Baudžiamoji byla Nr. 2K–133/2012
Teisminio proceso Nr. 1-09-1-00015-2006-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.10.5; 2.1.15.3.3(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislovo Ranonio, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Arūnui Meškai,
nuteistojo M. B. gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo bei nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. A. kasacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžio bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu M. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 165 straipsnio 1 dalį keturiems mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 233 straipsnio 1 dalį – keturiems mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 187 straipsnio 2 dalį – vieneriems metams vienam mėnesiui laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, galutinė subendrinta bausmė paskirta vieneri metai septyni mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas.
A. T. nuteista pagal BK 165 straipsnio 1 dalį penkiems mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 187 straipsnio 2 dalį – vieneriems metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, galutinė subendrinta bausmė paskirta vieneri metai keturi mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant ją būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. A. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinta iš dalies – jai solidariai iš M. B. ir A. T. priteista 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat R. A. pripažinta teisė į civilinio ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimas dėl jo dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendis pakeistas: vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, A. T. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paskiriant jai auklėjamojo poveikio priemonę – įpareigojimą šešis mėnesius būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val.; vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, M. B. paskirta subendrinta vienerių metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirta ir atlikta bausme, šią bausmę visiškai įskaitant į šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir galutinė bausmė M. B. paskirta vieneri metai septyni mėnesiai laisvės atėmimo. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Aiduko pranešimą, prokuroro, prašiusio prokuroro kasacinį skundą tenkinti iš dalies, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės kasacinį skundą patenkinti, nuteistojo M. B. gynėjo, prašiusio prokuroro kasacinį skundą tenkinti iš dalies, o nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
M. B. ir A. T. pagal BK 165 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad 2006 m. rugsėjo 26 d., apie 10.30 val., veikdami bendrininkų grupe, be nukentėjusiosios R. A. žinios neteisėtai slapta pateko į jos butą, esantį Alytuje, (duomenys neskelbtini), taip pažeisdami jos būsto neliečiamumą, t. y. M. B. atsuktuvu atstūmė R. A. priklausančio buto durų spynos liežuvėlį bei petimi pastūmė duris, taip jas atidarė ir su A. T. įėjo į nukentėjusiosios butą.
M. B. ir A. T. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad 2006 m. rugsėjo 26 d., apie 11.00 val., veikdami bendrininkų grupe, be nukentėjusiosios R. A. žinios neteisėtai slapta patekę į jos butą, esantį Alytuje, (duomenys neskelbtini), M. B. aplaistė jos kambaryje esančią sofą-lovą degiu skysčiu, o A. T. ją padegė žiebtuvėliu; nuo sofos-lovos išsiplieskus liepsnai, apdegė ir galutinai sudegė visi R. A. bute buvę daiktai bei sienos.
M. B. pagal BK 233 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2006 m. rugsėjo 26 d., apie 11.30 val., Alytuje, (duomenys neskelbtini), prie buto Nr. 323, priklausančio N. K., liepė nepilnamečiui V. K., gim. (duomenys neskelbtini), nepranešti ir neduoti teisingų parodymų ikiteisminio tyrimo pareigūnams apie jo ir A. T. 2006 m. rugsėjo 26 d. įvykdytą nusikaltimą pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, tokiais veiksmais siekdamas paveikti nepilnametį liudytoją V. K.
Kasaciniu skundu Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu M. B. pagal BK 165 straipsnio l dalį, 233 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežčiausios dvejų metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir galutinę bausmę paskirti trejus metus šešis mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose; į bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai atliktą pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 15 d. nuosprendį; panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, buvo subendrintos M. B. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė vienerių metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; taip pat priteisti solidariai iš nuteistųjų A. T. ir M. B. nukentėjusiajai R. A. 18 889,39 Lt turtinei žalai atlyginti.
Skunde kasatorius nurodo, kad teismų sprendimai dėl M. B. keistini dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo. Prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pagrįstai konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas nesubendrindamas nuteistajam M. B. skundžiamu ir ankstesniu nuosprendžiais paskirtų bausmių netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas, pats taip pat netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalis.
Bendrindamas nuteistajam M. B. Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę vienerių metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę su ankstesniu Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirta ir atlikta bausme, apeliacinės instancijos teismas nepaskyrė nuteistajam galutinės subendrintos bausmės taip, kaip numato BK 63 straipsnio 1 dalis, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Be to, teismas, bendrindamas keliais nuosprendžiais paskirtas bausmes, su Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausme bendrino ne Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, o galutinę subendrintą vienerių metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kasatorius pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. gegužės 22 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-193/2007 išaiškino, kad, kai nuosprendžiu pirmojoje byloje buvo paskirta subendrinta bausmė, nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės tarpusavyje bendrinamos tik tos, kurios turi būti apimamos. Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių tarpusavyje bendrinti nebuvo pagrindo, todėl jas reikėjo bendrinti su Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę. To nepadarius, buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalys.
