas vartoja apie 20 metų), todėl ypač svarbu, kad papildomos apklausos metu 2020 m. vasario 14 d. jis jautė stiprų abstinencijos poveikį ir dėl to galėjo apkalbėti L. B., siekdamas kuo greičiau užbaigti apklausą, būti paleistas į laisvę ir įsigyti kitų narkotinių medžiagų. Tokio pobūdžio abstinencijos įtaka parodymų patikimumui akcentuojama tiek moksliniuose darbuose, tiek ir teismų praktikoje. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai prieš nuteistąją neturėjo jokių kitų svarių ir kaltinančių įrodymų.
3.3. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje esančia 2020 m. birželio 5 d. specialisto išvada Nr. 93TPK-659/2020 nenustatyta, jog D. P. byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenos, tačiau ši specialisto išvada turėjo būti vertinama itin kritiškai, nes ji parengta tik 2020 m. birželio 5 d., praėjus net keturiems mėnesiams nuo nuteistojo 2020 m. vasario 14 d. apklausos. Akivaizdu, kad asmens būsena ir psichikos sveikata per tokį ilgą laiko tarpą kinta, todėl abejotina, ar specialisto išvadą rengęs specialistas galėjo tinkamai įvertinti nuteistojo būseną bylai aktualiu metu.
3.4. Taip pat pažymėtina, kad 2020 m. birželio 11 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu D. P. iš pateiktų nuotraukų neatpažino moters, apie kurią davė parodymus 2020 m. vasario 14 d. apklausoje, tačiau šios L. B. teisinančios aplinkybės žemesnės instancijos teismai neįvertino, pažeisdami BPK reikalavimus. Liko neįvertinta ir tai, kad papildomoje 2020 m. rugsėjo 7 d. įtariamojo apklausoje D. P. nurodė, jog negali patvirtinti, kad narkotines medžiagas įgijo iš L. B.. Neįvertinę įrodymų kaip visumos ir nepašalinę prieštaravimų, žemesnės instancijos teismai šiurkščiai pažeidė in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) ir rungimosi principus.
3.5. Dėl neaiškių priežasčių ikiteisminio tyrimo metu buvo ignoruojamas ikiteisminio tyrimo teisėjo institutas. Nuteistasis buvo daug kartų apklaustas tos pačios ikiteisminio tyrimo pareigūnės, tačiau jo apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją nebuvo atlikta. Dėl tokių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų buvo esmingai pažeistas rungimosi principas, nes L. B. nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti D. P. apklausose ir užduoti jam klausimų. Žemesnės instancijos teismai neteisingai vertino D. P. 2020 m. vasario 14 d. duotus parodymus ir jų pakankamumą, grįsdami L. B. kaltę, jais teismai negalėjo remtis kaip įrodymu, jie laikytini nuteistojo gynybine versija, kurios nepatvirtina kita bylos medžiaga. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad 2021 m. birželio 16 d. teisiamojo posėdžio metu, pagarsinus 2020 m. vasario 14 d. papildomos apklausos protokole užfiksuotus parodymus, D. P. nurodė, kad jie neteisingi, ikiteisminio tyrimo pareigūnė jam patarė sakyti, kad narkotines medžiagas jis įsigijo iš L. B., jis ją apkalbėjo, pareigūnei pažadėjus, kad už reikiamų parodymų davimą jis bus išleistas į laisvę. Nuteistasis taip pat paaiškino, kad minėtos apklausos metu jis buvo abstinencijos būsenos, ji prasideda po poros valandų ir išlieka dešimt dienų, tokią jo būseną ikiteisminio tyrimo pareigūnė matė, jam buvo silpna ir bloga. Jis taip pat pakartojo, kad narkotines medžiagas įsigijo ne iš L. B., o iš aukštos ir stambios moters, kurią vadino „mamule“. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų praktikoje kito kaltinamojo (kartu toje pačioje byloje kaltinamo asmens) parodymų vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys dėl jo suinteresuotumo jam palankia bylos baigtimi.
