Dėl su A. P. toliau gėrė

Administracinio teisės pažeidimo byla A2.6.-272-367/2017

Teisminio proceso Nr. 4-46-3-01971-2016-4

ROIK:16063861724

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.9.10

(s)

TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2017 m. liepos 5 d.

Tauragė

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Raimonda Pauparienė,

sekretoriaujant Jolitai Dranseikaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam M. V.,

jo atstovui advokatui Vygantui Skladaičiui,

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą - Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato atstovui Renatui Šimkui,

išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 straipsnio 4 dalį,

Teismas

n u s t a t ė:

2016 m. gruodžio 8 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas M. V. pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2016 m. spalio 31 d., apie 15 val. 39 min., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,67 promilės) ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

M. V. kaltu neprisipažino, teigia girtas nevairavęs. Teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016-10-31, 14 val., vienas mašina parvažiavo iš sesers į namus, kur gyvena su tėvais. Pas seserį buvo likęs nakvoti, nes iš vakaro su švogeriu išgėrė porą butelių 5 laipsnių stiprumo alaus. Atvažiavo nuo pagrindinio plento, apsisuko žvyrkelio apsisukime, esančiame šimto metrų atstumu nuo S. S. namų. S. S. tuo metu nematė. Grįžęs ir pasistatęs mašiną, jos raktus lyg namie padėjo. Po to su jo mašina niekas nevažiavo. Nuėjo gerti pas dėdę A. P., gyvenantį tame pačiame tėvų name. Turėjo 7 procentų stiprumo šešis litrinius butelius alaus. Alų pirko pats. Iš pradžių su A. P. gėrė dviese. Paskui atėjo ir tėvas. Pats vienas išgėrė tris ar keturis litrinius bambalius alaus. Gerdami niekuo neužkando. Atvykusiems pareigūnams pats atidarė automobilio kapotą, jis buvo vos vos šiltas. Policininkai taip pat lietė motorą. Lauke tada buvo 12-15 laipsnių šilumos. Pareigūnai išsivežė jį iš namų į policijos komisariatą, o prieš 17 val. nustatė jam girtumą. Prieš pučiant į alkotesterį, burna nebuvo praskalauta. Kai nustatinėjo neblaivumą, buvo praėjusi viena, ar pusantros valandos po važiavimo. Su S. S. nesugyvena, anksčiau buvo susimušęs, du konfliktai su juo pasibaigė teismuose. S. S. sakė, jog viską padarys, kad jį sutvarkytų.

Iš liudytojo V. V. paaiškinimo matyti, kad 2016 m. spalio 31 d., apie 14 val. 30 min., jis atėjo pas A. P.. Sūnus M. V. su A. P. jau gėrė 7,5 stiprumo alų. Jie turėjo alaus pakuotę. Alus buvo litriniuose bambaliuose. Iš kur jie turėjo alaus, nežino. Pats su A. P. prieš tai jau buvo išgėrę pora bambalių alaus. Kai atvyko policija, paklausė kuris yra M. V. ir jį išsivežė. Kai išvyko dar liko alaus, todėl su A. P. toliau gėrė. Išgėrė du ar tris bambalius. Su sūnaus M. V. mašina tą dieną daugiau niekas nevažiavo. Diena buvo saulėta, nežino kokia buvo temperatūra, ji buvo pliusinė.

Liudytojas A. P. paaiškino, kad yra M. V. dėdė. 2016 m. spalio 31 d. M. V. parvažiavo ir parsivežė alaus. Iš pradžių gėrė dviese, po to gal po valandos atėjo V. V. Panašiai po 1,5 ar 2 dviejų valandų atvažiavo policija. Dar iš ryto buvo gėręs su V. V.. Paskui nuėjo miegoti. Turėjo alaus šešis litrinius bambalius 7,5 stiprumo. Visi gėrė iš vieno bambalio. Gerdami niekuo neužsikando. Gėrė panašiai po lygiai. Kai M. V. tėvas atėjo, buvo išgėrę apie keturis bambalius alaus. Kai policija atvažiavo dar vienas bambalis buvo likęs. Jį paskui pabaigė išgerti. S. S. prie jų pastoviai kabinėjasi.

