Baudžiamoji byla Nr. 2K-152/2012
Teisminio proceso Nr. 1-40-2-00072-2007-5
Procesinio sprendimo kategorija
2.1.2.5; 2.1.2.9; 2.1.2.4. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Jono Prapiesčio ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. J. ir jos gynėjo advokato Arūno Koskaus kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo G. J. nuteista pagal: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2005 m. lapkričio 29 d. protokolo Nr. 11 ir 2005 m. lapkričio 29 d. valdybos narių protokolo suklastojimo) 15 MGL (1875 Lt) dydžio bauda; BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo panaudojant suklastotus 2005 m. lapkričio 29 d. protokolą Nr. 11 ir 2005 m. lapkričio 29 d. valdybos narių protokolą) laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti trisdešimt valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2006 m. lapkričio 28 d. protokolo Nr. 10 ir 2007 m. sausio 31 d. valdybos narių nutarimo Nr. 1 suklastojimo) 15 MGL (1875 Lt) dydžio bauda; BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo panaudojant suklastotus 2006 m. lapkričio 28 d. protokolą Nr. 10 ir 2007 m. sausio 31 d. valdybos narių nutarimą Nr. 1) laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti trisdešimt valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams trims mėnesiams, įpareigojant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti penkiasdešimt valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Skundžiama ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 5 d. nutartis, kuria pakeista Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio palikimo nenagrinėto. Priteista iš G. J. (duomenys neskelbtini) klubui (duomenys neskelbtini) 7496,23 Lt turtinei žalai atlyginti. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Nuteistosios ir jos gynėjo apeliacinis skundas atmestas. Išieškota iš G. J. 423,50 Lt (duomenys neskelbtini) klubo (duomenys neskelbtini) turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Šioje byloje taip nuteistos ir A. M. bei L. R., bet kasaciniai skundai dėl jų nepaduoti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos A. Rakauskienės pranešimą ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga,
n u s t a t ė :
G. J. nuteista už keturias nusikalstamas veikas, kurias padarė būdama nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2007 m. balandžio 1 d. (duomenys neskelbtini) klubo (duomenys neskelbtini) prezidente, o būtent:
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – už tai, kad nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2005 m. lapkričio 29 d., nenustatytoje vietoje bendrininkų grupe su L. R. suklastojo tikrą dokumentą – 2005 m. lapkričio 29 d. klubo visuotinio narių susirinkimo protokolą, įrašiusi netikrus duomenis apie tai, kad susirinkime svarstytas klausimas dėl samdomo darbuotojo etato, mokant 600 Lt, ir visi klubo nariai balsavo už tai, kad jis reikalingas, ir kartu su L. R. jame pasirašė; po to, nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2005 m. lapkričio 29 d., klubo patalpose (duomenys neskelbtini) bendrininkų grupe su L. R. bei A. M. suklastojo tikrą dokumentą – 2005 m. lapkričio 29 d. klubo valdybos narių protokolą, įrašiusi netikrus duomenis apie tai, kad pagal klubo 2005 m. lapkričio 29 d. visuotinio narių susirinkimo protokolą dėl samdomo darbuotojo etato klubo valdybos nariai nutarė pirmininkei G. J. nuo 2005 m. gruodžio 1 d. pradėti mokėti 600 Lt atlyginimą, ir jį pasirašė kartu su L. R. ir A. M.; šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus G. J. panaudojo įtraukdama į klubo buhalterinę apskaitą;
pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – už tai, kad nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2005 m. lapkričio 29 d., nenustatytoje vietoje, panaudodama žinomai suklastotus tikrus dokumentus – 2005 m. lapkričio 29 d. posėdžio protokolą Nr. 11 ir 2005 m. lapkričio 29 d. valdybos narių protokolą, sudarė sau darbo sutartį, kuria klubas įsipareigoja mokėti jai 600 Lt darbo užmokestį, ir nuo 2005 m. gruodžio 1 d. iki 2007 m. sausio 31 d. neteisėtai prisiskaičiavo ir išsimokėjo 6888 Lt darbo užmokesčio ir 608,23 Lt darbo užmokesčio už kasmetines atostogas, taip apgaule savo naudai įgijo (duomenys neskelbtini) klubo (duomenys neskelbtini) turtą;
