Baudžiamoji byla Nr. 2K-115-387/2024
Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00011-2017-1
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.18.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Algimanto Valantino (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios N. D. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu N. D. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 250 MGL (9415 Eur) dydžio bauda. Tuo pačiu nuosprendžiu N. D. K. išteisinta pagal BK 209 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu iš dalies tenkino nuteistosios N. D. K. ir jos gynėjos advokatės Dovilės Murauskienės apeliacinį skundą. Pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajai N. D. K. paskirtos bausmės – baudos – dydžio ir nuteistajai paskyrė 112 MGL (4217,92 Eur) dydžio baudą. Patikslino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytas teismo nustatytas aplinkybes, nurodydama, kad N. D. K. pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 16 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendžio dalį paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Bylos esmė
1. N. D. K. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismui patikslinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytas nustatytas aplinkybes, nuteista už tai, kad, nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. iki 2017 m. spalio 2 d. eidama VšĮ Menachemo namų gimnazijos (toliau – ir Gimnazija) direktoriaus pareigas, taip pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 21 straipsnį būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., pažeisdama BAĮ 16 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių reikalavimus, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 28 straipsnio, 16 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas, aplaidžiai organizavo teisės aktų reikalaujamą VšĮ Menachemo namų gimnazijos buhalterinę apskaitą, neužtikrindama, kad būtų vedami buhalterinės apskaitos registrai, būtent: turto apskaitos, tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos, pajamų ir išlaidų apskaitos, kasos knygos ir kasos apskaitos dokumentų, pradelstų įsipareigojimų (skolų) apskaitos, nebuvo sudaromi ir nebuvo pateikti VĮ Registrų centrui finansinių ataskaitų (balanso, pelno (nuostolio) ataskaitų) rinkiniai, dėl to nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. iš dalies negalima nustatyti juridinio asmens VšĮ Menachemo namų gimnazijos veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Nuteistoji N. D. K. kasaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir bylą nutraukti. Kasatorė skunde nurodo:
2.1. Byloje buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nes ji nuteista už aplaidų buhalterinės apskaitos organizavimą, nors veikos padarymo metu (2014–2016 m.) galiojusi BK 223 straipsnio 1 dalis (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) nenustatė baudžiamosios atsakomybės už aplaidų buhalterinės apskaitos organizavimą. Taip teismai pažeidė BK 3 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas, pagal kurias taikomas veikos padarymo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas; įstatymas, griežtinantis baudžiamąją atsakomybę, šiuo atveju praplečiantis baudžiamosios atsakomybės ribas, neturi grįžtamosios galios.
2.2. Nustatyta, kad veikos padarymo metu liudytoja V. J. dirbo VšĮ Menachemo namų gimnazijos buhaltere, ją buvo pasamdžiusi kasatorė, todėl ji (V. J.) ir buvo atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Pažymėtina, kad, pagal veikos padarymo metu galiojusią BK 223 straipsnio 1 dalies redakciją, ūkio subjekto vadovas galėjo būti tik nusikalstamos veikos bendrininku, t. y. galėjo atsakyti tik kartu su tiesioginiu vykdytoju – buhalteriu. Tačiau šioje baudžiamojoje byloje buhalterei V. J. ikiteisminis tyrimas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį buvo nutrauktas (nenustačius kaltės), todėl kasatorės atsakomybė pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį negalima.
2.3. BK 223 straipsnyje baudžiamoji atsakomybė už aplaidų buhalterinės apskaitos organizavimą buvo nustatyta tik 2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo redakcijoje, kuri įsigaliojo nuo 2022 m. gegužės 1 d., o, kaip minėta, pagal BK 3 straipsnio 3 dalį, baudžiamasis įstatymas, be kita ko, nustatantis veikos nusikalstamumą, neturi grįžtamosios galios. Taigi, kasatorę pripažinus kalta už aplaidų buhalterinės apskaitos organizavimą, buvo pažeistos baudžiamųjų įstatymų galiojimo laiko atžvilgiu nuostatos. Be to, pagal naujausią BK 223 straipsnio 1 dalies redakciją (2023 m. birželio 1 d. įstatymo redakcija), baudžiamoji atsakomybė gali kilti tik tada, jeigu dėl atliktų nusikalstamų veiksmų buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kadangi nuteistajai inkriminuoti veiksmai nesukėlė naujausioje BK 223 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatytų padarinių, todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, ši straipsnio redakcija, kaip naikinanti veikos nusikalstamumą, turėjo būti taikoma nuteistajai ir baudžiamoji byla jai nutrauktina.
