A. S. pagal BK 132 str. 3 d., 176 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-23-719/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34159-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.4.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Algimanto Valantino ir Artūro Ridiko (pranešėjas),

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

išteisintajam A. S.,

išteisintojo A. S. gynėjui advokatui Gintautui Daugėlai,

civilinės atsakovės,,S“ atstovui Ignui Vaičiuliui,

civilinės atsakovės,,S“ atstovui advokatui Vaidui Batūrai,

civilinio atsakovo UAB „B“ atstovui advokatui Audriui Pėstininkui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal

nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų I. M. ir A. M. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Nerijaus Šiaulio kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 3 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant A. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Iš dalies tenkintas nukentėjusiųjų civilinis ieškinys ir iš civilinės atsakovės ADB „Gjensidige“ priteista nukentėjusiajai I. M. 28 000 Eur, o nukentėjusiajam A. M. – 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat iš nuteistojo A. S. nukentėjusiesiems priteistas atstovavimo išlaidų atlyginimas: I. M. – 2500 Eur, o A. M. – 1000 Eur.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 6 d. nuosprendžiu Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 5 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo A. S. išteisintas pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš A. S. nukentėjusiesiems priteistas atstovavimo išlaidų atlyginimas, o nukentėjusiųjų I. M. ir A. M. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų I. M. ir A. M. apeliacinis skundas atmestas. Taip pat netenkintas nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų I. M. ir A. M. atstovės advokatės Eugenijos Povilaitienės prašymas dėl atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimo nukentėjusiesiems.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro, prašiusio prokuratūros kasacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų – tenkinti iš dalies, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinius skundus atmesti, civilinės ieškovės,,S“ atstovų, prašiusių prokuroro kasacinį skundą tenkinti, civilinio atsakovo UAB „B“ atstovo, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. S. pirmosios instancijos teismo pagal BK 132 straipsnio 3 dalį buvo nuteistas už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 25 d. apie 10.50 val. UAB B (toliau – ir B) teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, valdydamas krautuvą „Volvo L150H“, pažymėtą Nr. 9, į sandėlį Nr. 3, kuriame nebuvo įrengta įspėjamųjų ir pėsčiųjų judėjimą ribojančių ženklų, važiavo priekine eiga su iš dalies pakeltu matomumą ribojančiu kaušu, neįsitikino, kad važiuoti saugu ir tarp dvejų 6,96 m atstumu esančių sandėlio vartų nėra pašalinių asmenų, einančių ar ketinančių eiti į sandėlį, taip pažeidė:

1.1. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir DSSĮ) 20 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kad „darbuotojai privalo laikytis darbdaviui atstovaujančio asmens patvirtintų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų (toliau – įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai dokumentai) bei darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, su kuriais supažindinami pasirašytinai, reikalavimų“;

1.2. DSSĮ 33 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad „kiekvieno darbuotojo pareiga yra vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, su kuriais jie supažindinti ir apmokyti juos vykdyti, ir kaip galima labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata remiantis savo žiniomis ir vadovaujantis padalinio vadovo, darbdaviui atstovaujančio asmens duotais nurodymais. <...>“;

1.3. 2009 m. vasario 2 d. UAB B generalinio direktoriaus įsakymu Nr. I-02-02/09 patvirtintos Darbuotojo, dirbančio autokrautuvo operatoriumi, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 11 (toliau – ir Autokrautuvo operatoriaus saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 11) 1.37 punkto reikalavimą, kad „tuo atveju, jeigu keliami kroviniai, padėklai ir kt. ant autokrautuvo šakių arba ant kito nuimamo užkabinamo įrenginio užstoja autokrautuvo vairuotojui kelią, tai būtina važiuoti atbuline eiga. Esant blogam matomumui, autopakrautuvo operatorius gali važiuoti pirmyn tik tada, jeigu komanduoja signalizuotojas“;

1.4. Kaušinio krautuvo „Volvo“ naudojimo instrukcijos (operatoriaus vadovo) Nr. 44 (toliau – ir „Volvo“ naudojimo instrukcija Nr. 44) skyriaus,,Matomumas“ reikalavimus, kad „mašinos dalys, įranga gali riboti operatoriaus matomumą. Dirbant mašina arba važiuojant, kai matomumas ribotas, kyla nelaimingų atsitikimų su rimtomis pasekmėmis rizika. Jei operatoriaus matomumas ribotas, nusiųskite į pagalbą signalizuotoją. Kad būtų sumažinta riboto matomumo keliama rizika, vadovybė privalo nustatyti darbo aikštelės taisykles ir procedūras“, ir skyriaus,,Operatoriaus pareigos“ reikalavimus: „Jei darbinėje zonoje šalia mašinos bus pašalinių asmenų, jie gali būti sutraiškyti ir rimtai sužaloti. <...> Paprašykite visų pašalinių asmenų pasišalinti iš darbinės teritorijos. Apsidairykite visomis kryptimis. <...> Privalote kontroliuoti mašinos darbo zoną. <...> Neleisti žmonėms įeiti arba likti pavojingoje zonoje, t. y. mažiausiai 7 metrų (23 pėdų) spinduliu aplink veikiančią mašiną, įskaitant padargus. <...>“;

1.5. todėl, nesustodamas ir važiuodamas pro antruosius vartus, kaušo dešine puse kliudė ir pargriovė į sandėlį einantį UAB „S“ (toliau – ir S) darbuotoją A. M., kuriam buvo pavesta paimti krovinio mėginius, ir dešinės pusės ratais pervažiavo jo kūną kryptimi iš apačios į viršų ir iš kairės į dešinę. A. M. dėl dauginių sunkių krūtinės ląstos sužalojimų, nesuderinamų su gyvybe (širdies ir aortos vientisumo pažeidimų), įvykio vietoje mirė.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo A. S. buvo pripažintas kaltu pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, nes konstatavo, kad jis nepadarė jam inkriminuotų darbų saugą reglamentuojančių norminių teisės aktų pažeidimų. Apylinkės teismas nepakankamai įsigilino į įvykio mechanizmą ir nepagrįstai nusprendė, jog A. S. inkriminuoti teisės aktų pažeidimai buvo būtina padarinių (A. M. mirties) kilimo sąlyga ir pagrindinė šių padarinių kilimo priežastis. Priešingai, būtent A. M. padaryti specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimai buvo tiesioginė jo mirties priežastis ir dėsningas tokio neatsakingo jo elgesio UAB B teritorijoje rezultatas, o tarp A. S. inkriminuotų teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimų ir atsiradusių padarinių priežastinio ryšio nėra, t. y. jis nenumatė, kad nagrinėjamoje situacijoje gali kilti tokių padarinių, ir pagal veikos aplinkybes ir savo profesines savybes negalėjo ir neturėjo realios galimybės tai numatyti. Todėl nėra pagrindo teigti, jog A. S. veikė nusikalstamai lengvabūdiškai ar nusikalstamai nerūpestingai.

