Administracinio nusižengimo byla Nr. e2AT-32-511/2024
Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00013-2023-5
Procesinio sprendimo kategorija 16.21
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto K. K. atstovės advokatės Kristinos Raulinaitienės prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. K. K. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. balandžio 4 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 460 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 120 Eur bauda už tai, kad jis 2023 m. sausio 27 d. 12.02 val. Prienų rajono savivaldybėje, rajoniniame kelyje Išlaužas–Klebiškis–Igliauka, 17,36 km, kelio Nr. 3302 apsaugos zonoje, sandėliavo medieną, nesuderinęs nustatyta tvarka, t. y. neturėdamas kelio savininko (Lietuvos automobilių kelių direkcijos) leidimo. Šiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 13 straipsnio 1, 3 punktus ir Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 18 straipsnio 3 punktą ir 19 straipsnio 2 punkto 4 papunktį.
2. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2023 m. balandžio 4 d. nutarimą Nr. 52-ANR_N-1749-2023 paliko nepakeistą ir pareiškėjo K. K. skundo netenkino.
3. Kauno apygardos teismas 2023 m. lapkričio 28 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartį paliko nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. atstovės advokatės K. Raulinaitienės apeliacinio skundo netenkino.
4. Lietuvos
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Administracinėn atsakomybėn patraukto K. K. atstovė advokatė K. Raulinaitienė prašo teismą panaikinti apygardos teismo nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; taip pat priteisti išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti, atlyginimą. Pareiškėja nurodo:
5.1. K. K. administracinė atsakomybė pritaikyta nepagrįstai, nes jo veikoje nėra kaltės. Šioje byloje teismai kaltės rūšies nenustatė, o vienintelis argumentas, kuriuo jie grindė tyčios buvimą K. K. veikoje, buvo tai, kad jis anksčiau jau buvo baustas už analogišką nusižengimą, todėl neva žinojo, jog jo sklype yra kelio apsaugos zona, kurioje negalima sandėliuoti medžiagų. Priešingai, byloje susiklostė situacija, kad valstybė K. K. sklype savavališkai nustatė kelio apsaugos zoną, o jis nežinojo, kad joje negalima vykdyti žemės ūkio veiklos (be to, skirtingos institucijos anksčiau jį buvo informavusios, kad leidimai žemės ūkio veiklai kelio apsaugos zonoje nereikalingi).
5.2. Teismai neatsižvelgė į K. K. paaiškinimus dėl ankstesnio nubaudimo, t. y. kad 2021 m. jis buvo baustas ne už analogišką atvejį (ne už žemės ūkio veiklą), o už tai, kad jo sklype esančiame namo kieme (tiek namas, tiek namo kiemas jau irgi įeina į kelio apsaugos zoną) buvo laikomi betoniniai stulpai. Tuo tarpu jokių įspėjimų dėl žemės ūkio veiklos ir žilvičių K. K. iš kelininkų anksčiau nebuvo sulaukęs, nors šiame žemės sklype žemės ūkio veikla vykdoma jau nuo 1989 m., kelio apsaugos zona nustatyta 2019 m. Šių aplinkybių nepaneigė ir kaip liudytoja apklausta AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovė. Svarbi aplinkybė sprendžiant K. K. kaltės klausimą yra ir ta, kad jis po apylinkės teismo sprendimo dar kartą kreipėsi į Kelių direkciją prašydamas išduoti leidimą žemės ūkio veiklai kelio apsaugos zonoje su visomis jos grandimis vykdyti, tačiau gavo atsakymą, kad leidimas žemės ūkio veiklai kelio apsaugos zonoje nėra reikalingas.
