M. M. pagal BK 178 str., 180 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. N1-126-634/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12908-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.3.2.1.; 1.2.14.4.2.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 6 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorui J. V., nukentėjusiajam J. Š., kaltinamajam M. M., kaltinamojo gynėjai advokatei Vitalijai Smolenskienei, kaltinamojo atstovei pagal įstatymą G. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2016-03-04 Druskininkų miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. - 6 mėn. laisvės apribojimo; 2) 2016-04-25 Druskininkų miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2 d. - 4 mėn. laisvės apribojimo. Bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu ir paskirta 8 mėn. laisvės apribojimo bausmė, bausmės neatlikęs,

kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir BK 181 straipsnio 2 dalį, ir

n u s t a t ė:

kaltinamasis M. M. 2016 m. kovo 15 d. apie 2 val. veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas į atskirą, kojos spyriu išlaužęs buto duris - sugadinus durų užraktą, įsibrovė į patalpą - butą (duomenys neskelbtini), priklausantį J. Š., ir prieš J. Š. panaudojo fizinį smurtą - sudavė gulinčiam lovoje ranka du smūgius į kairį smilkinį bei reikalavo 700 eurų, nukentėjusiajam J. Š. pasakius, kad tokių pinigų neturi ir atsikėlus iš lovos, toliau veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, reikalavo pinigų, grasino, kad sumuš, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui sudavus rankos kumščiu du smūgius į galvą, jis sudavė dar du smūgius rankos kumščiu į galvą, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu toliau naudojo fizinį smurtą - sudavė ne mažiau kaip po du smūgius rankų kumščiais nukentėjusiajam J. Š. į galvos sritį, ko pasėkoje bendrais veiksmais nukentėjusiajam nežymiai sutrikdė sveikatą dėl odos nubrozdinimų galvos abiejose smilkininėse srityse, galvos plaukuotosios dalies kairėje pusėje ir kairės ausies kaušelyje, toliau reikalavo iš nukentėjusiojo pinigų - 700 eurų, šiam atsakius, kad pinigų neturi, pagrobė svetimą turtą - J. Š. televizoriaus priedėlį „Gold star“, 30 eurų vertės, ir priedėlio nuotolinio valdymo pultą, 10 eurų vertės, ir tokiu būdu užvaldė svetimą - J. Š. priklausantį turtą 40 eurų vertės. Šiais veiksmais M. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