III. Kasacinių skundų argumentai

3. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras N. Šiaulys kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir išteisinęs A. S. pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, savo sprendimu nepaneigė pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų aplinkybių taip, kad dėl apeliacinio teismo formuluočių nekiltų abejonių. Išteisinamajame nuosprendyje yra nutylėjimų, įrodymų vertinimo spragų, neatsižvelgta į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti jo išvadas, atsiradus prieštaravimų, nesiimta priemonių jiems pašalinti.

3.2. Apeliacinės instancijos teisme gautas 2024 m. vasario 29 d. kompleksinės ekspertizės aktas Nr. 11-2725(23) savo turiniu ir išvadomis prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu atliktos analogiškos 2021 m. birželio 11 d. ekspertizės Nr. 11-973(21)/11-1446(210) išvadoms, tačiau teismas nesiėmė priemonių šiems prieštaravimams pašalinti. Akte nurodoma, kad specialisto išvados Nr. M467/2020(03) tiriamojoje dalyje nėra užfiksuota stuburo keterinių ataugų lūžimų – požymių, kuriais specialisto R. Petrausko išvadoje Nr. pM 14/2020(03) grindžiamas asmens, kuris žuvo, pervažiavimo mechanizmas. Teismas netenkino prokuroro prašymo iškviesti teismo medicinos ekspertą, atlikusį žuvusiojo kūno tyrimą, kad būtų paneigtos ar patvirtintos nurodytos abejonės, pašalinti dviejų skirtingas išvadas pateikusių teismo medicinos ekspertų prieštaravimai. Taigi teismas nesilaikė pareigos visus įrodymus vertinti vienodai.

3.3. Byloje gauti du kompleksinių ekspertizių aktai, kuriuose pateikiamos prieštaringos išvados dėl itin reikšmingo įvykio mechanizmo. Vis dėlto apeliacinio teismo teisėjų kolegija, gavusi naują aktą, nesiėmė priemonių, kad būtų neginčijamai pagrįstas gautų naujų išvadų teisingumas, pašalinti prieštaravimai dėl ankstesnių byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Naujajame ekspertizės akte nurodoma, kad įvykio vietoje ir ant žuvusiojo drabužių neužfiksuota žuvusiojo vilkimo (slydimo) ar kitokių pėdsakų, bet konstatuojama, kad jo kūno padėtis, tikėtina, buvo pakeista paties įvykio metu pervažiavus priekiniu ratu, užkliuvus už krautuvo konstrukcijos (kopėtėlių) ir taip apvertus darbuotojo kūną ant priekio (pilvo). Teismas nesiėmė priemonių, kad šie faktiniai duomenys būtų patikrinti tiek ekspertų paaiškinimais, tiek atlikus papildomą transporto priemonės apžiūrą ar kt. procesinius veiksmus, o nesant galimybių pašalinti esminių prieštaravimų, – kad būtų skirtos papildomos komisinės (kompleksinės) ekspertizės, jas pavesta atlikti keliems tos pačios srities ekspertams. Dviejuose ekspertizės aktuose tas pats ekspertas L. A. pateikė skirtingą techninį įvykio ir pasekmių išvengimo vertinimą, t. y. kritinį pėsčiojo nueitą atstumą krautuvo vairuotojo matomumo zonoje, kai krautuvo vairuotojas A. S. stabdydamas turėtų techninę galimybę sustoti iki partrenkimo vietos. Naujoje ekspertizėje ekspertas įvertino parodymų patikrinimo metu gautus duomenis, tačiau neanalizuoti šio veiksmo ir įvykio vietos apžiūros metu užfiksuoti esminiai skirtumai, didinantys vairuotojo matomumo ribas.

3.4. Atkreiptinas dėmesys, kad parodymų patikrinimo metu A. S. krautuvą valdė ne tiksliai taip, kaip įvykio metu (tai patvirtina vaizdo įraše ir įvykio vietos fotonuotraukose užfiksuotas skirtingas kaušo pakėlimo aukštis), kaušą pakėlė aukščiau nei įvykio metu, taip mėgindamas nuslėpti savo faktinį įvykio metu buvusį matomumą, kuris itin reikšmingas vertinant pirmosios instancijos teismo pripažintą įvykio mechanizmą ir ekspertų išvadas. Taip pat atlikdami šį procesinį veiksmą pareigūnai užfiksavo, kad krautuvo atbulinės eigos kamera ekrane fiksuoja puikų matomumą 60 laipsnių kampu įvairiomis kryptimis ir tai liudija, jog techninės galimybės krautuvo valdytojui matyti kelią ir kliūtis buvo geresnės ir tokia rekomendacija bei reikalavimai įtvirtinti gamintojo ir įmonės vidaus dokumentuose.

3.5. Darytina išvada, jog nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas nesiėmė visų įstatymo nurodytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, nepašalino esminių prieštaravimų, nepagrįstai suteikė pirmenybę vieniems įrodymams, susijusiems su A. M. veiksmais, sumenkindamas kitus, visiškai neanalizavo darbų saugos priežasčių, kurios turi reikšmingą įtaką pasekmėms atsirasti. Priežastingumo klausimus teismas nagrinėjo iš tariamų A. M., kuris žuvo, atliktų veiksmų visumos, nors keliuose ir kitose teritorijose, kuriose vadovaujamasi Kelių eismo taisyklėmis, didesnio pavojaus šaltinio (transporto priemonės) valdytojui keliami didesni reikalavimai nei pėsčiajam. Klaidinga vertinti, kad pagrindinė pasekmių atsiradimo priežastis buvo A. M. veiksmai. Jei krautuvo vairuotojai būtų tinkamai vykdę savo pareigas, tai yra pažymėję juostomis ar įspėjamaisiais ženklais, kad patekimas į sandėlį pėstiesiems draudžiamas, A. S. būtų tinkamai valdęs krautuvą ir buvęs dėmesingas, būtų pastebėjęs tambūre buvusį ir į sandėlį einantį kitos įmonės darbuotoją (įvykio vietos pirminės ir papildomos apžiūros bei parodymų patikrinimo vietoje protokolai) ir išvengęs padarinių kilimo.

