Civilinė byla Nr. e3K-3-174-943/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16773-2023-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.9.2.1; 3.4.5.20
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės (pranešėja) ir Agnės Tikniūtės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų (duomenys neskelbtini) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jų tėvų išdavimo, suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų išdavimo procedūrą bei vaiko teisę būti išklausytam teisme sprendžiant nurodytą klausimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) prašė: 1) išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), iš jo motinos (duomenys neskelbtini) ir tėvo (duomenys neskelbtini); 2) išduoti teismo leidimą paimti nepilnametę (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), iš jos motinos (duomenys neskelbtini) ir tėvo (duomenys neskelbtini); 3) išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), iš jų motinos (duomenys neskelbtini).
3. Prašyme nurodė, kad 2023 m. lapkričio 7 d. Tarnyboje gautas pranešimas, jog mažametė (duomenys neskelbtini) mokykloje socialinei pedagogei papasakojo apie patiriamą smurtą namuose, o 2023 m. lapkričio 9 d. buvo užregistruotas pranešimas apie tai, kad ir kiti šeimos vaikai auga smurtinėje aplinkoje. 2023 m. lapkričio 8 d. gautame atvejo vadybininkės rašte nurodoma, kad 2023 m. lapkričio 7 d. iš (duomenys neskelbtini) gauta informacija apie tai, jog ant nepilnametės riešo pastebėtas paraudimas, pasiteiravus, iš kur jis atsirado, mergaitė papasakojo, kad namuose buvo surišta ir užrakinta. Mergaitė paminėjo, jog retkarčiais motina suduoda ranka jai per užpakalį ir palieka jai prižiūrėti mažąjį brolį. Tarnybos specialistai apsilankė vaikų gyvenamojoje vietoje ir bendravo su nepilnamečiais vaikais. Pokalbis su vaikais vyko tiek namuose, tiek tarnybiniame automobilyje. Tarnyba nurodė, kad pokalbio su nepilnamete metu ant mergaitės rankos buvo matyti nubrozdinimas, tačiau mergaitė teigė, kad randas atsirado dėl to, jog ji miegojo su gumyte ant rankos. Nepilnametė specialistams pasakojo, kad ją dažnai muša motina ir šios dabartinis sugyventinis ir kad motina su sugyventiniu dažnai vartoja alkoholį, dažniausiai savaitgaliais. Apie savo biologinį tėvą nepilnametė daug nepasakojo, nurodė, jog jo nemato, nebendrauja, teigė, kad su biologiniu tėvu bendrauja vyresnysis brolis, tėvas jį paima pas save. Su (duomenys neskelbtini) buvo bendraujama atskirai, nedalyvaujant jos tėvams ar kitiems asmenims, tačiau namuose mergaitė kalbėtis atsisakė, nurodė, kad jos niekas neskriaudžia. Tačiau tarnybiniame automobilyje mergaitė pradėjo atvirauti, papasakojo, kad ją dažnai muša motina ir šios sugyventinis. Nurodė, kad jai skauda ir ji bijo, kai muša, teigė, kad „muša į įvairias kūno vietas, kur pataiko“. Nepilnametė (duomenys neskelbtini) antrino (duomenys neskelbtini), jog motina su sugyventiniu dažnai vartoja alkoholį. Pokalbio metu nepilnametis (duomenys neskelbtini) tvirtino, kad jų namuose niekas nesmurtauja, alkoholio jau seniai niekas nevartoja.
4. Tarnyba pažymėjo, kad, reaguojant į gautą pranešimą, 2023 m. lapkričio 7 d. nepilnametės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo laikinai apgyvendintos pas budinčius globėjus (duomenys neskelbtini) centre (kiti du šeimos vaikai buvo palikti namuose). 2023 m. lapkričio 9 d. Tarnybos specialistai pakartotinai vyko į šeimos namus. (duomenys neskelbtini) specialistams daug kartų kartojo, jog jo namuose niekas nemuša, kad namuose nei motina, nei šios sugyventinis alkoholio nevartoja. (duomenys neskelbtini) buvo ramus, guvus, tačiau vaikui ant kaktos buvo įbrėžimas. Paklausta, iš kur atsirado įbrėžimas, motina teigė, jog šią situaciją aptarė su socialine darbuotoja, dirbančia su šeima, pranešė jai, kad vaikas su įbrėžimu grįžo iš ugdymo įstaigos. Motina nurodė, kad, ramindama dukteris, vieną jų – (duomenys neskelbtini), pastato į kampą, kartais ranka joms suduoda ar pliaukštelėja per užpakalį. Moteris teigė, kad pliaukštelėjimo ji nelaiko smurtu. (duomenys neskelbtini) nuomonė dėl minėtų įvykių išklausyta nebuvo, nes atvykę policijos pareigūnai jam nustatė 1,11 promilės girtumą, iš gyvenamosios vietos vaiko tėvas pasišalino. Su (duomenys neskelbtini) susisiekti nepavyko, vyras į specialistų skambučius neatsiliepė. Atsižvelgdama į šias aplinkybes Tarnyba 2023 m. lapkričio 9 d. priėmė sprendimą nepilnametį (duomenys neskelbtini) laikinai apgyvendinti (duomenys neskelbtini) centre, o nepilnametį (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) skyriuje.
5. 2023 m. lapkričio 10 d. priimtas sprendimas vertinti vaikų situaciją. Vertinant situaciją nepilnamečių vaikų atžvilgiu buvo nustatyti šie rizikos veiksniai: vaikas patyrė ir (ar) patiria savo atstovų pagal įstatymą ir (ar) kitų kartu gyvenančių asmenų bet kokios formos smurtą arba vaikas yra patyręs smurtą artimoje aplinkoje, arba vaikas yra smurto artimoje aplinkoje liudininkas ir vaiko atstovai pagal įstatymą negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos; vaiko atstovai pagal įstatymą yra apsvaigę nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, galimai turi priklausomybės nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų žalingo vartojimo požymių ir tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei; vaiko atstovai pagal įstatymą atsisako naudoti tėvų valdžią vaiko atžvilgiu (šis rizikos veiksnys nustatytas vertinant nepilnamečių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) situaciją). Atitinkamai buvo nustatytas vaikų apsaugos poreikis ir priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl nepilnamečių vaikų paėmimo iš šeimos.