Be to, kaltinamasis M. M. 2016 m. kovo 15 d. apie 2 val., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas į atskirą, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai, pavartodamas psichinę prievartą ir fizinį smurtą vertė J. Š. perduoti turtą, o būtent: jis kojos spyriu išlaužęs J. Š. buto (duomenys neskelbtini), duris, sugadinus durų užraktą ir neteisėtai kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu įsibrovęs į patalpą, neturėdamas teisėto pagrindo atvirai reikalavo 700 eurų, už tariamai negrąžintą 20 eurų skolą, tai yra, prieš J. Š. panaudojo fizinį smurtą - sudavė gulinčiam lovoje ranka du smūgius į kairį smilkinį, reikalavo pinigų, nukentėjusiajam J. Š. pasakius, kad tokių pinigų neturi ir atsikėlus iš lovos, toliau veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu reikalavo pinigų, grasino, kad sumuš, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui sudavus rankos kumščiu du smūgius į galvą, jis sudavė dar du smūgius rankos kumščiu į galvą, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu toliau naudojo fizinį smurtą - sudavė ne mažiau kaip po du smūgius rankų kumščiais nukentėjusiajam J. Š. į galvos sritį, taip sukeldami jam fizinį skausmą, vertė perduoti nukentėjusiajam J. Š. priklausantį turtą - 700 eurų, J. Š. atsakius, kad tokių pinigų neturi ir dėl patirto smurto perdavus turėtus 1,5 euro, juos neteisėtai užvaldė, toliau reikalavo daugiau pinigų, neturint pinigų – vertė perrašyti butą, vertė eiti skolintis pinigų pas kaimynus ar savo motiną, kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu grasindami toliau mušti, lydėjo nukentėjusįjį J. Š. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) namą Nr. (duomenys neskelbtini), kur pakeliui ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo toliau vartojo fizinį smurtą - sudavė vieną smūgį J. Š. į pakaušį, ko pasėkoje bendrais veiksmais nukentėjusiajam J. Š. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimų abiejose smilkininėse srityse, galvos plaukuotosios dalies kairėje pusėje ir kairės ausies kaušelyje, atėjus į (duomenys neskelbtini) laiptinę, lydėjo J. Š. iki jo motinos buto, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), durų, laukė, kol J. Š. du kartus beldė į buto duris, tačiau buto durų niekam neatidarius, vedėsi J. Š. kartu su savimi į (duomenys neskelbtini) mieste esantį „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos stadioną, neleido J. Š. grįžti namo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pasišalinus, jis prievarta vedėsi nukentėjusįjį J. Š. į degalinę „Statoil“, po to prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, ragino jį eiti pas motiną pasiskolinti pinigų, bet J. Š. pasakius, kad motina naktį neįsileis, reikia palaukti ryto, vedėsi nukentėjusįjį J. Š. į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini), sulaukti ryto, taip neleisdamas nukentėjusiajam pasišalinti, kur sulaukęs ryto, 2016 m. kovo 15 d., apie 7 val. 30 min., atlydėjo vėl J. Š. į (duomenys neskelbtini) laiptinę, prašyti iš motinos pinigų, kad juos perduoti įtariamajam, ir J. Š. beldžiant į savo motinos buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie nutraukė tolimesnį nusikalstamos veikos darymą. Šiais veiksmais M. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis M. M. kaltę pripažino ir parodė, kad viskas vyko 2016 m. kovo 15 d. Kartu su juo buvo D. M. ir E. Turėjo degtinės butelį, 0,7 l talpos, kurį išgėrus jis pasakė, kad yra jam skolingas žmogus, galės nusipirkti dar degtinės. Visi nuėjo pas J. Š., pasibeldė, niekas neatidarė durų. Spyrė į duris ir durys atsidarė, visi trys įėjo į vidų, rado sėdintį J. ant lovos. Nelabai atsimena kaip viskas buvo. Trenkė nukentėjusiajam į galvą kumščiu. Trenkė ne iš karto. Tas E. liepė jam perrašyti butą. J. jam buvo skolingas 20 eurų. Dėl 700 eurų jie pajuokavo. Kai reikalavo 700 eurų, Š. sakė, kad tokių pinigų neturi. Davė iš stalčiaus 1,50 euro. E. paėmė jo televizoriaus priedėlį su pulteliu ir užsikišo už striukės. Tada palaukė kol jis apsirengs ir ėjo į kiemą. Nelabai atsimena, kas sugalvojo jį vestis pas jo motiną, gal jis, gal E.. Nuėjo iki jo mamos, pakilo liftu į 6 aukštą, bet durų niekas neatidarė. Ėjo pas jo motiną, kad atiduotų 20 eurų. Pasakė 700 eurų, kad nukentėjusįjį pagąsdinti. Kai motinos durų niekas neatidarė, nuėjo iki mokyklos stadiono, turėjo dar degtinės, gėrė kartu su E. ir D.. Paskui E. išėjo, nes jam reikėjo į darbą. E. sakė nukentėjusiajam, kad kai atiduos pinigus, tada atiduos priedėlį. Paskui nuėjo iki degalinės „Statoil“. Nusipirko sau pavalgyti ir nukentėjusiajam arbatos. Paskui nuėjo prie „(duomenys neskelbtini)“ pasėdėti. D. išėjo namo. Tada nuėjo pas Š. į butą, ten gėrė arbatą ir ryte nuėjo vėl iki jo motinos ir ten