Dėl to pažeidė pareiškėjos teisę į teisingą bylos nagrinėjimą

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-4-654/2025

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01436-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.3; 21.12.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Aleno Piesliako (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos B. M. ir jos atstovės advokatės Jurgitos Ivanauskienės prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2023 m. spalio 11 d. nutarimu B. M. nubausta pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį įspėjimu už tai, kad, 2022 m. rugsėjo 28 d. 10 val. atlikus jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą, nustatyta, jog juo naudojosi ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotas sklypo ribas, nes kelio važiuojamoji dalis, privažiavimo kelias ir įvažiavimas į sklypą iškloti trinkelių danga, taip užimant valstybinės žemės plotą (A – 157 kv. m, B – 60 kv. m), valstybinėje žemėje užsodinta 13,70 m ir 7,80 m ilgio tujų sienelė, o ant kelio įrengtas pakeliamasis užtvaras. Tokiais veiksmais B. M. pažeidė 1994 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 21 straipsnio 7 punktą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 (toliau – ir Nutarimas) patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 11.6 punktą. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patraukta B. M. apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

2.

3. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos B. M. ir jos atstovės advokatės J. Ivanauskienės prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Administracinėn atsakomybėn patraukta B. M. ir jos advokatė J. Ivanauskienė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Netenkinus šio prašymo, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą perduoti iš naujo nagrinėti apygardos teismui. Taip pat prašo priteisti B. M. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos prašyme nurodo:

5.1. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą buvo padaryti esminiai ANK 563 straipsnio, ANK 566 straipsnio, ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalių, ANK 569 straipsnio, ANK 635 straipsnio 1 dalies, ANK 636 straipsnio 4 dalies, ANK 651 straipsnio 3 ir 4 dalių pažeidimai, ir tai sukliudė išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtus bei pagrįstus sprendimus.

5.2. ANK 651 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad byla žodinio proceso tvarka gali būti nagrinėjama, kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė. Pareiškėja B. M., apeliaciniame skunde ginčydama faktines bylos aplinkybes ir kaltę, pateikė motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau apygardos teismas šį prašymą iš esmės ignoravo ir nepagrįstai jį atmetė, dėl to pažeidė pareiškėjos teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.

5.3. Valstybinė žemė savavališkai nebuvo užimta, nes darbai – trinkelėmis išklotas kelias, įrengtas pakeliamasis užtvaras ir tujomis užsodinta sienelė – buvo atlikti remiantis 2012 m. birželio 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotu statybos leidimu bei šio statybos techninio projekto suderinimo dokumentacija. Tinkamai neįvertinus šių duomenų, B. M. veiksmai nepagrįstai buvo kvalifikuoti pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį.

5.4. Institucijos nutarime ir teismų sprendimuose konstatuota, kad B. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 11.6 punktą, nors šis nutarimas nuo 2024 m. sausio 1 d. nebegalioja. Teismai, skundžiamose nutartyse palikdami Institucijos nutarime B. M. inkriminuotą šios nuostatos pažeidimą, pažeidė ANK 3 straipsnio 2 dalį, nes įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią.

5.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 887 pakeitė Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 1418 „Dėl Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklių patvirtinimo“, ir jas papildė 15 punktu, nurodydama, jog „<...> miestų ir miestelių teritorijų ribose esantys valstybinės žemės sklypai (jų dalys) ir žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotai, išskyrus valstybės poreikiams reikalingą valstybinę žemę, pagal Vyriausybės įgalioto asmens ir savivaldybės tarybos įgalioto asmens pasirašomus priėmimo–perdavimo aktus nuo 2024 m. sausio 1 d. bus perduodami valdyti patikėjimo teise savivaldybėms <...>“. Taigi, atsižvelgiant į šias nuostatas, akivaizdu, kad Institucija, nuo 2024 m. sausio 1 d. netekusi valstybinės kontrolės funkcijos, neteko ir įgaliojimų šiame procese, taip pat materialinio suinteresuotumo, nes pasikeitė materialaus teisinio santykio dalyviai, t. y. Institucijos turėtus įgaliojimus perėmė savivaldybė. Pareiškėjų nuomone, teismai privalėjo į šią bylą įtraukti savivaldybės instituciją kaip Institucijos procesinių teisių perėmėją (pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsnio nuostatas), tai būtų nulėmę kitą bylos baigtį, t. y. B. M. atsakomybės netaikymą, nes jai inkriminuoti veiksmai buvo atlikti pagal savivaldybės išduotą statybos leidimą, kurio tiek Institucija, tiek teismai nevertino.