2.4. Kadangi naujoji BK 223 straipsnio 1 dalies redakcija baudžiamosios atsakomybės taikymą sieja tik su kilusia realia didele žala, todėl baudžiamoji atsakomybė už šią veiką taikytina tik kraštutiniu atveju, prieš tai apsvarsčius civilinės atsakomybės taikymą, tačiau šioje byloje tai padaryta nebuvo, teismai nepasisakė, ar nuteistosios veika sukėlė kokių nors pasekmių (byloje pateikti civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti). Be to, net ir netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, nes turtas, nors ir tinkamai neįtrauktas į apskaitą, gali būti panaudotas įmonės veikloje ar išsaugotas; civilinei atsakomybei taikyti taip pat būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (veika, žala, priežastinis ryšys).
2.5. Teismai nesvarstė galimybės už padarytą veiką taikyti administracinę atsakomybę. Administracinė atsakomybė už aplaidų finansinės apskaitos tvarkymą ir (arba) organizavimą (būtent aplaidus buhalterinės (finansinės) apskaitos organizavimas yra inkriminuotas nuteistajai) yra nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 205 straipsnyje. Naujausios redakcijos BK 223 straipsnio 1 dalies ir ANK 205 straipsnio dispozicijos dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos organizavimo beveik sutampa, todėl teismas turėjo apsvarstyti galimybę taikyti nuteistajai administracinę atsakomybę už padarytą veiką.
2.6. Teismai nuteistajai nepagrįstai inkriminavo Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių pažeidimus. BAĮ 16 straipsnio 1 dalis nustato, jog ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. Tačiau teismai nenurodė nė vienos ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio, kuris neva turėjo būti užregistruotas registruose, ir kokiuose registruose bei kokiu teisiniu pagrindu tai neva buvo privalu atlikti. Be to, apskaitos registrų pildymas – tai išskirtinė pagal darbo teisinius santykius dirbusios buhalterės pareiga ir prerogatyva, tai sudėtinė buhalterinės apskaitos tvarkymo, o ne organizavimo dalis. BAĮ 16 straipsnio 3 dalis nustato, jog apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka; apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu. Taigi nuteistoji net negalėjo pažeisti minėtos įstatymo nuostatos, nes už buhalterinių įvykių registravimą chronologine ar sistemine arba mišria chronologine-sistemine tvarka yra atsakinga išimtinai buhalterė; viešosios įstaigos vadovas ne tik neprivalo, bet netgi neturi teisės tvarkyti ir (ar) pasirašyti apskaitos registrų (BAĮ 10 straipsnis). Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 4 dalis nustatė, jog apskaitos registrai gali būti sudaromi rankiniu būdu arba techninėmis priemonėmis, taigi buhalterio rankiniu būdu tvarkomi registrai yra lygiaverčiai, o buhalterė V. J. turėjo teisę apskaitą vesti rankiniu būdu.
2.7. Taip pat nuteistajai nepagrįstai inkriminuoti Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 1 ir 4 dalių pažeidimai. Šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas pelno nesiekiantiems ribotos civilinės atsakomybės asmenims. Bylos medžiaga patvirtina, kad VšĮ Menachemo namų gimnazija nuo pat įsteigimo iki likvidavimo buvo pelno nesiekianti viešoji įstaiga, todėl jai minėto įstatymo nuostatos negali būti taikomos.
2.8. Byloje susidaro dviprasmiška situacija, kad N. D. K. pagal BK 209 straipsnio 1 dalį buvo išteisinta, nes nebuvo VšĮ Menachemo namų gimnazijos faktinė vadovė, o pagal BK 223 straipsnio 1 dalį buvo nuteista kaip minėtos įstaigos vadovė.