sulaikė policija. Kai pirmą kartą išėjo iš Š. buto ir ėjo iki jo mamos, jis jo nemušė. Nematė, ar E. jį mušė. Kada E. išėjo, tikslaus laiko neatsimena. Kai nuėjo į stadioną, ten truputį pasėdėjo ir jis tada išėjo. D. M. su jais apie 40 minučių pabuvo, kartu ėjo iki degalinės. Paskui pas Š. į butą jis nėjo. Visą tą laiką buvo girtas, 8 val. ryte, kai ėjo pas Š. mamą, buvo neišsiblaivęs. Televizoriaus priedėlis yra pas tą E.. Š. gal buvo pamiršęs, kad yra jam skolingas. Buvo pardavęs telefoną, Š. prašė paskolinti pinigų, jis paskolino. Tai buvo gal 2015 m. žiemą prie parduotuvės „Maxima“. Nukentėjusįjį pažįsta iš anksčiau. Nukentėjusįjį mušė jis ir E., o D. nieko nedarė. Kai Š. pasakė, kad 700 eurų neturi, davė 1,50 euro. E. jam pasakė perrašyti butą ir jis tam pritarė, paskui būtų tą popierių sudeginę. Š. ant voko parašė, ką jis ten parašė neskaitė. Pas E. buvo tas vokas, paskui jį sudegino. E. liepė Š. rašyti, kad perrašo butą E.. Ant voko surašė raštą ir paskui tą voką jie sudegino tą pačią dieną. Pas motiną skolinti pinigų liepė eiti abu su E.. E. Š. nepažinojo. Po įvykio atsiprašė nukentėjusiojo. Mama žalą buvo nuėjusi atlyginti. Padarytą žalą nukentėjusiajam norėjo atlyginti, bet jis pinigų neėmė. Alkoholio nevartoja nuo praėjusių metų, padarė išvadas. Gailisi dėl padarytų nusikaltimų, niekšiškai pasielgė.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis J. Š. parodė, kad 2016-03-14, apie 2 val. nakties buvo vienas jam priklausančiame bute ir miegojo. Išgirdo, kad kažkas beldžia į duris. Jis pabudo, tačiau prie durų nėjo, nes nesiruošė atidaryti. Po to išgirdo didelį triukšmą, kad kažkas stipriai trenkė į duris ir išlaužė buto durų spyną su stakta. Kambario užuolaidos buvo atitrauktos ir kambaryje buvo pakankamai šviesu nuo vidinio kiemo apšvietimo. Pastebėjo, kaip pas į kambarį įėjo trys jaunuoliai, vienas iš jų pažįstamas M. M., o kitų dviejų nepažinojo, veidų neįsidėmėjo, nes buvo su kapišonais. Jis M. M. ir kitų dviejų jaunuolių į butą nekvietė ir savo noru jų neįsileido, jie įėjo per prievartą išlaužę duris. Visi trys jaunuoliai aiškiai buvo neblaivūs, jautėsi stiprus alkoholio kvapas. M. M. priėjęs prie jo gulinčio lovoje, nieko nesakęs, sudavė du smūgius rankos kumščiu į galvos sritį, daugiau į kairį smilkinį. Po šių smūgių jam labai skaudėjo ir pradėjo bėgti kraujas, buvo prakirsta galva virš ausies ir labai išsigando. Po to M. M. pradėjo reikalauti iš jo pinigų. Jis atsikėlė iš lovos ir, kad daugiau jo nemuštų, iš striukės kišenės išėmė 1,5 euro ir padavė M. M., pasakė, kad daugiau neturi. Po to M. M. vėl reikalavo iš jo pinigų, grasino, kad sumuš, sakė, kad turi jiems mokėti pinigus, sakė, kad bus jo stogas. Jis tai suprato, kad jį gins nuo kitų, bus jo užtarėjai, nors niekas iš jo pinigų nereikalavo ir jam jokio stogo nereikia. Kalbėdami reikalavo duoti pinigų, sakė, kad jis jiems skolingas, tačiau jis jiems nebuvo skolingas. Reikalaudami pinigų vaikinai vieną kartą įvardino 700 eurų sumą, kitą kartą sakė, kad duotų 200 eurų. Jis M. M. ir kitiems dviem vaikinams atsakė, kad jiems neskolingas ir pinigų neturi. Tada M. M. su vaikinu, apie 30 metų amžiaus, pasakė, kad duotų pinigus arba bus sumuštas, ir tuo pat metu tas nepažįstamas vaikinas, sudavė jam du smūgius rankos kumščiu į galvos sritį. Po suduotų smūgių jautė didelį skausmą, svaigo galva ir vėl pasakė, kad pinigų neturi. Tuo metu M. M. vėl sudavė ne mažiau kaip du smūgius rankos kumščiu į galvą. Po to vaikinai vėl reikalavo pinigų, sakė, kad jiems skolingas ir dar kažką kalbėjo, ką tiksliai neprisimena. Jam atsisakius duoti pinigų, pokalbio metu, M. M. su kitu nepažįstamu vaikinu, vėl sudavė smūgius į galvą. Kuris kiek smūgių sudavė, neįsidėmėjo, bet ne mažiau kaip po du smūgius į galvos sritį ir vėl reikalavo pinigų. Vaikinai pas jį bute prabuvo apie pusę valandos. Tada M. M. reikalavo, kad duotų savo pasą, kad galėtų paimti kreditą jo vardu. Jis sakė, kad paso neturi, jis yra pas motiną. Tada M. M. jo klausė, ar jis žino savo asmens kodą ir pridūrė, kad „melskis dievui, kad žinotum kodą“. Kadangi jis buvo išsigandęs, jam skaudėjo galvą, tai tikėdamasis, kad jo daugiau nemuš, pasakė M. M. savo asmens kodą. M. M. kodo niekur neužsirašė. Po to vaikinai tarpusavyje kalbėjo, kad su kodu nieko nepadarys, kad reikia paso, o be to, firma dirba tik nuo 8 val., sakė kažkokios firmos pavadinimą, tačiau neprisimena. Po to M. M. kažkam skambino ir klausė, kur galima paimti kreditą. Iš pokalbio suprato, kad kredito niekur negaus, reikia laukti 8 val. ir be paso nieko neišeis. Kadangi pinigų neturėjo, M. M. ar kitas vyriškis, kuriam apie 30 metų, pasakė, kad pinigų pasiskolintų iš savo mamos ar kaimyno. Jis sakė, kad jis bedarbis ir jam niekas pinigų neskolins. Tada M. M. liepė eiti