Baudžiamoji byla Nr. 2K-57-719/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07825-2023-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.7.2.2.3; 1.2.7.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. vasario 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Artūro Ridiko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. gynėjo advokato Tomo Januškevičiaus kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 11 d. nuosprendžio.
Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu G. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, G. K. uždrausta visą bausmės laiką bendrauti su nukentėjusiąja M. D.. Nukentėjusiosios M. D. civilinis ieškinys dėl 3550 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmestas.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 11 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendis pakeistas: G. K. nusikalstama veika iš BK 153 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 150 straipsnio 4 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas ketveriems metams; priteista iš G. K. nukentėjusiajai M. D. 1550 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Nuteistojo G. K. gynėjo advokato Kęstučio Rakausko apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. G. K. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, kuriuo pakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, nuteistas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2014 metų pradžios, tiksliai nenustatytos datos, iki 2015 metų vasaros, tiksliai nenustatytos datos, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas mažametės M. D., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl jos mažametystės, t. y. tuo, kad nukentėjusioji negalėjo suprasti seksualinės prievartos reikšmės ir dėl to negalėjo pasipriešinti, tiksliai nenustatytą skaičių kartų tenkino savo lytinę aistrą prieš jos valią kitokio sąlyčio būdu, t. y. ranka lietė nukentėjusiosios krūtis, lytinius organus, taip seksualiai prievartavo mažametę M. D..
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo G. K. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog G. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nenustatytą skaičių kartų rankomis lietė mažametės M. D. krūtis ir lytinius organus. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokie nuteistojo veiksmai su nukentėjusiąja atitinka ne BK 150 straipsnio 4 dalyje, o BK 153 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, yra nepagrįsta ir prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Šis teismas nurodė, kad išvadą dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų atitikties BK 153 straipsnio 1 dalies požymiams pirmosios instancijos teismas padarė neįvertinęs byloje esančių įrodymų visumos ir neteisingai įvertinęs nuteistojo su nukentėjusiąja atliktų veiksmų intensyvumą ir pobūdį. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistojo tyčiniai veiksmai vertintini kaip lytinės aistros tenkinimas, kuris pagal savo pobūdį ir pavojingumą pripažintinas fiziniu sąlyčiu, būdingu seksualiniam prievartavimui, o ne mažametės tvirkinimui. Todėl apeliacinės instancijos teismas nuteistojo nusikalstamą veiką iš BK 153 straipsnio 1 dalies perkvalifikavo į BK 150 straipsnio 4 dalį.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistojo G. K. gynėjas advokatas T. Januškevičius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, nes nesiėmė įmanomų priemonių visoms bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti. Atsižvelgiant į nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos specifiką, pranešimo teisėsaugos institucijoms apie galimą seksualinę prievartą prieš nukentėjusiąją M. D. pateikimo aplinkybes (pranešta praėjus daugiau nei aštuoneriems metams nuo galimos nusikalstamos veikos padarymo), nukentėjusiosios tėvų, kuriems apie galimą seksualinę prievartą prieš nukentėjusiąją buvo žinoma nuo 2015 metų vasaros, ilgus metus trukusį pasyvumą, neinformuojant nei vaiko teisių apsaugos specialistų, nei teisėsaugos institucijų, nuteistojo ir nukentėjusiosios motinos V. D. konfliktinius santykius, teismai, nustatydami bylai reikšmingas aplinkybes, privalėjo ne tik ypač atidžiai vertinti įrodymus, jų patikimumą bei pakankamumą, bet ir patys būti aktyvūs ir savo iniciatyva atlikti papildomus įrodymų tyrimo veiksmus. Antai, siekiant patikrinti baudžiamajame procese apklaustų asmenų parodymų patikimumą, buvo tikslinga paskirti byloje nuteistojo, nukentėjusiosios ir liudytojų nukentėjusiosios tėvų V. D. ir E. D. tyrimą poligrafu.