Toliau kasatoriaus nurodo, kad abiejų instancijų teismų sprendimai keistini ir dėl netinkamai išspręsto nukentėjusios civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo klausimo. Kasatorius teigia, kad neatitinka byloje esančių duomenų teismų išvados, jog nukentėjusiosios pateiktuose prekių pirkimo čekiuose, atliktų darbų sąskaitose faktūrose nurodytos naujų daiktų vertės, neįvertinus jų nusidėvėjimo, t. y. neatspindi daiktų vertės iki gaisro, todėl byloje nėra pakankamai duomenų apie nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos dydį, kurį iš esmės gali įvertinti tik turto ekspertai. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusioji R. A. byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį 18 889,39 Lt sumai nuteistųjų nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti (T. 1, b. l. 42-43) ir prie jo pateikusi ieškinio reikalavimus pagrindžiančius dokumentus (T. 1, b. l. 44-58). Iš šių dokumentų matyti, kad nusikalstamos veikos (BK 187 straipsnio 2 dalis) darymo metu sunaikinti ir sugadinti nukentėjusiosios daiktai buvo įsigyti prieš pat nusikaltimą, todėl nukentėjusiosios apeliacinio skundo motyvas, kad jie nespėjo nusidėvėti tiek, kad reikėtų eksperto įvertinimo, pagrįstas. Taigi šioje byloje nebuvo BPK 115 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas ieškinio dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas dėl tokių nukentėjusiosios apeliacinio skundo argumentų nepasisakė, pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos neištaisė ir nepagrįstai atmetė nukentėjusiosios apeliacinį skundą.
Kasaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. A. prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžio bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo, priteisiant jai solidariai iš A. T. ir M. B. 18 889,39 Lt nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.
Skunde kasatorė nurodo, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių BPK pažeidimų, neteisingai išsprendė jos civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo. Atmesdamas jos apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra rašytinių duomenų dėl konkrečios jai padarytos turtinės žalos dydžio. Kasatorė nesutinka su tokia teismo išvada ir tvirtina, kad bylos aplinkybių bei apeliacinio skundo argumentų tyrimas buvo neišsamus, nes byloje yra visi turtinės žalos dydį patvirtinantys įrodymai (T. 1, b. l. 44-58). Paduotas civilinis ieškinys buvo aiškus, pagrįstas dokumentais, todėl turėjo būti išnagrinėtas kartu su baudžiamąja byla ir patenkintas. Netyrę ir nevertinę civilinį ieškinį patvirtinančių įrodymų ir pripažinę teisę į civilinio ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka, teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, 44 straipsnio 10 dalį bei 109, 115 straipsnių reikalavimus. Taip buvo pažeistos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas.
Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo bei nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. A. kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Dėl bausmių bendrinimo (BK 63 straipsnio 1, 9 dalys)
Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, keisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl netinkamo BK 63 straipsnio taikymo, pats taip pat netinkamai pritaikė šį baudžiamąjį įstatymą.
BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BK 63 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, jog asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą; šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.
Bylos duomenys patvirtina, kad ankstesniu Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 15 d. nuosprendžiu M. B. buvo nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį subendrinus paskirtas bausmes dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Pagal šį nuosprendį paskirtą bausmę skundžiamo Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžio priėmimo metu nuteistasis jau buvo atlikęs. Nagrinėjamojoje byloje M. B. nuteistas už tris nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį, kurios buvo padarytos 2006 m. rugsėjo 26 d., t. y. iki Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 15 d. nuosprendžio priėmimo, taigi byloje buvo sąlygos bendrinti bausmes taikant BK 63 straipsnio 1, 9 dalių nuostatas.
Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes paskyręs M. B. bausmes už inkriminuotas veikas šių bausmių nesubendrino su ankstesniu Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 15 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme, tokį sprendimą nepagrįstai motyvuodamas tuo, jog pagal šį nuosprendį nuteistasis buvo atlikęs bausmę, todėl jos bendrinti nebereikia. BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatos patvirtina, kad ir tais atvejais, kai nuteistasis ankstesniu nuosprendžiu bausmę yra visiškai atlikęs, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bei atlikta bausme, ją visiškai įskaitydamas į skiriamos galutinės bausmės laiką. Taigi apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad su Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis turėjo būti bendrinama ankstesniu Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirta ir atlikta subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau šis teismas, pažeisdamas BK 63 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei nesilaikydamas teismų praktikos, keisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, neteisingai pirmiausia subendrino Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes bei paskirtą subendrintą vienerių metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę bendrino su Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Aiškindama BK 63 straipsnio nuostatų taikymą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2007 m. gegužės 22 d. priimtoje nutartyje Nr. 2K-P-193/2007 konstatavo, kad tais atvejais, kai nuosprendžiu pirmojoje byloje bausmės buvo subendrintos esant nusikalstamų veikų sutapčiai ir paskirta subendrinta bausmė, nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės tarpusavyje bendrinamos tik tos, kurios turi būti apimamos, o po to jos subendrinamos su pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme; kai bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, bendrinamos su pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, kitos bausmės pridedamos (t. y. subendrinamos apėmimo, dalinio sudėjimo ar visiško sudėjimo būdais) prie griežčiausios bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, o kai griežčiausia bausmė yra pirmesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė – pridedamos prie šios bausmės. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas privalėjo su Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirta ir atlikta subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausme bendrinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes, o ne pagal šį nuosprendį paskirtą subendrintą bausmę.