6. Tarnyba nurodė, kad kreipimąsi į teismą dėl vaikų paėmimo iš jų atstovų pagal įstatymą lėmė iš esmės šeimoje esančios tęstinės problemos, kurių sprendimas būna tik trumpalaikis. Atkreipė dėmesį, jog šeima Tarnybai yra žinoma iš anksčiau. Laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. birželio 30 d. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) šeima dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros buvo įtraukta į (duomenys neskelbtini) socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašus. Nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki šiol (duomenys neskelbtini) šeimai taikomas atvejo vadybos procesas. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 22 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d. buvo nustatyta laikinoji globa (duomenys neskelbtini) centre. Taip pat 2020 m. lapkričio 10 d. buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atžvilgiu (gautas policijos pranešimas, kad kaimynai pranešė apie triukšmą šeimos namuose, atvykus pareigūnams vaikų motina su sugyventiniu rasti neblaivūs), 2023 m. sausio 12–13 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką – vaiko tėvai rasti neblaivūs, netinkamai rūpinasi vaikais, kadangi galimai naudoja fizinį smurtą prieš vienas kitą ir šeimoje augančius vaikus. Šeimos vaikams nuo 2023 m. sausio 19 d. iki 2023 m. vasario 21 d. buvo taikoma laikinosios priežiūros priemonė (dėl tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu ir galimo smurto prieš vaikus). Dėl galimo smurto buvo inicijuotas ikiteisminis tyrimas, taip pat su šeima dirbo mobiliosios komandos specialistai. Sugyventiniai įsitraukė į pagalbos procesą, tačiau nesutiko su specialistų įžvalgomis dėl alkoholio vartojimo problemų. Mobiliosios komandos darbo metu šeimos situacija liko nepakitusi, per konsultacijas buvo matyti įtemptas santykis tarp sugyventinių, poroje jie buvo linkę nesutikti su kito išsakyta nuomone, pataisydavo, papildydavo informaciją. Tarnybos vertinimu, šeimoje egzistuoja alkoholio vartojimo problemos, todėl šalims atsiranda psichikos ir elgesio sutrikimų, neužtikrinama vaikų teisė augti saugioje ir sveikoje aplinkoje, sugyventiniai galimai išgyvena tarpusavio lojalumo konfliktą, o vartojant alkoholį bei galimai keičiantis jų psichikai, emocijoms, tikėtina, neišvengiami tarpusavio konfliktai, per kuriuos naudojama ir fizinė jėga.
7. Tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad problemos šeimoje yra tęstinės, tėvai neužtikrina vaikams saugios aplinkos, netenkina jų emocinių poreikių, turi alkoholio vartojimo problemų, (duomenys neskelbtini) nepriima siūlomos pagalbos, nebendradarbiauja su specialistais, su nepilnamete dukterimi, kurios atžvilgiu jo tėvo valdžia nėra ribota, nebendrauja, tarpusavio ryšio neturi, taip pat į tai, kad iki kreipimosi į teismą dienos buvo išnaudotos visos galimos pagalbos teikimo priemonės, tačiau situacija šeimoje nesikeičia, dėl to kyla realus pavojus vaikų sveikatai, fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui, prašė išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus, iki bus priimtas sprendimas grąžinti vaikus tėvams, arba nustatyti vaikams laikinąją globą (rūpybą), ir tai visiškai atitinka vaikų geriausius interesus susidariusioje situacijoje.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi prašymą tenkino. Teismas leido paimti nepilnametį (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), iš jo motinos (duomenys neskelbtini) ir tėvo (duomenys neskelbtini); leido paimti nepilnametę (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), iš jos motinos (duomenys neskelbtini) ir tėvo (duomenys neskelbtini); leido paimti nepilnamečius vaikus (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), iš jų motinos (duomenys neskelbtini).
9. Teismas nusprendė, kad iš esmės nepaneigtos aplinkybės dėl galimos grėsmės suinteresuotų asmenų nepilnamečiams vaikams, t. y. Tarnybos įrodinėtos aplinkybės byloje, dėl kurių Tarnyba priėmė sprendimą paimti vaikus iš suinteresuotų asmenų. Nors byloje ir yra duomenų, kurie leidžia manyti, kad suinteresuotiems asmenims iš tiesų rūpi jų nepilnamečiai vaikai ir jie norėtų juos auginti, t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) stengiasi bendradarbiauti su jiems priskirtais specialistais (kaip liudytoja apklausta socialinė darbuotoja (duomenys neskelbtini) teigiamai atsiliepė apie suinteresuotus asmenis, jiems skirtų uždavinių vykdymą pagal sudarytą pagalbos planą ir pokyčius šeimoje), bet kartu tikėtinai nepaneigtos vis besikartojančios šeimos problemos (suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) vis užklumpamas išgėręs, paskutinį kartą užfiksuotas įvykis 2023 m. lapkričio 7 d., jo metu (duomenys neskelbtini) paaiškino, jog visą dieną dirbo, atsiprašė iš darbo, nes vyko pasiimti (duomenys neskelbtini) iš darželio, o galiausiai grįžus namo jam policijos pareigūnai nustatė 1,11 promilės girtumą). Tai tikėtinai rodo, jog šiam suinteresuotam asmeniui vis dar neišnykusi ši problema, ji vis pasikartoja, ir tai ne tik gėrimas savaitgaliais. Pagalbos plane nurodomos ir aplinkybės apie suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) atkryčius, to neneigdavo specialistams ir jis pats. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu papasakojo apie savo sugyventinio (duomenys neskelbtini) vidinius jausmus, užsidarymą savyje, dėl to esą kartais būna atkryčių, tačiau jos sugyventinis stengiasi tvarkytis.
10. Teismas nustatė, kad suinteresuoti asmenys laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. birželio 30 d. įtraukti dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros į (duomenys neskelbtini) socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašus. (duomenys neskelbtini) teismo 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo laikinai apribota atsakovo (duomenys neskelbtini) tėvo valdžia vaikų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Byloje nėra duomenų, kad šis tėvo valdžios apribojimas būtų panaikintas. Nuo 2018 m. lapkričio 21 d. šeimai teikiamos socialinės paslaugos (duomenys neskelbtini) socialinės paramos centre, sudarytas pagalbos planas, nuo 2023 m. sausio 20 d. iki 2023 m. vasario 15 d. su šeima dirbo mobilioji komanda. Pateikta informacija apie vaiko teisių pažeidimus 2020 m. lapkričio 10 d., kai policija informavo, jog, gavus iškvietimą dėl triukšmo namuose, buvo nustatyta, kad vaikų motina (duomenys neskelbtini) apsvaigusi nuo alkoholio, jai nustatytas 1,19 promilės girtumas, nurodyta informacija apie sugyventinių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tarpusavio konfliktą, nustatytas 1,82 promilės girtumas ir (duomenys neskelbtini).