Liudytoja N. M. paaiškino, kad M. V. yra jos brolis. Jis 2016 m. spalio 30 d. pas ją šventė vyro gimtadienį. Vyrai išgėrė po dvi skardines alus. Alkoholį baigė vartoti gal 23 val. Brolis pasiliko pas ją nakvoti. Paskui pietų metu išvažiavo namo.

Liudytojas S. S. paaiškino, kad 2016 m. spalio 31 d. buvo namuose. Prie namų apie 16 val. atvažiavęs automobilis, vairuojamas M. V., manevravo ir paišė „saules“. Šalia M. V. sėdėjo A. P.. Norėdami jį išprovokuoti dar ar pirštą rodė, ar mosikavo jam, nes jis buvo kieme prie namo. Paskui, spausdamas gazą, pridaręs duobių nulėkė ir vėl parlėkė atgal. Tris ar keturis kartus buvo atvažiavęs prie keliuko. M. V. apsisukinėjo prie keliuko, vedančio į jo kiemą. Kiemas yra 50-60 metrų atstumu nuo keliuko. Specialaus apsisukimo ten nėra. Girdėjo kažkokį garsą, galvojo gal jie atsitrenkė į medį. Iš karto skambino ir iškvietė policijos pareigūnus, sakė kad chuliganiškai vairuoja, gal atsitrenkė į medį. Policija atvyko po 10-15 min. Pareigūnams viską papasakojo, jie nufotografavo ratų žymes ant kelio, kurios aiškiai matėsi. Pokalbis truko apie 5 min. Po to nuvažiavo pas M. V. į namus. M. V. ir A. P. gyvena už 200-300 metrų nuo jo namų. Po to pats užsilygino likusias ratų žymių duobes. Yra nukentėjęs nuo M. V. du kartus. Jo paaiškinimą užrašė pareigūnas S., jam diktavo ką rašyti.

Liudytojas R. Š. paaiškino, kad 2016 m. spalio 31 d. gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) kaime pavojingai manevruoja automobilis, atsitrenkė į medį ir nuvažiavo. Atvykus į vietą, kurioje nėra kelio išplatėjimo, yra tik sankryža ties S. S. namais, esančiais maždaug už 60 metrų, ant kelio matė automobilio padangų praslydimo žymes, jas nufotografavo. Buvo „šūstrai“ prasukta, ant „prakasų“. Nepamena kiek kartų ant kelio buvo pasisukta, nemano, kad ten buvo važiuota tris kartus. S. S. nurodė, kad M. V. pavojingai manevravo, gal atsitrenkė į medį ir nuvažiavo. Apžiūrėjo medį, atsitrenkimo nesimatė. Nuvažiavo į M. V. kiemą. Šalia namo rado pastatytą (duomenys neskelbtini) automobilį. Automobilis buvo neapgadintas. Nuėję į butą rado M. V. ir dar du vyriškius. Pasikvietė M. V.. Jis aiškino, kad nevažiavo, paskui sakė, kad važiavo prieš valandą ar dvi. Sakė niekas automobiliu, išskyrus jį, nesinaudoja. Pakėlus automobilio kapotą, variklis buvo karštas, nėjo net rankos išlaikyti. Variklio temperatūra buvo 80 laipsnių karščio. M. V. variklio nelietė, tačiau vis tiek laikėsi savo, teigė, kad nevažiavo girtas. Anksčiau iš matymo žinojo M. V., tačiau jokio asmeniškumo tarp jų nėra. Neblaivumo vietoje nenustatinėjo, jis buvo nugabentas į policijos komisariatą, ten nustatė neblaivumą. Matėsi, kad M. V. neblaivus. Jis aiškino, kad gėrė su draugais alų. Matėsi bute alaus butelių. Neskaičiavo išgertų butelių skaičiaus.

