Dėl antstolio V. D. veiksmų

Civilinė byla Nr. 2S-181-372/2019

Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01797-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3;

3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.11; 3.5.1.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 28 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. U. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-7133-187/2018 pagal pareiškėjo D. U. skundą dėl antstolio V. D. veiksmų, suinteresuotas asmuo – Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas D. U. pateikė antstoliui V. D. skundą, kuriuo prašė: 1) nutraukti vykdomuosius veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) suėjus senaties terminui; 2) panaikinti patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip pažeidžiantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio nuostatas.

2. Nurodė, kad antstolis vykdo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2005 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vykdymui buvo pateiktas prieš 13 metų 3 mėnesius ir 4 dienas. Pažymėjo, kad pagal CPK 629 straipsnį antstolis privalėjo taikyti vykdomojo dokumento senatį ir vykdymo procesą administracinio teisės pažeidimo byloje nutraukti. Akcentavo, jog nėra jokių duomenų apie tai, kad antstolis per visą 13 metų laikotarpį būtų ėmęsis priemonių surasti pareiškėjui priklausantį turtą; kad nėra jokių duomenų ir apie tai, kad pareiškėjas būtų atlikęs kokius veiksmus, siekdamas išvengti baudos sumokėjimo ar trukdęs išieškoti baudą. Pareiškėjo nuomone, vykdymo laikotarpiu yra susidaręs dviejų metų laikotarpis, kai dėl antstolio neveikimo ar aplaidumo nieko neatlikta dėl nuobaudos įvykdymo, todėl, nesant įrodymų apie pareiškėjo trukdymą antstoliui, siekiant išieškoti baudą, yra pagrindas taikyti paskirtos baudos vykdymo senatį ir nutraukti baudos išieškojimą.

3. Pareiškėjas nurodė, jog pagal CPK 668 straipsnio nuostatas, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA). Pažymėjo, kad Telšių apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu priteisė jam iš A. U. 720 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už 2 mėnesių laikotarpį. Akcentavo, jog antstolis neturėjo teisės šių pinigų areštuoti (patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini)), kadangi pagal įstatymą yra draudžiama nukreipti išieškojimą į sumą, neviršijančią 1 MMA (priteista 720 Eur suma yra darbo užmokestis už 2 mėnesius, tad mėnesinis darbo užmokestis sudaro 360 Eur, o ši suma neviršija 1 MMA).

4. A. V. D. 2018 m. lapkričio 12 d. patvarkymu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą ir kartu su vykdomąja byla persiuntė nagrinėti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams. Antstolis nurodė, kad Telšių rajono policijos komisariato 2005 m. birželio 28 d. nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo pateiktas vykdyti antstoliui 2007 m. gegužės 28 d., po to, kai 2007 m. gegužės 15 d. Pravieniškių 1-ieji pataisos namai grąžino nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) Telšių rajono policijos komisariatui. Antstolio vertinimu, trijų mėnesių vykdomųjų dokumentų perdavimo terminas nebuvo praleistas. Pažymėjo, jog vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad reguliariai buvo atliekami užklausimai bankams ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV), surašyti kiti vykdomosios bylos dokumentai; kad skolininkas vykdymo procese nebuvo aktyvus (neteikė įrodymų apie savo turtinę padėtį), tad bauda per dvejų metų laikotarpį buvo neišieškota tik dėl to, kad jos objektyviai nebuvo galima išieškoti, o ne dėl to, kad antstolis nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo, todėl baudos išieškojimo vykdymo senaties terminas nėra praleistas.

