Baudžiamoji byla Nr. 2K-24-387/2025 Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00380-2022-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.5; 2.1.14.2; 2.3.2.2.14; 2.3.6.4.5.1; 2.4.2.1; 2.4.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. vasario 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Algimanto Valantino (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda. V. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti darbą valstybės tarnyboje atėmimas trejiems metams, jos pradžia skaičiuojama nuo pradėjimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę dienos.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 12 d. nutartis, kuria nuteistojo V. G. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. V. G. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, eidamas (duomenys neskelbtini) jaunesniojo specialisto pareigas, 2022 m. rugpjūčio 11 d. apie 15.05 val. (duomenys neskelbtini) sektoriuje, esančiame uždarosios zonos pasivaikščiojimo kiemelių teritorijoje, viršydamas įgaliojimus, neteisėtai panaudojo prieš nuteistąjį S. D. fizinį smurtą ir specialiąją priemonę – teleskopinę lazdą, t. y. tyčia ne mažiau kaip 7 kartus kumščiu sudavė S. D. į įvairias kūno vietas ir teleskopine lazda smogė ne mažiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno vietas, taip padarė nukentėjusiajam S. D. muštinę žaizdą kairiame antakyje, odos nubrozdinimą kairiame žande, poodinių kraujosruvų kairėje alkūnėje, dvi nugaroje, dešiniame žande, pakaušyje, kairio kelio sumušimą, taip nežymiai sutrikdė S. D. sveikatą.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis V. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 12 d. nutartį ir baudžiamąją bylą V. G. nutraukti arba panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 12 d. nutartį ir perduoti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui; priimti motyvuotą nutartį ir pranešti prokurorui dėl nukentėjusiojo S. D. galimai padarytos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 286 straipsnyje; priteisti nuteistojo naudai iš Lietuvos valstybės biudžeto šio patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą pagal visus baudžiamosios bylos metu pateiktus gynybos išlaidas patvirtinančius dokumentus. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Žemesnės instancijos teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalį, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio reikalavimų, o apeliacinės instancijos teismo nutartis – BPK 332 straipsnio reikalavimų. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir BPK 320 straipsnio 3 dalį.
2.2. Žemesnės instancijos teismai selektyviai ir nukentėjusiajam S. D. palankiai vertino byloje esantį objektyvų įrodymą – vaizdo įrašą, nors šis įrodymas laikytinas visiškai teisinančiu V. G.. Žemesnės instancijos teismai ignoravo vaizdo įraše matomą ir girdimą neteisėtą nukentėjusiojo elgesį su pareigūnu V. G. ir tokio elgesio nevertino, apsiribojo tik detalia nukentėjusiojo ir nuteistojo vieno kitam įvykio metu pasakytų žodžių analize.
2.3. Vaizdo įrašo 00.01–00.03 s nukentėjusysis, praeidamas pro nuteistąjį, pasako, kad norėtų jam trenkti. Sakydamas šiuos žodžius nukentėjusysis pakelia savo dešinę alkūnę ir užsimodamas ja praeina pro pat nuteistąjį. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje šis nukentėjusiojo veiksmas buvo ignoruojamas. Tuo metu nuteistasis V. G. akivaizdžiai jautė pavojų savo sveikatai ir galėjo prieš nukentėjusįjį imtis kovinių imtynių veiksmų, tačiau išliko kantrus. Be to, žemesnės instancijos teismai ignoravo ir tai, kad po tokio elgesio nukentėjusysis atliko dar du fizinius veiksmus prieš nuteistąjį. Vaizdo įraše 00.13–00.15 s nukentėjusysis S. D., užuot ėjęs į savo kamerą, sustoja ir pasisukęs dešiniu petimi du kartus pastumia nuteistąjį. Po šių nukentėjusiojo veiksmų nuteistasis V. G. galėjo dar kartą panaudoti kovinių imtynių veiksmus, specialiąsias priemones, kadangi nukentėjusysis pasipriešino nuteistojo reikalavimui eiti į kamerą.