5.3. Taip pat teismai netinkamai aiškino sandėliavimo sampratą ir neteisingai nustatė, kad žemės ūkio žaliavos trumpalaikis padėjimas turint tikslą ją išvežti sandėliuoti į sandėliavimo vietas (kaip viena iš žemės ūkio veiklos grandžių) kelio apsaugos zonoje yra laikomas medienos sandėliavimu. Tačiau teismai neteisingai nustatė, jog žemės ūkio veikloje gautos žaliavos trumpalaikis padėjimas yra sandėliavimas. Pareiškėja neneigia, kad kelio apsaugos zonoje veikla yra ribojama ir yra galima tik gavus kelio savininko leidimą, tačiau teismai nekreipė dėmesio į tai, kad, vykdant žemės ūkio veiklą kelio apsaugos zonoje, asmenims gauti leidimų iš kelio savininko kelio apsaugos zonoje nereikia. Teismas nepagrįstai nesivadovavo statybos techniniu reglamentu STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, kur 54 punkte nurodyta, kad tik esant kelio savininko sutikimui galima pradėti žemės darbus kelio (gatvės) juostoje ar kelio (gatvės) apsaugos zonoje (išskyrus žemės ūkio, melioracijos, miškų tvarkymo darbus, dirbamus nepažeidžiant kelio (gatvės) sankasos bei kitų kelio (gatvės) įrenginių). Atkreiptinas dėmesys, kad Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, jog leidimas yra reikalingas statinio statybos ar įrenginio įrengimo reikmėms, siekiant vykdyti grunto kasimo, supylimo, tankinimo darbus (toliau – žemės darbai), sandėliuoti bet kokias medžiagas. Taigi iš šios įstatymo nuostatos matoma, kad leidimo gavimas yra susijęs su tam tikrais statybos darbais, tai leidžia daryti išvadą, jog medžiagų sandėliavimas šioje vietoje yra būtent statybinių medžiagų sandėliavimas. Net ir laikant, kad ši nuostata apima visų medžiagų sandėliavimą (nepriklausomai nuo to, ar jos statybinės), akivaizdu, kad žemės ūkio produkcija nėra nei medžiaga, nei krovinys. Tuo tarpu jokios nuostatos, kurioje būtų įtvirtinta, kad yra reikalinga iš kelio savininko gauti leidimą norint kelio apsaugos zonoje vykdyti žemės ūkio veiklą, žemės ūkio produkcijos tvarkymo darbus, žemės ūkio produkcijos pasikrovimo, žemės ūkio technikos pastatymo ar bet kokios kitos žemės ūkio veiklos grandies darbus, minėtame įstatyme apskritai nėra. Todėl analizuojant pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą akivaizdu, jog vykdant žemės ūkio darbus jokie leidimai, priešingai nei nutartyse akcentavo žemesnės instancijos teismai, asmeniui nėra reikalingi.
5.4. K. K. niekada neneigė, kad žilvičiai, kaip žemės ūkio produkcija, buvo laikomi laikinai, tačiau nesutinka, kad jo vykdyta žemės ūkio veikla ir atitinkamas jos vykdymo procesas laikytinas medžiagų sandėliavimu, nes tai tėra trumpalaikis žemės ūkio veiklos proceso etapas ir tai patvirtina byloje esantys duomenys, kad, po kelių dienų nuvykus į minėtą vietą policijos pareigūnams, žilvičių jau nebuvo. Ši administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versija nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nebuvo paneigta. Susidaro situacija, kad kai 2019 m. didelei daliai K. K. sklypo buvo nustatyta kelio apsaugos zona (į ją patenka ir kiemas, ir dalis gyvenamojo namo), jis patiria nepakeliamus nepatogumus, nes negali savo privačios nuosavybės sklype elgtis, kaip nori. Teisės aktuose nesant apibrėžtos sandėliavimo sąvokos, tai 2023 m. rugpjūčio 25 d. vykusio posėdžio metu patvirtino Kelių direkcijos atstovė, susidaro situacija, kad ne visais atvejais už atitinkamą pažeidimą asmenys yra baudžiami (jie pirma įspėjami, kad pašalintų daiktus), tačiau šioje byloje iš karto buvo kreiptasi į policiją, nes nebuvo žinoma, kam priklauso šakos. Teismo posėdžio metu Kelių direkcijos atstovė parodė, kad nebuvo vykstama į įvykio vietą patikrinti, ar žilvičiai dar sukrauti, nesiaiškinta, kur žilvičių sandėliavimo vieta ir kiek laiko jie buvo sukrauti, o policijos pareigūnas A. Stravinskas patvirtino, jog nors ir buvo nuvykęs į įvykio vietą, tačiau šakų jau nerado. Šios aplinkybės patvirtina, kad byloje nenustatyta, jog minėta žemės ūkio produkcija buvo sandėliuojama ir kiek laiko tai truko.
6. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas Giedrius Šimoniūtis atsiliepime prašo prašymo netenkinti. Atsiliepime nurodoma:
6.1. Pateiktas pareiškimas yra nepagrįstas. Tiek Institucija, atlikdama administracinio nusižengimo tyrimą ir priėmusi nutarimą, tiek apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, šis teismas tinkamai, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, įvertino byloje surinktų duomenų visumą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, jį išsamiai argumentavo ir pasisakė dėl įrodymų vertinimo. Apygardos teismas tinkamai patikrino ir įvertino apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Priešingai nei teigia pareiškėja, teismai nepadarė jokių esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos neteisėtų teismų sprendimų priėmimui. Pareiškėjos prašyme nurodyti argumentai vertintini kaip gynybinė pozicija ir prielaidos, kurios nepašalina būtinų administracinio nusižengimo sudėties elementų.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto K. K. atstovės advokatės K. Raulinaitienės prašymas netenkintinas.