5.6. B. M. inkriminuotas savavališkas žemės užėmimas, t. y. privažiuojamo kelio (akligatvio) dalies (A – 157 kv. m) iki įvažiavimo į sklypą užgrobimas, tik dėl to, jog ši kelio dalis išklota ne asfalto danga, o trinkelėmis. Tai neatitinka statybos projekte nurodyto dangos tipo, tačiau nereiškia, jog tokiu būdu buvo savavališkai užimta ir naudojama žemė.

5.7. Pagal Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto nuostatas, dėl kurių pažeidimo nubausta pareiškėja, žemės sklypų savininkai turi naudotis savo žemės sklypu taip, kad „<...> nepažeistų gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų“. Pareiškėjų nuomone, byloje nebuvo nustatyta ir liko neaišku (nes nei Institucija, nei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai skundžiamuose sprendimuose dėl to nepasisakė), kurio subjekto interesus pažeidė B. M. Nors ANK 110 straipsnio 1 dalis yra formaliosios sudėties ir atsakomybės kilimui padariniai nėra būtini, tačiau minėtos Žemės įstatymo nuostatos, kurias pareiškėja kaltinama pažeidusi, yra glaudžiai siejamos su kitų asmenų interesų pažeidimu. Akivaizdu, kad valstybės, kuri pati daugiau nei dešimtmetį neturėjo jokių pretenzijų dėl turto naudojimo, interesai niekaip negalėjo būti pažeisti, nes B. M. savo veiksmais valstybei priklausančią žemę tik gerino, tvarkė, puoselėjo ir prižiūrėjo. Pirmosios instancijos teisme kaip liudytojų apklaustų gretimų sklypų savininkų parodymai patvirtina, kad gretimų sklypų gyventojų interesai nebuvo pažeisti, nei tujos, nei trinkelės, nei užtvaras kitiems asmenims netrukdė ir jų teisių nepažeidė.

6. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Teisės skyriaus vedėja Aušra Račkauskaitė atsiliepimu į pareiškėjų prašymą prašo prašymo netenkinti ir palikti galioti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. spalio 11 d. nutarimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartį. Atsiliepime į prašymą nurodoma:

6.1. Priešingai nei pareiškėjos nurodo prašyme, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje teismai, įvertinę tiek visas bylai reikšmingas aplinkybes, tiek teisinį reglamentavimą, pagrįstai konstatavo, kad B. M. padarė ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą.

6.2. Nepagrįsti ir atmestini pareiškėjų prašymo argumentai dėl netinkamo ANK 3 straipsnio nuostatų taikymo. Žemės naudojimo patikrinimo aktas su nustatytais pažeidimais buvo priimtas 2022 m. rugsėjo 28 d., o nutarimas – 2023 m. spalio 11 d., t. y. kai Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244,,Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“, galiojo. Tai, kad šie Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatai nuo 2024 m. sausio 1 d. nebegalioja, nereiškia, jog dėl to reikia taikyti ANK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas ir švelninti ar panaikinti B. M. atsakomybę.

6.3. Byloje nustatyta, kad per žemės naudojimo patikrinimą administracinėn atsakomybėn patraukta B. M. žinojo ir aiškiai suprato, jog be žemės savininko sutikimo ji neturi teisės valdyti (naudoti) valstybinės žemės, dėl to prašyme išdėstyti paaiškinimai yra teisiškai nereikšmingi ir atmestini.