pas savo mamą ir iš jos pasiskolinti pinigų. Vienas iš dviejų nepažįstamų jaunuolių, kuris buvo apie 30 metų amžiaus, aukštesnis už kitą nepažįstamą jaunuolį, pasakė, kad „M. jam skolingas, o jis aprašys jam butą“ ir paklausė, „kas jam geriau, ar butą perrašyti ar pinigų pasiskolinti ir duoti jiems“. Po to tas pats nepažįstamas vyriškis, jam liepė duoti lapą popieriaus ir parašyti, kad jis atiduoda butą. Jis atidaręs stalo stačių jam rado tik voką, popieriaus neturėjo. Tada kažkuris iš vaikinų vėl pagrasino, kad gaus į galvą. Vaikinas, kuris buvo apie 30 metų, jam sudavė du smūgius rankos kumščiu į galvą ir liepė ant voko rašyti, kad jis atiduoda savo butą, bet kam atiduoda butą, vardo ir pavardė liepė nerašyti. Jis išsigandęs, kad jo daugiau nemuštų, parašė ant voko, kad „jis, J. Š., gyvenantis (duomenys neskelbtini), atiduoda butą, tada liepė palikti tarpą pavardei, jis paliko tarpą ir pasirašė. Voką pasiėmė tas nepažįstamas vyriškis, kuris buvo apie 30 metų amžiaus. Trečias vaikinas, kuris buvo pats mažiausias, apie 170 cm ūgio, su M. M. bute nieko nekalbėjo ir nieko nedarė. Po parašytų žodžių ant voko, tas nepažįstamas vaikinas, kuriam apie 30 metų, būdamas kambaryje atidarė spintos duris ir kažko ieškojo, po to pasakė, kad „jis nieko neturi“. Tada nepažįstamas vaikinas, kuriam apie 30 metų, paėmė televizoriaus priedėlį, pavadinimo nežino, kurio vertė 30 eurų, ir televizoriaus GOLD STAR nuotolinio valdymo pultą, kurio vertė 10 eurų. Po to kažkuris iš jaunuolių liepė eiti nusiprausti kraują ir apsirengti, sakė, kad eis pas jo motiną. Kai nusiprausė ir apsirengė, jie visi išėjo pas jo mamą, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Nepažįstamas vyriškis, kuriam apie 30 metų, išeidamas iš jo buto, išsinešė televizoriaus priedėlį ir pultą. Einat per lenktą tiltelį, per (duomenys neskelbtini) upelį, nepažįstamas vaikinas, kuriam apie 30 metų, jam sudavė stiprų smūgį į pakaušį ir pasakė, kad „čia jam perspėjimas“, dėl ko nesakė. Jis pagalvojo, kad gali numesti nuo tiltelio. Atėję prie mamos durų, jis pabeldė į duris, tačiau mama durų neatidarė, kadangi pabeldė ne susitartu beldimo kodu. Kai durų neatidarė, išėjo į laiptinės balkoną. Balkone parūkė ir dar kartą nuėjo pabelsti į duris, tačiau durų vėl neatidarė. Jie išėjo iš laiptinės ir nuėjo link „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos stadiono. Pakeliui M. M. jam padavė lyg 0,5 litro talpos nugertą degtinės butelį, kuriame buvo truputį daugiau kaip pusė butelio. Stadione parūkė. Vaikinai gėrė degtinę ir siūlė jam, tačiau jis atsisakė. Pabuvę apie 15 minučių, vienas iš nepažįstamų vyriškių, kuris buvo kartu su M. jo namuose ir jam sudavė smūgius, nuėjo į namus, sakė, kad jam reikia į darbą. Liko jis, M. bei dar vienas jam nepažįstamas vyriškis. Po to nuėjo į degalinę „Statoil“, esančią (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, nusipirko pavalgyti ir nuėjo į prie degalinės esantį miškelį. Išėjus iš miškelio, nepažįstamas vyriškis išėjo į namus, o jis liko su M. M.. M. M. liepė eiti pas jį į namus. Buvo išsigandęs, kad jį vėl muš, todėl jo klausė ir sugrįžo į butą. Namuose gėrė stiprią arbatą. Daugiau M. M. jo nemušė. Ryte, jau prašvitus, M. M. liepė vėl eiti pas mamą prašyti pinigų. Jie nuėjo prie mamos buto durų. Pabeldus buto durų niekas neatidarė. Beldžiant į duris atvažiavo policijos pareigūnai ir juos sulaikė, bei pristatė į policijos komisariatą. Tokie M. M. veiksmai kartojasi ne pirmą kartą, yra buvę ir anksčiau, tačiau pareiškimo policijai nerašydavo, kadangi buvo įbaugintas. Dėl sumušimo bei grasinimo prašo ikiteisminio tyrimo nepradėti, kadangi vaikinų bijo, jam grasino, kad į policiją nesikreiptų, nes sulaužys kaulus ir jam bus dar blogiau. Dėl išlaužtos buto durų spynos jam padaryta 10 eurų turtinė žala, o dėl išlaužtos staktos žala nepadaryta. (1 t., 38-42, 43-46 b. l.). Iš M. M. jokių pinigų nėra skolinęsis, jam nėra skolingas. Kodėl M. M. nurodo, kad jam skolingas, nežino. Kartu su M. M. jam sudavęs smūgius vaikinas, kurį vadino „E.“, buvo apie 30 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, apie 175 cm. ūgio. Jis visą laiką vaikščiojo su gobtuvu ant galvos. Jam nėra sugrąžintas televizoriaus priedėlis ir nuotolinio valdymo pultelis (1 t., 47-49 b. l.). Kito vyriškio, kuris jam nieko nedarė, tik stovėjo netoli jo buto durų, neįsidėmėjo, todėl jo veido visiškai nematė ir jo atpažinti negalėtų. Jam padaryta žala dėl durų sugadinimo, kurią įvertina 10 eurų, pagrobtų televizoriaus priedėlio, kurį įvertina 30 eurų ir šio priedėlio nuotolinio valdymo pultelio, kurį įvertina 10 eurų, bei paimtų 1,5 euro. Viso bendrai padaryta 51,50 eurų turtinė žala, tačiau jis byloje dėl padarytos turtinės žalos civilinio ieškinio nereikš (1 t., 53-54 b. l.)