5. Antstolis pažymėjo, kad turi teisę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas, esančias pas kitus asmenis. Paaiškėjus, jog A. U. pagal teismo sprendimą privalo išmokėti pareiškėjui atitinkamą sumą, buvo surašytas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini); tokie antstolio veiksmai bei taikyta priverstinio vykdymo priemonė yra leistina ir teisiškai reglamentuota.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nurodė, kad nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo antstoliui pateiktas vykdyti laikantis įstatymo nustatytų terminų, t. y. trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas nebuvo praleistas. Teismas pažymėjo, jog vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad antstolis sistemingai atliko vykdymo veiksmus – teikė užklausas VSDFV, kredito įstaigoms, turto, Gyventojų registrui ir kt., priiminėjo patvarkymus bei kitus antstolio procesinius dokumentus. Teismas nurodė, kad vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, jog antstolis atliko vykdymo veiksmus, tarp kurių nėra 2 metų laikotarpio, kuriuo antstolis nebūtų atlikęs kokių nors vykdymo veiksmų, siekdamas išieškoti administracinę baudą.

7. Teismas pažymėjo, kad antstoliui turint duomenų, jog A. U. pagal Telšių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą privalo išmokėti atitinkamą skolą pareiškėjui, priėmė patvarkymą, kuriuo nukreipė išieškojimą į pareiškėjo pinigų sumas, esančias pas kitus asmenis. Teismas pabrėžė, jog CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatos yra aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja; prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Teismas pažymėjo, jog būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija 1 MMA. Atsižvelgdamas į minėtas faktines aplinkybes bei nurodytas teisės normas, teismas konstatavo, jog antstolio priimtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti nėra pagrindo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Skųsdamas pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartį, pareiškėjas (apeliantas) D. U. prašo: 1) peržiūrėti jo skundą dėl antstolio veiksmų bei jį tenkinti; 2) įpareigoti antstolį nutraukti vykdomąją bylą, suėjus vykdymo senaties terminui; 3) panaikinti antstolio bei pirmosios instancijos teismo priimtus procesinius sprendimus.

9. Pareiškėjas (apeliantas) nurodė, jog antstolis privalėjo nutraukti vykdymo veiksmus, suėjus senaties terminui, bei panaikinti patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi jis pažeidžia CPK 668 straipsnio nuostatas. Atskirąjį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyto jo skunde dėl antstolio veiksmų.

10. Atsiliepdamas į atskirąjį skundą, antstolis prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pareiškėjo (apelianto) atskirasis skundas atmestinas.

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

12. Remiantis vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, nustatyta, kad antstolio V. D. kontoroje vykdoma vykdomoji byla, pradėta pagal Telšių rajono policijos komisariato 2005 m. birželio 28 d. nutarimą administracinėje byloje dėl 4241,68 Lt (1228,48 Eur) baudos išieškojimo iš skolininko D. U. išieškotojos valstybės naudai. Vykdomasis dokumentais, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla, antstolio kontoroje gautas 2007 m. gegužės 28 d.

13. Išanalizavus vykdomojoje byloje esančius dokumentus, nustatyta, kad antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus: teikė užklausas VSDFV apie pareiškėjo (apelianto) gaunamas pajamas (v. b. l. 8, 34, 46–47); prašė informacijos iš bankų apie pareiškėjo (apelianto) turimas pinigines lėšas (v. b. l. 8–9); prašė informacijos iš Nekilnojamojo turto registro apie pareiškėjui (skolininkui) priklausantį nekilnojamąjį turtą (v. b. l. 10); tikrino informaciją kituose registruose (v. b. l. 51, 46–47, 56, 58, 63, 65–66, 77, 105, 112, 116, 116–121); atliko kitus vykdymo veiksmus, susijusius su baudos išieškojimu (v. b. l. 36–39, 53, 69, 71, 76,79, 83–85, 96, 101, 103, 106, 114–115).

14. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškovo D. U. ieškinys buvo tenkintas iš dalies; teismo nuspręsta priteisti ieškovui D. U. iš atsakovo A. U. 720 Eur neišmokėto darbo užmokesčio. 2018 m. spalio 26 d. priimtas antstolio patvarkymas dėl turtinių teisių į pinigines lėšas, piniginių lėšų arešto ir jų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame antstolis nurodė, jog areštuoja skolininkui D. U. priklausančias turtines teises į pinigines lėšas, taip pat ir išmokėtinas / perduotinas pinigines lėšas, kurias A. U. privalo ar privalės išmokėti skolininkui D. U. (v. b. l. 113).