2.9. Teismai turėjo taikyti BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje už neatsargaus nusikaltimo padarymą nustatytą aštuonerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą ir nuteistajai bylą pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nutraukti. Nuteistajai inkriminuota nusikalstama veika buvo padaryta 2014–2016 m. laikotarpiu. Nors tikslus laikas nenustatytas, tačiau byloje nėra duomenų, kad atskiri nusikalstamos veikos epizodai būtų buvę padaryti po 2015 m. balandžio 18 d., todėl senaties terminas skaičiuotinas nuo šios datos ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu pirmosios instancijos teisme, t. y. 2023 m. balandžio 18 d., jis jau buvo suėjęs.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Viktoras Biriukovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime nurodo:
3.1. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga ir surinktų įrodymų išsamus nagrinėjimas bei vertinimas skundžiamuosiuose teismų sprendimuose paneigia kasaciniame skunde išdėstytus argumentus. Nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad skundžiamame nuosprendyje netinkamai pritaikytas BK 3 straipsnis. Kaip teigė kasatorė, ji pagal 2014–2016 m. galiojusią BK 223 straipsnio 1 dalies redakciją nebuvo specialusis subjektas, kuris galėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už buhalterinės apskaitos netvarkymą arba netinkamą tvarkymą, nes nuosprendyje užfiksuota, jog už buhalterinės apskaitos tvarkymą buvo atsakinga buhalterė V. J., kuri ir yra specialusis subjektas.
3.2. Kasaciniame skunde taip pat nepagrįstai tvirtinama, kad įstatymas, nustatęs baudžiamąją atsakomybę už finansinės (jau net ne buhalterinės) apskaitos neorganizavimą arba aplaidų organizavimą, buvo priimtas tik 2021 m., o įsigaliojo tik 2022 m. Iki 2022 m. gegužės 1 d. finansinės apskaitos neorganizavimas arba aplaidus organizavimas nebuvo kriminalizuota baudžiamoji veika (už tai grėsė tik administracinė atsakomybė).
3.3. Teismams nebuvo pagrindo abejoti tuo, kad N. D. K., kaip juridinio asmens direktorė, buvo pasamdžiusi už buhalteriją atsakingą asmenį. Vis dėlto įmonės vadovas, net ir pavedęs buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus konkrečiam žmogui, gali būti pripažintas aplaidžiai organizavusiu buhalterinės apskaitos tvarkymą, jeigu šią pareigą atliko netinkamai. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad N. D. K. savo, kaip juridinio asmens direktorės, pareigą organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą atliko iš esmės nekokybiškai, taip pažeisdama teisės aktų reikalavimus, o tai suponavo pavojingų baudžiamajame įstatyme nurodytų padarinių atsiradimą.
3.4. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai įvertinta, kad nuteistajai N. D. K. inkriminuotoje BK 223 straipsnio 1 dalies redakcijoje, galiojusioje nusikalstamos veikos padarymo metu, buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija). Po N. D. K. nusikalstamos veikos padarymo BK 223 straipsnio 1 dalies redakcija keitėsi du kartus. Sprendžiant nuteistosios N. D. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą, minėtos pasikeitusios BK 223 straipsnio redakcijos (2022 m. gegužės 5 d. įstatymo redakcija), nustačiusios naujus alternatyvius objektyviuosius požymius, taip pat nauja BK 223 straipsnio 3 dalis (2023 m. birželio 1 d. įstatymo redakcija), nustačiusi, kad pagal šį straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tik tais atvejais, kai jame nustatytos veikos padarytos dėl neatsargumo, jos nešvelnina, taigi, nauja ir tarpinė baudžiamojo įstatymo redakcija neturi grįžtamosios galios ir nagrinėjamoje byloje taikytina nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi baudžiamojo įstatymo redakcija.
3.5. Iš skundžiamame nuosprendyje konstatuotų teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad nuteistajai N. D. K. inkriminuota tai, jog ji aplaidžiai organizavo teisės aktų reikalaujamą VšĮ Menachemo namų gimnazijos buhalterinės apskaitos tvarkymą, nes jos vadovavimo laikotarpiu nebuvo vedami buhalterinės apskaitos registrai, sudaromi ir pateikiami VĮ Registrų centrui finansinių ataskaitų (balanso, pelno (nuostolio) ataskaitų) rinkiniai. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai įvertino nuteistosios gynėjos teiginius, kad nėra aišku, už ką N. D. K. turėjo būti nuteista – ar už netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, ar už organizavimą. Teismas konstatavo, kad nors N. D. K. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 223 straipsnio 1 dalies redakcijoje eksplicitiškai nebuvo nurodytas aplaidus buhalterinės apskaitos organizavimas kaip alternatyvus objektyviosios pusės – veikos – požymis (past. – šiuo metu galiojančioje redakcijoje šis požymis tiesiogiai įtvirtintas), tačiau, kaip matyti iš nuosekliai suformuotos teismų praktikos, nustačius, jog juridinio asmens vadovas buhalterinės apskaitos tvarkymą organizavo iš esmės netinkamai ir tai sukėlė atitinkamus padarinius, jis gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Taigi apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nuteistąją N. D. K., kaip VšĮ Menachemo namų gimnazijos direktorę, buvusią atsakingą už juridinio asmens buhalterinės apskaitos organizavimą, pripažino tinkamu baudžiamosios atsakomybės pagal BK 223 straipsnio 1 dalį subjektu. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pažymėjo, jog N. D. K. buvo formali Gimnazijos vadovė, tačiau buvo kalbama apie BK 209 straipsnio 1 dalies taikymą ir tai nepaneigia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.