3.6. Nuteistasis G. N. bylos teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad D. V. nepažįsta, su D. P. kartu gydėsi, o L. B. žino, nes jųdviejų motinos kartu šeimininkaudavo vestuvėse, iš jos narkotinės medžiagos neįsigijo. D. V. teisme teigė, kad iš visų kaltinamųjų žino tik D. P., taigi, akivaizdu, kad iš L. B. jis narkotinių medžiagų neįsigijo ir nematė, kad tai būtų daręs D. P.. Pati L. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad G. N. iš matymo pažįsta gal penkiolika metų, D. P. taip pat pažįsta tik iš matymo, nes su juo bendravo nuteistosios brolis. Ji paaiškino, kad sulaikymo metu rastu jos telefonu naudojasi visi, jis buvo paliktas jos motinai D. B. skambinti, pastarosios bute visada būdavo daug romų tautybės asmenų, o priešais gyveno narkotines medžiagas vartojantys asmenys. L. B. teigė nežinanti „mamule“ vadinamos moters. Šie nuteistųjų parodymai patvirtina, kad byloje nebuvo surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių L. B. kaltę.
3.7. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja pareigūnė A. Mataitytė nurodė, kad ji nustatė, jog telefonas priklausė L. B., iš to, kad nors asmuo pakeičia telefono numerį, telefono aparatą pasilieka tą patį. Tokia versija yra nelogiška ir nepatvirtina nuteistosios kaltės. Liudytoja taip pat nurodė, kad nebuvo užfiksuota, jog L. B. perdavė narkotines medžiagas ir už tai gavo pinigų, bei patvirtino, kad „ko gero, byloje nėra įrodymų, kad tai B. balsas“ (5 t., b. l. 14–17; 3 t., b. 1. 83–84). Teismai neatsižvelgė į tai, kad bylos medžiagoje yra duomenų, patvirtinančių, kad iki sulaikymo L. B. šešerius–septynerius metus naudojo vienintelį telefono numerį. Kartu byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ji naudojosi kitais teismų sprendimuose nurodytais telefono numeriais, tardamasi su nuteistaisiais dėl narkotinių medžiagų pardavimo ir perdavimo, tačiau teismai šiuos telefono numerius vis tiek priskyrė nuteistajai ir taip padarė šiurkštų BPK pažeidimą.
3.8. Žemesnės instancijos teismai neatsižvelgė į tai, kad L. B. nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o jos motinos nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Nuteistoji vyksta padėti savo motinai (jai nustatytas (duomenys neskelbtini)), šios namuose nuolat lankosi (gyvena) ir kiti romų tautybės asmenys. Savaime suprantama, kad ten galima rasti ne vieną telefono aparatą, kuriuo bet kas gali paskambinti ar juo atsiliepti. Apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, t. y. nesilaikė BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų, nes neatliko įrodymų tyrimo ir neapklausė D. B., kuri galėjo paliudyti, kas ir kaip dažnai galėjo patekti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kokiais tikslais asmenys jame lankydavosi, taip pat patvirtinti arba paneigti aplinkybę, kad bute buvo narkotinių medžiagų ir asmenys ateidavo jų įsigyti. Liko neapklausti ir bute lankęsi asmenys. Byloje taip pat nesurinkta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kiti nuteistieji būtų lankęsi pirmiau nurodytame bute ir įsigiję narkotinių medžiagų iš nuteistosios, kad ši laikė ten narkotines medžiagas ir priemones, skirtas tokioms medžiagoms platinti, ir kad narkotinių medžiagų ji įgijo ir perdavė kitiems nuteistiesiems bei gavo už tai pinigų. Svarbu ir tai, kad minėtame bute nerasti telefono aparatai. Be to, ant narkotinių medžiagų paketų, rastų pas kitus nuteistuosius, neaptikta L. B. pirštų atspaudų ar biologinių pėdsakų. Šios aplinkybės paneigia išvadą, kad nuteistoji narkotines medžiagas turėjo savo žinioje ir jomis disponavo. Apkaltinamasis nuosprendis jai priimtas remiantis prielaidomis, spėlionėmis ir byloje nepašalintais prieštaravimais.
4. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiasis prokuroras Mindaugas Šukys atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
4.1. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 10 punkto matyti, kad L. B. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, grindžiama ne tik D. P. papildomoje įtariamojo apklausoje duotais parodymais, bet ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, telefoninių pokalbių suvestinėse užfiksuota informacija, vyriausiojo tyrėjo 2020 m. vasario 12 d. tarnybiniu pranešimu ir kita bylos medžiaga. Šių duomenų visuma leidžia pagrįstai teigti, kad D. P. dėl narkotinių medžiagų įsigijimo 2020 m. vasario 12 d. bendravo būtent su L. B..
4.2. Kasatoriaus teiginiai dėl galimai darytos įtakos ir spaudimo nuteistajam D. P. yra deklaratyvaus pobūdžio, nes 2020 m. vasario 14 d. apklausa vyko po to, kai D. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, todėl nuteistasis papildomos apklausos metu negalėjo turėti lūkesčio, kad po apklausos galės laisvėje įsigyti narkotinių medžiagų. Be to, nuteistasis papildomos apklausos metu galėjo atsisakyti duoti parodymus, apklausos protokole pažymėti, kad jo parodymai užrašyti netiksliai. Pažymėtina ir tai, kad gynėjas G. Zavtrakovas savarankiškai pasirinko, kaip įgyvendins gynybos funkciją, teisėsaugos institucijos nėra ir negali būti atsakingos už gynybos funkcijos tinkamo įgyvendinimo kontrolę, įskaitant susipažinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga.
4.3. Kasatoriaus nurodytos ikiteisminio tyrimo pareigūnės buvo apklaustos kaip liudytojos, todėl jos buvo įspėtos dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį. Jos turi ilgametę darbo patirtį ir geba pastebėti pakitusią (neadekvačią) apklausiamo asmens sveikatos būklę, tam, priešingai nei nurodo kasatorius, nėra būtinas medicininis išsilavinimas.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistosios L. B. gynėjo advokato G. Černiausko kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
6. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Ši norma reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-148-719/2020, 2K-75-511/2022). Taigi, bylą nagrinėjant kasacine tvarka, tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-458/2021).
7. Iš nuteistosios L. B. gynėjo kasacinio skundo turinio matyti, kad dalis jo argumentų skirta žemesnės instancijos teismų atliktam įrodymų vertinimui ginčyti. Kasatorius nesutinka su teismų išvadomis, padarytomis įvertinus įrodymus, pats juos analizuoja, kitaip nei teismai interpretuoja jų įrodomąją reikšmę, teikia savo versijas. Tokie argumentai, kuriais siekiama pakartotinio įrodymų vertinimo ir jo pagrindu – kitokių teismo išvadų dėl L. B. kaltės, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Kasacinio skundo argumentai, kurie susiję su įrodinėjimo procesu šioje byloje, nagrinėtini tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
8. Kasaciniu skundu taip pat prašoma priimti sprendimus, susijusius su L. B. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta bausme, – paskirti nuteistajai švelnesnę nei realus laisvės atėmimas bausmę arba bylos dalį dėl jai paskirtos bausmės perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, tačiau tokius sprendimus kasacinės instancijos teismas gali priimti tik tuo atveju, jeigu bausmės paskyrimas susijęs su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio BPK pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Kasatoriaus prašymai, susiję su L. B. paskirta bausme, neatitinka bylos kasacinio nagrinėjimo pagrindų, nes jie nėra grindžiami konkrečiais bausmės skyrimo taisyklių ar esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, kasaciniame skunde nepateikiama jokių teisinių argumentų dėl minėtų prašymų pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija šiuos prašymus palieka nenagrinėtus.
Dėl kasaciniame skunde nurodomų BPK pažeidimų
9. Kasaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje žemesnės instancijos teismai neįvertino įrodymų kaip visumos ir nepašalino prieštaravimų, ignoravo nuteistajai palankius įrodymus, šiurkščiai pažeidė in dubio pro reo ir rungimosi principus, o apeliacinės instancijos teismas dar ir neišnagrinėjo bylos tiek, kiek buvo prašoma nuteistosios gynėjo apeliaciniu skundu, nes neatliko įrodymų tyrimo ir neapklausė kaip liudytojos nuteistosios motinos. Su šiais teiginiais nėra pagrindo sutikti.
10. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pagal teismų praktiką, teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-189-895/2018, 2K-34-303/2020, 2K-141-303/2020). Vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tas, jog byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-96-697/2017, 2K-294-648/2017, 2K-67-699/2018).
11. Esminiu pažeidimu, pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28-489/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017 ir kt.).
12. Patikrinusi žemesnės instancijos teismų sprendimų dalis dėl L. B. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad buvo padaryta esminių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų. Teismai išsamiai ištyrė ir skundžiamuose nuosprendžiuose išdėstė įrodymus, kuriais grindžiama L. B. kaltė, pateikė jų vertinimo motyvus ir padarė pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje. Visas bylos aplinkybes teismai išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, įvertino tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir jų visumą, gretino juos tarpusavyje, darydami išvadas, sujungė juos į vieną logišką grandinę. Toks įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, neprieštarauja nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principams.
13. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, laikantis BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, byla buvo patikrinta tiek, kiek to buvo prašoma kasatoriaus apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-10-976/2016, 2K-118-746/2016, 2K-65-976/2017). Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai ir įtikinamai atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo teisingumo ir paneigė gynybos iškeltą versiją, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnės vykdomoje 2020 m. vasario 14 d. apklausoje, būdamas abstinencijos būsenos, nuteistasis D. P. L. B. apkalbėjo.
14. Teiginį, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo šią bylą pagal apeliacinio skundo argumentus, kasatorius grindžia tuo, jog teismas netenkino gynybos prašymo apklausti L. B. motiną D. B. apie tai, kokie asmenys galėjo lankytis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame, pagal kaltinimą, buvo prekiaujama narkotinėmis medžiagomis. Pasisakydama dėl šio teiginio pagrįstumo, teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį, kad, pagal BPK 270 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas, vertindamas ir spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti. Teismas privalo tenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau turi teisę ir atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2014, 2K-173-976/2016).
15. Iš 2023 m. rugpjūčio 9 d. posėdžio apeliacinės instancijos teisme protokolo matyti, kad kasatoriaus prašymas apklausti D. B. buvo motyvuotai atmestas. Teismas nusprendė, kad išsamiai išnagrinėti bylą pakanka apsiribojant joje ištirtų įrodymų vertinimu, o atlikti papildomus įrodymų tyrimo veiksmus nėra tikslinga. Kasatoriaus teiginiai, kad gauti nauji duomenys galėtų būti reikšmingi bylai teisingai išspręsti, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti teisiniais argumentais. Jo nesutikimas su teismų sprendimais dėl įrodymų tyrimo apimties savaime nereiškia, kad bylos procesas vyko esmingai pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad teismai neišsamiai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, kurioms nustatyti, kaip mano kasatorius, byloje surinktų įrodymų nepakako. Išvadas apie L. B. kaltę padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką teismas padarė remdamasis objektyvių bylos duomenų visuma. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114/2008). Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės ir būdai. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015). Nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas šių nuostatų nesilaikė.
16. Kasacinio skundo argumentai dėl teismų padarytų esminių BPK pažeidimų daugiausia grindžiami jų atliktu, kasatoriaus nuomone, netinkamu kito nuteistojo D. P. parodymų vertinimu. Pasak kasatoriaus, teismai L. B. kaltę grindė vien nuteistojo D. P., suinteresuoto išvengti baudžiamosios atsakomybės arba ją sušvelninti, 2020 m. vasario 14 d. papildomos ikiteisminio tyrimo pareigūnės vykdytos apklausos metu duotais prieštaringais ir nenuosekliais parodymais, nors pats D. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad minėti parodymai buvo duoti jam esant abstinencijos būsenos, pareigūnams darant spaudimą apkalbėti L. B..
17. Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį, ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai gali būti perskaitomi byloje esantiems įrodymams patikrinti, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228/2014, 2K-255-746/2015, 2K-431-746/2015).
18. Teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami skirtingi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai ir joje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Bylą nagrinėjantys pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir jų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-697/2021, 2K-19-594/2023).
19. Iš žemesnės instancijos teismų sprendimų matyti, kad nuteistojo D. P. viso proceso metu duotų parodymų patikimumas buvo kruopščiai patikrintas ir teismų išvados šiuo klausimu sutapo. Viso baudžiamojo proceso metu D. P. teikė skirtingas versijas, iš ko įgijo kaltinime nurodytas narkotines medžiagas. Pirmoje 2020 m. vasario 13 d. įtariamojo apklausoje jis nurodė, kad metadoną ir karfentanilį pirko (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie laiptų, vedančių į (duomenys neskelbtini) gatvę, iš romų tautybės asmens pravarde „S.“. 2020 m. vasario 14 d. papildomoje apklausoje D. P. parodymus pakeitė – paaiškino, kad 2020 m. vasario 12 d. SMS žinutėmis susirašė su L. B., kurios telefono numeris jo telefono kontaktų sąraše įvardytas kaip „Mamulės“, ir apie 12.00 val. su D. V. nuvyko į (duomenys neskelbtini), ten iš L. B. nusipirko kaltinime nurodytas narkotines medžiagas. Vėlesnėje, 2020 m. rugsėjo 7 d., įtariamojo papildomoje apklausoje D. P. savo parodymus dar kartą pakeitė iš esmės – nurodė, kad narkotines medžiagas įsigijo kaltinime nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini), iš romų tautybės moters, tačiau nežino, ar tai buvo būtent L. B.. Pirmosios instancijos teismo posėdyje D. P. tvirtino, kad jo 2020 m. vasario 14 d. papildomoje apklausoje duoti parodymai nėra teisingi, nes buvo duoti jam esant abstinencijos būsenos, pareigūnams darant spaudimą apkalbėti L. B..
20. Atsižvelgdami į tai, kad D. P. parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs, laikydamiesi pirmiau nurodytoje teismų praktikoje tokiems parodymams vertinti suformuluotų reikalavimų, teismai motyvuotai nusprendė, kad kitus įrodymus atitinka būtent 2020 m. vasario 14 d. papildomos apklausos metu duoti D. P. parodymai, ir laikė juos patikimais faktinėms bylos aplinkybėms nustatyti. Teismai taip pat aiškinosi D. P. nurodytas 2020 m. vasario 14 d. papildomos apklausos vykdymo aplinkybes. Įvertinę šioje byloje D. P. apklausas vykdžiusios ikiteisminio tyrimo pareigūnės R. Černiauskienės parodymus kartu su duomenimis, gautais iš areštinės ir Kauno tardymo izoliatoriaus, taip pat su 2020 m. birželio 5 d. specialisto išvadoje nurodytais duomenimis bei 2020 m. vasario 14 d. įtariamojo D. P. papildomos apklausos protokole užfiksuotomis aplinkybėmis, kad jis savo parodymų teisingumą patvirtino parašu, o apklausoje dalyvavo gynėjas, teismai pagrįstai konstatavo, kad šių duomenų visuma paneigia D. P. versiją, kad apklausos metu jam buvo daroma neteisėta įtaka, žadama palengvinti jo procesinę padėtį mainais už L. B. nepalankius parodymus, kad duodamas parodymus jis buvo abstinencijos būsenos ir tai lėmė jo pasiryžimą duoti melagingus parodymus. Teismai pagrįstai pažymėjo ir tai, kad kardomoji priemonė suėmimas D. P. buvo paskirta 2020 m. vasario 13 d., t. y. dar iki 2020 m. vasario 14 d. papildomos apklausos, todėl jis neturėjo objektyvaus pagrindo tikėtis, kad po šios apklausos bus tuoj pat paleistas į laisvę.