11. Teismas nustatė ir tai, kad 2023 m. lapkričio 17 d. (duomenys neskelbtini) centro pažymoje nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) nori visiškai atsisakyti alkoholio, nes nori susigrąžinti vaikus. Pageidauja gydymo Psichosocialinio gydymo skyriuje (pagal „Minesotos“ programą). Diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (F10.2). (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu nurodė, kad yra visiškai pasiruošęs spręsti šią problemą. Šalių nepilnamečiai vaikai (dukterys) taip pat nurodė aplinkybes specialistams, jog matydavo abu tėvus (suinteresuotus asmenis) vartojančius alkoholį (t. y. vaikai nurodo, kad alkoholis vartojamas ir prie jų, jo pritrūkus, bėgama dar nusipirkti). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šeimoje ir anksčiau tam tikrais laikotarpiais laikinoji vaikų priežiūra buvo perduota kitiems asmenims, daugiausia dėl alkoholio vartojimo šeimoje problemų ar tam tikrų alkoholio vartojimo atvejų. Teismas pažymėjo, kad, be kita ko, šiuo metu dar atsirado nauja grėsmė (rizika) nepilnamečiams vaikams, kuri iki šios dienos dar nėra iki galo paneigta ir kurią akcentuoja prašyme teismui Tarnyba, t. y. ar šeimoje smurtaujama, kadangi dvi nepilnametės dukterys paaiškino įvairiems specialistams (tiek ugdymo įstaigos darbuotojams, tiek budintiems globėjams, tiek Tarnybos specialistams) apie galimą dažną tėvų smurtą prieš jas namuose, vyresnysis sūnus apie smurtą nenurodo, o mažiausias sūnus yra dar per mažas, kad pareikštų savo nuomonę. Jau paminėtos aplinkybės apie taikomas šeimoje fizines bausmes, bet kartu dukterys paminėjo ir apie kitokio pobūdžio smurtą, nurodoma apie trankymą į įvairias kūno vietas, surišimus ir pan. Šios aplinkybės yra gana painios ir neaiškios (nes dėl paraudimo ant rankų mergaitė vėliau pakeitė poziciją ir nurodė, jog tai atsirado nuo gumyčių, su kuriomis ji žaidžia). Policija ikiteisminio tyrimo nėra pradėjusi. Mergaičių motina nurodė, kad mergaitės tai galėjo pamatyti internete („YouTube“) ir išsigalvoti tokias aplinkybes.
12. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje trūksta psichologų ar specialistų vertinimų, ar šalių nepilnametės dukterys galėjo nurodomas aplinkybes išsigalvoti, bet tokios aplinkybės dukterų buvo nurodytos ne vienam asmeniui, specialistui, dėl to teismas sutiko su Tarnyba, kad vaiko teisių apsaugos specialistai negalėjo nereaguoti į gautą informaciją, ypač pažymint apie dažnai šeimoje pasikartojančias (tęstines) problemas. Tokios aplinkybės (ar vaikai išsigalvojo, ar buvo toks smurtas) nėra nustatomos greitai. Šiuo metu Tarnyba nurodė, kad dėl to vykdomas tyrimas, aktyviai dirbama su vaikais ir šeima ir bandoma išsiaiškinti šią situaciją ir aplinkybes, nustačius, kad smurto nebuvo, ir išsprendus kitas rizikas, vaikai būtų grąžinti tėvams.
13. Teismas nusprendė, kad Tarnyba veikė pagal teisės aktų nustatytus įgaliojimus, šiuo metu pagal susiklosčiusias aplinkybes nepilnamečių vaikų interesus geriausiai atitinka Tarnybos prašymo tenkinimas ir yra teisinis bei faktinis pagrindas išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus.
14. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuotų asmenų atskirąjį skundą, 2024 m. sausio 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog vis dėlto alkoholio vartojimo problema šeimoje yra išlikusi, tęstinė, sprendžiama nededant maksimalių šalių pastangų. Be to, apie alkoholio vartojimą yra ne kartą užsiminusios suinteresuotų asmenų nepilnametės dukterys, jos pažymėjo, jog alkoholis yra vartojamas dažniausiai savaitgaliais. Taip pat byloje esantys (duomenys neskelbtini) išrašai liudija, jog tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) jau yra diagnozuotos alkoholio vartojimo problemos. (duomenys neskelbtini) nustatyta diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (F10.2), (duomenys neskelbtini) nustatyta diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, žalingas vartojimas (F10.1). Taip pat (duomenys neskelbtini) išraše nurodyta, jog stacionarinio gydymo (duomenys neskelbtini) atsisakė, o tai galimai reiškia jos nenorą šią problemą spręsti. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje duomenų, jog yra dedamos visos pastangos, kad ši problema nesugrįžtų, nėra. Papildomai pažymėjo ir tai, jog, remiantis bylos duomenimis, 2023 m. sausio 12 d. – 2023 m. sausio 13 d. buvo nustatytas smurtas prieš vaiką, o abu tėvai buvo rasti neblaivūs.
16. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja gavo 2023 m. lapkričio 29 d. (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pranešimą, kuriame nurodoma, jog yra atliekamas medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) patikslinimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį dėl to, kad motina (duomenys neskelbtini) galimai smurtavo prieš mažametę dukterį (duomenys neskelbtini), dėl to ši patyrė fizinį skausmą. Byloje duomenų, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas ar nepradėtas, nėra, kaip matyti, (duomenys neskelbtini) atlieka medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) patikslinimus. Taigi, informacija iš globos koordinatorės, taip pat informacijos pateikimas (duomenys neskelbtini) tik patvirtina, jog vaikai šeimoje patiria realią grėsmę. Apie patiriamą fizinį smurtą vaikai pasisako ne pirmą kartą, apie tai kalba tiek mokykloje, tiek Tarnybos specialistams, tiek svetimiems asmenims globėjams, pas kuriuos šiuo metu yra apgyvendinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant šeimoje darniai bei saugiai aplinkai, tvirtam ir saugiam emociniam vaikų ir tėvų ryšiui, vaikai norėtų grįžti į šeimą, bet kol kas, remiantis byloje esančia medžiaga, yra priešingai.
17. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad į bylą pateiktoje 2023 m. gruodžio 5 d. informacijoje, gautoje iš globos koordinatorių, be kita ko, nurodoma, kad patys vaikai, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), apie santykius su tėvais pradėjo pasakoti prieš pirmąjį susitikimą su motina, kuris buvo suorganizuotas 2023 m. lapkričio mėn. 27 d. Abi mergaitės vis kartojo, kad nenori susitikti su motina, nes bijo, kad jas muš. Klausė, ar kas nors dar bus kartu susitikime, ar dalyvaus tik motina. Vaikams buvo paaiškinta, kad juos pasitiks globos koordinatorė (duomenys neskelbtini), kad susitikimas vyks kambaryje, kur bus daug žaislų ir kitų žmonių. Nepilnametė (duomenys neskelbtini) pasakė, kad gerai, nes kai namuose yra svečių ar jie patys vyksta į svečius, motina jų nemuša, bet namuose muša dažnai. Paklaustos, kaip galimai muša, ir (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) teigė, kad diržu, dilgėlėmis, kumščiu ar spiria. Vieną kartą galimai mušdama, (duomenys neskelbtini) teigimu, rėkė, kad užmuš ją. Pridūrė, kad namo grįžti nori, tik nenori pas motiną. Budinti globėja papildomai nurodė, jog kai atvyko abi mergaitės, tai lagamine buvo visko įdėta tik mažajai mergaitei, o vyresnėlei buvo įduota kuprinė ir sportinė apranga mokyklai. Jokių kitų drabužių (duomenys neskelbtini) neturėjo. Po susitikimo su vaikais motina vėl pridėjo kelis maišus drabužių, avalynės, deja, žieminė apranga buvo tik mažiesiems, (duomenys neskelbtini) nei kepurės, nei pirštinių, nei batų, nei kitos striukės motina nebuvo įdėjusi. (duomenys neskelbtini) pažymėjo, jog vaikas neturėjo dienos ritmo, negėrė vandens, mušė budinčiai globėjai per veidą, kando iki mėlynių, elgėsi neadekvačiai, jei nepavykdavo ko nors atidaryti ar įjungti šviesos, klaupdavosi ant žemės ir trenkdavo galvytę į grindis arba mušdavo kumštukais sau per galvą, įsiverkdavo iki dusimo. Nenorėjo būti raminamas priglaudžiant, paglostant, kando ir mušė savo seseris. Nurodė, jog šiuo metu vaikas aprimo, kanda labai retai ir muša jau daug rečiau, savęs nebežaloja, labai daug laiko praleidžia ant rankų, priprato prie dienos ritmo, pykčio priepuoliai labai reti. (duomenys neskelbtini), nors rečiau nei pirmą savaitę, bet vis dar skriaudžia (duomenys neskelbtini), kanda jai į pirštus, gnybia, trenkia per galvą, išsuka rankas, bet broliuką labai myli, jo neskriaudžia.
18. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog iš esmės nepaneigtos aplinkybės dėl šiuo metu galimos grėsmės suinteresuotų asmenų nepilnamečiams vaikams, t. y. Tarnybos įrodinėtos aplinkybės byloje, dėl kurių Tarnyba priėmė sprendimą paimti vaikus iš suinteresuotų asmenų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suinteresuoti asmenys nededa pakankamai pastangų, kad pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą. Be to, suinteresuoti asmenys atskirajame skunde nepateikė jokių naujų pareiškėjos prašyme nurodytų paneigiančių argumentų, o tik pakartojo savo pirmosios instancijos teisme teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.
19. Apeliacinės instancijos teismas atsisakė tenkinti suinteresuotų asmenų prašymą surengti žodinį bylos nagrinėjimą ir išklausyti vyresniųjų vaikų nuomonę. Teismas, įvertinęs suinteresuotų asmenų nurodytus argumentus dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, bylos apimtį, byloje sprendžiamo leidimo paimti vaikus iš jų tėvų išdavimo pagrįstumo klausimą, nusprendė, kad teisingam bylos išnagrinėjimui žodinis procesas nėra būtinas. Taip pat pažymėjo, jog pirmosios instancijos teisme civilinė byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, buvo kviečiama ne tik liudytoja, bet ir suinteresuoti asmenys, kurie galėjo teikti paaiškinimus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu dėl pareiškėjos pateikto prašymo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog suinteresuotų asmenų nepilnamečiai vaikai buvo apklausti Tarnybos specialistų ir jeigu suinteresuoti asmenys mano, kad vaikai Tarnybos specialistams nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, tai, įgyvendindami rungimosi principą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnis), suinteresuoti asmenys galėjo teikti pirmosios instancijos teismui prašymą apklausti vaikus teismo posėdžio metu, tačiau jie tokio prašymo neteikė.
20. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančią medžiagą, į nepilnamečių vaikų paaiškinimus Tarnybos specialistų apklausos metu, nustatęs, kad vaikai patiria savo atstovų pagal įstatymą ir (ar) kitų kartu gyvenančių asmenų bet kokios formos smurtą, ir į tai, jog vaikai yra smurto artimoje aplinkoje liudininkai, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad nepilnamečių vaikų tėvai neužtikrina vaikų saugumo (saugios aplinkos), nededa pakankamai pastangų, kad pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, pagrįstai išdavė leidimą paimti nepilnamečius vaikus, teisingai aiškino ir taikė teismo leidimo išdavimą reglamentuojančias proceso teisės normas, vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika ir išaiškinimais.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
21. Kasaciniu skundu suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį bei Vilniaus apygardos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos Vaiko teisių apsaugos tarnybos prašymą atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Bylą nagrinėję teismai, patenkindami pareiškėjos prašymą išduoti teismo leidimą paimti iš šeimos keturis nepilnamečius vaikus, pažeidė ne tik materialiosios ir proceso teisės normas, kurios įpareigoja teismus išklausyti vaikų nuomonę, bet ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl vaikų išklausymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020).
21.2. Vaiko paėmimas iš šeimos yra kraštutinė priemonė, taikoma tada, kai jo gyvybei ar sveikatai kyla realus pavojus, o tėvai nesiima reikiamų priemonių vaiko saugumui užtikrinti. Byloje nėra jokių duomenų, kad suinteresuotų asmenų elgesys bent kokia forma keltų grėsmę vaikų sveikatai ir gyvybei. Priešingai, bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, kad šeimos namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaikams gyventi ir augti (namuose palaikoma švara, tvarka ir ruošiamas šviežias maistas).
21.3. Tais atvejais, kai tėvams iškyla sunkumų vykdant savo pareigas ir įgyvendinant vaiko interesus, kaip šiuo atveju iškilus sunkumų suinteresuotų asmenų šeimoje, pareiškėja turėjo pareigą suteikti šeimai paramą bei reikalingą pagalbą, bet to nepadarė. Tą pačią dieną visus keturis vaikus paėmė iš šeimos ir nebendraudama, nebendradarbiaudama su tėvais kreipėsi į teismą, prašydama leidimo paimti vaikus. Teikiamos pagalbos veiksmingumas įmanomas tik esant visapusiškam bendradarbiavimui tarp tėvų ir pagalbą teikiančių institucijų, tačiau šiuo atveju pareiškėja bendradarbiavimo pareigos nevykdė.
21.4. Paėmus vaikus, o ypač dvejų metų neturintį vaiką, iš šeimos daroma didžiulė žala jų psichikai ir apribojama jų teisė augti tėvų globoje, ir atitinkamai – tėvų teisė ir pareiga rūpintis savo vaikais.
21.5. Teismai turi išspręsti ginčą vadovaudamiesi vaiko interesais ir atsižvelgdami į vaiko norus. Bylos medžiaga akivaizdžiai patvirtina, kad suinteresuotų asmenų nepilnamečiai vaikai išsakė aiškų norą grįžti į namus ir gyventi kartu su tėvais, ši vaikų nuomonė turėjo būti svarbiausias kriterijus, sprendžiant ginčą, tačiau teismai neišklausė vaikų nuomonės, neįvertino vaikų interesų apsaugos dėl jų atskyrimo nuo tėvų.
22. Pareiškėja Tarnyba atsiliepimu į kasacinį skundą prašo suinteresuotų asmenų kasacinį skundą atmesti, Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
22.1. Bylą nagrinėjusių teismų procesiniai sprendimai yra objektyvūs, pagrįsti ir atitinka vaikų interesus susiklosčiusioje situacijoje.
22.2. Toks vaikų elgesys, atskyrus juos nuo tėvų, nėra vaikų paėmimo iš šeimos priežastis, o greičiau aplinkos, kurioje vaikai augo ir gyveno, pasekmė. Pažymėtina, kad byloje yra rašytiniai duomenys, jog vaikai budintiems globėjams išsipasakojo apie patiriamą smurtą šeimoje, be kita ko, nurodoma, kad globos koordinatorėms mergaitės pasakojo ir tai, jog mažajam broliui tėvai duodavo alkoholio, kad jis būtų ramesnis (2 t., b. l. 69). Aplinka, kurioje yra vartojamas alkoholis, nėra tinkama augti ir vystytis vaikams, o aplinkybės, jog vaikui buvo duodamas alkoholis, kad jis būtų ramesnis, galimai tik pagrindžia, jog kiti vaiko raminimo būdai (tokie kaip paėmimas ant rankų, prisiglaudimas) jam galėjo būti nežinomi, nepatirti, dėl to iš pradžių ir nepriimtini.
