Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

Civilinė byla Nr. e2YT-12739-1154/2025

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04673-2025-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.5.5; 3.2.3.2; 3.4.6.19

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. gruodžio 19 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Lina Navickytė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. M. pareiškimą, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims G. M. ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. pareiškėjas L. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti įstatyme nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po K. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priimti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jo senelė K. M. buvo pareiškėjo tėvo V. M., mirusio (duomenys neskelbtini), motina. (duomenys neskelbtini) mirė K. M. sutuoktinis L. M., po kurio mirties atsiradusį palikimą Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu paveldėjo K. M. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis, L. M. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas: 0,5700 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,2300 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis turtas dėl neaiškių priežasčių nebuvo įtrauktas į K. M. išduotą Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Prieš mirtį K. M. testamento sudariusi nebuvo. Pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių bei objektyvių priežasčių, nes neturėjo galimybės sužinoti, kad senelio L. M. vardu yra įregistruoti žemės sklypai, kurie nebuvo įtraukti į K. M. išduotą Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Pareiškėjo teigimu, suinteresuotas asmuo G. M. nepretenduoja į savo motinos K. M. palikimą. Kitų asmenų, kurių teises ir teisėtus interesus pažeistų termino palikimui priimti atnaujinimas, nėra.

3. Suinteresuotas asmuo G. M. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškėjo pareikštu prašymu sutinka; prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

4. Suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės atstovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba nesikreipė į notarą dėl palikėjos turto paveldėjimo valstybės vardu, taip pat neturi duomenų, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti pareiškime nurodytas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Atsižvelgiant į tai, prašė sprendimą priimti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei įrodymus; prašė pareiškimą nagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos atstovui nedalyvaujant.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Pareiškimas tenkintinas.

6. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas L. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti įstatyme nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po pareiškėjo senelės K. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priimti.

7. Byloje esantis medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad K. M. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro pažymų matyti, kad K. M. mirė būdama našle, jos dukra yra G. M. (gimusi (duomenys neskelbtini)) ir sūnus V. M. Mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad V. M. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro pažymos matyti, kad V. M. sūnus yra pareiškėjas L. M. (gimęs (duomenys neskelbtini)).

8. Iš Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad po L. M. mirties jo turtą paveldėjo sutuoktinė K. M. – 1/2 dalį 0,3000 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir šiame sklype esančius statinius: 1/2 dalį pastato–gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/2 dalį pastato–ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/2 dalį pastato–ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/2 dalį pastato–ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/2 dalį pastato–svirno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/2 dalį pastato–tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/2 dalį kitų statinių (inžinerinių)–kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). 2007 m. rugsėjo 27 d. Žemės sklypo su pastatais dovanojimo sutartimi K. M. padovanojo savo sūnui (pareiškėjo tėvui) V. M. minėtą 0,3000 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais. Šis turtas, mirus pareiškėjo tėvui V. M., Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu atiteko pareiškėjui L. M. 2015 m. liepos 13 d. Dovanojimo sutartimi K. M. padovanojo pareiškėjui L. M. žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad K. M. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad L. M. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas: 0,5700 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 1996 m. rugsėjo 17 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,2300 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 1996 m. rugsėjo 17 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išrašo duomenimis, po K. M. mirties palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų įregistruota nėra.

9. CK 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis); nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Šis terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.57 straipsnį įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti gali būti teismo atnaujintas, jeigu nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ar termino praleidimo priežastis svarbi, sprendžia teismas, vadovaudamasis konkrečiomis bylos aplinkybėmis.

10. Teismų praktikoje pažymima, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00Ni8yMDA2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-46/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-46/2006">3K-3-46/2006</a>; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05MS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-91/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-91/2011">3K-3-91/2011</a>).

11. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NC8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-54/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-54/2014">3K-3-54/2014</a>; kt.).

12. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-191/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-191/2012">3K-3-191/2012</a>). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai, ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTktNjk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-319-695/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-319-695/2015">3K-3-319-695/2015</a>).

13. Pareiškėjas nurodė, kad po senelės K. M. mirties į notarą dėl paveldėjimo bylos per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė, nes jo senelė K. M. 2007 m. rugsėjo 27 d. dovanojimo sutartimi jai priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), padovanojo pareiškėjo tėvui V. M., o 2015 m. liepos 13 d. dovanojimo sutartimi jai priklausantį žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), padovanojo pareiškėjui. Pareiškėjas manė, kad mirus senelei kreiptis į notarą dėl jos palikimo priėmimo nebuvo jokio pagrindo, nes jam buvo gerai žinoma, kad visą savo nekilnojamąjį turtą ji padovanojo pareiškėjo tėvui V. M. ir jam. Apie tai, kad senelė K. M. kartu su savo sutuoktiniu L. M., gyvendami santuokoje įsigijo 0,5700 ha žemės sklypą ir 0,2300 ha žemės sklypą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjui žinoma nebuvo. Šios aplinkybės paaiškėjo tik 2025 m. spalio pabaigoje, pradėjus rengti pareiškėjui priklausančio paveldėto bei padovanoto žemės sklypų geodezinius matavimus. Taigi, iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido ne dėl to, kad neturėjo valios palikimą priimti, bet dėl to, jog jis anksčiau neturėjo galimybės sužinoti, kad senelio vardu yra įregistruoti žemės sklypai, kurie nėra įtraukti į jo sutuoktinei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.

14. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės turėjo įtakos tam, kad jis negalėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Byloje suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškimo nėra pareiškę, ginčo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nėra. Taigi, darytina išvada, kad termino kreiptis į notarą priimti palikimą pagal įstatymą atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

15. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir atsižvelgdamas į tai, kad, bylos duomenimis, termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, teismas pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl termino palikimui priimti praleidimo pripažįsta svarbiomis ir atnaujina pareiškėjui terminą palikimui, atsiradusiam po pareiškėjo senelės K. M. mirties, priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnis; CPK 578 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 443, 578 straipsniais,

n u t a r i a :

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui L. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po K. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priimti; šio termino pradžią skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti pareiškėjui, kad jis turi teisę per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal K. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Lina Navickytė