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – už tai, kad nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2006 m. lapkričio 28 d., nenustatytoje vietoje bendrininkų grupe su L. R. suklastojo tikrą dokumentą – 2006 m. lapkričio 28 d. posėdžio protokolą Nr. 10, įrašiusios netikrus duomenis apie tai, kad klubo 2006 m. lapkričio 28 d. visuotinio narių susirinkimo metu informuota apie surinktus 32 000 Lt ir svarstytas šių klubo piniginių lėšų dalies skyrimas, ir kartu su L. R. jame pasirašė; po to, nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2006 m. lapkričio 28 d., A. M. namuose (duomenys neskelbtini) bendrininkų grupe su L. R. ir A. M. suklastojo tikrą dokumentą – 2007 m. sausio 31 d. valdybos narių nutarimą Nr. 1, įrašiusi jame netikrus duomenis apie tai, kad, remiantis 2006 m. lapkričio 28 d. klubo posėdžio protokolu Nr. 10, klubo valdybos narės nutarė skirti (duomenys neskelbtini) apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namams 30 000 Lt, ir pasirašė jį kartu su L. R. ir A. M., po to šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus G. J. panaudojo įtraukdama į klubo buhalterinę apskaitą;
pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – už tai, kad, nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2006 m. lapkričio 28 d., nenustatytoje vietoje, panaudodama žinomai suklastotus tikrus dokumentus – 2006 m. lapkričio 28 d. posėdžio protokolą Nr. 10 ir 2006 m. lapkričio 28 d. valdybos narių nutarimą Nr. 1, 2007 m. vasario 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1 iš klubo atsiskaitomosios sąskaitos banke pervedė 30 000 Lt į (duomenys neskelbtini) apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namų sąskaitą banke, taip apgaule kitų naudai įgijo (duomenys neskelbtini) klubo (duomenys neskelbtini) turtą.
Kasaciniu skundu nuteistoji ir jos gynėjas prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. nuosprendį bei Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 5 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Kasatoriai teigia, kad nagrinėjant bylą abiejų instancijų teismuose padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, todėl apkaltinamasis nuosprendis bei apeliacinės instancijos teismo nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas, be kita ko, ir teisiamajame posėdyje duotais liudytojų D. G., I. R., G. Š., R. K., B. S., D. K., A. S. ir kitų klubo (duomenys neskelbtini) narių parodymais apie aplinkybes, tirtas kitame teismo posėdyje nagrinėjant šią baudžiamąją bylą kitam teisėjui, šioms liudytojoms kaip žiūrovėms sėdint teismo salėje, todėl joms jau buvo žinomas kitų liudytojų parodymų turinys. Taip buvo pažeistos BPK 279 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, o kartu ir kaltinamojo teisė į teisingą teismą, užtikrinanti objektyvų, nešališką ir teisingą bylos aplinkybių ištyrimą ir išnagrinėjimą. Ši aplinkybė buvo nurodyta, bet nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas į ją neatsižvelgė.
Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė apeliacinio skundo argumentus dėl visų asmenų lygybės prieš įstatymą principo pažeidimo. Nuosprendžiu G. J. pripažinta kalta dėl (duomenys neskelbtini) klubo (duomenys neskelbtini) 2005 m. lapkričio 29 d. posėdžio protokolo Nr. 11 ir 2005 m. lapkričio 29 d. valdybos narių protokolo, taip pat dėl 2006 m. lapkričio 28 d. posėdžio protokolo Nr. 10 ir 2007 m. sausio 31 d. valdybos narių nutarimo Nr. 1 suklastojimo. Šiuos protokolus taip pat pasirašė ir L. R. bei A. M., tačiau už visų jų suklastojimą nuteista tik G. J. L. R. nuteista tik dėl 2006 m. lapkričio 28 d. protokolo Nr. 10 ir 2007 m. sausio 31 d. valdybos narių nutarimo Nr. 1 suklastojimo, baudžiamoji byla dėl 2005 m. lapkričio 29 d. posėdžio protokolo Nr. 11 ir 2005 m. lapkričio 29 d. valdybos narių protokolo suklastojimo jai nutraukta dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, o dėl 2006 m. lapkričio 28 d. protokolo Nr. 10 ir 2007 m. sausio 31 d. valdybos narių nutarimo Nr. 1 suklastojimo ji išteisinta. A. M. pripažinta kalta tik dėl 2007 m. sausio 31 d. valdybos narių nutarimo Nr. 1 suklastojimo, o dėl kitų protokolų ar nutarimų suklastojimo ji išteisinta arba atleista nuo baudžiamosios atsakomybės. Taigi, iš esmės esant toms pačioms faktinėmis aplinkybėms byloje, visų kaltinamųjų veikos vertintos skirtingai, todėl pažeistas ir asmenų lygybės įstatymui principas.
Pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį iš esmės grindė A. R. ir I. R. pasirašytais protokolais bei jų pagrindu byloje surinktais įrodymais ir neatsižvelgė į G. J. parodymus teisme, kad šie protokolai suklastoti, byloje yra kitas tos pačios dienos jos kaip klubo prezidentės pasirašytas protokolas ir dėl to kreiptasi į teisėsaugos institucijas. Taip apribota BPK 7 straipsnio 2 dalies nuostata dėl nagrinėjimo teisme dalyvių lygių teisių aktyviai dalyvauti nagrinėjant bylą, nes remtasi išimtinai kaltinimo pusei naudingais įrodymais. G. J. reiškė nušalinimą bylą nagrinėjusiam teismui, bet pareiškimas nebuvo tenkintas, taip apribota nuteistosios teisė į nešališką teismą.
Atsiliepime į nuteistosios G. J. ir jos gynėjo advokato Arūno Koskaus kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Simonas Minkevičius prašo skundą atmesti.
Prokuroras nurodo, kad BPK 279 straipsnio 1 dalis nustato liudytojų apklausos tvarką teisiamajame posėdyje. Baudžiamajame procese yra situacijų, kai liudytojai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme turi galimybę sužinoti vieni kitų parodymus per akistatą, pakartotinai apklausiami atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme ar nagrinėjant išskirtas bylas, kaip yra šiuo atveju. Tokiais atvejais aplinkybė, kad liudytojas kitoje proceso stadijoje ar kitoje byloje turėjo galimybę žinoti kitų liudytojų poziciją, neužkerta kelio jo parodymus vertinti pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles ir jais grįsti vienokį ar kitokį sprendimą.
Prokuroras taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, diferencijuodamas bendrininkių veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį tuo pagrindu, kad kaltinamosios L. R. ir A. M. nesiekė padaryti kokios nors žalos, neturėjo tikslo paleisti suklastotų dokumentų į teisinę apyvartą, veikė nesuprasdamos G. J. tikrųjų tikslų ir motyvų, jų veiksmai patys savaime nesukėlė neigiamų padarinių, o jie atsirado tik G. J., kuri priešingai veikė savanaudiškais motyvais ir siekė neigiamų pasekmių, panaudojus bendrai suklastotą dokumentą, ir dėl to, pripažindamas dalies bendrininkių veikas mažareikšmėmis, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė. Visos šios teismo išvados nuosprendyje pagrįstos išnagrinėtais įrodymais ir teisės aktų analize, yra išsamios ir motyvuotos, todėl asmenų lygybės įstatymui principas nepažeistas. Visi kasatorių prašymai ir nušalinimai pirmosios instancijos teisme išnagrinėti nepažeidžiant baudžiamojo proceso normų, priimtos motyvuotos nutartys. Byloje nėra duomenų, jog teismas būtų atsisakęs priimti iš kaltinamosios ar jos gynėjo kokius nors bylai svarbius daiktus ar dokumentus, taigi nebuvo apribota kaltinamosios teisė teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant. Teismas sprendimus priima vadovaudamasis BPK nuostatomis, o ne vien kaltinamojo teiginiais. Tai, kad teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi kaltinamasis, nelaikoma teismo šališkumo požymiu.