6.4. Nepagrįsti pareiškėjų prašymo argumentai, kad Institucija, nuo 2024 m. sausio 1 d. netekusi valstybinės kontrolės funkcijos, neteko ir įgaliojimų procese bei materialinio suinteresuotumo. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30-1, 35-1, 35-2 ir 66 straipsniais įstatymo (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.) 30 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatyta, kad procedūros, susijusios su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ir disponavimu ja ir nurodytos šiame įstatyme, išskyrus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, kurios pradėtos, bet nebaigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, turi būti tęsiamos ir baigiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka ir sąlygomis. Procedūros yra pradėtos, kai Vyriausybės įgaliotai institucijai pagal kompetenciją yra pateiktas prašymas dėl administracinės paslaugos suteikimo ir paslauga nesuteikta arba kai Vyriausybės įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos savo iniciatyva pradėjo vykdyti procedūras, susijusias su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ar disponavimu ja, ir jų nebaigė. Teisminių ginčų ar ginčų, nagrinėjamų ne teismo tvarka, pradėtų nagrinėti, bet neišspręstų iki 2023 m. gruodžio 31 d., duomenys ir dokumentai nuo 2024 m. sausio 1 d. lieka Nacionalinėje žemės tarnyboje ir institucijoms pagal kompetenciją neperduodami. Laikoma, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d. pradėtuose teisminiuose ginčuose ar ginčuose, nagrinėjamuose ne teismo tvarka, buvusios Nacionalinės žemės tarnybos procesinės teisės ir pareigos išlieka Nacionalinei žemės tarnybai.

6.5. Pažeidimo padarymo metu nesuformuotos valstybinės žemės patikėtinė buvo Nacionalinė žemės tarnyba, kuri nebuvo B. M. išdavusi jokių sutikimų ar leidimų statyti (įrengti) pakeliamąjį užtvarą, sodinti tujas ar kloti trinkelėmis kelią valstybinėje žemėje. Todėl pareiškėjų prašyme nurodyti argumentai dėl valstybinėje žemėje atliktų darbų, neva turint Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir atitinkamo statybos projekto suderinimą, laikytini tik gynybine pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Be to, teismai, atlikę įrodymų vertinimą, skundžiamose nutartyse pagrįstai konstatavo, kad 2022 m. rugsėjo 28 d. žemės naudojimo patikrinimo akte su priedais nurodyta užimamos valstybinės žemės dalis (A – 157 kv. m važiuojamoji kelio dalis) įrengta ir naudojama ne pagal statybos projekte nustatytas sąlygas.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn patrauktos B. M. ir jos atstovės advokatės Jurgitos Ivanauskienės prašymas tenkinamas iš dalies.

Dėl ANK 651 straipsnio 3, 4 dalių pažeidimo

8. ANK 651 straipsnio 3 ir 4 dalys nustato atvejus, kai nagrinėdamas apeliacinį skundą teismas sprendžia klausimą dėl žodinio proceso organizavimo. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. ANK 651 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija ar institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, ir įgaliotos institucijos nutarimą nutraukti šio kodekso 592 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais pradėtą administracinio nusižengimo teiseną apskundęs prokuroras gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka. Šis prašymas gali būti pateiktas tik tuo atveju, kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė. Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Šį klausimą teismas išsprendžia nutartimi. Ši nutartis yra neskundžiama.

9. Pagal ANK, vien tik ANK 651 straipsnio 4 dalyje nurodyto proceso dalyvio prašymas bylą nagrinėti žodiniame procese nėra pagrindas teismui organizuoti žodinį posėdį. Pagal ANK 651 straipsnio 4 dalies reguliavimą, teismas svarsto galimybę bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodiniame posėdyje tik tuo atveju, kai skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė. Netgi tuo atveju, kai proceso dalyvis ginčija pažeidimo faktines aplinkybes ar kaltę, teismas neprivalo bylos nagrinėti žodiniame procese, jeigu nusprendžia, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka netrukdo jam priimti teisingo ir pagrįsto sprendimo. Įstatymas įtvirtina tokio klausimo išsprendimą teismo nutartimi ir proceso dalyviui nepalankaus sprendimo dėl žodinio proceso priėmimas nereiškia, kad teismas pažeidė ANK 651 straipsnio 4 dalį. Tokiu atveju galimą esminį proceso teisės pažeidimą galėtų rodyti teismo nutartyje nurodytų motyvų prieštaravimas ANK 651 straipsnio 4 dalies tikslui, bet ne paties žodinio proceso neorganizavimas. Vilniaus apygardos teismas įvertino sąlygų žodiniam procesui nebuvimą ir, 2024 m. balandžio 30 d. nutartyje išdėstęs teisinius motyvus, netenkino B. M. atstovės prašymo. Teismas nepažeidė ir ANK 651 straipsnio 4 dalies nuostatų.