2.4. Be to, vaizdo įrašo 00.17 s matyti, kaip nukentėjusysis S. D. sugniaužia kumštį ir užsimoja prieš nuteistąjį, esantį šalia, o galiausiai vaizdo įrašo 00.19 s nukentėjusysis staigiu galvos smūgiu suduoda nuteistajam V. G. į kairės akies sritį. Žemesnės instancijos teismai šį vaizdo įrašo 00.19 s momentą visiškai ignoravo, nors tai, kad nuteistajam nukentėjusysis smūgiavo galva, patvirtina ne tik paties nuteistojo parodymai, bet ir specialisto išvadoje jam užfiksuoti sužalojimai. Tik po šių neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų nuteistasis ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas apsiginti nuo užpuolimo.
2.5. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad iš vaizdo įrašo 00.19 s nematyti, jog nukentėjusysis smūgiavo nuteistajam, jokio smūgio negirdėti, matyti tik nukentėjusiojo galvos mostelėjimas link nuteistojo. Pasak kasatoriaus, šie apeliacinės instancijos teismo teiginiai yra nelogiški. Pažymėtina, kad vaizdo įrašas buvo darytas nuteistojo prisisegtu vaizdo registratoriumi, kuris yra skirtas kalinių teisėms užtikrinti. Vaizdo registratoriumi neįmanoma objektyviai užfiksuoti, kas konflikto metu yra ir kur suduodami smūgiai pačiam nuteistųjų priežiūrą atliekančiam pareigūnui. Be to, kaip jau minėta, specialisto išvada nuteistajam buvo nustatyti sužalojimai, kurie nėra būdingi savęs žalojimui ar griuvimui.
2.6. Be to, žemesnės instancijos teismai tinkamai nevertino nerimstančios nukentėjusiojo agresijos. Vaizdo įrašo 00.32–00.35 s matyti, jog po to, kai nuteistasis apsigynė nuo nukentėjusiojo suduoto smūgio galva, panaudodamas kovinių imtynių veiksmus, nukentėjusysis toliau agresyviai puola nuteistąjį, ir nuteistasis yra priverčiamas panaudoti specialiąją priemonę – teleskopinę lazdą. Tik po to nukentėjusysis nurimsta.
2.7. Taigi žemesnės instancijos teismai negalėjo nuteisti V. G. nepašalinę abejonių ir nemotyvavę, kaip ant nuteistojo kūno atsirado sužalojimų. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, nukentėjusysis prieš nuteistąjį buvo pakėlęs alkūnę, užsimojęs kumščiu, du kartus pastūmė jį petimi, o galiausiai sudavė smūgį galva ir ranka į galvos sritį. Taigi turėjo būti analizuojama nuteistojo teisė į būtinąją gintį, tačiau žemesnės instancijos teismai to nepadarė.
2.8. Nuteistasis įvykio situacijoje turėjo realų pagrindą manyti, kad jei jis aktyviai nepasipriešins nukentėjusiajam, dėl pareigūnų stokos būdamas vienas, nukentėjusiojo veiksmai gali būti pavojingi ne tik jo (nuteistojo V. G.) sveikatai, bet ir gyvybei. Nuteistasis neturėjo jokio motyvo tyčia smurtauti prieš nukentėjusįjį, neturėjo jokios išankstinės tyčios sužaloti nukentėjusįjį. Tiek nuteistasis, tiek nukentėjusysis patvirtino, jog iki šio įvykio jie neturėjo jokių tarpusavio konfliktų.
2.9. Žemesnės instancijos teismai ignoravo aplinkybę, kad tiek kasatorius, tiek kiti liudytojai – R. K., G. U., G. U. (G. U.), dirbę įvykio dieną, patvirtino, jog per nukentėjusiojo pasivaikščiojimą kiemelyje buvo daroma krata ir nukentėjusysis jau tuomet buvo susierzinęs, agresyvus, vartojo necenzūrinius žodžius. Taigi būtent nukentėjusysis buvo viso šio konflikto iniciatorius ir agresorius, o teismai, vertindami vaizdo įrašą kartu su medicinos duomenimis apie nuteistojo patirtus sužalojimus veido srityje, turėjo pagrindą nuteistojo veiksmus vertinti kaip padarytus veikiant būtinosios ginties sąlygomis.
2.10. Be to, žemesnės instancijos teismai, vertindami situaciją, visiškai ignoravo duomenis, jog nukentėjusysis yra laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, linkęs užpulti, teistas už nužudymą, dėl savo agresyvaus ir netinkamo elgesio su pareigūnais ne kartą baustas drausmine tvarka.