3.2. Nuteistajam inkriminuota nusikalstama veika susijusi su trunkamojo pobūdžio seksualinės prievartos naudojimu prieš mažametę. Asmenims, darantiems tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, dažnai būdinga ne tik itin žemos moralinės nuostatos, bet ir lytinis nukrypimas – lytinis potraukis vaikams (pedofilija). Teismų praktikoje tokių asmenų seksualinės prievartos aukų paprastai būna daugiau negu viena, be to, tokie asmenys neretai disponuoja pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojami vaikai. Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis disponuotų ar būtų disponavęs vaizdine medžiaga, kurioje vaizduojami vaikai. Todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai privalėjo atlikti papildomus proceso veiksmus tam, kad įsitikintų, ar nuteistojo aplinkoje galėjo būti daugiau jo naudotos seksualinės prievartos aukų ir ar nuteistajam būdingas minėtas lytinis nukrypimas, ir tik tada, atsižvelgdami į visus bylos duomenis, vertinti pagrindinius įrodymus (nukentėjusiosios ir jos tėvų parodymus), kuriais grindžiama nuteistojo kaltė. Be to, nuteistasis teismų išsamiai nebuvo apklaustas apie kitus jo aplinkos asmenis, kurie, būdami vaikai, galėjo tapti jo nusikalstamų veikų aukomis (nuteistojo sesuo, dukterėčia, krikšto duktė ir jos brolis, nukentėjusiosios draugė), kaip ir nebuvo apklausti patys tokie asmenys.
3.3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes neteisingai nuteistojo nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, perkvalifikavo pagal BK 150 straipsnio 4 dalį. Kasatorius, aptardamas kasacinės instancijos teismo praktiką dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 153 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymių bei šių nusikalstamų veikų atribojimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUyLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-252/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-252/2013">2K-252/2013</a>, 2K-116-942/2016, 2K-199-648/2023), nurodo, kad tvirkinimo veiksmai apima ne tik jaunesnio negu šešiolikos metų amžiaus asmens akivaizdoje lytinių organų demonstravimą, jo akivaizdoje lytinį santykiavimą ir pan., bet ir vaiko kūno ar jo lytinių organų glostymą. Atribojant šias nusikalstamas veikas, svarbu įvertinti neteisėtų seksualinių veiksmų pobūdį bei intensyvumą, taip pat būtina nustatyti tokių veiksmų sąlyčio ryšį su lytinės aistros tenkinimu. Šioje byloje iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad nuteistasis dažniausiai liesdavo jos krūtinę, taip pat kišdavo rankas už kelnaičių, liesdavo lytinius organus, tačiau į makštį pirštų nekišdavo. Byloje nustatyta, kad nuteistasis, atlikdamas tokius seksualinio pobūdžio veiksmus, pats neapsinuogindavo ir neapnuogindavo nukentėjusiosios, savo lytinių organų nedemonstravo, jų nei nukentėjusioji, nei jis pats nelietė, nesimasturbavo ir kitaip lytinio akto neimitavo, ir kitų didesnio intensyvumo bei pavojingumo veiksmų neatliko. Nuteistojo neteisėti veiksmai trukdavo trumpai – apie vieną minutę, dažnai nukentėjusiosios motinai būnant namuose, išėjus parūkyti. Kasatoriaus įsitikinimu, tokie neteisėti seksualinio pobūdžio veiksmai savo pobūdžiu ir intensyvumu būdingi tvirkinimo veiksmams, lytinis aktas nebuvo imituojamas ir tokiu sąlyčiu tenkinti lytinės aistros objektyviai nėra galimybės.