Atsiliepime į nuteistosios G. J. ir jos gynėjo advokato Arūno Koskaus kasacinį skundą civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) klubo (duomenys neskelbtini) atstovė prezidentė K. D. prašo skundą atmesti ir priteisti iš nuteistosios G. J. (duomenys neskelbtini) klubui (duomenys neskelbtini) 484 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Civilinio ieškovo atstovė nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išdėstė motyvus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta, išsamiai išanalizavo bylos duomenis, todėl nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Pirmosios instancijos teismas liudytojų D. G., I. R., G. Š., R. K., B. S., D. K., A. S. ir kitų klubo narių parodymus vertino tiek, kiek jie patvirtina kitus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad G. J. kaltė įrodyta ne tik liudytojų parodymais, bet ir kitų kaltinamųjų A. M., L. R. parodymais, specialistų išvadomis. Kasaciniame skunde teigiama, kad bylos aplinkybės nebuvos ištirtos išsamiai ir nešališkai, tačiau nenurodyta, kokios konkrečios aplinkybės neištirtos.
Civilinio ieškovo atstovė nesutinka su kasatorės teiginiu, kad byloje pažeistas visų asmenų lygybės prieš įstatymą principas. L. R. ir A. M. nuteistos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už (duomenys neskelbtini) klubo (duomenys neskelbtini) valdybos narių susirinkimo 2007 m. sausio 31 d. nutarimo suklastojimą, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą, suklastojant 2005 m. lapkričio 29 d. protokolą, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistos vadovaujantis BK 37 straipsniu. L. R. ir A. M. išteisintos dėl sukčiavimo, nes teismas jų veiksmuose nenustatė būtino šio nusikaltimo sudėties požymio – apgaulės panaudojimo padedant G. J. kitų naudai užvaldyti (duomenys neskelbtini) klubui priklausantį turtą.
Civilinio atsakovo atstovė, nurodydama į teismų praktiką (kasacines nutartis Nr. 2K-287/2003, 2K-738/2004, 2K-340/2008), kurioje pasisakyta dėl teismo šališkumo objektyvaus ir subjektyvaus aspekto, teigia, kad byloje nepažeista nuteistosios teisė į nešališką teismą. Teismo šališkumas yra susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėja teisėjas, negalintis dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų aplinkybių. Tokios aplinkybės kasaciniame skunde nenurodytos. Atstovė taip pat pažymi, kad skunde nenurodyta, kaip apribotos nuteistosios teisės, numatytos BPK 7 straipsnio 2 dalyje. Jos manymu, šios nuostatos nepažeistos, nes šalys proceso metu turėjo lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, reikšti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir t. t., be to, dalis nuteistosios prašymų tenkinta ir nepritarus prokurorui, pvz., iškviesti specialistę, pridėti dokumentus prie bylos, liudytojos apklausos, civilinio ieškovo atstovo papildomos apklausos.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl skundo argumentų, susijusių su teismo nešališkumo, asmenų lygybės įstatymui ir rungimosi principų pažeidimu
Kasatoriai teigia, kad byla nebuvo nagrinėjama teisingai ir nešališkai. Šis teiginys argumentuojamas tuo, kad nebuvo tenkintas reiškiamas nušalinimas bylą nagrinėjusiam teismui, taip pat tuo, kad apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje duotais jau žinančių vienas kito parodymų turinį liudytojų parodymais ir išimtinai kaltinimo pusei naudingais įrodymais.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šios nuostatos įgyvendinamos ir BPK 58, 59 straipsniuose, pateikiant sąrašą aplinkybių, kurioms esant teisėjas ar teisėjų kolegija negali būti laikomi nešališki ir galintys konkrečioje byloje vykdyti teisingumą. Taigi teismo nešališkumo reikalavimas yra ir vienas iš asmenų konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Šališku pripažįstamas teismas, kai bylą išnagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu proceso dalyviai nurodo kitas aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu. Nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo konstatuoti nei kokio nors konkretaus teisėjo asmeninio tendencingumo, nei daryti išvadų apie nešališkumo principo pažeidimą objektyviuoju aspektu, be to, kasatoriai nenurodo, kokių BPK 58 ir 59 straipsniuose nurodytų aplinkybių pagrindu teismas laikytinas šališku. Byloje nėra jokių duomenų, kad pirmosios instancijos teismo teisėjai turėjo išankstinę nuomonę apie kaltinamosios kaltumą ar tokią nuomonę galėjo susidaryti kiti proceso dalyviai dėl teisėjo elgesio proceso metu. Kaltinamoji ir jos gynėjas pareiškė nušalinimą pirmosios instancijos teismo teisėjui motyvuodami tuo, jog jis yra šališkas dėl to, kad netenkino prokurorui pareikšto nušalinimo, taip pat todėl, kad liudytojos byloje jau dalyvavo nagrinėjant tą pačią bylą. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartimi pareikštas nušalinimas teisėjui atmestas, nesant BPK 57-59 straipsniuose nustatytų nušalinimo pagrindų. Iš bylos duomenų matyti, kad visi kaltinamosios ir jos gynėjo prašymai buvo apsvarstyti, dėl jų pasisakyta ir priimtos motyvuotos nutartys. Vien tai, kad teismas atmeta bylos nagrinėjimo dalyvių pateiktus prašymus ar dalį jų arba priima jiems nepalankų sprendimą, negali būti vertinama kaip teismo šališkumas.