Nukentėjusysis J. Š. duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. (1 t., 60-65 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. M. parodė, kad 2016 m. kovo 14 d. vakare, apie 24 val., tikslaus laiko nežino, jis su vaikinu vardu E., kurį pažįsta tik iš matymo, buvo prie parduotuvės „Maxima“, (duomenys neskelbtini). Paskambino M. M. ir pakvietė į kiemą, sakė, kad lauks prie parduotuvės „Maxima“. M. M. atėjo po 20 min. ir su savimi atsinešė 1 litro talpos butelį degtinės. Tada trise nuėjo už poliklinikos pastato ir atsisėdę ant laiptų, prie švietimo centro pastato, gėrė degtinę. Jis išgėrė apie 400 g degtinės. Po to kažkas pasiūlė pasivaikščioti po miestą. Apie 2 val. nakties, tikslaus laiko nežino, M. M. pasakė, kad kažkoks vyriškis, vardu J., jam skolingas 20 eurų, pasiūlė eiti atsiimti skolą ir nusipirkti valgyti. Nuėjo į (duomenys neskelbtini) namo antrą aukštą, buto durys pirmos nuo laiptų, koridoriaus dešinėje pusėje. M. M. stipriai pabeldė į duris, tačiau durų niekas neatidarė. Tada M. M. kažką pasakęs supyko ir koja spyrė į duris, kurios atsidarė. Įeidamas paskui M. M. ir E. į svetimą butą, jis matė, kad nuo staktos buvo nukritusi metalinė plokštelė, o ar nuo smūgio sulūžo spyna, nematė. Kai įėjo į butą, J. buvo prie durų, bet po to M. M. nustūmė J. ant lovos. Jis stovėjo prie įėjimo į butą, toliau nėjo. M. M. priėjęs prie J. paklausė, kodėl jam neatidarė durų. J. pasakė, kad miegojo. Po to J. paklausė, kada grąžins skolą, bet ar sakė sumą, jis neprisimena. J. atsakė, kad niekam neskolingas ir pinigų neturi, neturi net už ką nusipirkti valgyti. Tada M. M., stovėdamas prieš J., daugiau iš dešinės pusės, sudavė lyg kairės rankos delnu du smūgius J. į veidą. Tuo metu jis stovėjo prie įėjimo į kambarį durų ir toliau nuėjęs nebuvo. Prie J. buvo M. M. su E.. Po smūgių J. lyg atsistojo, bet M. M. jam liepė sėstis ir J. vėl atsisėdo. Tada E. priėjęs prie J.o, pasakė, kad gražintų pinigus ir jie išeis. J. pasakė, kad niekam neskolingas. Tada E. sudavė rankos kumščiu vieną smūgį J. į veido kairę pusę ir po šių smūgių J. lyg iš ausies pradėjo bėgti kraujas. Tada M. M. pasakė J., kad dabar jam turės atiduoti 700 ar 200 eurų, tiksliai neprisimena. J. pasakė, kad tokių pinigų neturi. M. M. liepė eiti skolintis pas kaimynus ar motiną. Tada E. sudavė vieną smūgį J. į galvos sritį, bet kur tiksliai, nežino. Ar J. davė kiek pinigų M. M., nematė. M. M., reikalaudamas iš J. pinigų, pastoviai grasino, kad sumuš, taip pat pokalbio metu sudavė dar kelis smūgių J. į galvos sritį, kiek tiksliai sudavė smūgių, jis neskaičiavo. Jis pats asmeniškai prie J. priėjęs nebuvo, jokių smūgių nesudavė, niekuo negrasino ir pinigų nereikalavo. Visą laiką stovėjo prie kambario durų. M. M. ir E. sakė, kad eitų, kad gana, tačiau M. M. numojo ranka ir pasakė, kad nieko nebus. M. M., negavęs pinigų, iš J. reikalavo paso, kažką kalbėjo apie kreditus. Po to M. M. pasakė J., kad eitų iki jo motinos ir pas ją pasiskolintų pinigų, kad jeigu pinigų negaus, tai turės atnešti savo buto dokumentus. J. sutiko eiti pas savo motiną. Tada lyg M. M. ar tai E., liepė J. perrašyti jam butą. E. liepė J. duoti lapą ir rašyti, kad atiduoda savo butą, koks tiksliai buvo tekstas, neprisimena. Visą laiką, kol M. M. su E. kalbėjo su J. ir sudavė J. smūgius, jis stovėjo prie durų ir žiūrėjo ką jie daro. Jis jokių smūgių J. nesudavė, pinigų nereikalavo ir nesakė, kad perrašytų butą. Kai J. pasirašė ant kažkokio voko, kad atiduoda butą, tada jie norėjo išeiti iš buto, bet prieš tai M. M. liepė J. nusiprausti, nes buvo kruvina ausis. Tada liepė J. apsirengti ir visi išėjo iš buto. E. išeidamas iš buto paėmė televizoriaus priedėlį ir nuotolinio valdymo pultą, pasakė J., kad kai bus grąžinta skola, tada atiduos priedėlį su pultu ir lapą. Visi nuėjo pro savivaldybės pastatą, pro (duomenys neskelbtini) per lenktą tiltuką per (duomenys neskelbtini) upelį į (duomenys neskelbtini) gatvę. Maždaug per vidurį tiltelio, jis ėjo pirmas, praktiškai šalia M. M., atsilikęs gal kokiu žingsniu, o J. su E. ėjo paskui juos. Jis girdėjo, kaip E. sudavė smūgį J., bet į kurią vietą, nematė. Kai atsisuko, tai pamatė, kad J. susiėmęs už skruosto. Atėjus į (duomenys neskelbtini) devynių aukštų namą, jam M. M. liepė pasilikti pirmame aukšte, o jis su J. ir E. liftu pakilo į viršų. Kas vyko viršuje, nežino. Maždaug po 5-10 min. M. M. su J. ir E. sugrįžo į pirmą aukštą ir M. M. pasakė, kad niekas neatidarė durų. Tada visi išėjo iš namo ir nuėjo link „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos. Prie mokyklos dar išgėrė degtinės, J. negėrė. Visi parūkė. Tada M. M. kažkam skambino dėl paskolos, o E. internete ieškojo numerių, kas galėtų duoti paskolą, tačiau nieko nerado. Tada E. nuėjo į namus, sakė, kad jam reikia į darbą, o jis su M. M. ir J. nuėjo į degalinę „Statoil“. Degalinėje M. M. nupirko pavalgyti ir arbatos. Po to nuėjo link (duomenys neskelbtini) kavinės. M. M. pavalgęs J. pasakė, kad eitų pas jo motiną paprašyti pinigų. J. pasakė, kad mama naktį neįsileis, reikia palaukti ryto. Jis M. M. pasakė, kad paleistų J. ir skirstytųsi, tačiau M. M. nesutiko, sakė, kad lauks ryto ir nueis iki jo motinos. Tada M. M. pasakė, kad eina iki J. motinos ir palauks kol prašvis. Jis juos palydėjo iki (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios Norfos parduotuvės, o pats nuėjo į (duomenys neskelbtini) pas savo sesę. Kas vyko po to, jis nežino (1 t., 88-91 b. l.). Apie asmenį, pasivadinusį E., gali nurodyti tik tiek, kad su juo bendravo pirmą kartą, jo telefono numerio neturi ir po šio susitikimo jo nėra matęs (1 t., 92-94 b. l.).

