Civilinė byla Nr. 3K-3-191/2007
Procesinio sprendimo kategorija 30.4.1
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Antano Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. D. kasacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 25 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių J. M. ir J. G. ieškinį atsakovams E. B., Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, S. K., D. K. dėl sprendimų, įsakymų ir išvadų panaikinimo, įpareigojimo priimti sprendimą, neteisėto praturtėjimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu, teisinės registracijos panaikinimo; tretieji asmenys: Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro notarė Gražina Kazlaučiūnienė, M. I. B., S. R., V. R., A. B., E. I., V. K.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė : I. Ginčo esmė
Ieškovės J. M. ir J. G. nurodė, kad jos pretenduoja atkurti nuosavybės teises į F. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę (42,25 ha) Kretingos rajone, (duomenys neskelbtini). Žemės savininkas F. J. 1939 m. liepos 27 d. naminiu testamentu 39 ha šios žemės paliko dukteriai M. J. (G.), o kitą turtą – sūnaus A. J. vaikams A. J. ir E. J. (D.). F. J. mirė 1940 m. Jo duktė M. J. (G.) priėmė palikimą pagal testamentą ir 39 ha žemės valdė kartu su savo vyru. Ji mirė 1974 m. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. J. (G.) valdytą žemę 1991 m. kreipėsi jos sūnaus A. G. (mirusio 1973 m.) vaikai: J. G. (M.) ir A. G. (jis mirė 1995 m. ir jo teises paveldėjo sutuoktinė J. G.). Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir 1997 m. Įstatymas Nr. VIII-359) 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovės atitinka asmenų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises, reikalavimus, tačiau negavo iš žemėtvarkos institucijos jokio atsakymo į prašymą, nuosavybės teisės į 39 ha žemės joms neatkurtos iki šiol. Ieškovės 2005 m. gegužės 31 d. (kai gavo atsakovės E. D. ieškinį kitoje civilinėje byloje dėl ginčo žemės) sužinojo, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija nuosavybės teises į visą F. J. valdytą žemę atkūrė tik vienai pretendentei – F. J. vaikaitei atsakovei E. D.: 1998 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. 4870 jai atkūrė nuosavybės teisės į 21,80 ha žemės natūra; 2004 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 11516 atkūrė nuosavybės teises į 11,18 ha žemės, iš jos už 4,78 ha paskyrė piniginę kompensaciją 5999 Lt; 1999 m. liepos 26 d. priėmė išvadą Nr. 2047 dėl nuosavybės teisių atkūrimo už 9 ha vandens telkinį lygiaverčiu žemės sklypu kitoje vietoje. Klaipėdos apskrities viršininko administracija nepagrįstai atkūrė nuosavybės teises į 39 ha žemės atsakovei E. D. Šią žemę jos buvęs savininkas paliko naminiu testamentu, kuris atitinka tuo metu galiojusius įstatymus, nėra nuginčytas ir jo pagrindu žemės paveldėtoja (M. J.-G.) ir jos šeimos nariai (ieškovės) įgijo atitinkamas civilines teises. Atsakovė E. D. nepagrįstai praturtėjo ieškovių sąskaita, ji taip pat buvo nesąžininga, nes, nagrinėjant ginčą teisme, 2006 m. kovo 3 d. dalį ginčo žemės (6,45 ha) pardavė atsakovui S. K. Tam, kad ieškovės galėtų atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę, būtina teisme panaikinti viešojo administravimo aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo atsakovei, taip pat pripažinti negaliojančiu žemės perleidimo sandorį.
Ieškovės prašė: 1) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 1998 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 4870 ir įsakymą Nr. 1591 dėl nuosavybės teisių atkūrimo E. D. į 21,80 ha žemės Kretingos rajone, (duomenys neskelbtini); 2) patikslinti Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 11516 ir įsakymą Nr. 13.6-397, nurodant, kad E. D. atkuriamos nuosavybės teisės į 3,25 ha žemės, valdytos F. J. iki nacionalizacijos Kretingos rajone, natūra; 3) panaikinti nuosavybės teisių registraciją E. D. į žemės sklypus 6,45 ha žemės ir 21,80 ha žemės Kretingos rajone, (duomenys neskelbtini); 4) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. liepos 26 d. išvadą Nr. 2047 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo už 9 ha vandens telkinį neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą nuosavybėn Varėnos rajone; 5) pripažinti negaliojančia 2006 m. kovo 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kuria E. D. pardavė S. K. 6,45 ha žemės sklypą; 6) taikyti restituciją ir grąžinti E. D. nuosavybėn 6,45 ha žemės sklypą, S. K. priteisti iš E. D. 6000 Lt; 7) įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. M. ir A. G. į F. J. valdytos žemės (39 ha) Kretingos rajone.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kretingos rajono apylinkės teismas 2006 m. liepos 25 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino negaliojančia 2006 m. kovo 3 d. žemės pirkimo-pardavimo sutartį, taikė restituciją ir 6,45 ha žemės grąžino E. D. nuosavybėn, S. K. iš E. B. priteisė 6000 Lt; panaikino ginčijamus Klaipėdos apskrities viršininko sprendimus (Nr. 4870, Nr. 11516) ir įsakymus (Nr. 1591, Nr. 13.6-397); panaikino nuosavybės teisių registraciją E. D. į 6,45 ha ir 21,80 ha žemės sklypus; panaikino Klaipėdos apskrities viršininkės išvadą Nr. 2047; taikė restituciją ir ginčo žemę (42,25 ha) grąžino valstybei; ieškinio dalį dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos įpareigojimo išspręsti klausimą dėl nuosavybės atkūrimo paliko nenagrinėtą kaip nežinybingą teismui.