Liudytojas S. M. paaiškino, kad 2016 m. spalio 31 d., dirbant su kolega R. Š., 15 val. 40 min gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) kaime asmuo pavojingai manevruoja, važiavo dideliu greičiu, atsitrenkė į medį ir bando pasišalinti. Maždaug po 10 minučių atvykus į įvykio vietą matėsi automobilio vėžės, žemė buvo „išarta“. Ten buvo ne vieną kartą apsisukta. Žala niekam nebuvo padaryta. Susisiekė su pranešėju S. S.. Jis pasakė, kad M. V. važiavo su (duomenys neskelbtini) automobiliu. Įvykio aplinkybes vietoje aiškinosi 10-15 min. Nuvykus pas M. V. į namus, ten rado jį su dar dviem piliečiais. Sakė, kad jis važiavo prieš kelias valandas. Patikrino variklio gaubtą, jis buvo šiltas. Prie variklio gaubto buvo pridėjęs ranką, o variklį tikrino kolega R. Š.. Ar M. V. lietė variklį, negali pasakyti. Nustatė, kad buvo važiuota neseniai. Aiškintis aplinkybes pas M. V. irgi kažkiek užtruko, vyrai buvo išgėrę, norėjo daug aiškintis.

Liudytojas D. S. paaiškino, kad pagal surinktą medžiagą ir liudytojų parodymus, surašė protokolą iš liudytojo S. S. paaiškinimo, kad M. V. vairavo šią transporto priemonę ir iš pačio kaltinamojo paaiškinimo. Kelis paaiškinimus užrašė pats, kelis kiti kolegos. Pats įvykio vietoje nebuvo. Anksčiau M. V. yra baudęs. Nepagrįstai apkaltinti jo neturi pagrindo.

Liudytojas R. S. paaiškino, kad iš S. S. paėmė paaiškinimą. Ką S. S. nurodė, tą ir užrašė. Jis nurodė, kad važiavo du asmenys. Teigė, kad M. V. vairavo, o kas buvo antras asmuo, negalėjo nurodyti. S. S. minėjo, kad automobilis lyg buvo griovyje, bet nebuvo įsitikinęs. S. S. klausė ar automobilis buvo atsitrenkęs į medį, tačiau jis tiksliai nežinojo.

Institucijos atstovas R. Š. nurodė, jog palaiko nuomonę, jog per tokį trumpą laiką M. V. negalėjo išgerti tiek daug alaus ir apgirsti. Tikėtina, jog tai buvo kelių dienų girtavimas. Įvykio momentu M. V. buvo neblaivus ir tai suprato, todėl prašo jį patraukti administracinėn atsakomybėn.