22.3. Nepagrįsti suinteresuotų asmenų argumentai, kad Tarnyba nebendradarbiavo su šeima. Tarnyba jokiais būdais neribojo ar bandė suinteresuotiems asmenims drausti matytis ir bendrauti su vaikais, priešingai, Tarnyba informavo apie vaikų laikiną apgyvendinimą, o budinčius globėjus informavo, kad motina gali lankyti savo vaikus.
22.4. Suinteresuoti asmenys bylą nagrinėjusiems teismams nepateikė jokių įrodymų, kurie keltų abejonių dėl vaikų nuomonių dviprasmiškumo. Mažiausias šios šeimos vaikas – (duomenys neskelbtini) dėl savo amžiaus negalėjo išreikšti savo nuomonės, o (duomenys neskelbtini) turi negalią, protinį atsilikimą, su juo bendravę specialistai pažymėjo, kad vaikas galimai priverstas sakyti, jog namuose nesmurtaujama ir nevartojamas alkoholis, specialistų pastebėta, kad vaikas daro tai, ko jo yra prašoma.
22.5. Bylą nagrinėję teismai, neišklausę vaikų nuomonių, nepažeidė nei materialiosios, nei proceso teisės normų, kadangi vaiko nuomonės išklausymas teisme yra nemaloni ir traumuojanti patirtis, todėl manytina, kad teismai vadovavosi nepilnamečių vaikų interesais.
22.6. Tarnyba ėmėsi visų įmanomų įstatyme nustatytų veiksmų, siekdama, kad suinteresuotų asmenų vaikai liktų šeimoje: šeimai ilgą laiką buvo ir iki šiol yra teikiamos socialinės priežiūros paslaugos (nuo 2016 m. iki dabar socialiniai darbuotojai, nors ir matydami švarią aplinką bei šviežiai ruošiamą maistą, nenutraukė šių paslaugų teikimo šeimai), 2023 m. pirmą kartą nustačius vaikų apsaugos poreikį, taikytina laikinosios priežiūros priemonė, dirbti su šeima sudaryta Tarnybos mobilioji komanda. Tais pačiais metais antrą kartą nustačiusi vaikų apsaugos poreikį, kitų alternatyvių sprendimų, kaip tik kreiptis į teismą, Tarnyba neturėjo. Tarnybos vertinimu, šioje šeimoje ilgalaikiai ir teigiami pokyčiai vyksta ir išlieka tik panaudojant kraštutines priemones.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą
23. Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – ir VTK) 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Tai nustatyti gali prireikti tam tikru konkrečiu atveju, pavyzdžiui, kai tėvai žiauriai elgiasi su vaiku arba juo nesirūpina, arba kai tėvai gyvena atskirai ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas (1 dalis). Pagal šio straipsnio 1 punktą, visoms suinteresuotoms šalims suteikiama galimybė dalyvauti kiekviename nagrinėjimo procese ir pareikšti savo požiūrį (2 dalis).
24. Pagal VTK 12 straipsnį, valstybės dalyvės garantuoja vaikui, sugebančiam suformuluoti savo pažiūras, teisę laisvai jas reikšti visais jį liečiančiais klausimais; be to, vaiko pažiūroms, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, skiriama daug dėmesio. Todėl vaikui būtinai suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą organą nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka.
25. CK 3.2541 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. VTAPĮ 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba atlieka vaiko situacijos vertinimą. Nustačiusi, kad vaikas negali būti grąžintas jo tėvams ar vaiko atstovams pagal įstatymą dėl to, kad tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma arba tėvai ar turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių arba dėl to, kad gali kilti realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, Tarnyba nustato vaikui apsaugos poreikį ir nedelsdama imasi šio įstatymo nustatytų veiksmų (VTAPĮ 36 straipsnio 5 dalis). Vaiko apsaugos poreikis nustatomas, jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nustato realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais bei rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku (VTAPĮ 361 straipsnio 3 dalis).
26. VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis šio įstatymo 365 straipsniu: 1) paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą; 2) CK 3.2541 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Prašymas leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.
27. Taigi, įvertinusi pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija pažymi, kad, taikant šeimos išskyrimo priemonę (paimant vaikus į laikinąją globą), bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti: 1) ar Tarnybos taikytos priemonės buvo pagrįstos, t. y. ar egzistuoja grėsmė vaiko sveikatai ir gerovei, ir 2) ar sprendimų priėmimo procesas, susijęs su šiomis priemonėmis, buvo teisingas, t. y. šalims suteikiama galimybė dalyvauti kiekviename nagrinėjimo procese ir pareikšti savo požiūrį.
28. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios sąlygos (grėsmės vaiko sveikatai ir gerovei) egzistavimo nagrinėjamoje byloje, atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra nurodęs, jog Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas kūno bausmes apibrėžė kaip bet kokią bausmę, kurios metu naudojama fizinė jėga ir kuria siekiama sukelti tam tikro laipsnio skausmą ar diskomfortą, kad ir koks lengvas jis būtų, ir pabrėžė, kad visos smurto prieš vaikus formos, kad ir kokios lengvos, yra nepriimtinos (pvz., EŽTT 2018 m. kovo 22 d. sprendimas byloje Wetjen ir kiti prieš Vokietiją, peticijos Nr. 68125/14 ir 72204/14, 73 punktas). EŽTT yra pabrėžęs ir atitinkamų nepilnamečių amžiaus svarbą bei būtinybę, kai kyla grėsmė jų fizinei ir moralinei gerovei, vaikams ir kitiems pažeidžiamiems visuomenės nariams suteikti valstybės apsaugą (žr., pvz., EŽTT 2018 m. kovo 22 d. sprendimo byloje Wetjen ir kiti prieš Vokietiją, peticijos Nr. 68125/14 ir 72204/14, 74 punktą; 2008 m. gruodžio 2 d. sprendimo byloje K. U. prieš Suomiją, peticijos Nr. 2872/02, 46 punktą ir kt.).
29. EŽTT savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs ir tai, kad nors valdžios institucijos, vertindamos būtinybę paimti vaiką globai, turi didelę vertinimo laisvę, ypač susidarius vaikui pavojingai situacijai, teismas vis tiek turi įsitikinti, kad egzistuoja aplinkybės, pateisinančios vaiko paėmimą iš šeimos, ir valstybė atsakovė turi įrodyti, kad prieš įgyvendinant tokią priemonę buvo kruopščiai įvertintas siūlomos priežiūros priemonės poveikis tėvams ir vaikui, taip pat galimos vaiko paėmimo į viešąją globą alternatyvos (pvz., EŽTT 2006 m. gruodžio 26 d. sprendimas byloje H. K. prieš Suomiją, peticijos Nr. 36065/97, 108 punktas). Be kita ko, EŽTT yra nurodęs, kad svarbu, jog nacionaliniai teismai išsamiai pagrįstų, kodėl nėra kitos galimybės apsaugoti vaikus, kuri mažiau varžytų šeimos teises (pvz., EŽTT 2018 m. kovo 22 d. sprendimas byloje Wetjen ir kiti prieš Vokietiją, peticijos Nr. 68125/14 ir 72204/14).