3.6. Apeliacinės instancijos teismas, paneigdamas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl nustatytų krautuvo valdymo reikalavimų, nutylėjo darbų saugos eksperto pirmines ir naujas išvadas, atkartoja subjektyvius išteisintojo, civilinės atsakovės (UAB B) ir jų atstovų argumentus, kad A. S. jokio krovinio nevežė, todėl jam reikalavimai dėl signalizuotojo ar važiavimo atbulomis netaikomi. Vis dėlto tiek byloje esančiame gamintojo „Volvo“ L150H/L180H/L220H/L260H operatoriaus vadove (toliau – Operatoriaus vadovas), tiek naudotojos – UAB B – identiškomis nuostatomis patvirtintoje Kaušinio krautuvo „Volvo“ naudojimo instrukcijoje Nr. 44 nurodyta, kad ne tik krovinys, bet ir padargai riboja matomumą, todėl būtina nustatyti darbo taisykles, pasitelkti signalizuotojo pagalbą, važiuoti atbulomis. Be to, nuosprendyje nutylimos ne tik 2021 m. ir 2024 m. darbų saugos eksperto išvados analizuojamu klausimu, bet ir tai, kad krautuve nebuvo gamintojo nurodytų specialių matomumą didinančių veidrodėlių priekinio ir galinio lango viršutinėje dalyje, tai dar labiau apsunkino operatoriaus matomumą. Neatsižvelgta ir į tai, kad krautuvo operatoriaus matomumą riboja (žr. parodymų patikrinimo vietoje protokolą) įvažiavimo metu atliekamas posūkio manevras, prastas matomumas dėl krautuvo konstrukcijų ir atspindžių į priekinį ir šoninius stiklus, dėl to būtinas ypatingesnis vairuotojo atidumas. Kadangi, teismo manymu, sandėlyje dirbo du krautuvai, tai pagal gamintojo ir naudotojo vidaus taisykles turėjo būti užtikrinta, kad 7 metrų atstumu, įskaitant ir įvažiavimą į sandėlį, nebūtų pašalinių žmonių, tai, liudytojų V. D. ir A. J. teigimu, ir buvo atlikta jau po įvykio (įrengti ir įspėjamieji ženklai, užtvarai ir pan.).

3.7. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai skirtingai vertino priežastinį ryšį. Priešingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, A. M. nepažeidė esminių darbdavio ar teritorijos valdytojo teisės aktų, tiesiogiai turėjusių įtakos šio įvykio kilimui. Kitas krovos iš sandėlio, kur nutiko įvykis, etapas pagal A. S. perduotą darbų planą dar nebuvo pradėtas, o M. V., nors ir valdė krautuvą ir įvykio metu jame sėdėjo, tuo metu nevykdė krovos darbų sandėlyje, tad A. M. mėginių paimti ėjo dar iki krovos darbų pradžios. Taip pat A. M. ėjo į sandėlį jau įvažiavus vienam krautuvui, t. y. neįžengdamas į jo judėjimo kryptį, o įėjo pastarajam pravažiavus, kaip ir įprastai dirbdavo kiti darbuotojai, ir nepažeisdamas vidaus teisės aktų. Apie kito krautuvo artėjimą ir ketinimą įvažiuoti A. M. negalėjo žinoti ar suvokti eidamas vieninteliu patekimo į sandėlį keliu ir prieš tai matydamas jau įvažiavusį krautuvą, kuriam nebuvo sudaręs jokios kliūties ir nebuvo pastarojo judėjimo kelyje. UAB B taisyklės ir buvęs ženklinimas nedraudė nei UAB B, nei kitos įmonės darbuotojui įeiti į sandėlį, o teritorijoje buvo vadovaujamasi nustatyta schema ir KET, kurių žuvęs asmuo nepažeidė. Asmens, kuris žuvo, ir išteisintojo veiksmų, priemonių valdymo bei darbų saugos teisės aktų reikalavimų pažeidimų, nustatytų ekspertizės aktuose, ryšį su kilusiomis pasekmėmis išsamiai analizavo pirmosios instancijos teismas.

3.8. Apeliacinės instancijos teismas ekspertizės išvadų nevertino kartu su kitais įrodymais, todėl netinkamai nustatė įvykio mechanizmą, jog A. M. buvo sužalotas ne kai įėjo, o kai išėjo iš sandėlio. A. M. įrankiai – „pika“ (įrankis mėginiui iš trąšų krūvos paimti) ir kibiras – palikti būtent tambūro (įėjimo į sandėlį iš fasavimo vietos) prieigoje, o jo rankoje buvo aptiktas trąšų mėginiui paimti raudonas plastikinis kastuvėlis ir tuščias mėginių maišelis, tai patvirtina asmens, kuris žuvo, buvimo vietą iki įėjimo į sandėlį ir ėjimo į jį kryptį prieš nelaimingą atsitikimą. UAB „S“ tyrimo metu pateikė darbuotojų naudotus du fotoaparatus. Viename jų aptiktos asmens, kuris žuvo, darbo metu darytos nuotraukos, fiksuojančios mėginių paėmimą iš sandėlyje esančios trąšų krūvos (2021 m. kovo 22 d. kitų objektų apžiūros protokolas, fotolentelė, skaitmeniniai duomenys ir fotonuotraukos). Aparate užfiksuota nuotraukų padarymo data ir laikas suklaidino Valstybinės darbo inspekcijos specialistus ir jų daromas išvadas dėl įvykio mechanizmo, kadangi šie tinkamai neapžiūrėjo įrenginio ir neįvertino jame nustatyto laiko neatitikimo (paklaida nuo tikrojo – 1 val. ir kelios minutės), be to, minėtos darbo priemonės po įvykio buvo rastos tambūre, o liudytojas M. V. matė A. M. sandėlyje daugiau nei valandą iki įvykio. Taigi A. M. tą dieną į sandėlį pagal vykdomą krovos planą jau ėjo paimti kito mėginio ir iš kitos krovos vietos. A. M. prieš pat įvykį negalėjo būti sandėlyje, nes M. V. išvažinėjo iš sandėlio ir jo ten nematė, o įvažiavus tarp sandėlio angų ir sustojus (prie tambūro, kur vėliau aptikta „pika“ ir kibiras) dėl krautuvo gabaritų A. M. neturėjo galimybės įeiti į sandėlį, išskyrus kai M. V. valdomas krautuvas grįžo atgal, t. y. prieš įvažiuojant A. S. valdomam krautuvui. Apeliacinės instancijos teismas šių duomenų neįvertino ir tai jį suklaidino nustatant įvykio mechanizmą bei priimant galutinį sprendimą. Kita vertus, eksperto naujai ir nepakankamai motyvuotai įvertintas sužalojimų susiformavimo mechanizmas nepaneigia fakto, kad A. M., eidamas į sandėlį ir išgirdęs kitą transporto priemonę, galėjo atsisukti kairiąja puse, ko neneigia ir ekspertai, netikėtai buvo parblokštas krautuvo kaušo ant grindinio aukštielninkas ir netrukus pervažiuotas jo ratais.

4. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai I. M. ir A. M. kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. Kasatoriai skunde nurodo:

4.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 329 straipsnio 1 punktą, nes priimdamas išteisinamąjį nuosprendį jo tinkamai nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad A. S. neprivalėjo važiuoti atbulomis ar su signalizuotojo pagalba, nes jokio krovinio nevežė, šalia jo valdomo krautuvo nebuvo jokių pašalinių žmonių, o dideli krautuvo ir kaušo (kuris nėra krovinys) gabaritai matomumo neapsunkino ir leido jam saugiai vykdyti darbo pareigas. Nuosprendyje neįvertinta, kad matomumas buvo ribotas, o A. S. nežinojo, kada talmanai turi teisę imti mėginius, ir neturėjo pagrindo tikėtis, kad sandėlyje nebus žmonių.

4.2. Teismas neatsižvelgė į 2021 m. rugsėjo 7 d. atlikto matomumo eksperimento išvadas, kad matomumas buvo ribotas, todėl, esant apribotam matomumui, turi būti taikomas Kaušinio krautuvo „Volvo“ naudojimo instrukcijos Nr. 11 (toliau – Instrukcija) 1.37 punktas, kad „esant blogam matomumui, autokrautuvo operatorius gali važiuoti tik tada, jeigu komanduoja signalizuotojas, kaip tai nustatyta 2024 m. vasario 29 d. ekspertizės akte“. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė 2024 m. vasario 29 d. ekspertizės akto išvadų 20(24) punktą, kad reikalavimas važiuoti atbuline eiga nėra taikytinas tik tada, kai „krautuvas į sandėlį įvažiuoja nepakrautas ir krautuvo kaušas yra tokioje padėtyje, kad jis neriboja operatoriaus matomumo, arba yra užtikrinta, kad sandėlyje tuo metu nėra pėsčiųjų“, minėto reikalavimo nesusiejo su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir kitais byloje surinktais įrodymais. Šiuo atveju buvo priešingai: matomumas buvo blogas, o kitų aplinkybių, pagerinančių vairuotojo matomumą, nebuvo, todėl A. S. privalėjo laikytis Instrukcijos reikalavimų, važiuoti atbulas arba kviesti signalizuotoją.

4.3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vertino kaip pagrįstą A. S. teiginį, jog jis buvo įsitikinęs, kad, jam dirbant su krautuvu, jo judėjimo kelyje negali būti ir neturi teisės eiti joks pėsčiasis, juolab negali sandėlyje būti ir imti mėginių UAB S darbuotojai – talmanai, nes tokia buvo UAB S ir UAB B darbuotojų darbo šioje teritorijoje ir joje esančiuose sandėliuose tvarka ir darbo praktika. Byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti tokios išvados, priešingai, 2024 m. vasario 29 d. ekspertizės akte konstatuota, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra UAB S ir UAB B veiksmų koordinavimo tvarkos aprašo, todėl UAB S darbuotojai nebuvo informuoti ir nežinojo, kada jie gali ateiti į sandėlį paimti mėginių, o UAB B 2020 m. rugpjūčio 25 d. krovos plane nenurodytas laikas, kada ir kur bus atliekama krova. Be to, teismas neįvertino, kad A. S. tą dieną ėjo ir brigadininko pareigas, jis talmanams (taip pat ir A. M.) išdalijo krovos planus, todėl aiškiai žinojo, kad planuose nėra nurodytas laikas, kada talmanai gali imti mėginius, kada sandėliuose nebus veikiančių įrenginių ir krautuvų. Teismas taip pat nepalygino A. S. teiginių su jo ir UAB B darbuotojų M. V., A. T. parodymais pirmosios instancijos teismo posėdyje, pastarieji nurodė, jog nei A. S., nei kitiems krautuvų vairuotojams nebuvo žinoma, kada talmanai turi imti mėginius sandėliuose. Taip pat 2024 m. vasario 29 d. ekspertizės akte nurodyta, kad UAB S ir UAB B darbuotojų veiksmai vienoje darbo vietoje nebuvo sukoordinuoti, nes nebuvo veiksmų koordinavimo aprašo, nebuvo paskirtas koordinatorius ir tai organizaciniu požiūriu didino nelaimingo atsitikimo riziką.

4.4. Apeliacinės instancijos teismas nepateikė jokių motyvų ir argumentų, pagrindžiančių, kad A. S. galėjo žinoti, ar talmanai supažindinti su judėjimo sandėliuose instrukcijomis, nes jokių instrukcijų UAB B nebuvo parengusi. A. M. nebuvo supažindintas su eismo saugumu tiesioginėje darbo vietoje – sandėlyje, o žūties dieną iš UAB B paėmė leidimą patekti į bendrovės teritoriją, o ne į sandėlį (2024 m. vasario 29 d. ekspertizės akto 4 punktas). Taip pat teismas padarė prielaidomis grįstą išvadą, kad A. M. ne tolo nuo A. S. krautuvo, o staiga ar tiesiog įėjo ir buvo krautuvo judėjimo kelyje.

4.5. Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad tarp A. S. veiksmų ir kilusių padarinių nėra priežastinio ryšio vien tik todėl, jog 2024 m. vasario 29 d. nustatytas kitoks įvykio kilimo mechanizmas. Nėra esminė aplinkybė, ar A. M. buvo kliudytas iš nugaros, priekio ar šono; svarbu yra tai, kad A. S. jo nematė dėl riboto matomumo ir kad nukentėjusysis smūgio metu buvo vertikalioje ar artimoje jai padėtyje ir krautuvo kaušo buvo pargriautas.