Liudytojas D. M. duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., 99-104 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta G. Š. parodė, kad gyvena viena (duomenys neskelbtini), jai priklausančiame bute. Jos sūnus J. Š. gyvena atskirai jam priklausančiame bute M. (duomenys neskelbtini). 2016-03-15 naktį, tiksliai valandų nežino, miegojo bute ir nakties metu ją iš miego prižadino skambutis į jos buto duris, o po skambučio prasidėjo stiprus beldimas į buto duris ir jai nepažįstamo jaunuolio balsas, kuris prašė, kad atidarytų buto duris. Kadangi ji gyvena viena, todėl durų skambutis vidurį nakties ir stiprus beldimas į buto duris ją labai išgąsdino. Dėl patirto išgąsčio ji prie buto durų nepriėjo ir nežiūrėjo, kas beldžia į jos duris. Ji iš karto pradėjo iš namuose turėto laidinio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), skambinti policijai, tačiau prisiskambino į greitąją medicinos pagalbą. Po to Nr. 112 prisiskambino į policiją, bet kol ją sujungė su policija ir ji pasakę, kas vyksta, baigėsi beldimas į buto duris. Ji laukdama policijos, pasižiūrėjo pro savo kambario langą ir matė, kad prie gretimai esančio 9 aukštų namo kampo link parduotuvė „Norfa“, esančios (duomenys neskelbtini), nueina 4 vyriškiai. Kad tarp jų yra jos sūnus J. Š., ji neatpažino. Kai atvyko policijos pareigūnai, šių asmenų jau nerado. 2016-03-15 apie 7 val. 30 min. vėl išgirdo skambutį į buto duris. Po skambučio prasidėjo beldimas į duris. Tada priėjo prie buto durų ir pasižiūrėjo pro duryse esančią akutę. Pro akutę ji matė, kad toliau nuo jos buto durų stovi jos sūnus J. Š., bet jį pamačiusi nepatikėjo, kad ten tikrai jis. Ji būdama prie durų girdėjo, kaip į duris belsdamas jai nepažįstamo vyriškio balsas pasakė, kad ji atidarytų duris, nes jos aplankyti atėjo sūnus. Ji sakė, kad sūnus jos naktį nelanko ir buto durų neatidarė. Tada vėl iš laidinio telefono paskambino į policiją ir pranešė, kad vėl į jos buto duris beldžiasi nepažįstami vyrai. Pro duryse esančią akutę matė, kad greitai prie jos buto durų atvyko policijos pareigūnai, kurie rado jos sūnų J. Š. ir kitą jai nepažįstamą jaunuolį, kuris kaip dabar žino, buvo M. M.. Juos policijos pareigūnai išsivežė į policijos komisariatą. Po to jai sūnus J. Š. pasakojo, kad 2016-03-15 naktį pas jį į butą atėjo 3 jaunuoliai ir reikalavo pinigų, mušė, reikalavo perrašyti butą ir pasiskolinti pinigų. Sūnus J. dėl padaryto nusikaltimo prieš jį buvo labai stipriai išgąsdintas ir labai išgyveno bijodamas, kad jaunuoliai jam nekeršytų (1 t., 74-75 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas Ž. G. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu. 2016-03-15 7.30 val. patruliuojant kartu su (duomenys neskelbtini) patrulių būrio vyriausiuoju patruliu V. B., iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kadangi laiptinėje yra asmenys, kurie beldžia į duris. Nuvykus nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini) namo laiptinės 5-ame aukšte sutiko du asmenis, iš kurių vienas asmuo buvo pažįstamas pagal darbo pobūdį, tai yra M. M.. Šis asmuo ne vieną kartą buvo pristatytas į policijos komisariatą dėl vykdomų nusikalstamų veikų bei administracinių pažeidimų. Kaip vėliau paaiškėjo policijos komisariate, kitas su juo buvęs asmuo buvo J. Š.. Abu asmenys buvo pristatyti į policijos komisariatą. Policijos komisariate J. Š. nurodė, kad 2016 m. kovo 15 d. apie 2 val. M. M. kartu su jam nepažįstamais asmeninis išlaužė jo buto, (duomenys neskelbtini) duris, jam sudavė smūgius į galvos sritį, reikalavo pinigų. Jam nedavus pinigų liepė skolintis pinigų iš kaimynų, motinos ar kitų pažįstamų asmenų. Liepė rašyti raštelį, kad jis perduoda butą, (duomenys neskelbtini). Taip pat J. Š. nurodė, kad iš jo namų M. M. ir su juo buvę asmenys pagrobė televizoriaus priedėlį ir nuotolinio valymo pultelį, bei jį išsivedė prieš jo valią iš buto. Ant J. Š. matėsi sužalojimai, tai yra nubrozdinimai smilkinio srityje bei dėmės, panašios į kraujo. J. Š. buvo išsigandęs. Iš J. Š. pasakojimo susidarė įspūdis, kad jo atžvilgiu galimai padaryta nusikalstama veika, todėl apie tai buvo informuotas tuo metu dirbęs Kriminalinės policijos skyriaus specialistas D. B., kuris pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl turto prievartavimo (1 t., 78-80 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. B., dirbantis (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiuoju patruliu, davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojas Ž. G. (1 t., 83-85 b. l.).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 339/2016 (06) konstatuojama, kad J. Š. nustatyta odos nubrozdinimai abiejose smilkininėse srityse, galvos plaukuotosios dalies kairėje pusėje ir kairės ausies kaušelyje. Sužalojimai padaryti veikiant galvą kietais bukais žalojančiais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku (t. y. 2016-03-14). Sužalojimai padaryti mažiausiai trijų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., 130-132 b. l.).