Dėl ANK 110 straipsnio, kaip blanketinės normos, ir ANK 3 straipsnio 2 dalies taikymo

10. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nurodyta, kad ANK 110 straipsnis yra blanketinė norma. Protokolą surašiusiai institucijai nurodžius, kad buvo pažeistas Nutarimo 11.6 punktas, o Nutarimui nuo 2024 m. sausio 1 d. negaliojant, kartu buvo panaikintas atsakomybę nustatantis teisės aktas, todėl, vadovaujantis ANK 3 straipsnio 2 dalimi, byla turi būti nutraukta. Tokie argumentai neteisingi.

11. ANK 110 straipsnis nustato atsakomybę už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba naudojimą. Šio administracinio nusižengimo dispozicijoje nėra nuorodų į kitus teisės aktus, kurių turinys atskleistų visus dispozicijos požymius, o pačioje dispozicijoje išsamiai aprašyti administracinio nusižengimo požymiai, todėl ši dispozicija nėra blanketinė.

12. Prašyme atnaujinti bylą yra prašoma taikyti ANK 3 straipsnio 2 dalį dėl to, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimas Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“, kurio 11.6 punkto pažeidimu buvo kaltinama B. M., nuo 2024 m. sausio 1 d. negalioja. Šioje Nutarimo nuostatoje buvo nurodyta, kad žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu tikrinama, ar žemės sklypuose, vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama ir (ar) nenaudojama žemė, vandens telkiniai. Tokia nuostata įtvirtina žemės naudojimo valstybinės kontrolės subjekto įgaliojimus, tačiau neturi jokio ryšio su ANK 110 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių atskleidimu ir jos panaikinimas neturi jokios įtakos asmeniui, savavališkai užėmusiam ar naudojančiam žemę, todėl svarstyti apie ANK 3 straipsnio 2 dalies taikymą šioje situacijoje nėra pagrindo. Vilniaus apygardos teismas be pagrindo svarstė argumentus dėl ANK 3 straipsnio 2 dalies taikymo ir darė išvadas, neišsiaiškinęs šios nuostatos ryšio su taikomo administracinio nusižengimo sudėties požymiais.

Dėl ANK 110 straipsnio taikymo

13. Institucijos nutarimu B. M. buvo nubausta dėl savavališko žemės užėmimo už tai, kad kelio važiuojamojoje dalyje, privažiavimo kelyje ir įvažiavime į sklypą – dviejuose plotuose (plotuose A ir B) – išklojo trinkelių dangą; už raudonųjų linijų valstybinėje žemėje užsodino tujų sienelę ir ant kelio valstybinėje žemėje įrengė pakeliamąjį užtvarą.