3.4. Trunkamasis, tęstinis nuteistojo neteisėtų seksualinio pobūdžio veiksmų prieš nukentėjusiąją pobūdis taip pat nesudaro pagrindo jo veiką kvalifikuoti kaip lytinės aistros tenkinimą kitokio fizinio sąlyčio būdu. Trunkamasis ar tęstinis pobūdis turi reikšmės tik vertinant pačios nusikalstamos veikos, nustatytos BK 153 straipsnio 1 dalyje, pavojingumo laipsnį, tačiau negali lemti veikos kvalifikavimo pagal BK 150 straipsnio 4 dalį. Teismų praktikoje suformuoti teismo precedentai, kai, esant nustatytoms iš esmės tokioms pačioms kaip šioje byloje faktinėms aplinkybėms ar net žymiai pavojingesniems, intensyvesniems seksualinio pobūdžio veiksmams, kaltininkų nusikalstamos veikos kvalifikuotos kaip tvirkinimas, o ne seksualinis prievartavimas (antai kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTkxLTY5Ny8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-191-697/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-191-697/2018">2K-191-697/2018</a>, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNjU3LTkzMi8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-657-932/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-657-932/2021">1A-657-932/2021</a>, Kauno apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMjA5LTUzMC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-209-530/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-209-530/2022">1A-209-530/2022</a>, 1A-167-383/2023).
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė L. Beinarytė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
4.1. Kasacinio skundo argumentai dėl tyrimo poligrafu atlikimo paliktini nenagrinėti, nes nagrinėjant bylą apeliacine tvarka šis klausimas nebuvo keliamas ir apeliacinės instancijos teismas jo nenagrinėjo, toks klausimas iškeltas tik kasaciniame skunde.
4.2. Kasacinio skundo teiginiai dėl padarytų BPK pažeidimų iš esmės grindžiami kasatoriaus nesutikimu su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir tuo, kad šis teismas byloje neatliko įrodymų tyrimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi teisę, o ne pareigą atlikti įrodymų tyrimą. Šiuo atveju nei nuteistasis, nei jo gynėjas atlikti įrodymų tyrimo neprašė, o kasaciniame skunde nurodyti asmenys, kurie neva privalėjo būti apklausti, su šia byla nėra susiję ir faktinių bylos aplinkybių nei patvirtinti, nei paneigti negali. Priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepažeidė, išvadą dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagrindė byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma, o ne remdamasis selektyviai atrinktais nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, jų kritiškai nevertindamas ir ignoruodamas nuteistąjį teisinančius įrodymus.
4.3. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteistojo veiksmus pagrįstai įvertino kaip mažamečio asmens seksualinį prievartavimą, padarytą kitokio fizinio sąlyčio būdu. Tiek BK 150 straipsnio 4 dalyje, tiek BK 153 straipsnio 1 dalyje nustatytomis nusikalstamomis veikomis yra kėsinamasi į mažamečio asmens seksualinį neliečiamumą. Tačiau mažamečio asmens seksualinis prievartavimas, palyginti su tokio asmens tvirkinimu, yra pavojingesnė veika, sukelianti daug didesnę žalą mažamečiam asmeniui. Nukentėjusioji viso proceso metu nuosekliai teigė, kad nuteistasis ne tik lietė jos krūtinę ir lytinius organus, jo veiksmai palaipsniui kito – prasidėję nuo kutenimo, perėjo prie krūtinės glamonių, lytinių organų lietimo ir glamonėjimo. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo sąlytis su nukentėjusiąja buvo nuoseklus ir tikslingas, norint tenkinti lytinę aistrą, o ne tvirkinti mažametę nukentėjusiąją. Be to, nuteistojo veiksmai nebuvo vienkartiniai ar fragmentiški, jie tęsėsi ilgiau nei metus. Nuteistasis pasirinkdavo situaciją, kuri būdavo palanki atlikti lytinės aistros tenkinimo veiksmus nepastebėtam, ir buvo pašalinta galimybė nukentėjusiajai šaukiant būti išgirstai motinos. Nuteistuoju, kaip nukentėjusiosios motinos sugyventiniu, buvo pasitikima, todėl likęs vienas su nukentėjusiąja jis galėjo netrukdomai tenkinti lytinę aistrą. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nuteistojo tyčinius veiksmus vertino kaip lytinės aistros tenkinimą, kuris pagal savo pobūdį ir pavojingumą pripažintinas fiziniu sąlyčiu, būdingu seksualiniam prievartavimui, o ne mažamečio asmens tvirkinimui.