4.6. Byloje nustatyta, kad A. M. buvo supažindintas su Talmano saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 12 16.2 punkte nurodytais darbų saugos reikalavimais, bet, kaip nurodyta Valstybinės darbo inspekcijos 2021 m. rugpjūčio 12 d. įvykio darbe, įvykusio 2020 m. rugpjūčio 25 d. UAB S, papildomo tyrimo akte, UAB S nebuvo įvertinusi profesinės rizikos savo talmanų darbo vietose UAB B, neidentifikavo visų rizikos veiksnių ir nesupažindino A. M. su galimais konkrečiais profesinės rizikos veiksniais jo darbo vietoje, nurodydama, kaip apsisaugoti nuo jų. Apeliacinės instancijos teismas šio rašytinio bylos įrodymo nevertino, jo nepalygino su kitais byloje surinktais įrodymais, todėl padarė neteisingas išvadas dėl A. M. kaltės. Be to, teismas neįvertino, kad UAB S neinstruktavo A. M. pagal Talmano saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 12 1.3 punktą ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių.

4.7. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl priežastinio ryšio yra prieštaringos, nes A. M. mirtį sukėlusį nelaimingą atsitikimą lėmė ne tik A. S. padaryti teisės aktų reikalavimų pažeidimai, bet ir darbo saugos teisės aktų reikalavimų pažeidimų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs dviejų darbdavių pareigą koordinuoti savo veiksmus ir taip užtikrinti abiejų įmonių darbuotojų saugumą, neįvertino veiksmų koordinavimo nebuvimo padarinių, padarė prieštaringą išvadą, kad dėl darbdavių padarytų darbo saugos taisyklių pažeidimų yra kalti ne darbdaviai, o darbuotojas A. M., kuris žuvo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad A. M. niekam nepranešė, jog eina į sandėlį imti mėginių, nes joks vietinis teisės aktas tokios pareigos nenustatė. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išvardyti ir aprašyti liudytojų parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdyje, tačiau nepateikti jų vertinimo motyvai.

4.8. Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, nes jame nenurodyti visi dėl A. M. žūties kalti asmenys. Nukentėjusioji I. M. 2021 m. rugsėjo 20 d. prokurorui pateikė prašymą papildyti ikiteisminį tyrimą, nustatyti UAB S ir UAB B atstovaujančius asmenis, kurie buvo paskirti ar pagal pareigas buvo atsakingi už saugių darbo sąlygų sudarymą A. M., ir jiems pareikšti įtarimus pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, tačiau prokuratūra 2021 m. rugsėjo 23 d. nutarime šį prašymą atmetė nurodydama, kad prokuroro nutarimas atmesti prašymą papildyti ikiteisminį tyrimą neskundžiamas. Nukentėjusieji bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme net tris kartus teikė prašymus perduoti bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, nurodė kaltinamojo akto trūkumus, kurie trukdė bylą teisingai išnagrinėti teisme, t. y. kad tiek A. S. veiksmai, tiek UAB B terminalo ir UAB S, atsakingų už saugių darbo sąlygų sudarymą, veiksmai buvo susiję priežastiniu ryšiu su A. M. žūtimi, tačiau pirmosios instancijos teismas be jokių motyvų šiuos prašymus atmetė. Dėl kaltinamojo akto trūkumų nepasisakė ir apeliacinės instancijos teismas.

4.9. 2024 m. vasario 29 d. ekspertizės akte konstatuoti pažeidimai, t. y. netinkamas darbų organizavimas ir vykdymas, darbuotojų saugos bei sveikatos neužtikrinimas, ir buvo pagrindinė ir būtina padarinių kilimo sąlyga. Nustatyta, kad UAB S ir UAB B neužtikrino A. M. saugių darbo sąlygų ir padarė daug darbų saugą ar sveikatos apsaugą darbe reglamentuojančių norminių aktų pažeidimų; bendrovės nebuvo raštu patvirtinusios tvarkos, kaip talmanui skirstomos užduotys, nebendradarbiavo ir nekoordinavo savo darbuotojų veiksmų dirbant trąšų sandėliuose ir neinformavo vienas kito apie darbų atlikimo laiką, todėl susidarė sąlygos, kai krautuvo vairuotojas, tikėdamasis, kad sandėlyje nėra žmonių, nesilaikė reikalavimo esant ribotam matomumui važiuoti atbulam ar pasitelkti signalizuotoją ir pervažiavo į krautuvo judėjimo kelią įžengusį darbuotoją. Taip pat nustatyta, kad UAB S ir UAB B darbuotojų veiksmai vienoje darbo vietoje nebuvo sukoordinuoti, nes nebuvo veiksmų koordinavimo aprašo, nebuvo paskirtas koordinatorius ir tai organizaciniu požiūriu didino nelaimingo atsitikimo riziką; UAB S privalėjo informuoti UAB B darbuotojus, kad talmanai vykdys trąšų kontrolės darbus sandėlyje Nr. 3, nurodydama darbų atlikimo laiką, tačiau to nepadarė; taip pat nebuvo sudarytas krautuvų darbų grafikas, kad du krautuvai negalėtų vienu metu dirbti sandėlyje. Analogiškos nelaimingo atsitikimo priežastys konstatuotos Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2020 m. lapkričio 24 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte ir 2021 m. rugpjūčio 12 d. įvykio darbe, įvykusio 2020 m. rugpjūčio 25 d. UAB „S“, papildomo tyrimo akte. Šiuos aktus UAB S skundė administraciniams teismams, tačiau teismai skundus atmetė.

4.10. Apeliacinės instancijos teismas neišdėstė motyvuotų išvadų dėl apeliaciniame skunde keltų klausimų, susijusių su UAB S ir UAB B už darbų saugą atsakingų asmenų veiksmais (neveikimu), todėl nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, ir pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas.

4.11. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė baudžiamojo proceso nuostatas dėl bylos perdavimo ikiteisminiam tyrimui papildyti nurodydamas, kad nukentėjusieji patys gali kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, jei mano, kad dėl A. M. mirties yra kalti kiti teismui neperduoti asmenys.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų I. M. ir A. M. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro N. Šiaulio kasaciniai skundai tenkintini.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų laikymosi ir BK 132 straipsnio 3 dalies taikymo

6. Kasaciniuose skunduose prašymai panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, kuriuo A. S. išteisintas pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka motyvuojami tuo, kad buvo netinkamai įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, išvados grindžiamos prielaidomis ir nepašalintomis abejonėmis, taip pat neteisingai nustatytas priežastinis ryšys tarp nukentėjusiojo A. M. veiksmų ir kilusių padarinių, nevertinta, ar nėra priežastinio ryšio tarp A. M. mirties ir kitų asmenų veiksmų (neveikimo).