14. Pirmosios instancijos teismas pašalino faktinę aplinkybę, kad viename iš dviejų įvažiavimo į sklypą plotų (plote B) išklojus trinkelių dangą buvo savavališkai užimtas valstybinės žemės plotas, kadangi šis plotas įrengtas turint Vilniaus miesto savivaldybės leidimą ir jis įrengtas pagal statybos projekto reikalavimus. Tačiau dėl kito ploto (ploto A) pirmosios instancijos teismo išvados buvo priešingos. Teismas pripažino, kad dėl šio ploto įrengimo B. M. irgi turėjo Vilniaus miesto savivaldybės leidimą, tačiau šis plotas buvo įrengtas ne pagal statybos leidime nustatytas sąlygas – pagal sąlygas jame turėjo būti įrengta asfaltbetonio danga, o buvo įrengta trinkelių danga. Vilniaus apygardos teismas pritarė tokioms Vilniaus miesto apylinkės teismo išvadoms. Be to, ANK 110 straipsnio 1 dalį pažeidžiančiais veiksmais teismai pripažino ir tujų sienelės pasodinimą, motyvuodami tuo, kad tujos buvo pasodintos už gatvės raudonosios linijos, žemės plote, skirtame gatvei ir jos elementams tiesti ir įrengti, ir tuo, kad draudžiama veisti medžius ir kūmus valstybinėje žemėje, nesuderinus su savivaldybės vykdomąja institucija ar tos žemės valdytoju arba neturint įgaliojimų sklype tvarkyti želdinius, o byloje nebuvo pateikta duomenų, kad toks suderinimas buvo gautas. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas ir nelogiškas, o išvados dėl savavališko žemės užėmimo užėmus plotą A ir pasodinus tujas neatitinka ANK 110 straipsnio 1 dalies sudėties požymių.

15. Teismų praktikoje paaiškinta, kad ANK 110 straipsnio prasme užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas. Svarbu nustatyti patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau. Savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais. Žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai: bendro naudojimo kelias užpilamas žemėmis ar atribojamas akmenimis ir dėl to juo negalima naudotis; valstybinės žemės sklype savavališkai pasėjami žieminiai javai; suariamas valstybinės žemės bendro naudojimo kelias; valstybinė žemė apsodinama tujomis, įveisiama vynuogių tvorelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTE1LTY5My8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-15-693/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-15-693/2019">2AT-15-693/2019</a>, 2AT-21-489/2021, 2AT-75-495/2022). Tiek aiškinant ANK 110 straipsnio sudėtį, tiek vertinant teismų praktiką ją taikant, matyti, kad šio nusižengimo sudėties esmė yra nustatyti atsakomybę už veiksmus, kai svetima žemė, miškas ar vandens telkinys yra paimami iš svetimo teisėto valdymo ir priskiriami sau, jais naudojamasi kaip savo nuosavybe apribojant turto savininko galimybes naudotis turtu. Nustatytos faktinės aplinkybės turi labai aiškiai rodyti, kad turto savininkas neturi galimybės naudotis savo turtu. Neabejotinai kiti asmenys neturi pažeisti turto savininko teisių, tačiau, atsižvelgiant į turto savininko pareigas, ypač į pareigą rūpintis savo turtu, ir galimus kitų asmenų interesus turto savininkui nesirūpinant savo turtu, tai nereiškia, kad kiti asmenys svetimoje žemėje negali atlikti jokių veiksmų. Ypač kruopščiai teismai turi įvertinti faktines aplinkybes tada, kai turto savininkas ar valdytojas leidžia atlikti kokius nors veiksmus, ir ar asmuo, kaltinamas pažeidęs šią teisės normą, peržengė leidimo ribas. Be to, taikydami šią teisės normą, teismai turi kruopščiai nustatyti jos taikymo ribas, už kokius veiksmus yra nustatyta atsakomybė, ir motyvuotai susieti administracinio nusižengimo požymius su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