2016-03-15 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad adresu (duomenys neskelbtini), ant buto durų staktos yra laužimo žymės, o buto durų užrakto liežuvėlis sulenktas (1 t., 26-31 b. l.).

Asmens blaivumo testas patvirtina, kad M. M. 2016-03-15 8 val. 11 min. buvo nustatytas 1,77 promilių girtumas (1 t., 140 b. l.).

Kaltinamasis M. M. pripažintinas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje ir BK 181 straipsnio 2 dalyje, kadangi jo kaltę įrodo byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti aukščiau išdėstyti įrodymai.

Paties kaltinamojo M. M. prisipažinimas ir išsamūs jo parodymai, kitų asmenų, buvusių nusikalstamų veikų padarymo metu (nukentėjusiojo J. Š., liudytojų D. M., G. Š.) detalūs parodymai, policijos pareigūnų, sulaikiusių kaltinamąjį, parodymai visiškai patvirtina M. M. pareikštuose kaltinimuose nurodytas aplinkybes.

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 339/2016 (06) objektyviai patvirtina, kad 2016-03-15 nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, jam nustatyti sužalojimai galvoje, padaryti mažiausiai trijų trauminių poveikių pasėkoje (1 t., 130-132 b. l.). Taigi smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį faktas įrodytas.

BK 180 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta plėšimo nusikaltimo sudėtis numato fizinio smurto panaudojimą ar grasinimą smurtu ar kitaip atimant galimybę priešintis prieš turto savininką ar teisėtą valdytoją, siekiant užvaldyti svetimą turtą, padarytą įsibrovus į patalpą. BK 181 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta turto prievartavimo sudėtis numato fizinio smurto panaudojimą, prievartaujant turtą – be teisėto pagrindo verčiant kitą asmenį perduoti turtą. Plėšimo atveju paprastai kėsinamasi į neapibrėžtą turtą, nenurodant grobimo motyvo ar tikslo; turto prievartavimo atveju versdamas perduoti turtą, kaltininkas paprastai nurodo reikalavimo motyvą, priežastį, be to, dažniausiai verčiama perduoti apibrėžtą turtą – nurodytą pinigų sumą ar konkretų daiktą. Tokiu atveju kaltininkas pats turto nepaima, o siekia, kad nukentėjusysis savo veiksmais patenkintų jo reikalavimą. Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat panaudoti fizinį smurtą naudoja tam, kad įveiktų esamą ar galimą priešinimąsi, pašalintų ir neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą, o turto prievartavimo atveju minėtus veiksmus kaltininkas naudoja tam, kad priverstų asmenį perduoti turtą.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. M., veikdamas bendrininkų grupe kartu nenustatytu asmeniu, panaudojo prieš nukentėjusįjį J. Š. fizinį smurtą, reikalavo iš jo 700 eurų, vertė perrašyti butą, vertė eiti skolintis pinigų pas motiną, ir, tęsdami nusikalstamą veiką, pagrobė nukentėjusiojo daiktus - televizoriaus priedėlį „Gold star“, 30 eurų vertės, ir priedėlio nuotolinio valdymo pultą, 10 eurų vertės. Taigi, kaltinamasis nusikalstamų veikų padarymo būdą – fizinį smurtą (tuos pačius smurtinius veiksmus), naudojo skirtingais tikslais, dviem nusikalstamoms veikoms įvykdyti – siekdamas palaužti nukentėjusiojo valią, prievartaujant iš jo turtą, bei atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobiant iš jo turėtus daiktus. Kai pareikalavęs perduoti vienokį turtą ir jo negavęs, kaltininkas, panaudojęs smurtą ar jo nepanaudojęs, tuoj pat pats pagrobia kitokį turtą, tokie veiksmai kvalifikuojami kaip sutaptis pagal BK 180 ir 181 straipsnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-436-697/2015). Minėti kaltininko veiksmai sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