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas įpareigoja Tarnybą pirmiausia siekti suteikti pagalbą šeimai, tačiau jei tėvų elgesys nekinta, tai, nepaisant jų pažadų keistis, vaikas turėtų būti paimamas iš šeimos, jei joje jam nesudaromos sąlygos saugiai augti ir vystytis. Tai atitinka ir EŽTT praktiką tokio pobūdžio bylose, kad kiekvienu atveju reikia nustatyti teisingą interesų pusiausvyrą, ypatingą dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams, kurie gali būti viršesni už tėvų; tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir raidai, taikymą (pvz., EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90, 78 punktas).
31. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, spręsdamas teismo leidimo paimti vaiką išdavimo klausimą, teismas turi įvertinti vaiko paėmimo iš šeimos organizavimo procesą, t. y. dėl kokių priežasčių buvo paimtas vaikas ir ar nebuvo galimybės užtikrinti vaikui saugią aplinką kitu būdu, pavyzdžiui, teikiant pagalbą šeimai, ar buvo išnaudotos galimybės sustiprinti šeimą ir palikti joje vaiką. Vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020, 40 punktas).
32. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. birželio 30 d. suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros buvo įtraukti į (duomenys neskelbtini) socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašus. Nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki šiol (duomenys neskelbtini) šeimai taikomas atvejo vadybos procesas. Nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki šios dienos suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) apribota tėvų valdžia dviejų nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Suinteresuotų asmenų nepilnamečiams vaikams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 22 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d. buvo nustatyta laikinoji globa. 2020 m. lapkričio 10 d. buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai nepilnamečių vaikų atžvilgiu. 2023 m. sausio 12–13 d. nustatytas galimas suinteresuotų asmenų smurtas prieš vaiką – vaiko tėvai rasti neblaivūs, netinkamai rūpinasi vaikais, kadangi galimai naudoja fizinį smurtą prieš vienas kitą ir šeimoje augančius vaikus, šeimos vaikams nuo 2023 m. sausio 19 d. iki 2023 m. vasario 21 d. buvo taikoma laikinosios priežiūros priemonė (dėl tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu ir galimo smurto prieš vaikus). Nuo 2023 m. sausio 20 d. iki 2023 m. vasario 15 d. su šeima dirbo mobilioji komanda. Byloje taip pat nustatyta, kad suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (F10.2), o suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) 2023 m. lapkričio 10 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) centrą ir skundėsi nerimu, nemiga, pageidavo tik medikamentinio gydymo. Teigė, kad psichologo konsultacijas lankys savo (duomenys neskelbtini) centre.
33. Nagrinėjamoje byloje, spręsdamas klausimą dėl galimos grėsmės suinteresuotų asmenų nepilnamečiams vaikams egzistavimo, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau nustatytomis aplinkybėmis, konstatavo, kad egzistuoja reali grėsmė nepilnamečių vaikų sveikatai ir gerovei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vaikams nėra (nebuvo) užtikrinamos saugios ir tinkamos gyvenimo sąlygos, be kita ko, suinteresuoti asmenys nededa pakankamai pastangų, kad pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą.
34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad suinteresuoti asmenys kasaciniu skundu neginčija teismų padarytų išvadų, susijusių su teismų nustatyta egzistuojančia grėsme suinteresuotų asmenų nepilnamečiams vaikams, pagrįstumo, tačiau teigia, kad Tarnyba su jais nebendradarbiavo, o vaikų atėmimą iš suinteresuotų asmenų taikė kaip bausmę ir šeimos privataus gyvenimo kontrolę, be kita ko, teismai neatsižvelgė į vaikų norus, t. y. į tai, kad nepilnamečiai vaikai aiškiai išreiškė norą grįžti į šeimą.
35. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais kasacinio skundo argumentais. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog apie patiriamą fizinį smurtą nepilnametės mergaitės pasisako ne pirmą kartą, apie tai jos kalbėjo tiek mokykloje, tiek Tarnybos specialistams bei globėjams, pas kuriuos šiuo metu yra apgyvendintos. Be kita ko, nepilnametės mergaitės įvardija itin specifines detales – buvo mušamos diržu, dilgėlėmis, kumščiu ar buvo spardomos. Byloje taip pat nustatyta, jog suinteresuoti asmenys nededa pakankamai pastangų, kad pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą: alkoholizmo problema yra tęstinė, motina nurodo, kad baigė pozityviosios tėvystės kursus, tačiau pati patvirtina, kad dukterims, kai šios neklauso, dažnai taiko kartu ir fizines bausmes.
36. Nėra pagrindo sutikti ir su kasacinio skundo argumentais, kad Tarnyba nesiekė padėti šeimai ir su ja nebendradarbiavo. Iš bylos duomenų matyti, kad šeimai yra teikiama pagalba – ilgą laiką buvo ir iki šiol yra teikiamos socialinės priežiūros paslaugos (nuo 2016 m. iki dabar socialiniai darbuotojai nenutraukė šių paslaugų teikimo šeimai), dirbti su šeima buvo sudaryta Tarnybos mobilioji komanda, dėl šios priežasties atmestini kaip nepagrįsti pirmiau nurodyti kasacinio skundo argumentai. Atsižvelgdama į pirmiau teismų nustatytas ir kasaciniu skundu neginčijamas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti bylą nagrinėjusių teismų išvadai, kad egzistavo valstybės pozityvioji pareiga įsikišti į šeimos privatų gyvenimą ir suteikti nepilnamečiams vaikams apsaugą nuo smurto, taip užtikrinant geriausius vaikų interesus. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami teismo leidimo paimti vaikų išdavimo klausimą, tinkamai įvertino vaikų paėmimo iš šeimos organizavimo procesą, t. y. dėl kokių priežasčių buvo paimti vaikai ir ar nebuvo galimybės užtikrinti vaikų saugią aplinką kitu būdu, taip pat ir į visą vaikų ir jų šeimos situaciją bei galimybes jai keistis.