3.6. Taip pat nepagrįstas kasacinio skundo teiginys, kad, nutraukus ikiteisminį tyrimą kasatorės pasamdytai buhalterei, ji taip pat negalėjo būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn. Kasatorė yra pripažinta kalta ne dėl buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimo, o dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo VšĮ Menachemo namų gimnazijos buhaltere dirbusiai V. J. nutraukimas savaime nepaneigia nuteistosios N. D. K. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrįstumo ir nedaro įtakos skundžiamo nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui.
3.7. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas nenustatė, jog dėl nuteistosios veikos kilo baudžiamajame įstatyme nustatyti padariniai, t. y. didelės turtinės žalos valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui padarymas arba negalimumas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Teismai pagrįstai konstatavo, kad vien tai, jog iš dalies buvo galima nustatyti, kaip buvo panaudota 2014 m. gauta VšĮ Menachemo namų gimnazijos parama, iš esmės nepaneigia nuteistajai pareikšto kaltinimo; šio kaltinimo nepaneigia ir tai, kad iš tam tikrų pateiktų pirminių dokumentų buvo galimybė nustatyti įsiskolinimus Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) ir „Sodrai“, nes N. D. K. buvo kaltinama ir nuteista ne dėl buhalterinės apskaitos netvarkymo, kai visiškai nevykdomi norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimai, pavyzdžiui, apskritai neregistruojamos ūkinės operacijos, o dėl netinkamo norminių teisės aktų vykdymo. Skundžiamame nuosprendyje pabrėžiama, jog esminis momentas nagrinėjamoje byloje yra ne tai, kad viešojoje įstaigoje buhalterinė apskaita visiškai nebuvo tvarkoma, o tai, kad nebuvo vedami ir tvarkomi apskaitos registrai, t. y., remiantis apskaitos dokumentais, parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis (2012 m. birželio 29 d. įstatymo redakcija)). Teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog VšĮ Menachemo namų gimnazija buvo pelno nesiekiantis juridinis asmuo, turintis paramos gavėjo statusą, tyrimui nebuvo pateikti ir juridinio asmens veiklai nustatyti reikalingi dokumentai, tokie kaip sutartys dėl paramos gavimo bei dokumentai, konkrečiai pagrindžiantys lėšų, gautų kaip parama, panaudojimą. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai atkreiptas dėmesys, jog apskaitos registrų vedimas nėra savitikslis, o esant įstatyme nustatytiems reikalavimams, juos privalu pildyti ir tvarkyti, ir, to nedarant ir kilus baudžiamajame įstatyme nurodytų padarinių, apskaitos registrų nevedimas arba šiuo atveju neužtikrinimas, kad jie būtų vedami, negali būti laikomas formaliu pažeidimu.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistosios N. D. K. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 223 straipsnio 1 dalies taikymo
5. Kasaciniame skunde nuteistoji N. D. K. teigia, kad ji nepagrįstai nuteista pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Skunde akcentuojama, kad ji savo, kaip VšĮ Menachemo namų gimnazijos direktorės, pareigas organizuojant buhalterinę apskaitą atliko tinkamai, nes už VšĮ Menachemo namų gimnazijos buhalterinės apskaitos tvarkymą buvo atsakinga pagal darbo sutartį pasamdyta buhalterė V. J.. Taigi kasatorė skunde iš esmės kelia atitikties BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo subjekto požymiams klausimą. Taip pat skunde nurodoma, kad teismai pažeidė BK 3 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtintas baudžiamųjų įstatymų galiojimo laiko atžvilgiu nuostatas, nes nusikalstamos veikos padarymo metu BK 223 straipsnio 1 dalis nenustatė baudžiamosios atsakomybės už aplaidų buhalterinės apskaitos organizavimą. Teisėjų kolegija su šiais kasacinio skundo argumentais nesutinka.
6. Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi 2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal šį BK straipsnį atsako asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą: vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką apskaitos tarnybą; buhalterinių ir audito, konsultacinių įmonių specialistai – tais atvejais, kai ūkio subjekto buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tomis buhalterinėmis, audito ar konsultacinėmis įmonėmis; ūkio subjekto vadovas – už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą nustatytą laiką, taip pat ir už aplaidų teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, pasireiškusį netinkamu šios veiklos organizavimu.
7. Pagal teismų praktiką, buhalterinės apskaitos organizavimas ir buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra tapačios sąvokos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-41/2012, 2K-69-895/2018, 2K-119-648/2023). Pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį, ūkio subjekto vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje būtų tinkamai (pagal teisės aktų reikalavimus) vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Realizuoti šią atsakomybę jis paprastai privalo priimdamas įmonės buhalterinės apskaitos politikos įsakymą. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, tačiau teismų praktikoje konstatuota ir tai, jog jei tokia pareiga atlikta nekokybiškai, aiškiai ignoruojant teisės aktus, ir sukelia BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytus padarinius, galima kalbėti apie aplaidų teisės aktų reikalaujamos apskaitos tvarkymą, pasireiškusį netinkamu šios veiklos organizavimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237-489/2015, 2K-69-895/2018, 2K-119-648/2023).
8. Pažymėtina, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų sudėtys yra materialiosios, taigi baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai būtent šio BK straipsnio dispozicijoje nurodyti pažeidimai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kitaip tariant, kvalifikuojant veiką pagal šį BK straipsnį, reikia patikrinti ir tai, ar būtent buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas ar netinkamas vykdymas buvo tiesioginė sąlyga kilti padariniams (negalėjimui visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktūros).
9. Nagrinėjamoje byloje nuteistajai N. D. K. inkriminuotas aplaidus teisės aktų reikalaujamas buhalterinės apskaitos tvarkymas pasireiškė tuo, kad ji, kaip VšĮ Menachemo namų gimnazijos direktorė, netinkamai organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymą, tiksliau, aplaidžiai organizavo teisės aktų reikalaujamą VšĮ Menachemo namų gimnazijos buhalterinę apskaitą, nes įstaigoje nebuvo vedami buhalterinės apskaitos registrai (turto apskaitos, tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos, pajamų ir išlaidų apskaitos, kasos knygos ir kasos apskaitos dokumentų, pradelstų įsipareigojimų (skolų) apskaitos), nebuvo sudaromi ir nebuvo pateikti VĮ Registrų centrui finansinių ataskaitų (balanso, pelno (nuostolio) ataskaitų) rinkiniai; dėl to nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. iš dalies nebuvo galima nustatyti juridinio asmens – VšĮ Menachemo namų gimnazijos – veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
10. Kasacinio skundo teiginys, neva nuteistoji N. D. K. negali atsakyti baudžiamąja tvarka už BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą, nes už VšĮ Menachemo namų gimnazijos buhalterinės apskaitos tvarkymą buvo atsakinga pagal darbo sutartį pasamdyta buhalterė V. J., yra nepagrįstas.
11. Abiejų instancijų teismai išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir, remdamiesi bylos proceso metu ištirtais įrodymais (teisme duotais nuteistosios N. D. K. bei buhalterės V. J. parodymais, specialisto A. Nedzinsko paaiškinimais, taip pat specialisto išvada, kitais rašytiniais bylos duomenimis), padarė teisingą išvadą, kad nors VšĮ Menachemo namų gimnazijos buhalterinę apskaitą pagal sutartį nuo 2014 m. birželio 6 d. iki 2017 m. spalio 7 d. tvarkė buhalterė V. J., būtent N. D. K., kaip VšĮ Menachemo namų gimnazijos direktorė, buvo atsakinga už tinkamą įstaigos buhalterinės apskaitos organizavimą, tačiau šias pareigas atliko netinkamai ir nekokybiškai, dėl to kilo baudžiamajame įstatyme nurodytų padarinių. Teismai pagrįstai vadovavosi teismų praktikoje suformuluota taisykle, kad vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, tačiau apskaitos tvarkymą organizavęs nekokybiškai, aiškiai ignoruodamas teisės aktus, dėl ko negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros, atsako pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237-489/2015, 2K-69-895/2018, 2K-133-697/2019).