5. Nukentėjusioji M. D. ir jos atstovė advokatė L. Svidrienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti iš nuteistojo G. K. nukentėjusiajai 400 Eur išlaidų, patirtų jos atstovės advokatės teisinėms paslaugoms kasacinės instancijos teisme apmokėti, atlyginimą. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
5.1. Priešingai nei teigia kasatorius, visos bylai reikšmingos aplinkybės nustatytos nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta tris kartus, davė teisingus, nuoseklius ir išsamius parodymus apie nuteistojo prieš ją atliktus neteisėtus seksualinio pobūdžio veiksmus, juos patvirtina liudytojų parodymai, taip pat rašytinė bylos medžiaga. Nukentėjusiosios apsisprendimą praėjus aštuoneriems metams po įvykių pačiai kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl nuteistojo prieš ją atliktų veiksmų lėmė ne jos motinos ir nuteistojo konfliktiniai santykiai, o tai, kad nukentėjusioji tapo labiau subrendusi ir savarankiška, siekė, kad būtų įvykdytas teisingumas, nuteistasis būtų nubaustas už savo veiksmus ir nesielgtų taip su kitais vaikais.
5.2. Kasaciniame skunde nurodyti asmenys neturi ryšio su šia byla ir nuteistasis bei jo gynėjas neprašė šių asmenų apklausti kaip liudytojų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. Be to, net jeigu nuteistasis tokiems asmenims nepadarė nusikalstamų veikų, tai nepaneigia jo padaryto nusikaltimo nukentėjusiajai. Kasatoriaus argumentas, kad būtina atlikti tyrimą poligrafu, taip pat nepagrįstas, nes toks prašymas nebuvo pareikštas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Be to, praėjus daug laiko asmenims gali būti sunku tiksliai nurodyti įvykių aplinkybes, o tyrimo poligrafu rezultatai nelaikomi įrodymais baudžiamajame procese. Kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nėra duomenų apie nuteistojo lytinį nukrypimą, domėjimąsi vaikų pornografija, nepaneigia, kad nuteistasis seksualiai prievartavo nukentėjusiąją.
5.3. Apeliacinės instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistojo veiksmus kaip mažametės seksualinį prievartavimą pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, teisingai įvertino nuteistojo veiksmų prieš nukentėjusiąją pobūdį ir intensyvumą, atsižvelgė į nukentėjusiosios mažametystės, kaip bejėgiškos būklės, faktą, taip pat į tai, kad nuteistasis neleido nukentėjusiajai ištrūkti ar pabėgti, naudojosi namų aplinka ir savo, kaip šeimos nario, padėtimi. Su apeliacinės instancijos teismo išvadomis ir argumentais, taip pat prokurorės atsiliepimo į kasacinį skundą argumentais visiškai sutiktina. Pažymėtina, kad nukentėjusioji dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų patyrė intensyvius, ją dvasiškai žalojančius, ilgai trukusius ir besitęsiančius neigiamus jausmus. Nuteistasis, būdamas vyresnis už nukentėjusiąją 25 metais, savo veiksmais troško tenkinti savo lytinę aistrą, jo veiksmų tikslas liečiant, glostant, maigant, grabaliojant, dirginant mažametės nukentėjusiosios lytinius organus, fiziškai neleidžiant jai ištrūkti buvo nukreiptas į save, į savo pojūčius, o ne į nukentėjusiąją.