Dėl nubaudimo pagal ANK 460 straipsnio 1 dalį pagrįstumo
8. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą iš esmės ginčijamas K. K. nubaudimo pagal ANK 460 straipsnio 1 dalį pagrįstumas, pareiškėjai – K. K. atstovei – teigiant, kad asmens veikoje nėra minėto administracinio nusižengimo sudėties, nes K. K. manė, jog vykdomai veiklai nereikia Kelių direkcijos leidimo. Be to, savame sklype sukrauta žilvičių masė nebuvo jos sandėliavimas, o tik tarpinė grandis kelias dienas trunkančiame žemės ūkio veiklos procese, o tokiai veiklai leidimo nereikia. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.
9. ANK 460 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už bet kurių šio straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veiksmų atlikimą, t. y. už antžeminių ir požeminių komunikacijų klojimą, kasinėjimo ir bet kokių statybos darbų vykdymą automobilių kelių juostose ir kelių apsaugos zonose, tarp jų sankryžų ir nuovažų įrengimą, medžiagų ir krovinių sandėliavimą, nesuderinus nustatyta tvarka, važinėjimą kelio šlaitais, griovių gadinimą, želdinių niokojimą, šiukšlių ir sniego vertimą automobilių kelių juostose ir kelių apsaugos zonose, kanalizacijos ar pramoninio, melioracinio vandens leidimą į kelių vandens nutekėjimo sistemas, žemės arimą kelio juostose. Pažymėtina, kad ANK 460 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl bent vieno straipsnio dispozicijoje nurodyto alternatyvaus veiksmo atlikimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal šią teisės normą. Tokiu atveju nėra būtina konstatuoti, kad kilo realūs padariniai ar jų grėsmė, taip pat nėra būtina nustatyti, kad asmuo, atlikdamas nors vieną iš straipsnio dispozicijoje nurodytų veiksmų, turėjo tikslą sutrikdyti eismo saugumą.
10. Pagal Kelių įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, kelio apsaugos zona nustatoma siekiant sudaryti saugias eismo sąlygas. Kelio apsaugos zonoje ūkinė veikla yra ribojama siekiant užtikrinti šį viešąjį interesą. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 4 punkte, be kita ko, nustatyta, jog kelių apsaugos zonose leidžiama sandėliuoti bet kokias medžiagas, jeigu tam yra gautas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ar Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro nustatyta tvarka kelio savininko ar valdytojo pritarimas (derinimas) projektui ar numatomai veiklai.
11. Medžiagų sandėliavimas paprastai yra susijęs su pakrovimo (iškrovimo) darbais, technikos panaudojimu, o tai gali kliudyti eismui, pabloginti kelio būklę, be to, sandėliuojamos medžiagos gali trukdyti matomumui kelyje ar kitaip sudaryti kliūtis kelių eismo saugumui. Todėl užtikrinant viešąjį interesą tokios veiklos vykdymas įstatymų nustatyta tvarka turi būti derinamas su kelio valdytoju ar savininku. Pažymėtina, kad, pagal minėto straipsnio 3 dalies nuostatas, kelio savininkas ar valdytojas nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyti darbai trukdys numatytam kelių plėtros vystymui ir priežiūrai, pablogins kelio techninę būklę, neužtikrins kelių transporto eismo saugumo reikalavimų laikymosi ir (ar) kels pavojų aplinkai, žmonių turtui, gyvybei ar sveikatai.
12. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad K. K. rajoninio kelio apsaugos zonoje sukrovė ir laikė žilvičių medieną, neturėdamas Kelių direkcijos leidimo. Medienos krūva buvo kelių metrų aukščio, ji kelio apsaugos zonoje buvo laikoma kelias dienas, kol K. K. ją išvežė į kitą sandėliavimo vietą.
13. Teismai teisingai nusprendė, kad toks sukrautos žilvičių medienos laikymas kelio apsaugos zonoje Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir ANK 460 straipsnio prasme yra medžiagų sandėliavimas, nepaisant to, kad ši žilvičių mediena gauta K. K. vykdytos žemės ūkio veiklos procese.
14. Pareiškėja teigia, kad leidimas sandėliuoti kelio apsaugos zonoje reikalingas tik statybinėms medžiagoms, tačiau šis teiginys nepagrįstas. Pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas, reikalingas atitinkamas leidimas kelio apsaugos zonoje sandėliuojant bet kokias medžiagas, o ne tik statybines. Kita vertus, toks pareiškėjos siūlomas teisės normos aiškinimas neatitiktų Kelių įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytos kelių apsaugos zonos ir kartu veiklos ribojimo joje paskirties – siekio sudaryti saugias eismo sąlygas, nes kliūtis tam gali būti tiek statybinių, tiek ir nestatybinių medžiagų sandėliavimas. Taip pat atmestinas pareiškėjos teiginys, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo statybos techninio reglamento 1.06.01:2016 STR „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 54 punktu. Šiame punkte reglamentuojamas žemės darbų kelio juostoje ar kelio apsaugos zonoje vykdymas. Tačiau nenustatyta, kad K. K. nagrinėjamu atveju kelio apsaugos zonoje būtų vykdęs žemės darbus, ir už tai nėra nubaustas.