Administracinė teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Atkreiptinas dėmesys, jog nuo 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK), patvirtintas 2015-06-25 įstatymu Nr. XII-1869, kuris už M. V. padarytą nusižengimą numato griežtesnes nuobaudas. Įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (ANK 3 straipsnio 3 dalis, BK 3 straipsnio 3 dalis), todėl byla išnagrinėta vadovaujantis įvykio metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, normomis.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, M. V. kaltinamas padaręs administracinės teisės pažeidimą, numatytą iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje, kuris nustatė atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatytas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. M. V. tiek paaiškinimuose administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, kad tik grįžęs 2016 m. spalio 31 d., apie 14 val. iš sesers, gėrė alų pas dėdę A. P. namuose, kur policininkai jį ir surado. Policininkams aiškino, kad prieš tai vairavo automobilį, bet vairavo būdamas blaivus. Liudytojai policijos pareigūnai R. Š. ir S. M. patvirtino, kad gavę pranešimą iš pradžių vyko į įvykio vietą, ją apžiūrėjo, bendravo su S. S., tik po to vyko pas M. V.. Ten jį rado su kompanija vartojantį alkoholį. M. V. neneigia įvykio dieną važiavęs savo automobiliu ir apsisukinėjęs prie kaimynų, tik neigė vairavęs neblaivus. Taip nenustatyta ir automobilio apgadinimų bei nerasta S. S. paminėto medžio atsitrenkimo žymių, tai yra nebuvo nustatyta, kad M. V. padarė eismo įvykį. Jo automobilio variklio dangtis buvo šiltas, o variklis dar karštas. Tokias pat aplinkybes policijos pareigūnas R. Š. nurodė ir tarnybiniame pranešime. Iš policijos ataskaitos žiūryklės nustatyta, kad 2016 m. spalio 31 d., 15 val. 39 min. pranešėjas S. S. informavo, jog automobilis (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į medį, pavojingai manevruoja, įtaria, kad gali būti neblaivūs ir dviese bando pasišalinti (b.l. 3). Teismo posėdžio metu liudytojas S. S. patvirtino, kad nematė ar M. V. vairuojamas automobilis Audi trenkėsi į medį, tik girdėjo kažkokį garsą, todėl taip pagalvojo ir informavo policiją, kad įvyko eismo įvykis. Aplinkybę, kad grįžus M. V., pas A. P. išgėrė ne vieną „bambalį“ stipraus alaus be užkandos, o policijai atvažiavus juos rado geriančius alų bei išsivežė M. V. į policiją, patvirtino ir liudytojai A. P. bei V. V. Iš alkotesterio parodymų matyti, kad M. V. 2,67 promilių girtumas buvo nustatytas 2016 m. spalio 16 d. 16 val. 49 min. (b. l. 9), t. y. nuo pranešimo praėjus kiek daugiau nei valandai laiko.

Lietuvos teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, kad jis vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014, 2AT-39-2014). Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga bei įvertinęs įrodymus sprendžia, jog byloje nebuvo surinkta pakankami įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad M. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, tai yra nėra pagrindo teigti, kad 2016 m. spalio 31 d. 15 val. 39 min. (duomenys neskelbtini), kai buvo gautas S. S. pranešimas policijai, M. V. vairavo jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Iš S. S. pirminio pranešimo bei teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, jog įtariant, kad M. V. yra neblaivus, nes pavojingai apsisukinėjo, rodė gestus ir girdėjo įtartiną smūgio garsą, S. S. iš karto į įvykio vietą iškvietė policijos pareigūnus. Tačiau policijos pareigūnams ištyrus S. S. pranešimą, nepasitvirtino aplinkybės dėl galimo M. V. padaryto eismo įvykio. Nenustačius, kad M. V. sukėlė eismo įvykį bei iš įvykio vietos išvažiavo siekdamas išvengti atsakomybės, jam nebuvo pareigos nevartoti alkoholio iki eismo aplinkybių išsiaiškinimo. M. V. buvo nustatytas 2,67 promilių girtumas, tačiau iš administracinėn atsakomybėn traukiamo M. V., liudytojų A. P. ir V. V. parodymų nustatyta, kad jis vartojo alkoholį jau sugrįžęs į namus. Liudytojai policijos pareigūnai R. Š., S. M., taip pat patvirtino, kad jiems atvykus M. V. su A. P. ir V. V. vartojo alkoholį. Analogiškai M. V. aiškino ir savo rašytiniuose paaiškinimuose 2016-10-31 bei 2016-11-28 (b.l. 10-11). M. V. nuosekliai ir išsamiai paaiškino ką ir kada veikė įvykio dieną ir jos išvakarėse, t.y. kad 2016-10-31 alkoholį jis pradėjo vartoti apie 15.20 val. Liudytojas S. S. rašytiniame paaiškinime parodė, kad policijos pareigūnai atvyko praėjus ne daugiau kaip 15 min po jo skambučio. Minėta, kad pranešimas policijoje gautas 15.39 val. Liudytojas S. M. detaliai paaiškino, kad į įvykio vietą atvyko maždaug po 10 minučių, įvykio aplinkybes vietoje aiškinosi 10-15 min. ir tik po to vyko į M. V. namus. Tokiu būdu, įvertinant aplinkybę, kad į įvykio vietą policijos pareigūnai išvyko po keleto minučių po pranešimo gavimo, įvykio vietoje bendravo su liudytoju S. S., fotografavo jo nurodytas automobilio vėžes, aiškinosi ar nebuvo eismo įvykio atsitrenkiant į medį, darytina išvada, kad pareigūnai į M. V. dėdės A. P. butą atvyko apie 1600-1610 val., taigi M. V. su kompanija vartojus alkoholinius gėrimus – 7.5 laipsnių stiprumo alų apie 30 minučių. Iš M. V. ir liudytojos N. M. rašytinių paaiškinimų ir jų parodymų teisme matyti, kad alkoholinius gėrimus M. V. vartojo ir išvakarėse lankydamasis N. M. namuose. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija darant prielaidą, kad jis iš sesers namų išvyko jau išsiblaivęs, akivaizdu, kad alkoholio vartojimas ir kitą dieną turėjo pagreitinti M. V. apgirtimą. Be to, iš alų gėrusių vyriškių paaiškinimų matyti, kad alus buvo geriamas niekuo neužsikandant, kas irgi pagreitina apgirtimo procesą.