7. Pagal BPK 329 straipsnio 1 punktą, pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, jeigu pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, kad neįrodyta, jog kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. BPK 331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis šio kodekso XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, privalo nurodyti apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Išteisinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai nustatyti BPK 305 straipsnio 3 dalyje, kur nurodyta, kad joje išdėstoma: 1) kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmė; 2) teismo nustatytos aplinkybės; 3) įrodymų vertinimo motyvai; 4) teismo išvados dėl kaltinamojo išteisinimo.

8. Įrodymų vertinimo taisyklės, kurių pažeidimai nurodomi prokuroro kasaciniame skunde, nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje; pagal ją teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šios nuostatos pažeidžiamos, kai kasacine tvarka apskųstame teismo baigiamajame akte teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzQtMzAzLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-174-303/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-174-303/2019">2K-7-174-303/2019</a>, 2K-7-54-628/2020, 2K-211-628/2022).

9. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas esmingai pažeidė pirmiau nurodytus baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, keliamus tiek įrodymų vertinimui, tiek apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turiniui, todėl priimtas nuosprendis, kuriuo A. S. išteisintas pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 331 straipsnio 2 dalies ir nepateikė tinkamų, įtikinamų įrodymų vertinimo motyvų dėl priežastinio ryšio nebuvimo tarp išteisintojo A. S. veiksmų ir nukentėjusiojo A. M. mirties, todėl teismo išvados dėl A. S. išteisinimo neparemtos visų bylos aplinkybių analize.

10. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 132 straipsnio 3 dalį kyla asmeniui, kuris dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Taikant šio nusikaltimo sudėtį būtina nustatyti tris esminius objektyviuosius požymius: 1) veiką (pirmiau nurodytas taisykles pažeidžiančius veiksmus ar neveikimą); 2) padarinius (kito žmogaus mirtį); 3) priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Minėta nusikalstama veika padaroma dėl neatsargumo, t. y. nusikalstamo nerūpestingumo arba nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnis). Specialios elgesio saugumo taisyklės pažeidimas neatsargaus gyvybės atėmimo sudėtyje yra nurodytas kaip šį nusikaltimą kvalifikuojanti ir didesnį jo pavojingumą rodanti aplinkybė. Specialios elgesio saugumo taisyklės, kurių nesilaikymas prisideda prie žmogaus žūties, gali būti nustatytos tiek įstatymais, tiek įstatymų įgyvendinamaisiais ar vietinio (lokalaus) pobūdžio teisės aktais. Tokios taisyklės paprastai nustatomos veiklos srityse, kurios susijusios su didesniu pavojumi žmogaus sveikatai ar gyvybei. Kita vertus, pripažįstant asmenį kaltu dėl neatsargaus gyvybės atėmimo, nepakanka konstatuoti, kad jis pažeidė tam tikro norminio akto reikalavimą arba bendrojo pobūdžio pareigą rūpintis kitų asmenų saugumu, o būtina nustatyti, kokiu konkrečiai neteisėtu veikimu ar neveikimu jis sukėlė kitam asmeniui mirtį (atėmė gyvybę) ir kad būtent šis veikimas ar neveikimas buvo mirties priežastis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2014, 2K-5-942/2015, 2K-217-699/2015, 2K-181-489/2017, 2K-206-303/2019 ir kt.).

11. Pažymėtina, kad teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių gali būti konstatuotas, kai veika buvo būtina padarinių kilimo sąlyga (be jos ši nebūtų kilusi), taip pat kai ji lėmė padarinių atsiradimą (buvo esminė ir veikianti padarinių kilimo priežastis). Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, o kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTk3LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-597/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-597/2007">2K-597/2007</a>, 2K-381/2011, 2K-386/2012, 2K-322-511/2016, 2K-7-74-788/2019 ir kt.). Tokiais atvejais svarbus argumentas konstatuoti priežastinį ryšį yra tai, kad, atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, vertinama veika išsiskiria iš kitų priežasčių, nes būtent ji esmingai padidino padarinių atsiradimo riziką, suaktyvino kitas priežastingumo grandinėje esančias aplinkybes ir taip žalingų padarinių atsiradimo tikimybę pavertė tikrove. Ši teorija yra ypač aktuali sprendžiant nerūpestingos veikos nulemtus padarinius ir (ar) tais atvejais, kai reikia vertinti ir išskirti iš kelių priežasčių tą pagrindinę, nulėmusią žalingus padarinius priežastį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzkwLTEwNzMvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-390-1073/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-390-1073/2017">2K-390-1073/2017</a>, 2K-7-74-788/2019).

12. Teismų praktikoje, taikant BK 132 straipsnio 3 dalį, priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar asmens padarytas teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Turi būti įvertinami ne tik asmens padaryti teisės aktų nustatyti specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimai, bet ir kiti veiksniai, galėję turėti reikšmės padariniams atsirasti, ir nustatyta, ar minėti pažeidimai buvo įvykio, sukėlusio BK 132 straipsnio 3 dalyje nurodytus padarinius, priežastis. Be to, tokiais atvejais, kai teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles pažeidžia keli asmenys, būtina spręsti priežastinio ryšio klausimą tarp visų įvykyje dalyvavusių asmenų padarytų minėtų taisyklių pažeidimų ir BK 132 straipsnio 3 dalyje nustatytų padarinių atsiradimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-333-693/2018).

13. Apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas A. S. pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, konstatavo, kad jis nenumatė, jog nagrinėjamoje situacijoje gali kilti tokie padariniai, ir pagal veikos aplinkybes ir savo profesines savybes negalėjo ir neturėjo realios galimybės tai numatyti, t. y. jeigu nukentėjusysis A. M. nebūtų ėjęs į sandėlį imti mėginių, matydamas, jog jame dirba net du krautuvai, o po to ėjęs iš sandėlio ir atsidūręs krautuvo judėjimo kelyje, A. S. nebūtų jo pervažiavęs krautuvu ir būtų išvengta jo (A. M.) mirties. Tačiau, darydamas tokią išvadą, apeliacinės instancijos teismas neįvertino daugelio aplinkybių, susijusių su išteisintojo ir nukentėjusiojo darbo vietos specifika, neanalizavo viso priežastinio ryšio vystymosi mechanizmo, netyrė, ar į priežastinio ryšio vystymosi grandinę nėra įsiterpę kitų asmenų veiksmai (neveikimas), galėję turėti įtakos pavojingų padarinių kilimui.