12. Byloje nustatyta, kad VšĮ Menachemo namų gimnazijoje nebuvo priimtas buhalterinės apskaitos politikos įsakymas, kuriuo paskirstoma atsakomybė už buhalterinės apskaitos tvarkymą ir matyti, kokius darbus turi atlikti už buhalterinės apskaitos tvarkymą atsakingas asmuo; buhalterė V. J. negalėjo prieiti prie banko sąskaitos, todėl neturėjo banko išrašų ir negalėjo parengti suvestinių, paruošti finansinių ataskaitų, negalėjo įtraukti apmokėjimų, neturėjo jokių duomenų apie turtą, nuteistoji N. D. K. nenupirko buhalterinei apskaitai vesti reikalingos programos, nors buhalterė to prašė, kad galėtų teikti finansines ataskaitas, kurias nuo 2015 m. buvo privaloma teikti.
13. Taigi, N. D. K., būdama VšĮ Menachemo namų gimnazijos direktorė, nors formaliai ir organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymą pasirašydama darbo sutartį su buhaltere V. J., tačiau neteikė buhalterei jos funkcijoms vykdyti reikalingų dokumentų ir neužtikrino sąlygų šioms funkcijoms vykdyti, t. y. dėl jos netinkamo darbo organizavimo buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai, o dėl to negalima nustatyti juridinio asmens – VšĮ Menachemo namų gimnazijos – veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Taigi, N. D. K. yra tinkamas nusikalstamos veikos, nurodytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, subjektas.
14. Tai, kad šioje byloje V. J. buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (nenustačius kaltės), priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, nepašalina kasatorės baudžiamosios atsakomybės dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos organizavimo. Išties, byloje nustatyta, kad V. J., kuri dirbo VšĮ Menachemo namų gimnazijos buhaltere, buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (kad ji įstatymų nustatytą laiką nesaugojo VšĮ Menachemo namų gimnazijos buhalterinės apskaitos dokumentų ir jų neperdavė bankroto administratoriui, dėl to kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyti padariniai), tačiau vėliau ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes V. J. veiksmuose nenustatyta kaltė. Tuo tarpu N. D. K. yra nuteista ne dėl buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimo, o dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo, netinkamai organizuojant šią veiklą, o tai yra skirtingais objektyviaisiais požymiais pasireiškiančios veikos, nors ir kvalifikuojamos pagal tą patį BK specialiosios dalies straipsnį.
15. Kasaciniame skunde, kaip pirmiau minėta, taip pat keliamas klausimas dėl BK 3 straipsnio 1 ir 3 dalių taikymo nurodant, kad veikos padarymo metu BK 223 straipsnio 1 dalies redakcijoje nebuvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė už aplaidų buhalterinės apskaitos organizavimą, todėl N. D. K. nuteista už veiką, kuri jos padarymo metu nebuvo kriminalizuota; be to, vėliausioje BK 223 straipsnio 1 dalies redakcijoje reikalaujama, kad būtų padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui, o tokia žala nuteistajai neinkriminuota. Šiems kasacinio skundo argumentams nėra pagrindo pritarti.
16. Kaip jau buvo minėta, nuoseklioje teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad vien formalus buhalterinės apskaitos tvarkymo pavedimas buhalteriui, jei tokia pareiga atlikta nekokybiškai, aiškiai ignoruojant teisės aktus ir sukelia BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytus padarinius dėl aplaidaus teisės aktų reikalaujamos apskaitos tvarkymo, baudžiamąją atsakomybę užtraukia būtent vadovui, netinkamai organizavusiam tokią veiklą. Todėl nėra pagrindo teigti, kad iki 2022 m. gegužės 5 d. (įsigaliojo nauja BK 223 straipsnio 1 dalies redakcija) finansinės apskaitos tvarkymo netinkamas organizavimas nebuvo kriminalizuotas. Įstatymo leidėjas, nuo 2022 m. gegužės 5 d. įtvirtindamas baudžiamąją atsakomybę tam, kas aplaidžiai organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą, tai padarė atsižvelgdamas į BAĮ pakeitimus, detaliau reglamentuojančius vadovo pareigas organizuojant apskaitą, taip pat ir sekdamas nuoseklia teismų praktika, aiškinant šios normos turinį. Paminėtina, kad toks aiškinimas išplaukia ir iš veikos padarymo metu galiojusio BAĮ. Šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo redakcija) buvo nustatyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsakingas ūkio subjekto vadovas. Taigi, N. D. K. pagrįstai pripažinta kalta ir nuteista pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 223 straipsnio 1 dalies redakciją.