Teismas tikslindamas įvykio aplinkybes 2017-05-05 kreipėsi dėl informacijos apie alkoholio poveikį į Ekstremalių sveikatai situacijų centrą, kad šis patikslintų ar M. V. per 30 minučių išgertas alkoholio kiekis (3-4 litrai, 7,5 stiprumo alaus) galėjo sukelti jam sunkų girtumo laipsnį (2,67 promilės), kuris M. V. buvo nustatytas praėjus 30 minučių po išgertuvių pabaigos. Ekstremalių sveikatai situacijų centras 2017-05-12 pateikdamas atsakymą į minėtą klausimą nurodė, jog per tokį trumpą laiką nors ir mažai tikėtina, jog įmanoma suvartoti 3-4 litrus 7,5 proc. stiprumo alaus, tačiau teoriškai įmanoma išgėrus tokį kiekį apgirsti tiek, kad būtų nustatytas 2,67 promilės girtumas.

Iki atvykstant policijos pareigūnams M. V. teigia išgėręs apie tris ar keturis litrinius „bambalius“ alaus, kartu su juo alkoholį vartoję A. P. ir V. V. tiksliai nenurodė kiek kuris išgėrė. Įvertinus aplinkybę, kad M. V. yra gerokai jaunesnis už A. P. ir V. V., kad minimi liudytojai abu nurodė iš ryto tą dieną dviese irgi gėrę alų, darytina išvada, kad tuo metu, kai alų pradėjo gerti ir į namus sugrįžęs M. V., jie jo išgėrė mažiau, nei V. V. prisijungęs prie jų vėliau. Liudytojas A. P. parodė, kad alus buvo geriamas siunčiant butelį ratu, taigi ir konstatuoti kiek konkrečiai butelių išgėrė M. V., nėra galimybės, o vertinant ekspertų pateiktą atsakymą teoriškai M. V. nurodytą kiekį išgerti ir apgirsti iki sunkaus girtumo laipsnio per tokį trumpą laiką įmanoma. Policijos pareigūnai nenustatinėjo kiek ir kokio alkoholio turėjo kompanija, kokį kiekį jo buvo tą dieną išgėręs M. V., taigi objektyvių duomenų, kiek iki atvykstant policijos pareigūnams alkoholio buvo išgėręs M. V., byloje nėra. Pats M. V. teigė atsinešęs pas A. P. pakuotę su šešiais litriniais alaus buteliais, jo kompanionai iš esmės pačių turėtų ir išgertų butelių skaičiaus, galimai dėl girtumo, nurodyti negalėjo. Tokiu būdu, M. V. pateikta versija, kad per laiko tarpą nuo atvykimo į liudytojo A. P. butą iki policijos pareigūnų atvykimo jis išgėrė 3-4 litrus stipraus alaus, nėra paneigta.