2.11. Apeliacinės instancijos teisme buvo atliekamas įrodymų tyrimas, siekiant patikrinti liudytojų A. T., G. V. ir M. M. parodymus. Atlikus eksperimentą šis teismas konstatavo, kad minėti liudytojai turėjo galimybę tam tikru kampu matyti konfliktą, vykusį tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo. Tačiau šios teismo išvados yra prieštaringos ir nepagrįstos. Atlikus eksperimentą buvo nustatyta, kad minėti liudytojai pagal sumodeliuotą nuteistojo gynėjo situaciją (nukentėjusysis yra susilenkęs ir pritūpęs už kiemelio Nr. 4 atvirų durų, o nuteistasis stovi visai šalia jo) negalėjo matyti nuteistojo V. G. veido srities konflikto metu. Taigi tai patvirtina, kad nė vienas iš minėtų liudytojų negalėjo matyti, jog nuteistasis buvo pirmas sužalotas nukentėjusiojo, smūgiuojant galva į veido sritį.
2.12. Iš nukentėjusiojo S. D. parodymų matyti, kad jis visą situaciją, nuteistajam padarytus sužalojimus aptarė su kitais bausmę atliekančiais asmenimis, todėl į tai buvo būtina atsižvelgti vertinant šių asmenų parodymus. Liudytojas A. T. nurodė, kad nukentėjusiojo konflikto metu nematė, tačiau matė jį parkritusį, nors iš vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusysis net nebuvo parkritęs. Taip pat vaizdo įrašas paneigia minėto liudytojo A. T. teisme duotus parodymus, kad jis nematė, jog nukentėjusysis būtų stūmęs nuteistąjį, nukentėjusysis nebuvo pakėlęs rankos. Liudytojas G. V. nurodė, kad nuteistasis nukentėjusįjį išvadino „gaidžiu“, tačiau to jau aptartame vaizdo įraše negirdėti. Be to, šio liudytojo parodymus, jog nukentėjusysis nebuvo pakėlęs rankų, negrasino ir nenaudojo fizinio smurto prieš nuteistąjį, taip pat paneigia duomenys, užfiksuoti vaizdo įraše.
2.13. Žemesnės instancijos teismų buvo prašoma informuoti prokurorą apie nukentėjusiojo galimai padarytą nusikalstamą veiką, nurodytą BK 286 straipsnyje. Tačiau žemesnės instancijos teismai atsisakė tai daryti, motyvuodami prokuroro nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl nukentėjusiojo galimai padarytos šios nusikalstamos veikos. Kasatoriaus įsitikinimu, toks prokuroro nutarimas neužkerta kelio teismams, vadovaujantis BPK 257 straipsniu, informuoti prokurorą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. Gavęs tokią nutartį prokuroras, vadovaudamasis BPK 217 straipsnio nuostatomis, gali nutrauktą ikiteisminį tyrimą atnaujinti.
2.14. Dėl nuteistojo V. G. gynybos kasacinės instancijos procese šis patyrė 1270,50 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, šių išlaidų atlyginimą prašoma priteisti. Tai patvirtina pateiktos PVM sąskaitos faktūros, darbų detalizacijos ataskaitos ir apmokėjimą patvirtinančios dokumento kopijos.
3. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorė Rita Raulynaitienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo V. G. kasacinį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Žemesnės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų turinys nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad bylai reikšmingi faktai buvo nustatyti nesilaikant įrodinėjimo tvarkos. Žemesnės instancijos teismai detaliai ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, atliko jų analizę, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas apie byloje nustatytas faktines aplinkybes bei duomenis, kuriais pagrindžia nuteistojo V. G. kaltę. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepažeidė BPK 320 straipsnio, kadangi tinkamai patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą.
3.2. Žemesnės instancijos teismai išanalizavo ir detaliai ištyrė visą vaizdo įrašą, pateikė jo vertinimą, konstatuodami, jog nukentėjusysis nepadarė nuteistajam jokio fizinio poveikio, taip pat ir nesudavė jam smūgių, to vaizdo medžiagoje nėra užfiksuota. Kasatorius kartoja apeliaciniame skunde gynėjo išdėstytus teiginius, kuriuos apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vertino kaip deklaratyvius, ir apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad gynėjo teikiama vaizdo medžiagos interpretacija yra selektyvi ir prasilenkia su vaizdo įrašuose iš tiesų užfiksuotomis aplinkybėmis, iškreipia faktinę įvykių eigą.
