Baudžiamoji byla Nr. 2K-177/2012
Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00336-2008-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.1.7.4.;2.4.5.2.1.;1.2.14.5.1.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. M. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 21 d. nutarties.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas T. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė trejiems metams trims mėnesiams.
Šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas D. I..
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 21 d. nutartimi nuteistųjų D. I. ir T. M. apeliaciniai skundai atmesti.
Teismų sprendimai dėl nuteistojo D. I. kasacine tvarka neskundžiami.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Klimavičiaus pranešimą,
n u s t a t ė :
T. M. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su D. I., būdamas nuteistas laisvės atėmimo bausme ir ją atlikdamas Marijampolės pataisos namuose, turėdamas tikslą savo ir bendrininko D. I. naudai apgaule įgyti piniginių lėšų, pasinaudodamas įgytu M. V. pasitikėjimu - apgaule iš anksto sužinojęs jos sąskaitos AB,, Hansabankas“ numerį, nuslėpdamas banko sąskaitos panaudojimo tikslus, 2008 m. gegužės 19 d., apie 12.47 val., nusiuntė SMS žinutę nukentėjusiajai K. S. į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), kad jos mama tariamai turinti didelių nemalonumų ir paprašė paskambinti telefonu numeriu (duomenys neskelbtini). K. S. paskambinus, jis prisistatė policijos pareigūnu ir melagingai nurodė, kad jos mama tariamai padariusi eismo įvykį, sužalojusi mažametę mergaitę ir kad, sumokėjus mažametės mergaitės tėvams 5000 Lt, mama išvengs nemalonumų, nukentėjusiajai sutikus sumokėti nurodytą pinigų sumą, nurodė pervesti ją į M. V. sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB „Hansabankas“. T. M. iš anksto šiam tikslui parūpintu telefonu susisiekė su M. V., liepė jai susisiekti su D. I., išgryninti į jos sąskaitą pervestus 5000 Lt ir atiduoti juos D. I., taip pat telefonu susisiekė su D. I., nurodė šiam paimti iš M. V. išgrynintus 5000 Lt. Nukentėjusiajai K. S. pervedus 5000 Lt į nurodytą sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB „Hansabankas“, o M. V. pasinaudojus savo AB „Hansabankas“ mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną, apie 13.35 val., AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Panevėžyje, Respublikos g. 71, išgryninus iš jai priklausančios sąskaitos AB „Hansabankas“ pinigus - 5000 Lt, perdavė juos D. I.. T. M. nurodė bendrininkui D. I. iš nusikalstamu būdu įgytų pinigų 930 Lt atiduoti K. V., nežinančiai apie pinigų kilmę, o likusią sumos dalį - 4070 Lt - paslėpti. Tokiu būdu, bendrininkaudamas su D. I., T. M. savo ir D. I. naudai apgaule įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai K. S. priklausančius 5000 Lt.
Kasaciniu skundu nuteistasis T. M. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 21 d. nutartį, bylą nutraukti. Teismų sprendimus kasatorius laiko neteisėtais ir nepagrįstais dėl padarytų esminių BPK pažeidimų ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
Kasatorius pažymi, kad apgaulei konstatuoti būtini trys požymiai: a) objektyvios tiesos iškreipimas, b) tikslas - suklaidinti nukentėjusįjį, c) tyčia - kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją. Kasatorius teigia, kad šioje byloje turėjo būti įrodyta, jog jis norėdamas suklaidinti nukentėjusiąją sąmoningai jai pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, taip iškreipė objektyvią tiesą ir dėl to nukentėjusiajai priklausančius pinigus. Tačiau kasatorius tvirtina, kad jis neatliko nė vieno iš šių veiksmų ir byloje nėra jokių objektyvių, tai patvirtinančių duomenų, kurie pripažintini įrodymais.
T. M. nurodo, kad nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra pripažintas kaltu, sudėtis – materialioji, o sukčiavimas laikomas baigtu nuo padarinių atsiradimo - svetimo turto ar teisės į turtą įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo. Kasatorius teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, jog jis būtų įgijęs nukentėjusiosios turtą - pinigus, t. y. neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų realizavęs šios nusikalstamos veikos požymius.
Kasatoriaus pažymėtina, kad abiejų instancijų teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, o apkaltinamajame nuosprendyje suformuluotos išvados neparemtos išsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Šis pažeidimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo ištaisytas, todėl laikytinas esminiu BPK pažeidimu (BPK 369 straipsnio 3 dalis), sukliudžiusiu teismams išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus spendimus. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kalu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas jo skundą ir konstatuodamas apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, neišsamiai ir neobjektyviai ištyrė visus byloje esančius įrodymus, vadovavosi ne įrodymų visetu, o pavieniais jį kaltinančiais įrodymais, visiškai neatsižvelgė į byloje esančius jį teisinančius įrodymus.