15. Įstatymas nenustato, kad prieš taikant atsakomybę pagal ANK 460 straipsnio 1 dalį už medžiagų sandėliavimą kelio apsaugos zonoje asmuo turi būti įspėjamas. Pareiškėjos minimame Kelių priežiūros tvarkos aprašo 18 punkte nurodyta, kad savavališkai pastatyti ar įrengti objektai, kelio apsaugos zonoje sandėliuojamos medžiagos ar daiktai šalinami, jeigu per mėnesį nuo rašytinio įspėjimo gavimo dienos jų savininkas arba juos įrengęs asmuo pats jų nepašalina arba per mėnesį nenustatomas jų savininkas ar juos įrengęs asmuo; nustačius pašalintų objektų, savavališkai sandėliuotų medžiagų ar daiktų savininką (įrengusį asmenį), šis privalo kelius prižiūrintiems asmenims atlyginti šalinimo darbų vykdymo išlaidas. Apygardos teismo nutartyje teisingai konstatuota, kad šios nuostatos reglamentuoja savavališkai pastatytų ar įrengtų objektų, kelio apsaugos zonoje sandėliuojamų medžiagų ar daiktų šalinimą, su tuo susijusių išlaidų atlyginimą, tačiau ne atsakomybės pagal ANK 460 straipsnio 1 dalį taikymo sąlygas ir tvarką.
16. Pažymėtina, kad į visus pirmiau aptartus pareiškėjos argumentus tinkamai ir išsamiai atsakyta apygardos teismo nutarties 11–13 punktuose.
17. Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu. Pagal ANK 7 straipsnį, asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Taigi, priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, negali būti abejonių tiek dėl administracinio nusižengimo fakto, tiek ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-57-976/2020, 2AT-18-697/2023). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad subjektyvieji administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais apie jo suvokimą darant veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-677/2015).
18. Prašyme nepagrįstai teigiama, kad nenustatyta K. K. kaltė, padarant ANK 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą. Apie tai pakankamai išsamiai pasisakyta tiek apylinkės, tiek apygardos teismų nutartyse. Pagal byloje teismų nustatytas aplinkybes, K. K. buvo žinoma, kad sklype, kuriame jis sandėliavo žilvičių medieną, registruota kelių apsaugos zona. Be to, nustatyta, kad prieš tai už medžiagų (betono stulpų) sandėliavimą kelio apsaugos zonoje jam buvo surašytas administracinis nurodymas, šį jis įvykdė. Todėl nekyla abejonių, kad reikalavimai gauti leidimą atitinkamoje vietoje medžiagoms sandėliuoti jam buvo žinomi, tačiau, kaip konstatavo apygardos teismas, jis šią įstatyme įtvirtintą pareigą ignoravo. Kaip jau minėta, pažeidimo, nustatyto ANK 460 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formalioji, t. y. nebūtina, kad kiltų realūs padariniai. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, K. K. veikė tiesiogine tyčia – jis suvokė daromos veikos pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, pagal byloje nustatytas aplinkybes, K. K. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 460 straipsnio 1 dalį, įstatymo taikymo klaidos nepadaryta.
Dėl išlaidų už advokato paslaugas
20. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. atstovė advokatė K. Raulinaitienė kartu su prašymu atnaujinti administracinio nusižengimo bylą teismui pateikė prašymą priteisti K. K. iš valstybės 907,50 Eur už advokato paslaugas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
21. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą (kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Taigi asmeniui iš valstybės jo patirtų išlaidų už advokato pagalbą atlyginimas priteisiamas tik tuo atveju, jeigu administracinė teisena nutraukiama, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo požymių.
22. Šioje byloje administracinėn atsakomybėn patraukto K. K. atstovės prašymas netenkintinas, kadangi paliekama galioti apygardos teismo nutartis, kuria apylinkės teismo nutartis palikta nepakeista ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. atstovės apeliacinis skundas netenkintas, o K. K. lieka nubaustas pagal ANK 460 straipsnio 1 dalį. Esant šioms aplinkybėms, K. K. neatlygintinos išlaidos už advokato paslaugas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu, 666 straipsniu,
n u t a r i a :
Palikti Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutartį nepakeistą.
Atmesti K. K. atstovės advokatės Kristinos Raulinaitienės prašymą dėl išlaidų už advokato darbą atlyginimo priteisimo K. K. bylą nagrinėjant Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.
Teisėjai Algimantas Valantinas
Albinas Antanaitis
Eligijus Gladutis