Apeliacinės instancijos teismas patikrino bylos proceso eigą pirmosios instancijos teisme bei priimtą nuosprendį tiek faktų, tiek ir teisės taikymo aspektais. Teismų instancinės sistemos suteikiama galimybė pašalinti abejones dėl žemesnės instancijos teismo galimo šališkumo nagrinėjant bylą šiuo konkrečiu atveju įgyvendinta. Tai visiškai atitinka BPK nuostatas, reglamentuojančias apeliacinį procesą, ir susiklosčiusią teismų praktiką teismo nešališkumo garantijų požiūriu. Kasatorių argumentai dėl bylą nagrinėjusio teismo šališkumo laikytini deklaratyviais ir dėl to atmestini.
Byloje nėra jokių duomenų, kad bylos liudytojai pasinaudojo vienas kito parodymais tam, kad duotų kitokius parodymus. Jokių objektyvių aplinkybių apie tai nenurodė ir patys kasatoriai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio pagrįstumą pripažino, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, kad šio teismo išvadas dėl G. J. kaltumo patvirtina ne tik liudytojų parodymai, bet ir nuteistųjų A. M. bei L. R. parodymai, specialistų išvados, t. y. teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma.
Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nuteistoji ir jos gynėjas aktyviai dalyvavo procese: uždavinėjo liudytojams ir specialistei klausimus, taigi aiškinosi svarbias jiems aplinkybes, teikė prašymus, kurių didžiąją dalį teismas patenkino, teikė kitus įrodymus ir dalyvavo juos tiriant. Taigi nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad proceso metu buvo pažeisti asmenų lygybės įstatymui ir rungimosi principai (BPK 7 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis kasatorių argumentais naikinti teismų sprendimus ir bylą nutraukti nėra pagrindo.
Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų nuosprendžio bei apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo pagrindų, kasacinis skundas negali būti tenkinamas.
Dėl proceso išlaidų
Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) klubo (duomenys neskelbtini) atstovė prezidentė K. D. prašo priteisti iš G. J. (duomenys neskelbtini) klubui (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas kasacinės instancijos teisme.
Bylos duomenys patvirtina, kad civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) klubo (duomenys neskelbtini) atstovė prezidentė K. D. už atsiliepimo į nuteistosios G. J. ir jos gynėjo kasacinį skundą, tiesiogiai susijusį su civilinio ieškovo interesais byloje, surašymą sumokėjo advokatui 484 Lt. Nuteistosios G. J. ir jos gynėjo kasacinis skundas atmetamas, todėl ji privalo atlyginti civilinio ieškovo turėtas išlaidas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistosios G. J. ir jos gynėjo advokato Arūno Koskaus kasacinį skundą.
Priteisti iš nuteistosios G. J. civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) klubui (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas, (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini)) 484 Lt išlaidoms už advokato paslaugas atlyginti.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Jonas Prapiestis
Aldona Rakauskienė