Nukentėjusioji K. S. atsiliepime į nuteistojo T. M. kasacinį skundą prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 21 d. nutartį laikyti teisėtais ir pagrįstais, pažymint, kad teismų sprendimuose T. M. ir D. I. nusikalstama veika nuosekliai išanalizuota ir įrodyta.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras R. Žukauskas atsiliepime į nuteistojo T. M. kasacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodoma, kad dalis kasaciniame skunde išdėstytų argumentų orientuoti į faktines bylos aplinkybes, įrodymų vertinimą. Teigiama, kad analogiški argumentai buvo išdėstyti ir apeliaciniame skunde, dėl kurių motyvuotai pasisakė apeliacinės instancijos teismas, todėl tokio pobūdžio argumentai nesudaro bylos kasacinio nagrinėjimo dalyko ir turi būti palikti nenagrinėtini. Pažymima, kad, priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, ištyrė ir įvertino bylos įrodymus bei pagrįstai pripažino T. M. kaltu dėl svetimo turto užvaldymo apgaule. Prokuroras teigia, kad įrodymai ir jų vertinimo motyvai yra išsamiai išdėstyti teismų priimtuose sprendimuose, su jais jis sutinka ir jų nekartos. Pažymima, kad aplinkybė, jog pas T. M. (tuo metu atliekantį bausmę Marijampolės pataisos namuose) nebuvo rasta jokių laikyti uždraustų daiktų, nepaneigia nuosprendyje išdėstytų ir T. M. kaltę patvirtinančių įrodymų. Nurodoma, kad byloje esančiais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, T. M. neteisėtai naudojosi mobiliuoju telefonu, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (iš šio numerio aštuonis kartus buvo bendrauta su Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso T. M. motinai V. M.) ir tai, kad didžiąją dalį iš nukentėjusiosios apgaule užvaldytų pinigų – 4070 Lt - T. M. nurodymu paėmė nusikaltimo bendrininkas D. I., likusią dalį paliko M. V.. Taip pat pažymėtina, kad T. M. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnį.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 376, 20 straipsnių nuostatų laikymosi
Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, tikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacine tvarka baudžiamoji byla nagrinėjama tik tada, kai kasaciniame skunde nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasaciniai pagrindai. Juos numato BPK 369 straipsnis, kuriame nurodyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos kasacine tvarka nagrinėjamos tada, kai kasaciniuose skunduose nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai buvo netinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ar punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti. Esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.
Teisėjų kolegija atkreipia kasatoriaus dėmesį į tai, kad jo skundas iš esmės yra analogiškas apeliaciniam skundui: ginčijamas įrodymų vertinimas, jų pakankamumas, faktinių aplinkybių nustatymas, o tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, pagal T. M. apeliacinį skundą patikrinęs bylą (BPK 320 straipsnio 3 dalis), savo nutartyje nurodė motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 5 dalis). Kasacinės instancijos teismas įrodymų iš naujo netiria ir jų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato, o tik remdamasis teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis patikrina, ar pagal jas tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar renkant duomenis ir nustatant faktines aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimų (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Nepakanka tik formaliai nurodyti kasacijos pagrindus, būtina nurodyti juos pagrindžiančius teisinius argumentus (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Iš bylos medžiagos matyti, kad savo išvadas dėl nuteistojo kaltumo teismai grindė nuosekliais ir kategoriškais nukentėjusiosios K. S. ir liudytojos M. V. parodymais, kurie patvirtinti kitų liudytojų parodymais bei bylos rašytine įrodomąja medžiaga (AB,,Hansabankas“ pateikta informacija apie K. S. piniginių lėšų judėjimą, telefono ryšių analizės duomenimis, mobiliųjų telefonų, vaizdo įrašo apžiūros metu nustatytas aplinkybes ir kt. medžiaga), t. y. įrodymų visuma. Teismų vertinimu, liudytojos M. V. parodymus patvirtina ir tai, kad ji neturėjo pagrindo duoti melagingų parodymų teisėsaugos institucijoms ir taip nepagrįstai apšmeižti nuteistąjį, tokių aplinkybių nenurodė ir nuteistasis T. M..
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos duomenys buvo išsamiai ištirti, teismų sprendimai pagrįsti tinkamai įvertintais įrodymais, taigi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos nepažeistos. T. M. kaltė, veikus bendrininkų grupe, apgaule užvaldžius svetimą turtą, pagrįsta teismų sprendimuose išdėstytų ir išanalizuotų įrodymų visuma, teismų išvados išsamiai motyvuotos. Teisėjų kolegija nenustatė esminių BPK 20 straipsnio pažeidimų sprendžiant veikos įrodytumo klausimus, ar BPK normų, reglamentuojančių teismų sprendimų pagrindimą, pažeidimų. Taigi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų dėl T. M. nepadaryta.
Dėl BK 182 straipsnio 1 dalies taikymo
Esminis sukčiavimo požymis yra svetimo turto užvaldymas ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas panaudojant apgaulę. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sutarčių pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu turtas įgyjamas teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, pasekmė – turtas įgyjamas neteisėtai. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis patį turto užvaldymą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtą. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo būdas. Turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas piktnaudžiaujant pasitikėjimu yra viena iš apgaulės formų. Apgaulė tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, taip jie,,priverčiami” perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad T. M. ir D. I. veikė bendrininkų grupe: T. M. siųsdamas nukentėjusiajai apgaulingo pobūdžio SMS pranešimą ir vėliau su ja kalbėdamas telefonu pranešė melagingą informaciją apie neva jos motinos padarytą eismo įvykį bei įvykio metu sužalotą mažametę mergaitę, kurios tėvams reikia atlyginti padarytą žalą, taip apgavo nukentėjusiąją ir lėmė jos apsisprendimą pervesti pinigus į nurodytą sąskaitą. D. I. veika pasireiškė tuo, kad jis paėmė iš V. V. į jos sąskaitą pervestus pinigus, kuriuos pervedė T. M. apgauta nukentėjusioji K. S.. Taigi kiekvienas šios grupės narys turėjo konkretų vaidmenį ir realizavo dalį sukčiavimo nusikaltimo objektyviųjų požymių. Nuteistasis T. M. suvokė, kad iš nukentėjusiosios turtą (pinigus) užvaldė apgaulės būdu, todėl jo veiksmų tyčia yra įrodyta. Nuteistojo T. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, taigi baudžiamasis įstatymas jam pritaikytas tinkamai.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų teismų sprendimų keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo T. M. kasacinį skundą.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Viktoras Aidukas
Antanas Klimavičius