37. Teisėjų kolegija akcentuoja ir tai, kad teismo leidimas paimti vaiką iš šeimos yra laikino pobūdžio, t. y. situacijai pasikeitus vaikas turi būti nedelsiant grąžinamas į šeimą, kitaip tariant, teismo leidimas paimti vaiką nesukelia negrįžtamų padarinių (VTAPĮ 37 straipsnio 8 dalis). Nagrinėjamoje byloje, kaip pagrįstai nurodė ir pati pareiškėja, šiuo atveju yra susidariusios tokios faktinės aplinkybės (t. y. nustatytas vaikų apsaugos poreikis pagal susiklosčiusias byloje aplinkybes), dėl kurių vaikai laikinai paimti iš tėvų, o paaiškėjus, kad aplinkybės, dėl kurių buvo iškilęs realus pavojus nepilnamečių vaikų fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, išnyksta arba išsprendus kitas rizikas, dėl kurių vaikai negalėjo būti grąžinami šeimai, vaikai būtų nedelsiant grąžinti tėvams. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokios pozicijos laikomasi ir EŽTT jurisprudencijoje, kurioje nurodoma, jog sprendimas perduoti vaiką globai turėtų būti laikomas laikina priemone, kurios taikymas turi būti nutrauktas, kai tik leidžia aplinkybės, ir kad bet kokios priemonės, kuriomis įgyvendinama laikinoji globa, turėtų atitikti galutinį tikslą – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką (pvz., EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (Nr.1), peticijos Nr. 10465/83, 81 punktas).
38. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nusprendė, jog šiuo atveju egzistuoja grėsmė nepilnamečių vaikų sveikatai ir gerovei, todėl Tarnybos taikyta skubi priemonė (nepilnamečių vaikų paėmimas į laikinąją globą) šiuo konkrečiu atveju buvo proporcinga ir būtina priemonė vaikų sveikatai ir teisėms apsaugoti, todėl atitiko geriausius vaikų interesus.
Dėl nepilnamečių vaikų išklausymo
39. Suinteresuoti asmenys kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai turėjo išspręsti ginčą vadovaudamiesi vaikų interesais ir atsižvelgti į nepilnamečių vaikų norus. Suinteresuotų asmenų teigimu, bylos medžiaga akivaizdžiai patvirtina, kad suinteresuotų asmenų nepilnamečiai vaikai išsakė aiškų norą grįžti į namus ir gyventi kartu su tėvais, ši vaikų nuomonė turėjo būti svarbiausias kriterijus, sprendžiant ginčą, tačiau teismai neišklausė vaikų nuomonės, neįvertino vaikų interesų pažeidimo dėl jų atskyrimo nuo tėvų.
40. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip ir minėta pirmiau, antrasis kriterijus, kuris turi būti vertinamas taikant šeimos išskyrimo priemonę, – ar sprendimų priėmimo procesas, susijęs su šiomis priemonėmis, buvo teisingas, t. y. ar šalims suteikiama galimybė dalyvauti kiekviename proceso etape ir pareikšti savo požiūrį.
41. CK 3.164 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir, priimant sprendimą, turi būti atsižvelgta į jo norus, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams.
42. CK 3.177 straipsnyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus.
43. EŽTT praktikoje, sprendžiant dėl sprendimo atskirti vaiką nuo šeimos priėmimo proceso atitikties Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio reikalavimams, vertinama ne tik tai, ar toks sprendimas yra pagrįstas pakankamais įrodymais (įskaitant atitinkamus liudytojų parodymus, kompetentingų institucijų išvadas, psichologų ir kitų ekspertų vertinimus ir medicininius įrašus), bet ir tai, ar suinteresuotiems asmenims buvo sudaryta pakankamai galimybių dalyvauti sprendimo priėmimo procese (pvz., EŽTT 2002 m. sausio 8 d. sprendimas byloje Schultz prieš Lenkiją, peticijos Nr. 50510/99; 2007 m. sausio 8 d. sprendimas byloje Polašek prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 31885/05; 2007 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Remmo ir Uzunkaya prieš Vokietiją, peticijos Nr. 5496/04).
44. Teisėjų kolegija pažymi, kad Konvencijos tekste nėra tiesioginių nuorodų į vaiko teisę būti išklausytam šeimos bylose. EŽTT savo jurisprudencijoje pabrėžia šios teisės reikšmę, taikydamas ir aiškindamas šios Konvencijos 8 straipsnį, tačiau pažymi, kad Vaiko teisių konvencijos tekstas griežtai nenustato būtinos išklausymo formos (gali būti tiesiogiai ar per atstovą), tik pabrėžia, kad vaiko norai dėl to, su kuriuo iš tėvu gyventi, turi būti gerbiami (pvz., EŽTT 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimas byloje M. ir M. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 10161/13).
45. Taigi, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis gali būti pripažįstama: 1) tai, ar pačiam vaikui buvo sudaryta galimybė išreikšti savo nuomonę (pvz., EŽTT 2004 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Haase prieš Vokietiją, peticijos Nr. 11057/02, 97 punktas; 2007 m. rugsėjo 21 d. sprendimas byloje Havelka ir kiti prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 23499/06, 62 punktas); 2) tai, ar buvo užtikrintas tinkamas suinteresuotų asmenų teisinis atstovavimas bylą nagrinėjant teisme (pvz., EŽTT 2013 m. balandžio 8 d. sprendimas byloje A. K. ir L. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 37956/11; 2013 m. gegužės 19 d. sprendimas byloje B. prieš Rumuniją, peticijos Nr. 1285/03).
46. EŽTT yra pažymėjęs ir tai, kad paprastai nacionaliniai teismai turi įvertinti jiems pateiktus įrodymus, įskaitant priemones, kuriomis buvo nustatyti atitinkami faktai. Klausimas, ar nacionaliniai teismai turi išklausyti vaiką teisme, priklauso nuo konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių, tinkamai atsižvelgiant į atitinkamo vaiko amžių ir brandą (pvz., EŽTT 2003 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Sahin prieš Vokietiją, peticijos Nr. 30943/96, 73 punktas). Dėl atsižvelgimo į vaiko nuomonę EŽTT jurisprudencijoje pasakytina ir tai, kad kuo vaikas brandesnis, gebantis išreikšti savo nuomonę, tuo labiau į ją turėtų būti atsižvelgiama (pvz., EŽTT 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimas byloje M. M. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 10161/13).
47. EŽTT, be kita ko, yra nurodęs, kad vaiko nuomonė nėra visa lemianti, svarbiausia – geriausių vaiko interesų užtikrinimas, o teismai, spręsdami dėl vaiko gyvenamosios vietos, turi atsižvelgti į atitinkamų aplinkybių visumą; vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau vien ji nėra lemiama, o galutinis sprendimas turi būti grindžiamas geriausiais vaiko interesais (pvz., EŽTT 2023 m. vasario 14 d. sprendimas byloje Byčenko prieš Lietuvą, peticijos Nr. 10477/21).
48. Taigi, EŽTT praktikoje laikomasi pozicijos, kad vaiko noras yra tik vienas iš reikšmingų įrodymų, būtina įvertinti ir kitas svarbias aplinkybes (EŽTT Didžiosios kolegijos 2006 m. gegužės 9 d. sprendimas byloje C. prieš Suomiją, peticijos Nr. 18249/02). EŽTT yra nurodęs, kad sprendimą priima teismas, ne vaikas ir pati vaiko nuomonė gali ir neatitikti teismo nuomonės, koks sprendimas būtų tinkamiausias byloje (EŽTT 2013 m. kovo 7 d. sprendimas byloje Raw ir kiti prieš Prancūziją, peticijos Nr. 10131/11).
49. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad, sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti, ar tėvai buvo pakankamai įtraukti į sprendimų priėmimo procesą ir ar vaikas buvo išklausytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015; 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017, 33 punktas).