3.3. Nepagrįstas yra kasatoriaus teiginys, kad specialisto išvadoje nuteistajam užfiksuota muštinė žaizda kairio antakio srityje padaryta būtent tuo metu, kai nukentėjusysis staigiu judesiu galva mostelėjo link nuteistojo ir smūgiavo. Žemesnės instancijos teismai teisingai nustatė, kad nukentėjusysis, atlikęs staigų galvos mostą link nuteistojo V. G., šio neprilietė, tik pagąsdino. Pažymėtina, kad pagal kasatoriaus pareiškimą dėl jo sveikatos sutrikdymo vykusiame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-0-00370-22 nenustatyta, jog specialisto išvadoje nustatytus sužalojimus būtų padaręs nukentėjusysis. Šis tyrimas nutrauktas, sprendimas įsiteisėjęs. Prokuroro nutarimo teisėtumas patvirtintas tiek apylinkės, tiek apygardos teismų sprendimais.
3.4. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamos nutarties 14 punkte atsakė į apeliaciniame skunde keltus klausimus dėl nuteistojo teisės į būtinąją gintį. Šis teismas konstatavo, jog tiriamoje situacijoje neegzistavo būtinosios ginties sąlygos. Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs bylos duomenis ir nustatęs, kad nukentėjusysis jokių fizinių veiksmų, dėl kurių nuteistajam būtų kilusi būtinybė gintis, neatliko, pagrįstai nusprendė, kad nėra nei taktinio, nei teisinio pagrindo kalbėti apie būtinosios ginties situaciją ar kilusį realų pavojų nuteistojo gyvybei ir sveikatai.
3.5. Nepagrįsti yra kasatoriaus teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino eksperimento metu gautus duomenis kaip patvirtinančius, jog liudytojai M. M., A. T. ir G. V. matė konfliktą tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo. Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamas įvykis prasidėjo nukentėjusiojo ir nuteistojo apsižodžiavimu, kai nuteistasis išleido nukentėjusįjį iš pasivaikščiojimo kiemelio Nr. 7 ir jie ėjo koridoriumi tarp pasivaikščiojimo kiemelių. Tuo metu kiemelyje Nr. 5 buvo liudytojas M. M., o kiemelyje Nr. 6 – liudytojai A. T. ir G. V.. Pirmuosius smūgius nuteistasis kumščiu sudavė nukentėjusiajam ties kiemeliais Nr. 4 ir Nr. 9. Eksperimente užfiksuota, kad statistai Nr. 3 (buvęs liudytojo M. M. buvimo vietoje) ir Nr. 4 (buvęs A. T. ir G. V. buvimo vietoje) nurodė matę statistus Nr. 1 (buvusį nukentėjusiojo buvimo vietoje) ir Nr. 2 (buvusį nuteistojo buvimo vietoje). Vėliau nuo nuteistojo smūgių kumščiu nukentėjusysis suklupo (ar pargriuvo) už ketvirto kiemelio durų, tuomet nuteistasis sudavė nukentėjusiajam smūgius teleskopine lazda. Eksperimente ši situacija sumodeliuota antru, trečiu ir ketvirtu (kuris atliktas nuteistojo gynėjo prašymu) bandymais. Atliekant eksperimentą, būtent nuteistojo gynėjo sumodeliuotos situacijos metu užfiksuoti duomenys neturi reikšmės vertinant minėtų liudytojų galimybę matyti konflikto tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo pradžią. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nevertino šių duomenų kaip patvirtinančių nuteistojo parodymus.
3.6. Bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatytos naujos aplinkybės, kurios būtų pagrindas BPK 217 straipsnio tvarka atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą Nr. 0 i-0-00370-22, kuris buvo atliekamas pagal nuteistojo pareiškimą dėl nukentėjusiojo nusikalstamos veikos, nurodytos BK 286 straipsnyje. Minėtame ikiteisminiame tyrime buvo ištirti ir įvertinti nukentėjusiojo veiksmai prieš nuteistąjį ir prokuroro nutarimu tyrimas nutrauktas, sprendimas įsiteisėjo. Vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis, procesas negali būti pradedamas asmeniui, kuriam įsiteisėjo prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu, todėl kasatoriaus prašymas motyvuota nutartimi pranešti prokurorui dėl nukentėjusiojo galimai padarytos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 286 straipsnyje, turi būti atmestas.