Asmuo, atlikęs nusikalstamus veiksmus kartu su kaltinamuoju M. M., nenustatytas. Tačiau iš kaltinamojo M. M., nukentėjusiojo J. Š., liudytojo D. M. parodymų galima spręsti, jog tas asmuo yra pilnametis, dirbantis, taigi yra pakaltinamas ir atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 2 dalyje ir BK 181 straipsnio 2 dalyje, subjekto požymius. Nusikalstamos veikos padarytos veikiant bendrininkų grupe, M. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo veikė vieningai, kaip bendravykdytojai, taigi kiekvieno iš bendrininkų atlikti veiksmai veikų kvalifikacijai įtakos neturi.

Konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo M. M. atlikti nusikalstami veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir BK 181 straipsnio 2 dalį

BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų. BK 181 straipsnio 2 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų. Šie nusikaltimai priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai.

Skiriant bausmę M. M. atsižvelgtina į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Kaltinamojo padaryti nusikaltimai yra sunkūs, padaryti veikiant tiesiogine tyčia, baigti, įvykdyti apsvaigus nuo alkoholio.

Kaltinamasis M. M. yra nepilnametis, anksčiau teistas, baustas administracine tvarka (2 t., 18-26 b. l.), psichiatrinėse gydymo įstaigose nesilankė, priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (2 t., 29 b. l.). Kaltinamasis nuo 2016 m. gruodžio 29 d. mokosi (duomenys neskelbtini) pagal pagrindinio ugdymo programą. Mokymo įstaigos charakterizuojamas teigiamai, kaip atliekantis visas užduotis, mandagus, nepadaręs prasižengimų. Pažymima, kad mokinio tėvai domisi jo mokymosi eiga (2 t., 154 b. l.).

Kauno apygardos probacijos tarnybos pateiktoje Socialinio tyrimo išvadoje Nr. D9-1 nurodyta, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas pagal OASys metodiką rizika vidutinė, 51 svertinis taškas (iš jų 25 statiniai, 23 kintantys). Kriminogeniniai veiksniai – teisės pažeidimai, kuriuos asmuo pradėjo daryti nuo 15 metų amžiaus; bendravimas su kitais teisės pažeidėjais; piktnaudžiavimas alkoholiu. Rekomenduojamos probacijos sąlygos: nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai bei elgesio apribojimas, įpareigojant būti namuose nustatytu laiku, mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (2 t., 151-153 b. l.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino nusikaltęs ir gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo. Atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Šią aplinkybę pripažino pats kaltinamasis, apsvaigimo faktą patvirtina po nusikalstamos veikos padarymo nustatytas 1,77 promilių girtumas. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina ir tai, kad veika padaryta bendrininkų grupėje.

Teismas, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, į tai, kad M. M., būdamas nepilnametis, padarė du tyčinius sunkius nusikaltimus, į jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į padarytų veikų pasekmes, į tai, kad nukentėjusysis nereiškia civilinio ieškinio, sprendžia, kad M. M. skirtinos laisvės atėmimo bausmės, jų dydį nustatant mažesnį, nei sankcijoje numatytas vidurkis (BK 91 straipsnio 3 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad M. M. yra nuteistas 2016 m. balandžio 25 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi ir 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas 8 aštuoniems mėnesiams, laisvės apribojimo laikotarpiu uždraudžiant bendrauti su E. E. bei įpareigojant per laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės (esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai) bendrintinos su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, laisvės apribojimo bausmę pakeičiant į griežtesnę, tai yra laisvės atėmimo bausmę, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1b punktas). Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, iš dalies atlikta pagal 2016 m. balandžio 25 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kadangi asmuo nusikalto būdamas nepilnametis, po nusikalstamų veikų padarymo pastebimai teigiama linkme koreguoja savo elgesį – naujų nusikaltimų, nusižengimų nepadarė, mokosi, mokymo įstaigos charakterizuojamas teigiamai, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 92 straipsnio 1 dalis). Laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, skiriant socialinio tyrimo išvadoje rekomenduojamas auklėjamojo pobūdžio priemones.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 – 305 str. ir 307 str.,

n u s p r e n d ž i a:

M. M. pripažinti kaltu:

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnį, bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo;

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnį, bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant su bausme, paskirta 2016 m. balandžio 25 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu (pakeitus 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę į 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę), prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal 2016 m. balandžio 25 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 82 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais, 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant auklėjamojo pobūdžio priemones:

60 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, įpareigojant juos atlikti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

12 mėnesių trukmės elgesio apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir tęsti mokslą, bei uždraudžiant be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Giedrius Endriukaitis