17. Kitas svarbus aspektas šioje byloje yra tai, ar, netinkamai organizavus buhalterinę apskaitą, kilo baudžiamajame įstatyme nurodytų padarinių, nes, kaip jau anksčiau minėta, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 223 straipsnio 1 dalį kyla tik už tokius buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus, dėl kurių atsiranda straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Teisėjų kolegija sutinka su abiejų instancijų teismų padarytomis išvadomis, kad N. D. K. neteikė buhalterei jos funkcijoms vykdyti reikalingų dokumentų ir neužtikrino sąlygų šioms funkcijoms vykdyti, t. y. aplaidžiai organizavo buhalterinę apskaitą ir dėl to kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyti padariniai. Būtent, tiriamuoju laikotarpiu nepateikus visų sąskaitų buhalterinės apskaitos registrų (turto apskaitos, tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos darbuotojams, VMI, „Sodrai“), finansinių ataskaitų (balanso, pelno (nuostolio) ataskaitų) rinkinio, kasos knygos ir kasos išlaidas pagrindžiančių dokumentų, darbo užmokesčio žiniaraščių, pradelstų įsipareigojimų (skolų) registrų, negalima nustatyti, ar VšĮ Menachemo namų gimnazija iš religinės bendruomenės „Chassidie Chabad Lubavitch“ gautą 765 519,45 Eur dydžio sumą į apskaitą įtraukė kaip paramą (pajamas), ar kaip išlaidas (sąnaudas), taip pat negalima nustatyti, kur buvo panaudotos prekės ir paslaugos, kiek darbuotojams ir tiekėjams iš viso buvo sumokėta per banką ar grynaisiais pinigais, dėl to negalima iš dalies nustatyti VšĮ Menachemo namų gimnazijos veiklos, turto dydžio ir struktūros nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Taigi, N. D. K. neįgyvendino jai, kaip direktorei, kylančios pareigos tinkamai organizuoti VšĮ Menachemo namų gimnazijos buhalterinę apskaitą, o tarp šių jos veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.
18. Kasatorė ginčija baudžiamojo įstatymo taikymą motyvuodama ir tuo, kad jos padaryti pažeidimai nėra tiek pavojingi, kad turėtų užtraukti baudžiamąją atsakomybę, ir mano, kad ji turėtų atsakyti pagal ANK 205 straipsnį. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, kai per tikrinamą laikotarpį dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo nebuvo sumokėta tam tikra suma mokesčių, o baudžiamoji atsakomybė asmeniui pagal BK 223 straipsnį kyla tada, kai dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi, kilus baudžiamojo įstatymo nustatytiems padariniams, asmuo traukiamas ne administracinėn, bet baudžiamojon atsakomybėn. Kartu nagrinėjamų kasatorės argumentų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje dėl BK 223 straipsnio taikymo ne kartą yra nurodyta, jog asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą turi būti galima nustatyti analizuojant tik to asmens buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei išvada dėl šių aplinkybių gali būti padaryta tik po to, kai buvo atlikti priešpriešiniai patikrinimai, atliktas ikiteisminis tyrimas ar pan., tokiu atveju laikoma, kad baudžiamajame įstatyme nurodytų padarinių kilo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16-2014, 2K-7-176/2015, 2K-335-648/2016, 2K-356-689/2018).
19. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad tyrimui VšĮ Menachemo namų gimnazija nepateikė duomenų (2014–2016 metų buhalterinės apskaitos pajamų ir išlaidų registrų, kasos knygos ir kasos dokumentų, pelno (nuostolių) ataskaitų), kaip buvo įtraukta į apskaitą iš religinės bendruomenės gauta parama, be to, duomenys apie darbo užmokesčių išmokėjimą VšĮ Menachemo namų gimnazijoje buvo nustatyti tik iš religinės bendruomenės pateiktų banko sąskaitų išrašų (pervesta 765 519,45 Eur paramos, iš jų 407 803,77 Eur buvo skirta neva darbo užmokesčiui), todėl negalima buvo nustatyti realios VšĮ Menachemo namų gimnazijos finansinės veiklos ir kiek VšĮ Menachemo namų gimnazijos darbuotojams bei kitiems asmenims buvo išmokėta grynaisiais pinigais. Nesant įmonėje finansinių dokumentų, kurie yra reikšmingi, nes jų duomenys susiję su didelės vertės turto apskaita, kasatorės argumentai, kad jos veika nebuvo tokia pavojinga, todėl neturėtų užtraukti baudžiamosios atsakomybės, yra nepagrįsti. Taigi, esant tokioms baudžiamojoje byloje nustatytoms aplinkybėms, N. D. K. pagrįstai taikyta baudžiamoji, o ne administracinė atsakomybė.
20.Kasatorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ją pripažino tik formalia Gimnazijos vadove BK 209 straipsnio taikymo kontekste ir pagal minėtą straipsnį ją išteisino (daryta prielaida, kad faktinis įstaigos vadovas buvo jos sutuoktinis), taigi ji taip pat turėjo būti pripažinta formalia vadove ir sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Šis skundo argumentas nepagrįstas. Pažymėtina, kad N. D. K. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį buvo nuteista kaip VšĮ Menachemo namų gimnazijos direktorė, o tai nėra tas pats, kas įstaigos vadovas; Gimnazija turėjo aukščiausią valdymo organą – Gimnazijos steigėją (religinė bendruomenė „Chassidie Chabad Lubavitch“), o nuteistosios sutuoktinis buvo Gimnazijos steigėjos vadovas. Tuo tarpu Gimnazijos direktorės pareigos buvo, be kita ko, užtikrinti tinkamą buhalterinės apskaitos vedimą ir tai įgyvendinti tinkamai. Kaip jau minėta anksčiau, N. D. K. neįgyvendino jai, kaip direktorei, kylančios pareigos tinkamai organizuoti VšĮ Menachemo namų gimnazijos buhalterinę apskaitą.
21. Taip pat nuteistoji kasaciniame skunde ginčija jai inkriminuotas atitinkamas BAĮ (kad veikos padarymo metu galiojusios BAĮ nuostatos nedraudė apskaitos registrų sudaryti rankiniu būdu) ir Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (VšĮ Menachemo namų gimnazija buvo pelno nesiekianti viešoji įstaiga, todėl jai minėto įstatymo nuostatos netaikomos) nuostatas. Pažymėtina, kad analogiški argumentai buvo keliami ir nuteistosios gynėjos apeliaciniame skunde, į šiuos argumentus išsamiai atsakė apeliacinės instancijos teismas (nuosprendžio 38, 40 punktai), todėl teisėjų kolegija šiems argumentams pritaria ir jų nekartoja.
22. Atsižvelgdama į tai, kad pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teismai baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai, esminių BPK pažeidimų, dėl kurių būtų suvaržytos nuteistosios teisės ar kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą byloje, nenustatyta.
Dėl BK 95 straipsnio taikymo
23. Kasatorė nepagrįstai teigia, kad teismai turėjo taikyti BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatytą aštuonerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą už neatsargaus nusikaltimo padarymą ir jai bylą pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nutraukti.
24. Teisiškai svarbus laikas, nuo kurio pradedama skaičiuoti apkaltinamojo nuosprendžio senatis, yra tokios nusikalstamos veikos nutraukimo laikas (trunkamosios veikos atveju) arba paskutinio nusikalstamo veiksmo laikas (tęstinės veikos atveju) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-447/2012). Pagal veikos padarymo metu galiojusio BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję aštuoneri metai, kai buvo padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas.
25. N. D. K. inkriminuota BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika buvo padaryta nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Tai trunkamojo pobūdžio nusikalstama veika, kurios padarymo laikas yra jos pabaigos (nutrūkimo) laikas. Taigi aštuonerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas nuo 2016 m. gruodžio 31 d. ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu pirmosios instancijos teisme, t. y. 2023 m. balandžio 18 d., nebuvo suėjęs. Taigi nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeistos BK 95 straipsnio nuostatos.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistosios N. D. K. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Albinas Antanaitis
Algimantas Valantinas