Dėl ginčo esmės

15. 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais administracinį teisės pažeidimą perkvalifikavus pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, taikomi Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje nustatyti terminai (5 straipsnio 1 dalis). Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (5 straipsnio 2 dalis). Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (5 straipsnio 3 dalis). Kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (5 straipsnio 4 dalis).

16. Remiantis vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio V. D. kontoroje 2007 m. gegužės 28 d. gautas vykdomasis dokumentas – 2005 m. birželio 28 d. Telšių rajono policijos komisariato nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo, kuriuo D. U. buvo paskirta bauda. Šio vykdomojo dokumento pagrindu antstolio kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla. Konstatuotina, jog vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla, išduotas iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (2017-01-01). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, ginčo atveju teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

17. Teismas pažymi, jog Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 308 straipsnio (reglamentuojančio nutarimų skirti administracinę nuobaudą vykdymo senatį) redakcija pasikeitė nuo 2015 m. liepos 1 d. 2013 m. lapkričio 19 d. Nr. XII-601 ATPK 2571, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 3025, 3028, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 2572 straipsniu įstatymo 18 straipsnyje reglamentuota, kad šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. liepos 1 d. Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka (3 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjui (apeliantui) bauda buvo paskirta 2005 m. birželio 28 d. nutarimu, t. y. iki 2015 m. liepos 1 d., todėl baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas pagal iki 2015 m. liepos 1 d. įstatymo redakcijos nustatytą tvarką (taikytina iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusi įstatymo redakcija).

18. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad Telšių rajono policijos komisariato nutarimas buvo priimtas 2005 m. birželio 28 d., antstoliui šis vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdyti 2007 m. gegužės 28 d., po to, kai 2007 m. gegužės 15 d. Pravieniškių 1-ieji pataisos namai grąžino nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) Telšių rajono policijos komisariatui. Konstatuotina, kad trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas nebuvo praleistas, t. y. nutarimas skirti administracinę nuobaudą buvo perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.

19. ATPK 312–316 straipsniuose reglamentuotas nutarimo skirti baudą vykdymo procesas. 312 straipsnis numatė, kad nutarimą skirti baudą vykdo antstolis šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Vykdymo procesą reglamentuoja CPK VI dalis. Administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminai nei CPK, nei ATPK nenustatyti.

20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant Administracinių teisės pažeidimo kodekso 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312–316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009).

21. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-575-4150/2009).

22. Byloje nustatyta, kad trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas nebuvo praleistas. Kitas aspektas, kurį būtina įvertinti, ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai antstolis dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Išanalizavus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius dokumentus, nustatyta, kad vykdomojoje byloje buvo atliekami veiksmai, susiję su skolos išieškojimu, tačiau paminėtina, kad į vykdomąją bylą yra pateikta 2018 m. lapkričio 12 d. antstolio pažyma Nr. 036-104, kurioje antstolis nurodė, kad nustojus veikti Antstolių vykdomųjų bylų apskaitos programai, t. y. prijungus ją administravusią LR Teisingumo ministerijai pavaldžią įstaigą prie VĮ Registrų centras, o pastarajai „modernizuojant“ ir kuriant kitą Antstolių informacinę sistemą (AIS) nebeišsaugotos per Antstolių vykdomųjų bylų apskaitos programą laikotarpiu nuo 2007-05-28 iki 2009-08-01 šioje byloje kas mėnesį formuotos užklausos bankams ir Valstybinio socialinio draudimo įstaigai (SODRAI) (v. b. l. 14). Šiuo atveju teismas neturi pagrindo abejoti antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, kuriam pavestos atlikti konkrečios jiems valstybės patikėtos vykdomųjų dokumentų vykdymo bei kitos funkcijos, pateiktų dokumentų teisėtumu.