50. Kasacinis teismas yra nurodęs ir tai, kad CK ir VTK yra nustatytos kelios sąlygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma, visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; antra, į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007).
51. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek pirmiau aptarti nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras, tačiau teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad akcentuojamas tik pats vaiko nuomonės išklausymo faktas. Vaiko nuomonės išklausymo forma, vieta, kurioje vaikas ją išreiškė, nėra esminė, jeigu visuma įrodymų leidžia teigti, kad vaiko nuomonė buvo išreikšta laisva valia, vaikui sudarant tinkamas sąlygas pagal savo amžių ir brandą ją pareikšti. Be kita ko, nurodyta EŽTT ir kasacinio teismo jurisprudencija suponuoja išvadą, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi teisę pasirinkti bet kurią iš paminėtų vaiko išklausymo formų, kuri leistų užtikrinti vaikui geriausią būdą laisvai ir nevaržomai išreikšti savo požiūrį.
52. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tuo atveju, kol sprendžiama dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą, situacija kinta, todėl faktinė situacija turi būti vertinama tiek vaiko paėmimo iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą momentu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad byla dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą galėtų būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka tik išimtiniais atvejais, kai iš pareiškėjo teismui pateiktų duomenų ir įrodymų yra visiškai aiški konkrečiu atveju susiklosčiusi faktinė situacija, tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą ir paties vaiko, sugebančio suformuluoti savo nuomonę, pozicija dėl vaiko paėmimo. Kitais atvejais, esant bent menkiausiai abejonei ar neaiškumui dėl faktinių bylos aplinkybių arba kai yra bent vieno byloje dalyvaujančio asmens prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, teismas turėtų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, suteikdamas galimybę tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą ir vaikui, sugebančiam suformuluoti savo nuomonę, būti išklausytiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-969/2019, 33 punktas).
53. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų nuomonė buvo išklausyta Tarnybos specialistų, šiems atliekant situacijos vertinimą, ir globos koordinatorių, pas kuriuos nepilnamečiai vaikai laikinai apgyvendinti, nors teisme vaikai tiesiogiai ir nebuvo išklausyti. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nepilnamečių vaikų nuomonė dėl patiriamo smurto šeimoje išsiskyrė, nepilnametės mergaitės tvirtino esą patiriančios smurtą namuose, o vyresnėlis vaikas teigė, kad smurto namuose nėra. Tarnyba atsiliepime į kasacinį skundą nurodė, jog vyresnėlis vaikas turi protinę negalią ir galimai yra priverstas sakyti, kad namie nėra smurto ir alkoholio problemų.
54. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netenkino suinteresuotų asmenų prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti vyresniuosius vaikus, siekdamas išsiaiškinti nepilnamečių vaikų nuomonę. Apeliacinės instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, turėjo išsklaidyti abejones dėl skirtingų nepilnamečių vaikų nuomonės ir užtikrinti, kad nepilnamečiai vaikai tiesiogiai ar per atstovą būtų apklausiami žodiniame teismo posėdyje. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė teisės būti išklausytam principą.
55. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad nėra pagrindo pirmiau aptarto apeliacinės instancijos teismo proceso teisės normų pažeidimo laikyti esminiu, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręstas klausimas dėl teismo leidimo išdavimo. Pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma ir pirmiau konstatuota egzistuojanti grėsmė nepilnamečių vaikų sveikatai ir gerovei leidžia daryti išvadą, kad Tarnybos taikyta priemonė (vaikų paėmimas į laikinąją globą) atitiko geriausius nepilnamečių vaikų interesus, o vaikų išklausymas teismo žodinio posėdžio metu iš esmės nebūtų galėjęs pašalinti konstatuotos realios grėsmės vaikų sveikatai ir gerovei. Antra, kaip minėta pirmiau, atkreiptinas dėmesys į teismo leidimo išdavimo proceso specifiką, t. y. į tai, kad teismo leidimas paimti vaiką iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą yra Tarnybos atlikto veiksmo – vaiko paėmimo, t. y. faktinio vaiko atskyrimo nuo šeimos, patvirtinimas, o ne leidimas atlikti veiksmą, ir į tokio teismo leidimo laikiną pobūdį, t. y., pasikeitus aplinkybėms, nepilnamečiai vaikai nedelsiant būtų grąžinami į šeimą.
56. Galiausiai, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vaiko laikinoji globa gali trukti ne ilgiau kaip dvylika mėnesių. Nustačiusi, kad šeima, kuriai teikiamos socialinės paslaugos ir kita kompleksinė pagalba, deda pastangas pakeisti savo elgesį arba yra kitų priežasčių, kurios leidžia pagrįstai manyti, jog egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą, Tarnyba gali priimti sprendimą tęsti laikinąją globą, tačiau ne ilgiau negu šešis mėnesius. Bendra laikinosios globos trukmė su pratęsimu negali viršyti aštuoniolikos mėnesių termino (CK 3.253 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje vaikų laikinoji globa jau tęsiasi daugiau nei šešis mėnesius, todėl bylos grąžinimas iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui dėl pirmiau minėto proceso teisės normų pažeidimo (vaikų neišklausymo žodinio proceso tvarka) neatitiktų proceso ekonomiškumo principo, nepagrįstai užtęstų vaikų laikinąją globą, be kita ko, neatitiktų geriausių vaikų interesų užtikrinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad, šiuo metu esant nustatytai laikinajai vaikų globai, kuri jau trunka ilgiau nei šešis mėnesius, tikslinga ne grąžinti bylą nagrinėti iš naujo dėl apeliacinės instancijos teismo padaryto proceso teisės normų pažeidimo, sudarant sąlygas išklausyti vaikų nuomonę, o Tarnybai operatyviai reaguoti ir spręsti klausimą dėl galimybės vaikus grąžinti šeimai, t. y. įvertinti galimai pasikeitusią šeimos padėtį ir aplinkybes, arba spręsti klausimą dėl nuolatinės globos nustatymo poreikio.
Dėl bylos procesinės baigties
57. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai iš esmės teisėtai ir pagrįstai nusprendė išduoti teismo leidimą dėl nepilnamečių vaikų paėmimo, o apeliacinės instancijos teismo proceso teisės normų pažeidimas nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą nutartį neteisėta ir ją naikinti bei bylą grąžinti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Teisėjų kolegija pažymi, kaip ir minėta pirmiau, kad šiuo metu Tarnybai tenka pareiga skubiai įvertinti, ar vis dar egzistuoja vaikų apsaugos poreikis, ir imtis priemonių spręsti dėl vaikų grąžinimo šeimai galimybės. Atsižvelgiant į tai, remiantis kasacinio skundo argumentais naikinti ar keisti priimtą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą nėra teisinio pagrindo. Kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
58. Kasacinis teismas patyrė 4,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 22 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Kadangi procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija 5 Eur dydžio sumos, jų atlyginimas nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Donatas Šernas
Egidija Tamošiūnienė
Agnė Tikniūtė