3.7. Taigi žemesnės instancijos teismai, įvertinę bylos aplinkybes, jog nuteistasis prieš nukentėjusįjį smurtavo (7 kartus suduodamas smūgius kumščiu ir 10 smūgių – teleskopine lazda) be jokio teisėto pagrindo ir taip padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, teisingai nusprendė, kad nuteistasis, veikdamas tiesiogine tyčia, viršijo jam suteiktus įgaliojimus, tokiais veiksmais padarė didelę neturtinę žalą Lietuvos Respublikai ir juridiniam asmeniui – (duomenys neskelbtini) kalėjimui – ir padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 228 straipsnio 1 dalyje.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo V. G. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
5. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-7-173/2014 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-7-107/2013, 2K- 7- 88/2014 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>, 2K-329-976/2017 ir kt.). Taigi kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 369 straipsnis).
6. Iš nuteistojo kasacinio skundo matyti, kad juo nesutinkama su žemesnės instancijos teismų pateiktu įvykio vaizdo įrašo, nukentėjusiojo S. D., liudytojų A. T., G. V., M. M. ir kitų įrodymų vertinimu, siūloma kitaip įvertinti byloje surinktus įrodymus, nustatyti kitas bylos aplinkybes, nei nustatė žemesnės instancijos teismai, ir šiuo pagrindu padaryti kitokias išvadas dėl nuteistojo elgesio teisinio vertinimo, t. y. pripažinti, kad jis veikė esant būtinosios ginties sąlygoms. Šie argumentai yra susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu ir bylos faktinių aplinkybių nustatymu, todėl, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas kasacinės instancijos teismo kompetencijos ribas, jie nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Kasacinio skundo argumentai, susiję su įrodinėjimo procesu, bus nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
7. Byloje nebus nagrinėjami ir kasacinio skundo argumentai, kuriais nesutinkama su žemesnės instancijos teismų sprendimais neinformuoti prokuroro apie nukentėjusiojo S. D. galimai padarytą nusikalstamą veiką, nurodytą BK 286 straipsnyje. BPK 257 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, jog nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks pranešimas neabejotinai sietinas su naujų faktinių aplinkybių nustatymu, o tai, kaip minėta, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio reikalavimų laikymosi ir BK 228 straipsnio 1 dalies taikymo
8. Nuteistasis kasaciniu skundu ginčija jo nuteisimą pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Nesutikimas su šios BK normos taikymu argumentuojamas tuo, kad žemesnės instancijos teismai, nustatydami bylai teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, selektyviai ir nuteistajam nepalankiai vertino byloje esantį objektyvų įrodymą – vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas konfliktas tarp kasatoriaus ir nukentėjusiojo, netinkamai vertino byloje esančius kitus įrodymus, nepašalino abejonių dėl nuteistajam padarytų sužalojimų atsiradimo aplinkybių, neanalizavo nuteistojo teisės į būtinąją gintį, taip iš esmės pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias BPK nuostatas. Taip pat, nuteistojo nuomone, apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo klaidų ir nepatikrino baudžiamosios bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde.
9. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal teismų praktiką, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTkwLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-590/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-590/2007">2K-590/2007</a>, 2K-439/2011, 2K- 26- 689/2018, 2K-78-648/2020). Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Be kita ko, viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, jog turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDI2LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-426/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-426/2013">2K-426/2013</a>, 2K-587-697/2015, 2K-189-648/2016, 2K-23-697/2019, 2K- 7- 57- 648/2021).
10. Pagal kasacinio teismo praktiką, esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K- 74-976/2017 ir kt.).
11. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir patikrinusi skundžiamus žemesnės instancijos teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių BPK nuostatų, visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, įrodymus vertino atsižvelgdami į jų sąsajumą, patikimumą bei pakankamumą ir pagrįstai V. G. pripažino kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.
12. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai tyrė ir analizavo visus įrodymus: nuteistojo V. G., nukentėjusiojo S. D., liudytojų A. T., G. V., R. K., D. S., A. G., G. U., G. U., A. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, liudytojų N. R., A. S. parodymus, duotus teisme, liudytojo M. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvadas dėl nukentėjusiajam ir nuteistajam nustatytų sužalojimų, papildomą įvykio vietos apžiūros protokolą, vaizdo įrašų apžiūros protokolą, taip pat ir vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas nuteistojo ir nukentėjusiojo konfliktas.
13. Priešingai negu teigia kasatorius, pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo, klaidų dėl jo turinio nepadarė. Pirmosios instancijos teismas, detaliai išanalizavęs minėtą vaizdo įrašą, nustatė, kad nukentėjusysis neatliko kasaciniame skunde nurodomų veiksmų, todėl kasatorius prieš nukentėjusįjį neturėjo teisės panaudoti kovinių imtynių veiksmus ir teleskopinę lazdą. Šį įrodymą pirmosios instancijos teismas vertino gretindamas ir lygindamas su kitais byloje esančiais įrodymais: nukentėjusiojo S. D. parodymais, kad nuteistasis po jų tarpusavio žodinio konflikto be jokios priežasties pradėjo jį daužyti rankomis, o paskui – ir teleskopine lazda, daugybė smūgių buvo suduota į įvairias kūno vietas: veidą, kaklą, šoną, nugarą, kelius, alkūnes, pakaušį, buvo prakirstas antakis; liudytojų M. M., G. V., A. T. parodymais, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo buvo žodinis konfliktas, jo metu nukentėjusysis neatliko jokių aktyvių fizinių veiksmų, o nuteistasis nukentėjusįjį pradėjo daužyti kumščiais į veidą, galvą, kitas kūno vietas, paskui panaudojo ir teleskopinę lazdą; liudytojos N. R. parodymais ir įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, jog liudytojai M. M., G. V. ir A. T., būdami pasivaikščiojimo kiemeliuose, galėjo matyti ir stebėti konfliktą tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo; liudytojų D. S., R. K., G. U., A. G., G. U. parodymais, kad po konflikto jie matė ant nukentėjusiojo S. D. veido paraudimų, kraujo, nukentėjusysis teigė, kad pareigūnas V. G. jį užpuolė, mušė teleskopine lazda; vaizdo įrašo, daryto po įvykio, apžiūros protokolu, kuris patvirtina minėtus liudytojų D. S., R. K., G. U., A. G., G. U. parodymus; specialisto išvada, kuria konstatuoti S. D. padaryti sužalojimai vertintini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; specialisto išvada, kuria nuteistajam V. G. konstatuoti sužalojimai nėra būdingi savigynai, o V delnakaulio lūžis galėjo būti padarytas suduodant kumščiu į kietą buką daiktą. Taigi pirmosios instancijos teismas, nuteistajam V. G. priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, visus byloje esančius įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės, dominuojančios reikšmės.
14. Taip pat iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad, kitaip nei nurodoma nuteistojo kasaciniame skunde, teismas motyvuotai paneigė V. G. versiją, jog jam konflikto su nukentėjusiuoju metu kilo pavojus gyvybei ir sveikatai, dėl to buvo būtinybė smurtauti prieš nukentėjusįjį. Šis teismas, remdamasis byloje surinktų įrodymų visetu, konstatavo, kad nukentėjusysis nuteistajam nepadarė jokio fizinio poveikio, taip pat ir nesudavė smūgių. Todėl nuteistajam V. G. nebuvo tarnybinio būtinumo ir teisėto pagrindo panaudoti fizinį smurtą ir specialiąją priemonę prieš nukentėjusįjį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo versiją dėl pavojaus jo gyvybei ir sveikatai vertino kaip neatitinkančią tikrovės ir siekimą išvengti atsakomybės.
15. Nėra ir pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas surašė BPK 305 straipsnio reikalavimų neatitinkantį apkaltinamąjį nuosprendį V. G.. Priimtame pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje detaliai aprašytos ir išsamiai atskleistos nustatytos nusikalstamos veikos, už kurios padarymą nuteistas V. G., aplinkybės, nuosekliai atskleistas ir išanalizuotas nusikalstamą veiką patvirtinančių įrodymų turinys ir jų įrodomoji reikšmė, pasisakyta dėl jų sąsajumo, patikimumo bei šių įrodymų pakankamumo nuteistojo kaltei konstatuoti, taip pat pateiktos motyvuotos išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl V. G. kaltės padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, yra logiškos, neprieštaringos, pagrįstos byloje surinktais įrodymais, teismo sprendimas yra tinkamai argumentuotas.
16. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis nutarties surašymui keliamų reikalavimų, nustatytų BPK 332 straipsnyje, taip pat BPK 320 straipsnio 3 dalies, pagal nuteistojo V. G. gynėjo apeliacinį skundą patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą ir dar kartą išanalizavęs bei įvertinęs teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus (nuteistojo V. G., nukentėjusiojo S. D., liudytojų M. M., G. V., A. T., N. R. parodymus, vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas konfliktas tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo, vaizdo įrašo, papildomos įvykio vietos apžiūros protokolus, specialisto išvadas dėl nukentėjusiajam ir nuteistajam konstatuotų sužalojimų), taip pat atlikęs dalinį įrodymų tyrimą ir paskyręs prokurorei atlikti eksperimentą, kad būtų įvertinta, ar liudytojai M. M., G. V., A. T. galėjo matyti tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo vykusį konfliktą, nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, spręsdamas jų sąsajumo, patikimumo ir pakankamumo klausimus, būtų padaręs įrodymų vertinimą reglamentuojančių ar kitų BPK nuostatų pažeidimų, ir konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados yra pagrįstos byloje surinktais bei ištirtais įrodymais ir atitinka faktines bylos aplinkybes.
17. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai pasisakė, kodėl pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytoms išvadoms, patvirtinančioms V. G. kaltumą dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, ir kodėl V. G. gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kurie iš esmės analogiški kasacinio skundo argumentams, laiko nepagrįstais. Apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados yra logiškos, neprieštaringos, argumentuotos ir nekelia abejonių. Iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad apeliacinės instancijos teismas pakankamai detaliai atsakė į esminius nuteistojo V. G. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, dar kartą atsižvelgdamas į visus bylos įrodymus įvertino nuteistojo keltą versiją, kad jis smurtavo prieš nukentėjusįjį esant būtinosios ginties sąlygoms (14 nutarties punktas), ir motyvuotai konstatavo, kad tokia nuteistojo pozicija paneigta bylos įrodymų visuma. Taigi, vien aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymus galutinai įvertino ne taip, kaip to norėjo kasatorius, savaime negali būti pripažinta esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, o skundžiama nutartis negali būti pripažinta nepagrįsta ir neteisėta.
18. Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo yra deklaratyvūs, iš esmės siejami su, kasatoriaus nuomone, netinkamu įrodymų vertinimu. Kaip nurodyta anksčiau, teismai, pripažindami V. G. kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
19. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai, nagrinėdami bylą, nepadarė kasatoriaus nurodomų esminių baudžiamojo proceso įstatymo – BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305, 332 straipsnių, 320 straipsnio 3 dalies nuostatų – pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai. Dėl to nėra pagrindo tenkinti nuteistojo kasacinį skundą ir naikinti ar keisti kasacine tvarka skundžiamus teismų sprendimus.
Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti
20. Kasatorius prašo priteisti nuteistojo naudai iš Lietuvos valstybės biudžeto išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą pagal visus baudžiamosios bylos metu pateiktus gynybos išlaidas patvirtinančius dokumentus, taip pat priteisti kasacinės instancijos teisme patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.
21. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme nuteistasis patyrė 6442,78 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, o apeliacinės instancijos teisme – 1948,10 Eur tokių išlaidų. Nuteistasis taip pat pateikė dokumentus, kad jis kasacinės instancijos teisme patyrė 1270,50 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
22. BPK 106 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad tik tais atvejais, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti.
23. Byla kasacinės instancijos teisme nagrinėta rašytinio proceso tvarka pagal nuteistojo kasacinį skundą, šis skundas atmestas, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria nuteistojo apeliacinis skundas buvo atmestas. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo priteisti nuteistajam jo baudžiamojo proceso metu, taip pat ir kasacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimą iš valstybės.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo V. G. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Artūras Pažarskis
Artūras Ridikas
Algimantas Valantinas