14. Svarbu pažymėti, kad jokie bylos duomenys nepatvirtina apeliacinės instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, kad A. M. atėjo į sandėlį tuo metu, kai jame dirbo du krautuvai. Iš byloje apklaustų liudytojo ir išteisintojo parodymų matyti, kad įvykis nutiko, kai krautuvas Nr. 10 (vairuojamas M. V.) ruošėsi išvažiuoti iš sandėlio, o krautuvas Nr. 9 (vairuojamas A. S.) įvažinėjo į sandėlį. Be kita ko, pagal išteisintojo A. S. parodymus, jam važiuojant link 3-io sandėlio, iš sandėlio išvažiavo M. V. ir per radijo stotelę pasakė, kad išvažiuoja, tačiau, pamatęs atvažiuojantį A. S., norėjo jį įleisti ir grįžo atgal. Taigi tuo metu nė vienas krautuvas sandėlyje nedirbo, o apeliacinės instancijos teismas nesvarstė ir nevertino aplinkybės, kad A. M. galėjo įeiti į sandėlį, matydamas išvažiuojantį M. V., būdamas suklaidintas, kad krautuvas baigė darbą, arba šiam krautuvui atgal grįžus į sandėlį, kad nebūtų sudaryta kliūtis atvažiuojančiam A. S.. Ekspertė J. Rudienė, duodama paaiškinimus, nurodė analogišką tikėtiną aplinkybę, kad A. M. įėjo į sandėlį, kai krautuvas Nr. 10, užleisdamas kelią krautuvui Nr. 9, grįžo į sandėlį. Kaip liudytojas apklaustas darbo inspekcijos vyriausiasis inspektorius A. D. taip pat darė prielaidą, kad A. M., pamatęs, jog vienas krautuvas važiuoja, nesitikėjo, kad iš paskos važiuos kitas krautuvas, todėl įžengė į tą zoną, kur važinėjo krautuvai. Šios aplinkybės turi reikšmės nustatant esmines įvykio aplinkybes, o kartu ir priežastinį ryšį, tačiau apeliacinės instancijos teismo liko netirtos, neaptartos ir neįvertintos.

15. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog A. M. buvo patrenktas ir mirtinai sužalotas, kai ėjo iš sandėlio, ir ši aplinkybė buvo viena iš pagrindinių sąlygų priimti kitokį nei pirmosios instancijos teismo sprendimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nepateikė tokią išvadą pagrindžiančių argumentų. Šis teismas nevertino, kad A. M. įrankis mėginiui iš trąšų krūvos paimti („pika“) ir kibiras buvo palikti tambūro prieigoje, šalia vietos, kur nutiko įvykis, o jo rankoje rasti trąšų mėginiui paimti raudonas plastikinis kastuvėlis ir tuščias mėginių maišelis suteikia pagrindą daryti išvadą, kad A. M. dar tik ėjo į šį sandėlį. Nelogiška būtų tvirtinti, kad A. M. išeidinėjo iš sandėlio, nepaėmęs mėginių ir palikęs padėtus mėginių ėmimo įrankius. Byloje yra pateiktos fotografijos, kuriose nufotografuotas mėginių paėmimo procesas su tiesiogiai prieš įvykį užfiksuotu laiku, tačiau nustatyta, kad fotoaparato laikas neatitiko realaus laiko kiek daugiau kaip valandą. Kadangi yra duomenų, kad A. M. įvykio dieną ėmė mėginius iš kitos vietos, apeliacinės instancijos teismui šių aplinkybių nesiaiškinus ir neaptarus, iš esmės liko nepaneigta pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad įvykis nutiko A. M. einant į sandėlį atlikti darbinių pareigų.

16. Byloje nebuvo imtasi priemonių, kad būtų nustatyta kuo tikslesnė vieta, kur A. M. buvo kliudytas krautuvo dalimis ir pargriautas. Iš įvykio apžiūros protokolo matyti, kad po įvykio A. M. kūnas gulėjo ties tambūro siena, o netoli įvykio vietos padėti įrankiai, kuriais imami trąšų mėginiai („pika“ ir kibiras). Iš eksperto L. A. paaiškinimų matyti, kad pagal pėdų padėtį galima vertinti, jog A. M. buvo partrenktas 0,5 m atstumu nuo radimo vietos, kadangi pastumtas kūnas turi inerciją, todėl nukrenta į priekį. Pagal tokius paaiškinimus ir atsižvelgiant į tai, kad yra duomenų, jog žuvusiojo kūnas kažkiek galėjo būti patemptas atsikišusių krautuvo dalių, neatmestina galimybė, kad A. M. galėjo būti kliudytas krautuvo dar prieš tambūro sieną (kur iš fotografijų matyti atremta „pika“ ir kibiras) ir net ne tiesiogiai krautuvo važiavimo kelyje, o sukant į sandėlį. Šios aplinkybės yra reikšmingos nustatant priežastinį ryšį, todėl teismas turėtų išnaudoti visas galimybes jas nustatyti.

17. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, kad būtent A. M. padaryti specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimai buvo tiesioginė jo mirties priežastis ir dėsningas tokio neatsakingo elgesio UAB B teritorijoje rezultatas, nevertino, kad jokie teisės aktai nedraudė A. M. būti sandėlyje. Ekspertizės akte Nr. 11-2725(23) nurodyta, kad darbuotojo (A. M.) patekimas į sandėlį nėra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos įstatymais ar poįstatyminiais aktais. UAB B, UAB S lokaliuose aktuose nebuvo draudimo talmanui būti sandėlyje Nr. 3 (13 t., b. l. 9–18). Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. M. buvo išduotas leidimas patekti į UAB B teritoriją, į kurią jis dieną prieš įvykį atvyko 7.22 val., išvyko 18.47 val., o įvykio dieną – 2020 m. rugpjūčio 25 d. – atvyko 7.27 val.

18. Apeliacinės instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje akcentavo tik kokius netinkamus veiksmus atliko žuvęs A. M., tačiau išsamiai neanalizavo, ar išteisintasis A. S. tinkamai valdė didesnio pavojaus šaltinį – krautuvą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. gruodžio 6 d. nutarime yra konstatavęs, kad didesnio pavojaus šaltinis – tai asmens valdomas objektas ar jo vykdoma veikla, kelianti didesnį nei įprasta pavojų aplinkiniams, apibūdinamą kaip didelė žalos atsiradimo rizika, kurios negalima pašalinti įprastomis atsargumo priemonėmis. Taigi didesnio pavojaus šaltinio valdymas suponuoja valdytojui didesnę nei įprasta rūpestingumo ir atsakingumo pareigą: vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, jis privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų.

19. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad A. S. nenumatė, jog nagrinėjamoje situacijoje gali kilti tokie padariniai, ir pagal veikos aplinkybes bei savo profesines savybes negalėjo ir neturėjo realios galimybės tai numatyti, nevertino byloje apklaustų liudytojų parodymų apie nusistovėjusią dviejų įmonių – UAB B ir UAB S – darbuotojų (krautuvų vairuotojų ir talmanų) darbo funkcijų atlikimo tvarką, neatsižvelgė į tai, kad ta tvarka, kaip ir darbe kylančios rizikos, visiems darbuotojams, tarp jų ir išteisintajam, buvo žinoma. Abiejų įmonių darbuotojai dirbo pagal sudarytus darbo planus. Iš bylos duomenų matyti, kad išteisintasis nebuvo vien tik krautuvo vairuotojas, tačiau ėjo ir brigadininko pareigas, įvykio dieną kito krautuvo vairuotojui M. V. perdavęs darbo planą, kokius darbus šis turės atlikti. Taigi A. S. turėjo būti žinoma, kad sandėlyje dirba talmanai, kas, kaip jau buvo paminėta, įpareigoja didesnio pavojaus šaltinio valdytoją elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai.

20. Skundžiamame nuosprendyje atkartojami išteisintojo argumentai, kad jis krovinio nevežė, todėl jam reikalavimai, nustatyti Kaušinio krautuvo „Volvo“ naudotojo instrukcijoje Nr. 44, dėl signalizuotojo ir važiavimo atbulomis netaikomi. Tačiau teismas nevertino, kad Instrukcijoje taip pat nurodyta, kad ne tik krovinys, bet ir padargai riboja matomumą, todėl būtina nustatyti taisykles, pasitelkti signalizuotojo pagalbą, važiuoti atbulomis (skyriai „Matomumas“ ir „Operatoriaus pareigos“). Be to, parodymų patikrinimo metu A. S. kaušą buvo pakėlęs aukščiau negu įvykio metu, o tai yra reikšmingas faktas vertinant įvykio kilimo mechanizmą bei tai, kiek pakeltas kaušas ribojo matomumą. Teismas šių prieštaravimų nepašalino. Be kita ko, byloje yra duomenų, kad A. S. į sandėlį Nr. 3 įvykio metu įvažinėjo, kai krovos darbai dar nevyko, todėl ir ši aplinkybė turėtų būti tinkamai ištirta ir įvertinta.

21. Sutiktina su prokuroro kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas nesiėmė priemonių ekspertizės aktų prieštaravimams pašalinti. Iš tikro 2024 m. vasario 29 d. kompleksinės ekspertizės aktas Nr. 11-2725(23) savo turiniu ir išvadomis prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu atliktos analogiškos 2021 m. birželio 11 d. ekspertizės Nr. 11-973(21)/11-1446(210) išvadoms. Akte nurodoma, kad specialisto išvados Nr. M467/2020(03) tiriamojoje dalyje nėra užfiksuota stuburo keterinių ataugų lūžimų – požymių, kuriuo specialisto R. Petrausko išvadoje Nr. pM 14/2020(03) grindžiamas kitoks žuvusiojo pervažiavimo mechanizmas (pervažiuotas gulintis ant pilvo). Savo išvadas ekspertas R. Petrauskas patvirtino ir duodamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme. Naujajame ekspertizės akte nurodoma, kad A. M. buvo pervažiuotas gulintis ant nugaros, įvykio vietoje ir ant žuvusiojo drabužių neužfiksuota žuvusiojo vilkimo (slydimo) ar kitokių pėdsakų, bet konstatuojama, kad jo kūno padėtis, tikėtina, buvo pakeista paties įvykio metu pervažiavus priekiniu ratu, užkliuvus už atsikišusių krautuvo konstrukcijos dalių ir taip apvertus darbuotojo kūną ant pilvo. Motyvuotai neatmetus ar nepaneigus pirmosios išvados, lieka nepaneigta galimybė, kad žuvusysis galėjo būti pervažiuotas du kartus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesiėmė priemonių, kad būtų pašalinti atsiradę prieštaravimai ir patikrintos naujai paaiškėjusios aplinkybės bei jas lėmusios priežastys.

22. Byloje nustatyta, kad įvykis nutiko uždaroje UAB B teritorijoje, kurioje vienu metu UAB B darbuotojai vykdo krovimo ir sandėliavimo darbus, naudodami didesnio pavojingumo šaltinius – krautuvus, o kitos bendrovės – UAB S darbuotojai – talmanai ima krovinių mėginius. Apeliacinės instancijos teismas tik užsiminė, jog svarbus vaidmuo, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, galimai tenka UAB B ir UAB S vadovams ir kad dėl galimai nepakankamo UAB B ir UAB S bendradarbiavimo, veiksmų koordinavimo susidarė palanki terpė kilti tokiems ar panašiems įvykiams. Tačiau plačiau netyrė ir neanalizavo, ar tokia skirtingų bendrovių darbuotojų veikla (kai vienu metu dirbo ir krautuvas, ir talmanas) buvo suderinta ne tik žodiniais susitarimais, bet ir aiškiai sureguliuota vidiniais teisės aktais, ar darbuotojai su tokiais teisės aktais buvo tinkamai supažindinti, t. y. ar talmanai tinkamai ir laiku buvo instruktuoti apie tai, kur ir kada galima vaikščioti ir ar išvis galima eiti imti mėginių iš sandėlio, kai dirba UAB B krautuvai, kaip tinkamai informuoti krautuvų vairuotojus ar kitus asmenis, jog jie pradeda darbus; atitinkamai ar krautuvų vairuotojai buvo instruktuoti, kaip saugiai vykdyti pareigas, kas juos informuodavo, jog sandėliuose darbą pradeda UAB S talmanai. Taigi, apeliacinės instancijos teismas turėjo įvertinti abiejų darbdavių (tiek UAB B, tiek UAB S) nustatytą vidinį teisinį reguliavimą atliekant darbus abiejų įmonių darbuotojams ir spręsti, ar jis buvo pakankamas, kad būtų užtikrintas darbuotojų saugumas bei vertinti kurios bendrovės darbuotojas ir kokius reikalavimus pažeidė. Tik atlikus tokį vertinimą galima spręsti, kieno veiksmai buvo pagrindinė ir būtina padarinių kilimo sąlyga.

23. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl A. S. išteisinimo pagal BK 132 straipsnio 3 dalį nėra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir bylos patikrinimu, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos. Šių baudžiamojo proceso normų pažeidimai sukliudė apeliacinės instancijos teismui tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, todėl jie laikytini esminiais. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas, byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 6 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Algimantas Valantinas

Artūras Ridikas