Baudžiamoji byla Nr. 1A-159-334/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20281-2023-3
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 25 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Sigito Bagdonavičiaus, Donato Jatužio ir Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)
sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,
dalyvaujant:
prokurorei Gailutei Vilkienei,
nuteistojo E. A. gynėjui advokatui Kęstučiui Galvičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo E. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnyje, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam skirtos bausmės:
- pagal BK 243 straipsnį – 30 parų arešto,
- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį - 87 paros arešto.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir skirta arešto bausmė 87 paroms.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė - 58 paros arešto.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo 2022-03-31 baudžiamuoju įsakymu skirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir E. A. skirta arešto bausmė 58 paroms ir 78 MGL (3900 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, E. A. uždrausta vairuoti transporto priemones 5 metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuota iš E. A. 1570 Eur į valstybės biudžetą.
Priteista iš E. A. 28 Eur į valstybės biudžetą už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. A. nuteistas už tai, jog žinodamas, kad jam 2022 m. kovo 31 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusiu 2022 m. birželio 23 d., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas 2 metus 6 mėnesius naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę bei, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, 2023 m. birželio 4 d., apie 16.45 val., (duomenys neskelbtini) ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį,,S. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, esant nustatytai didesnei nei įstatyme numatytai - 1,51 promilės etilo alkoholio koncentracijai (alkoholio kiekio matuokliu,,Alcotest 6810“ 16.45 val. nustatytas 2,85 promilės, 17.01 val. – 2,54 promilės girtumas).
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. A. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. liepos 4 d. nuosprendį pakeisti ir jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas bei atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų arba paskirti piniginę baudą.
3. Apeliantas teigia, kad savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai ir labai gailisi, todėl šios aplinkybės turi būti pripažintos jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Jis pasižada keisti savo elgesį, nevartoti alkoholinių gėrimų ir nevairuoti automobilio, nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Nurodo, kad jis dirba ir gauna tam tikras pajamas, todėl tikrai gali sumokėti baudą į valstybės biudžetą. Dar nurodo, kad jis pirmą kartą nuteistas arešto bausme, todėl prašo šios bausmės vykdymą atidėti arba skirti piniginę baudą.
4. Teismo posėdyje gynėjas advokatas prašė E. A. apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
E. A. apeliacinis skundas atmetamas
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 str. 3 d.). Nuteistasis E. A. apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės, nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jų kvalifikavimo, taip pat neginčija ir baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo, tačiau jis nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl paskirtos bausmės ir baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Apeliantas prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis prisipažinimą įvykdžius nusikalstamą veiką bei nuoširdų gailėjimąsi ir skirti švelnesnę bausmę - baudą arba paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti jo nurodytam terminui.
6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais bei išanalizavusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. liepos 4 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas nepažeidus imperatyvių bausmės skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo normų.
7. BK 41
8. BK
9. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).
10. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas E. A.skirtą bausmę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, o jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad abi veikas jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o BK 243 straipsnyje numatytą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Vertindamas bylos duomenis, teismas atsižvelgė į tai, kad E. A. įvykdė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, kad jis teistas 2 kartus už analogiškų nusikaltimų padarymą, paskutinį kartą teistas Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo 2022-06-23 baudžiamuoju įsakymu, teistumas neišnykęs, du kartus yra baustas ir administracine tvarka už vairavimą esant girtam (Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-09-08 ir 2017-11-20 nutarimai). Parenkant bausmės rūšį teismas atsižvelgė į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad šiuo metu jis teisiamas 3 kartą, jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau jis nuolat vairuoja automobilį, taip pat ir būdamas neblaivus, kas rodo, jog jis piktybiškai ignoruoja teisės aktais nustatytus saugaus eismo reikalavimus, anksčiau paskirtų baudų nemoka, oficialiai niekur nedirba (E. A. teigimu, dirba nelegaliai), todėl galimybės sumokėti ar išieškoti piniginę baudą yra ribotos.
11. Teisėjų kolegija tokioms Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų išvadoms pritaria. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pakankamai išsamiai išanalizavęs visas E. A.bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, pagrįstai jam paskyrė arešto bausmę. Paskirta bausmė yra teisinga ir nėra aiškiai per griežta ir neproporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Vien deklaratyvūs apeliacinio skundo teiginiai, kad jis dirba ir gauna tam tikras pajamas, todėl tikrai gali sumokėti baudą, nepaneigia aukščiau išdėstytų aplinkybių, juo labiau, kad, kaip minėta, ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtų baudų jis nėra sumokėjęs ir, pasak apelianto, jis specialiai dirba nelegaliai, kad nebūtų galimybės jo skolų ir baudos bausmių išieškoti priverstinai iš jo darbo užmokesčio, todėl akivaizdu, kad apeliantą tenkinančios bausmės paskyrimas ir vėl nepasiektų bausmės tikslų. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės švelninimui nėra jokio teisinio pagrindo.
12. Apeliantas skunde ginčija bausmės pagrįstumą teigiant, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, todėl teismas, anot apelianto, nepagrįstai šių aplinkybių nepripažino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir, dėl to paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija su tokiais E. A.teiginiais nesutinka.
13. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas nurodė, kad teismas atsižvelgia į tai, kad E. A. prisipažino padaręs jam inkriminuojamas veikas, tačiau tai nelaikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes kaltinamasis nagrinėjamas veikas padarė po dviejų jam priimtų baudžiamųjų įsakymų už vairavimą būnant neblaiviu, jis taip pat du kartus baustas administracine tvarka už vairavimą esant girtam. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad E. A. tik formaliai deklaruoja, jog gailisi dėl padarytų nusikaltimų, tačiau jo elgesys rodo, jog jis visiškai neketina keisti savo, kaip eismo dalyvio elgesio. Todėl teismas tokį prisipažinimą ir gailėjimąsi vertino kaip nenuoširdų.
14. Teismų praktikoje nurodoma, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Kartu tai reiškia, kad kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-479/2014, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020).
15. Šioje byloje nustatyta, kad E. A. iš tiesų visiškai pripažino savo kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tačiau šiuo atveju nenustatytas antras šios lengvinančios aplinkybės aspektas – nuoširdus gailėjimasis. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad E. A.teiginys, jog gailisi dėl nusikalstamų veikų padarymo, yra deklaratyvus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas nuolat vairuoja transporto priemones, kai tokia teisė jam atimta, taip pat jis tai daro ir neblaivus, už tai baustas keletą kartų ir administracine tvarka. Taigi toks E. A. elgesys nėra atsitiktinis, priešingai, yra sistemingas, kas rodo, kad apeliantas visiškai nekritiškas savo elgesiui. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, kad asmuo nori pasitaisyti. Nuoširdus gailėjimasis dažniausiai ir pasireiškia tuo, kad kaltininkas aiškiai pasmerkia savo nusikalstamus veiksmus, pasižada pasitaisyti ir ateityje nenusikalsti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2014). Šiuo konkrečiu atveju negalima daryti išvados, kad E. A.neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ar kritiškai vertina savo padarytą nusikalstamą veiką. Dėl to, teisėjų kolegija nemato pagrindo pripažinti E. A.atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi.
16. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. A.tinkamų išvadų nedaro, nusikalstamas veikas kartoja, baustas ir administracine tvarka už vairavimą neturint teisės vairuoti, tame tarpe ir esant neblaiviam, aptariamą nusikalstamą veiką padarė sunkiai apsvaigęs nuo alkoholio, taigi yra pavojingas visuomenei, ir nėra pagrindo teigti, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Juo labiau, kad paskirta arešto bausmė, pritaikius BK 64¹ straipsnį, buvo sumažinta vienu trečdaliu. Tokios išvados nepaneigia ir apelianto dėstomi pažadai pasikeisti ir nebedaryti naujų teisės pažeidimų, kadangi dar Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo 2022-06-23 baudžiamuoju įsakymu jis buvo nuteistas už analogiškos veikos padarymą ir deklaravo savo atgailą, tačiau ir vėl nusikalto, todėl manyti, kad paskyrus švelnesnę bausmę, bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo.
17. Apeliantas skunde taip pat buvo išreiškęs alternatyvų prašymą, jeigu nebūtų paskirta švelnesnė bausmė, tuomet prašo jam paskirtos galutinės 58 parų arešto bausmės vykdymą atidėti, tai yra, taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad tokio prašymo tenkinti taip pat nėra jokio pagrindo.
18. Bausmės vykdymo atidėjimas reglamentuojamas BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018).
19. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus bausmės atlikimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.
20. Šiuo atveju pažymėtina, kad apelianto padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė ar daroma spontaniškai. Kaip jau minėta anksčiau, E. A. teistas 2 kartus už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, aptariamas veikas padarė teistumui neišnykus, be to, jis du kartus baustas ir administracine tvarka už vairavimą esant girtam. Visa tai neabejotinai patvirtina didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir susiformavusią tam tikrą kriminalinę pasaulėžiūrą, ją laikant natūraliu reiškiniu jo gyvenime. Be to, negalima nepastebėti ir apelianto formalaus gailėjimosi, kas taip pat rodo, jog apeliantas kritiškai nevertina savo elgesį, nesistengia pakeisti savo elgesio ir nesiekia įrodyti, jog ateityje nedarys naujų veikų. Įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo. Priešingai, bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos apelianto veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti tiek nusikalstamas veikas, tiek daryti administracinius nusižengimus, jų nevertindamas kritiškai. Todėl, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus trumpalaikis laisvės atėmimas – areštas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. A.atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, nėra jokio pagrindo.
21. Kaip matyti, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas Nr. (duomenys neskelbtini) apie byloje antrinės teisinės pagalbos, suteiktos E. A., išlaidas, kurias sudaro 50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta suteikti E. A. 100 proc. garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, todėl šių išlaidų priteisimo ar nepriteisimo iš nuteistojo klausimas nesprendžiamas.
22. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. liepos 4 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, teismo paskirtos bausmės rūšis (jos dydis) nuteistojo atžvilgiu nėra per griežta ar per didelė, o apylinkės teismo sprendimas siųsti E. A.realiai atlikti arešto bausmę yra teisingas ir pagrįstas, nes tik izoliavus E. A. nuo visuomenės bus užkardyta recidyvo tikimybė ateityje ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. liepos 4 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
nuteistojo E. A. apeliacinį skundą atmesti.
Teisėjai Sigitas Bagdonavičius
Donatas Jatužis
Danutė Švitinienė