21. Kaip minėta, 2020 m. vasario 14 d. papildomos apklausos metu duotų D. P. parodymų patikimumas nustatytas teismams lyginant juos su kitais byloje surinktais įrodymais ir konstatavus, kad sujungti į vientisą loginę grandinę šie duomenys vieni kitus papildo bei pagrindžia L. B. kaltę padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo tikrinama iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos žvalgybos valdybos gauta informacija apie tai, jog L. B. (duomenys neskelbtini), platina narkotines medžiagas. Vykdant L. B. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę nustatyta, kad ji SMS žinutėmis tardavosi su D. P. dėl narkotinių medžiagų pardavimo. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose bei telefoninių pokalbių suvestinėse užfiksuota, kad 2020 m. vasario 12 d. 11.38–11.40 val. D. P. SMS žinutėmis susisiekė su L. B., vadindamas ją „Mamule“, ir laikydamasis konspiracijos koduotai pasidomėjo, ar ši gali parduoti narkotinių medžiagų. L. B. atsakius teigiamai, D. P. iškart telefonu susitarė su D. V. ir kartu su juo automobiliu nuvyko kaltinime nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)). Kaip matyti iš vyresniojo tyrėjo N. Kiaušo tarnybinio pranešimo „Dėl vykdytos priemonės“ ir jo parodymų, 2020 m. vasario 12 d. apie 11.43 val. jam į mobilųjį telefoną paskambino elektroninių ryšių priemonėmis perduodamos informacijos kontrolę vykdanti tyrėja A. Mataitytė ir perdavė informaciją, kad pas L. B. turi atvykti D. P. įsigyti narkotinių medžiagų. Apie 12.00 val., atlikdamas neviešą stebėjimą, N. Kiaušas pamatė, kad prie (duomenys neskelbtini), atvažiavo ir sustojo automobilis „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš jo priekinės keleivio pusės išlipo D. P. ir nuėjo į (duomenys neskelbtini), esantį namą. D. V. ir D. P. išvykus, automobilis buvo nedelsiant sustabdytas ir jame už vairuotojo sėdynės ant kilimėlio bei lauke ant žemės rasti juodos spalvos paketėliai su narkotinėmis medžiagomis.
22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad žemesnės instancijos teismai negrindė L. B. kaltės vien 2020 m. vasario 14 d. papildomos apklausos metu duotais D. P. parodymais, kaip teigiama kasaciniame skunde, o atliko išsamią nuteistojo parodymų analizę visų byloje surinktų duomenų kontekste ir šios analizės pagrindu padarė motyvuotas ir pagrįstas išvadas dėl L. B. inkriminuotos veikos įrodytumo.
23. Kasaciniame skunde keliamos abejonės dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų parodymų patikimumo, jiems neva esant suinteresuotiems apkaltinamojo nuosprendžio L. B. priėmimu, yra deklaratyvios ir nepagrįstos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaip liudytojai taip pat gali būti apklausiami asmenys, kuriems įrodinėtinos bylos aplinkybės žinomos dėl tarnybinių ar kitų pareigų. Jie gali paliudyti apie nusikalstamos veikos rengimo, padarymo aplinkybes, kurias patys stebėjo ir suvokė eidami tarnybines pareigas, jų parodymai yra svarbūs teismui tikrinant byloje esančių duomenų rinkimo būdus, šių duomenų procesinio įtvirtinimo aplinkybes. Tokie liudytojai prisiekia, yra įspėjami dėl atsakomybės pagal BPK 163 straipsnį, BK 235 straipsnį ir teismas, priimdamas nuosprendį, jų parodymais gali remtis. Taigi vien tai, kad liudytojas yra pareigūnas, atlikęs operatyvinio tyrimo (kriminalinės žvalgybos) ar ikiteisminio tyrimo veiksmus, nėra pagrindas jo parodymus, svarbius ir kitiems įrodymams patikrinti bei jiems vertinti, laikyti neturinčiais įrodomosios vertės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-699/2015, 2K-51-648/2019).
24. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir atsižvelgiant į paduoto skundo nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme ribas, kasacine tvarka skundžiamuose žemesnės instancijos teismų sprendimuose nenustatyta esminių BPK nuostatų pažeidimų ar netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, todėl tenkinti gynėjo kasacinį skundą nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistosios L. B. gynėjo advokato Gintaro Černiausko kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Danutė Jočienė
Alvydas Pikelis
Eligijus Gladutis