Teismas nelaiko reikšminga, juo labiau lemiama bylai aplinkybę, ar atvykus policijos pareigūnams M. V. vairuoto automobilio variklis buvo karštas ar jau atvėsęs, kadangi jokiais prietaisais jo temperatūra išmatuota nebuvo, be to, nėra jokios metodikos nustatyti, per kiek laiko ataušta neveikiantis automobilio variklis. Minėta, kad policijos pareigūnai M. V. vairuoto automobilio temperatūrą empiriškai tikrino tik po to, kai atvykę iš pradžių aiškinosi aplinkybes įvykio vietoje kartu su S. S., po to - su alkoholį vartojančia kompanija, o liudytojo R. Š. nurodytą aplinkybę, kad po tiek laiko automobilio variklis buvo 80 laipsnių temperatūros, teismas vertina kritiškai, nes abejotina, ar tokios temperatūros būna net ilgai veikiančio neužgesinto variklio korpusas. M. V. tvirtina irgi lietęs variklį ir jis buvęs vos šiltas. Liudytojas S. M. nurodė lietęs tik automobilio kapotą, kuris buvo šiltas. Įvertinant tai, kad, kaip nurodė proceso dalyviai, tą dieną oro temperatūra buvo pliusinė, darytina išvada, kad automobilio variklis pakankamai šiltas galėjo išsilaikyti ilgai, todėl jo karštumas (vėsumas) tikrinimo metu, dėl proceso dalyvių parodymų prieštaringumo ir kitų aptartų aplinkybių, negali būti laikomas svariu įrodymu sprendžiant ar M. V. įvykio dieną automobilį vairavo blaivus.

Iš liudytojo S. S. pranešimo bendruoju pagalbos telefonu, jo rašytinio paaiškinimo (b.l. 12) ir paaiškinimo teisme matyti, kad jis matė apsisukinėjantį ties į jo namus vedančiu keliuku automobilį, kurį vairavo M. V., tačiau jis tuo metu buvo savo kieme, esančiame maždaug už 60 metrų. Akivaizdu, kad iš tokio atstumo matyti, ar vairuotojas išoriškai tuo metu atrodė neblaivus, jis negalėjo. M. V. neneigia, kad prieš pastatydamas automobilį apsisuko ties į S. S. sodybą vedančiu keliuku. Teigė, kad tuo metu automobilyje buvo vienas. Iš S. S. pranešimo ir jo rašytinio paaiškinimo matyti, kad jis nurodė automobilyje buvus du asmenis, tačiau atpažino tik vairuotoją M. V.. Teisme jis jau teigė matęs ir pažinęs, kad šalia vairuotojo sėdėjo A. P., nors pastarasis to nepatvirtino ir paaiškino, kad S. S. pastoviai prie jo kabinėjasi. Nors S. S. teigė, kad jis jo paaiškinimą užrašiusiam policijos pareigūnui sakė matęs, jog šalia M. V. sėdėjo A. P., liudytojas R. S. tai paneigė. Darytina išvada, kad aplinkybės ar M. V. tuo metu važiavo vienas ar su dar vienu asmeniu, juo labiau – ar su A. P., laikytinos neįrodytomis dėl įvykio dalyvių parodymų prieštaringumo. Tokiu būdu, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku M. V. automobilį (duomenys neskelbtini) vairavo neblaivus ir nepaneigta jo versija, kad jam nustatytą neblaivumo laipsnį jis pasiekė alkoholį vartodamas po to, kai pastatė automobilį prie savo namų kiemo.

Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas ar pareigūnas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014). Minimoje byloje iš surinktų įrodymų visumos nėra pagrindo daryti neabejotinos išvados dėl M. V. kaltės, todėl sprendžiant dėl asmens kaltės privalu vadovaujantis nuostata, kad visos abejonės turi būti taikomos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nesant M. V. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą M. V., nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Raimonda Pauparienė