16. Vertinant teismų motyvus dėl ANK 110 straipsnio 1 dalies taikymo B. M. savavališkai užėmus plotą A, tačiau nepripažinus ploto B savavališko užėmimo, matyti, kad abu šie plotai B. M. turėjo vienodą teisinį statusą – tai buvo B. M. svetima, valstybei priklausanti žemė. Šiuo požiūriu jų netgi negalima išskirti į du atskirus vienetus. Šioje žemėje ji veikė ne savavališkai – be turto valdytojo žinios, o turėdama teisinį pagrindą – Vilniaus miesto savivaldybės išduotą statybos leidimą, kuris leido jai įrengti privažiavimą prie savo sklypo. Šios aplinkybės buvo pagrindas pirmosios instancijos teismui pašalinti faktinę aplinkybę dėl ploto B savavališko užėmimo, tačiau be pagrindo nebuvo reikšmingos dėl ploto A savavališko užėmimo. Kadangi žemė, kurios savavališku užėmimu buvo kaltinama B. M., priklauso valstybei, o per Vilniaus miesto savivaldybę ji turėjo valstybės leidimą joje padaryti privažiavimą prie savo sklypo, tokių jos veiksmų negalima vertinti nei kaip atliktų savavališkai, nei kaip žemės užėmimo. Žemesnės instancijos teismams vertinant, kad dalis žemės buvo užimta savavališkai, o dalis nebuvo užimta savavališkai, tokio skyrimo pagrindas buvo tas, kad statybos leidime dalyje žemės buvo leista įrengti privažiavimą su asfaltbetonio danga (plotas A), o dalyje – su trinkelių danga (plotas B), o visur kelias buvo įrengtas su trinkelių danga. Tačiau tokioje situacijoje statybos sąlygų pažeidimas negali būti vertinamas kaip savavališkas žemės užėmimas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šie veiksmai B. M. inkriminuoti nepagrįstai.

17. B. M. buvo nubausta ir už tai, kad valstybės žemėje pasodino tujų eilę, tačiau tokie veiksmai negali būti vertinami kaip savavališkas žemės užėmimas. Kaip minėta, kaip savavališkas žemės užgrobimas gali būti vertinami tokie veiksmai, kai svetimas turtas priskiriamas sau ir tokie veiksmai turto savininkui trukdo juo naudotis. Kaip matyti iš byloje esančių schemos ir nuotraukų, B. M. aplink savo sklypą yra įrengusi betoninį tvoros pamatą ir pastačiusi tvorą. Šis pamatas ir tvora neišeina iš jos sklypo ribų ir neįsiterpia į svetimą sklypą, jis tiksliai apjuosia jai nuosavybės teise priklausantį sklypą. Turėdama Vilniaus miesto savivaldybės leidimą ir valstybei priklausančioje žemėje įrengusi privažiavimą prie savo sklypo, ji sutvarkė ir aplinkinę teritoriją, taip pat pasodinusi tujas. Tujos yra pasodintos vienoje eilėje ir nesudaro prie B. M. sklypo prijungtos uždaros teritorijos, kuri galėtų būti vertinama kaip B. M. priklausančio sklypo tęsinys ar jo išplėtimas. Pasodintos tujos netrukdo kitiems asmenims pro jas praeiti, todėl nevertinamos kaip aptveriančios svetimos žemės dalį. Šie motyvai rodo, kad pasodindama tujas B. M. savavališkai žemės neužgrobė, todėl ir dėl šios dalies ji nepagrįstai pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje.

18. Teisėjų kolegija sutinka su žemesnės instancijos teismų išvada, kad, be leidimo įrengusi pakeliamąjį užtvarą, B. M. savavališkai užgrobė žemę, o ANK 110 straipsnio 1 dalis pritaikyta teisingai. Kadangi žemė priklauso valstybei, tokiu atveju patekimas į ją turi būti laisvas visiems visuomenės nariams, nebent kitaip nustato teisės aktai ar valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai. Valstybinėje žemėje esant automobilių keliui, o B. M. įrengus užtvarą, tokie jos veiksmai apribojo visuomenės narių patekimą automobiliu į valstybinę žemę.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

19. ANK 666 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 5651 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Atitinkamai Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

20. Konstatavus, kad B. M. pagrįstai pripažinta kalta dėl to, kad padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje, jos atstovės advokatės J. Ivanauskienės 2025 m. sausio 22 d. prašymas priteisti B. M. nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą jos patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartį. Pašalinti iš aprašomosios dalies aplinkybes, kad B. M. savavališkai užėmė žemės įvažiavimą į sklypą išklojusi trinkelių danga (plotas B) ir pasodinusi tujas.

B. M. atstovės advokatės Jurgitos Ivanauskienės prašymo priteisti B. M. nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą jos patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą netenkinti.

Teisėjai Darius Kantaravičius

Albinas Antanaitis

Alenas Piesliakas