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nutarties 13 punkte minėtą vykdomosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad antstolis reguliariai atliko vykdymo veiksmus, todėl nėra pagrindo teigti, kad vykdymo laikotarpiu buvo dvejų metų laikotarpis, kai antstolis dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo.

24. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-182/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-182/2010">3K-3-182/2010</a>). Vadinasi, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007).

25. Iš vykdomosios bylų duomenų matyti, kad pareiškėjas (apeliantas) baudos sumokėti gera valia nesiekė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas (apeliantas), žinodamas apie jam paskirtą baudą, privalėjo aktyviai domėtis tolimesniu baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu, siekti dengti skolą, ieškoti skolos padengimo sprendimo būdų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas, žinodamas apie priimtą nutarimą dėl baudos paskyrimo ir jos įvykdymo terminus, baudos nesumokėjo, išieškojimu nesidomėjo, su antstoliu nebendradarbiavo. Pareiškėjui (apeliantui) D. U. buvo žinoma apie jam paskirtą baudą, tačiau jis paskirtos baudos nemokėjo.

26. Atsižvelgdamas į nurodytus vykdomosios bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti, jog baudos išieškojimas užsitęsė būtent dėl apelianto (pareiškėjo) vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą. Apeliantas (pareiškėjas) neabejotinai žinojo apie jam paskirtą baudą. Nėra pagrindo konstatuoti, kad, nagrinėjamu atveju, būtent dėl antstolio aplaidumo vykdymo laikotarpiu būtų susidaręs dvejų metų laikotarpis, per kurį nieko neatlikta išieškant baudą, todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus skundo argumentus, dėl vykdomosios bylos nutraukimo tuo pagrindu, kad pasibaigė vykdymo senaties terminas (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl CPK 668 straipsnio taikymo

27. Pareiškėjas (apeliantas) atskirajame skunde prašo panaikinti patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip pažeidžiantį CPK 668 straipsnio nuostatas.

28. Bylose, kuriose buvo nagrinėjami išieškojimą iš skolininkų – fizinių asmenų – turto bei pajamų reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTQtMzEzLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-154-313/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-154-313/2016">3K-3-154-313/2016</a>; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDItNDIxLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-202-421/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-202-421/2017">3K-3-202-421/2017</a>).

29. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų (įplaukų); išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTQtMzEzLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-154-313/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-154-313/2016">3K-3-154-313/2016</a>).

30. Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Pažymėtina, kad CPK 668 straipsnyje nustatytas 1 MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja.

31. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjui (apeliantui) priklausančios lėšos kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl išskaitoms iš jų taikomos nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733 – 744 straipsniai). Išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų (CPK 733 straipsnio 1 dalis), kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog antstoliui turint duomenų, jog A. U. pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą privalo išmokėti atitinkamą sumą pareiškėjui, priėmė patvarkymą, kuriuo nukreipė išieškojimą į skolininko pinigų sumas, esančias pas kitus asmenis. CPK 688 straipsnio 1 dalis numato, jog išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų.

32. 736 straipsnio 1 dalis numato, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos. Šiame straipsnyje detalizuojamas ir išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų dydis. Tad atsižvelgus į nurodytas CPK normas dėl išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jo pajamų normas, spręstina, kad nagrinėjamu atveju antstolis, nukreipdamas išieškojimą į pareiškėjo (apelianto) gautinas sumas, nepažeidė CPK 668 straipsnio normų.

33. Išanalizavęs išdėstytas faktines aplinkybes, minėtą teisinį reglamentavimą, įvertinęs rašytinius civilinės bei vykdomosios bylos dokumentus, atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, vertino jo veiksmų teisėtumą, tinkamai atliko antstolio procesinės veiklos kontrolę ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurią naikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

n u t a r i a:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Birutė Simonaitienė