Be to, apeliacinės instancijos teismas BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu bendrindamas keliais nuosprendžiais paskirtas bausmes, pažeisdamas BK 63 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nepaskyrė galutinės subendrintos bausmės, o iš karto nurodė bausmę, skirtiną įskaičius pirmesniu nuosprendžiu atliktą laisvės atėmimo bausmę, taigi šiuo aspektu taip pat netinkamai aiškino ir taikė BK.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, bendrindamas pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendį paskirtas bausmes su Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, netinkamai taikė ir aiškino BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalių nuostatas, todėl teismų sprendimai dalyje dėl bausmių bendrinimo keistini. Taip pat atkeiptinas dėmesys į tai, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką buvo įskaitytas suėmime išbūtas laikas, tačiau tikslus jo laikas nenurodytas, todėl ši nuosprendžio dalis, kurios apeliacinės instancijos teismas nekeitė, tikslintina, nurodant, kad suėmimo laikas tęsėsi nuo 2011 m. vasario 15 d. iki 2011 m. balandžio 21 d. įskaitytinai.
Dėl civilinio ieškinio išsprendimo (BPK 115 straipsnio 1 ir 2 dalys)
Civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio klausimus teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išsprendžia remdamasis byloje esančiais įrodymais dėl civilinio ieškinio ir jį visiškai ar iš dalies patenkina arba atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Tik išimtiniais atvejais ieškinys gali būti neišnagrinėtas, pripažįstant civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Išimtiniais atvejais gali būti pripažįstami tokie atvejai, kai civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, reikšmingos sprendimui priimti (BPK 115 straipsnio 2 dalis), arba jeigu neišspręstas turtinės žalos dydis turi įtakos kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui.
Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, 109 straipsnį, nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės žalos turi teisę į jos atlyginimą. Įvertinus BPK 7 straipsnyje nurodytą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 110 straipsnio nuostatas apie civilinio ieškovo teises bei pareigas, galima daryti išvadą, kad ieškinio pagrįstumą ir dydį turi pagrįsti nukentėjusysis, reikalaujantis žalos atlyginimo. Nagrinėjamoje byloje tokią pareigą turėjo nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. A., t. y. ji privalėjo įrodyti jai nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydį. Iš bylos duomenų matyti, kad kasatorė ėmėsi veiksmų šiai pareigai vykdyti: siekdama pagrįsti savo civilinio ieškinio reikalavimą priteisti jai solidariai iš nuteistųjų 18 889,39 Lt turtinės žalos atlyginimo, ji ikiteisminio tyrimo metu pateikė kai kurių gaisro metu sudegusių ar sugadintų daiktų įsigijimo dokumentus, nurodė rūbų, namų apyvokos daiktų, kurie įvykio metu sudegė, po gaisro atliktų remonto darbų kainas bei statybinių medžiagų, reikalingų remonto darbams vykdyti, pirkimo kvitus ir kt.
Kolegijos vertinimu, teismai, spręsdami byloje pareikšto nukentėjusios civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo klausimą, nepagrįstai taikė BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatas ir pripažino, kad, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo bei negavus papildomų duomenų, nebuvo galima tiksliai apskaičiuoti nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos dydžio. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo daryti išvados, kad nukentėjusioji, be pateiktų rašytinių įrodymų bei nurodytų aplinkybių apie patirtą žalą, privalėjo papildomai pateikti specialisto ar eksperto išvadas apie turto nusidėvėjimą ir jo vertę įvykio metu. Kaip nurodyta pirmiau, nukentėjusioji pateikė visus tuo metu turimus dokumentus, kuriais grindė savo civilinio ieškinio reikalavimą, todėl teismai privalėjo išspręsti jos civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą, o to nepadarę esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 10 dalies bei 109, 115 straipsnių reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad kasacinės instancijos teismas sprendžia tik teisės taikymo klausimus, todėl nenagrinėja fakto klausimų (BPK 376 straipsnio 1 dalis), byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui įvertinti nukentėjusios pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstumą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 ir 6 punktais,
n u t a r i a :
Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio dalis dėl bausmių bendrinimo M. B.
Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio dalį, kuria M. B. paskirta vienerių metų septynių mėnesių bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirta ir atlikta bausme, šią bausmę visiškai įskaitant į šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir M. B. paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams septyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir M. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams ir septyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu M. B. pagal BK 165 straipsnio l dalį, 233 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios dvejų metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti trejus metus šešis mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai atliktą pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 15 d. nuosprendį.
Patikslinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio dalis, kuriomis, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas, nurodant, kad suėmimo laikas yra nuo 2011 m. vasario 15 d. iki 2011 m. balandžio 21 d. įskaitytinai.
Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio dalį, kuria atmestas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. A. apeliacinis skundas dėl turtinės žalos atlyginimo, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kitas Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai Vladislovas Ranonis
Valerijus Čiučiulka
Viktoras Aidukas
f