5.4. Kasaciniame skunde išdėstyta kasatoriaus pozicija yra nenuosekli ir prieštaringa, nesudaranti pagrindo tikėti kasaciniame skunde išdėstytais argumentais dėl nuteistojo nekaltumo. Antai, viena vertus, kasatorius taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir laiko jį neteisėtu bei nepagrįstu dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo, kita vertus, pateikia alternatyvų prašymą palikti galioti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo G. K. gynėjo advokato T. Januškevičiaus kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme ribų
7. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. remdamasis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertindamas ir naujų faktinių aplinkybių nenustatydamas. Kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas savo kompetencijos ribų, patikrina, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
8. Nagrinėjamoje byloje nuteistojo G. K. gynėjo kasacinis skundas paduotas iš esmės dviem pagrindais, t. y. dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padarytų BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų ir netinkamo BK 150 straipsnio 4 dalies taikymo apeliacinės instancijos teisme. Minėti baudžiamo proceso įstatymo nuostatų pažeidimai argumentuojami tuo, kad žemesnės instancijos teismai nesiėmė būtinų priemonių visoms reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti ir neatliko papildomų įrodymų tyrimo veiksmų, t. y. byloje nepaskyrė nukentėjusiosios M. D., nuteistojo G. K., liudytojų V. D., E. D. tyrimo poligrafu, neapklausė kasaciniame skunde nurodytų liudytojų, taip pat išsamiai neapklausė nuteistojo apie jo praeities aplinką ir asmenis (vaikus), kurie galėjo tapti jo seksualinės prievartos aukomis.
9. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo ir skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, nuteistasis ir jo gynėjas apeliacine tvarka iš esmės ginčijo pirmosios instancijos teismo atliktą byloje ištirtų įrodymų (nukentėjusiosios M. D., liudytojų parodymų) vertinimą, jų patikimumą, nekvestionavo šio teismo atlikto įrodymų tyrimo apimties ir neprašė apeliacinės instancijos teismo atlikti įrodymų tyrimą, kurio metu būtų atlikti kasaciniame skunde nurodyti papildomi tyrimo veiksmai. Todėl apeliacinės instancijos teismas šių klausimų nenagrinėjo ir dėl jų nuosprendyje nepasisakė. Be to, nors kasaciniame skunde nurodoma, kad papildomų įrodymų tyrimo veiksmų teisme neatlikimas lėmė netinkamą G. K. kaltinančių nukentėjusiosios parodymų patikimumo vertinimą ir kartu lėmė nepagrįstą jo nuteisimą, tačiau tais pačiais nukentėjusiosios parodymais apie nuteistojo su ja atliktus seksualinio pobūdžio veiksmus kasatorius remiasi pagrįsdamas savo argumentus dėl nuteistojo veiksmų netinkamo kvalifikavimo pagal kitą baudžiamojo įstatymo straipsnį, negu jie turėjo būti kvalifikuoti. Atsižvelgiant į tokį kasaciniame skunde dėstomos pozicijos nenuoseklumą ir kitas paminėtas aplinkybes, šios nutarties 3.1–3.2 punktuose nurodyti kasacinio skundo argumentai, kuriais grindžiami BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimai, paliekami nenagrinėti.
10. Bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus šiuo atveju atitinka kasacinio skundo argumentai, išdėstyti šios nutarties 3.3–3.4 punktuose, susiję su netinkamu nuteistojo G. K. veiksmų teisiniu vertinimu ir BK 150 straipsnio 4 dalies taikymu apeliacinės instancijos teisme. Dėl jų pagrįstumo teisėjų kolegija pasisako šioje nutartyje.
Dėl BK 150 straipsnio 4 dalies taikymo
11. Kasatorius nurodo, kad nuteistojo prieš nukentėjusiąją atliktus veiksmus, kurie atitinka jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo, nustatyto BK 153 straipsnio 1 dalyje, požymius, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai kvalifikavo pagal BK 150 straipsnio 4 dalį kaip mažamečio asmens seksualinį prievartavimą. Teisėjų kolegija šiuos argumentus pripažįsta pagrįstais.
12. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas G. K. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 153 straipsnio 1 dalį nustatęs, kad jis laikotarpiu nuo 2014 metų pradžios, tiksliai nenustatytos datos, iki 2015 metų vasaros, tiksliai nenustatytos datos, gyvenamajame name nenustatytą skaičių kartų ranka lietė tuo metu mažametės nukentėjusiosios M. D. krūtis bei lytinius organus ir tokiu būdu atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus.
13. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu nuteistojo veiksmų teisiniu vertinimu nesutiko ir konstatavo, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistojo tyčiniai veiksmai vertintini kaip lytinės aistros tenkinimas, kuris pagal savo pobūdį ir pavojingumą pripažintinas fiziniu sąlyčiu, būdingu seksualiniam prievartavimui, o ne mažametės tvirkinimui. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas argumentavo tuo, kad nuteistojo veiksmai nebuvo vienkartiniai ar fragmentiški, tęsėsi daugiau nei metus; buvo atliekami tada, kai nukentėjusiosios motina būdavo išėjusi parūkyti arba jos apskritai nebūdavo namie, o nuteistasis su nukentėjusiąja likdavo vieni; veiksmai kaskart užėmė tam tikrą laiko tarpą (apie minutę); nuteistojo sąlyčio su nukentėjusiosios kūnu pobūdis palaipsniui kito, nuo paprasto kutenimo perėjo prie krūtinės glamonėjimo, vėliau rankos užkišimo už apatinių kelnaičių, lytinių organų lietimo, po to jų glamonėjimo; nukentėjusioji, jeigu negalėdavo priešintis, gulėdavo ir laukdavo, kai nuteistasis baigs ją glamonėti. Teismas vertino, kad nuteistojo sąlytis su nukentėjusiąja buvo nuoseklus ir tikslingas – norint tenkinti lytinę aistrą, o ne tvirkinti mažametę nukentėjusiąją, todėl nuteistojo veiką perkvalifikavo pagal BK 150 straipsnio 4 dalį.
14. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad šis teismas nuteistojo G. K. nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismo kvalifikuotą pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuodamas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, nukrypo nuo tokio pobūdžio bylose kasacinės instancijos teismo nuosekliai formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
15. Pagal BK 150 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas seksualiai prievartavo mažametį asmenį, t. y. tenkino lytinę aistrą su tokiu asmeniu prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu, panaudojo fizinį smurtą ar grasino tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atėmė galimybę priešintis, ar pasinaudojo bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Lytinė aistra gali būti tenkinama analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu paprastai pasireiškia dirginant ar masturbuojant vyro ar moters lytinius organus, kišant pirštus ar kitokius daiktus į kito asmens lytinius organus ar išeinamąją angą, intensyviai liečiant nukentėjusiojo lytinius organus ar priverčiant nukentėjusįjį liesti kaltininko lytinius organus, taip pat lytiniu organu liečiant kito žmogaus kūną ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116-942/2016, 2K-199-648/2023 ir kt.).
16. BK 153 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į jaunesnio negu šešiolikos metų asmens seksualinį neliečiamumą, nepriklausomai nuo suaugusių asmenų požiūrio į atliekamus veiksmus, kai nustatyta, kad tokie veiksmai sukėlė per ankstyvą vaiko domėjimąsi lytiniais santykiais ir kitokius neigiamus padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-625/2013). Teismų praktikoje pažymima, kad tvirkinamieji veiksmai paprastai pasireiškia demonstruojant jaunesniam negu šešiolikos metų asmeniui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, taip pat ir lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą tokio asmens akivaizdoje ir pan. Tačiau tvirkinamieji veiksmai yra nesusiję su intervencija į asmens lytinius organus ir lytinės aistros tenkinimu su tuo žmogumi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjQ5LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-649/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-649/2012">2K-649/2012</a>, 2K-315/2014, 2K-116-942/2016 ir kt.).
17. Nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad BK 150 straipsnio 4 dalyje nurodytas lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu asmeniu kitokio fizinio sąlyčio būdu panašus į BK 153 straipsnyje nurodytą jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiką tuo, kad abiem atvejais su tokiu asmeniu atliekami neteisėti seksualinio pobūdžio veiksmai, kurie gali pasireikšti panašia forma. Tačiau mažamečio asmens seksualinis prievartavimas, palyginti su tokio asmens tvirkinimu, yra pavojingesnė veika, sukelianti daug didesnę žalą mažamečiam asmeniui. Teismų praktikoje šių nusikalstamų veikų atribojimo klausimas yra spręstas, todėl yra suformuluoti ir atribojimo kriterijai. Antai, atribojant lytinės aistros tenkinimą kitokio fizinio sąlyčio būdu nuo tvirkinamųjų veiksmų, turi būti įvertinamas su mažamečiu asmeniu atliekamų neteisėtų veiksmų seksualinis pobūdis ir jų intensyvumas. Seksualinį prievartavimą pagal BK 150 straipsnį gali sudaryti ne bet koks fizinis sąlytis su nukentėjusiuoju, o tik toks, kuris: 1) geba tenkinti lytinę aistrą; 2) pagal savo poveikį ir neigiamus padarinius palyginamas su prievartine sueitimi, atlikta natūralia, analine arba oraline forma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116-942/2016, 2K-199-648/2023, 2K-46-648/2024, 2K-67-495/2024 ir kt.).
18. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad G. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nenustatytą skaičių kartų ranka lietė mažametės nukentėjusiosios M. D. krūtis ir lytinius organus. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais nukentėjusiosios parodymais, kuriuos abiejų instancijų teismai pripažino patikimais ir kuriais vadovavosi vertindami nuteistojo veiksmų atitiktį konkrečios baudžiamajame įstatyme nustatytos nusikalstamos veikos objektyviesiems požymiams, nustatyta, kad 2014 metais nuteistasis pradėjo su nukentėjusiąja žaisti, kutenti, liesdavo, maigydavo, glamonėdavo jos krūtis, tai darydavo per drabužius; vėliau pradėjo užkišti savo ranką už nukentėjusiosios drabužių ir liesti jos krūtis; įsidrąsinęs ėmė užkišti savo ranką jai už kelnaičių ir su ranka liesti, glamonėti jos lytinius organus, tačiau į jų vidų pirštų nekišdavo.
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie nustatyti nuteistojo tyčiniai nusikalstami veiksmai apeliacinės instancijos teismo buvo nepagrįstai įvertinti kaip mažamečio asmens seksualinis prievartavimas ir, priešingai, pirmosios instancijos teismo buvo teisingai įvertinti kaip mažametės tvirkinimas. Pažymėtina, kad byloje nustatytais nuteistojo nusikalstamais veiksmais buvo kėsinamasi į itin pažeidžiamo asmens, t. y. mažametės mergaitės, seksualinį neliečiamumą ir tai neabejotinai reikalauja griežtesnės šio neliečiamumo apsaugos dėl mažamečiams būdingo fiziologinio ir psichologinio jautrumo. Tačiau nagrinėjamoje byloje nuteistojo su nukentėjusiąja atlikti seksualinio pobūdžio veiksmai pagal savo pobūdį nelaikytini pasiekusiais tokį pavojingumo laipsnį, kad būtų vertinami kaip mažamečio seksualinis prievartavimas.
20. Apeliacinės instancijos teismas, argumentuodamas nuteistojo neteisėtų veiksmų vertinimą kaip mažametės nukentėjusiosios seksualinį prievartavimą, nurodė, kad nuteistojo veiksmai nebuvo vienkartiniai ar fragmentiški, palaipsniui kito, intensyvėjo ir tęsėsi daugiau nei metus, būdavo atliekami susidarius palankioms sąlygoms, kai nuteistasis likdavo vienas su nukentėjusiąja, ir kaskart trukdavo apie minutę. Vis dėlto teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, nuteistojo su nukentėjusiąja atliekami seksualinio pobūdžio veiksmai apsiribojo nukentėjusiosios krūtinės lietimu, maigymu pirmiausia per drabužius, o vėliau ir nukentėjusiosios krūtinės bei lytinių organų lietimu, jų glamonėjimu su ranka, užkišus ją už nukentėjusiosios drabužių. Jokios intervencijos į nukentėjusiosios lytinius organus, kuri pagal pirmiau aptartas teismų praktikos nuostatas yra vienas iš esminių seksualinio prievartavimo atribojimo nuo tvirkinamųjų veiksmų kriterijų, nebuvo, nuteistasis rankos pirštų nukentėjusiajai į lytinių organų vidų nekišo. Be to, nukentėjusioji nenurodė ir teismai byloje nenustatė, kad nuteistasis savo neteisėto elgesio metu būtų nukentėjusiąją apnuoginęs ar apsinuoginęs pats, vertęs nukentėjusiąją liesti jo lytinius organus, savo lytiniu organu lietęs nukentėjusiąją, imitavęs lytinį aktą ar atlikęs kitus panašaus pobūdžio veiksmus, būdingus lytinės aistros tenkinimui kitokio fizinio sąlyčio būdu. Taigi nurodytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad aptartais neteisėtais veiksmais nuteistasis tenkino savo lytinę aistrą su nukentėjusiąja, o ne siekė ją tvirkinti ir taip sukelti pernelyg ankstyvą jos domėjimąsi seksualinio pobūdžio veiksmais.
21. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nuteistojo G. K. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuodamas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį ir paskirdamas jam naują bausmę, baudžiamąjį įstatymą pritaikė netinkamai, todėl ši apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis naikinama ir dėl šios dalies paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis.
Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo priteisimo
22. Nukentėjusioji M. D. ir jos atstovė advokatė L. Svidrienė atsiliepime į kasacinį skundą prašo priteisti iš nuteistojo nukentėjusiajai išlaidų, patirtų advokato teisinėms paslaugoms kasacinės instancijos teisme apmokėti, atlyginimą. Prie atsiliepimo pridėta sąskaita už teisines paslaugas ir banko pavedimo kopija, iš kurių matyti, kad už susipažinimą su kasaciniu skundu, atsiliepimo į jį parengimą ir pateikimą teismui nukentėjusioji advokatei sumokėjo 400 Eur.
23. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE4LTQ4OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-118-489/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-118-489/2019">2K-118-489/2019</a>, 2K-7-25-495/2020, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQzLTc4OC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-143-788/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-143-788/2022">2K-143-788/2022</a> ir kt.).
24. Ši baudžiamoji byla kasacine tvarka išnagrinėta rašytinio proceso tvarka pagal nuteistojo gynėjo kasacinį skundą, kuris pripažintinas pagrįstu, todėl tenkinamas. Nukentėjusioji ir jos atstovė advokatė pateikė atsiliepimą į kasacinį skundą. Atsiliepimo surašymas ir pateikimas teismui yra viena iš nukentėjusiojo dalyvavimo ir savo teisių gynimo kasaciniame rašytiniame procese formų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQzLTc4OC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-143-788/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-143-788/2022">2K-143-788/2022</a>, 2K-7-11-628/2022 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo gynėjas kasaciniu skundu prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, kuriuo nuteistojo nusikalstama veika buvo perkvalifikuota į sunkesnę ir iš dalies patenkintas nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, o toks prašymas yra tiesiogiai susijęs su nukentėjusiosios interesais, ji savo procesinę teisę pateikti atsiliepimą realizavo kreipdamasi į advokatą profesionalios teisinės pagalbos. Atsiliepime yra nurodyti motyvuoti atsikirtimai į kasacinio skundo argumentus. Nors šia nutartimi apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistojo nusikalstamos veikos perkvalifikavimo naikinama, tačiau G. K. byloje lieka nuteistas pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, todėl nukentėjusioji turi teisę į patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, prašoma priteisti nukentėjusiosios patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo suma yra proporcinga, todėl priteistina.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 11 d. nuosprendį.
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 11 d. nuosprendžio dalį dėl G. K. nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš BK 153 straipsnio 1 dalies į BK 150 straipsnio 4 dalį ir jam paskirtos bausmės ir dėl šios dalies palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendį.
Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 11 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš nuteistojo G. K. nukentėjusiajai M. D. 400 (keturių šimtų) Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Rima Ažubalytė
Artūras Ridikas