Teismas nurodė, kad pagal 1997 m. Įstatymo Nr. VIII-359 2 straipsnio 1 dalies 3 punktą, mirus buvusiam turto savininkui, nuosavybės teisė atkuriama jo vaikams į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį. Nuosavybės teisių atkūrimas kitiems su juo susijusiems asmenims buvo ir yra grindžiamas bendrosios dalinės nuosavybės principu (CK 4.72 straipsnis). Kartu tai reiškia, kad mirusio buvusio savininko vaikas nuosavybės teisę į visą išlikusį nekilnojamąjį turtą gali atkurti tik dviem atvejais: 1) jeigu nėra kitų mirusio buvusio savininko vaikų ar kitų asmenų, kuriems įstatymas suteikia teisę atkurti nuosavybės teisę į mirusio asmens turtą; 2) jeigu kiti mirusio buvusio savininko vaikai ar kiti asmenys, turintys teisę į nuosavybės atkūrimą, aiškiai išreikšdami savo valią, atsisako savo teisės atkurti nuosavybės teisę. Šioje byloje nė vienos iš minėtų sąlygų nenustatyta. Atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija, vykdydama nuosavybės teisių atkūrimą į F. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę, nepagrįstai ir neteisėtai, remdamasi tik Lietuvos valstybės archyvo 1993 m. sausio 7 d. pažymėjimu Nr. 646 G, atkūrė nuosavybės teises tik vienai įstatyminei įpėdinei – atsakovei E. D. Klaipėdos apskrities viršininko administracija visiškai neatsižvelgė į 1939 m. liepos 27 d. išlikusį buvusio žemės savininko F. J. naminį testamentą, tinkamai patvirtintą Kretingos apylinkės teismo 1940 m. lapkričio 11 d. nutarimu bei visiškai atitinkantį tuo metu galiojusių įstatymų reikalavimus, keliamus naminiam testamentui (Rusijos imperijos civilinių įstatymų sąvado X tomo trečiosios knygos 1012 straipsnis, 1045–1058 straipsniai), todėl neįvertino šio pagrindu atsiradusių paveldėjimo teisinių santykių. Nurodytas testamentas niekada nebuvo nuginčytas, jo pagrindu atsiranda reikalavimo teisė įstatyme apibrėžtiems asmenims pretenduoti atkurti nuosavybės teises į F. J. valdytą žemę – jo dukters M. J.-G. vaikams, patenkantiems į asmenų, turinčių teisę į nuosavybės atkūrimą, sąrašą. Dėl to skundžiami viešojo administravimo aktai pažeidžia ieškovių teises į nuosavybės teisių atkūrimą, taigi yra naikintini. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovė E. D., parduodama atsakovui S. K. žemės sklypą, dėl kurio teisme vyksta ginčas, elgėsi nesąžiningai. Atsakovas S. K. įgyto pagal sutartį turto neįregistravo, tai rodo, kad sandoris buvo apsimestinis ir dėl to yra niekinis ir negalioja (CK 1.86, 1.80 straipsniai). Teismas paliko nenagrinėtus ieškinio reikalavimus įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją išspręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo tiek ieškovėms, tiek atsakovei ir patikslinti išvadą, nes teismai nesprendžia piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į žemę, tokius sprendimus priima apskrities viršininko administracija.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės E. D. apeliacinį skundą, 2006 m. lapkričio 8 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su teismo sprendimo motyvacija ir priėmė nutartį analogiškais motyvais. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad neanalizavo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su F. J. surašyto naminio testamento teisėtumu, nes atsakovė įstatymo nustatyta tvarka turės teisę apskųsti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos priimtus sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ieškovėms pagal jų pateiktą prašymą bei žemės savininko F. J. surašytą testamentą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė E. D. prašo panaikinti teismų sprendimo ir nutarties dalis, kuriomis patenkinti ieškinio reikalavimai, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasatorė nurodė šiuos argumentus:
1. Teismai išėjo už ieškinio reikalavimų ribų, taip pažeidė CPK 42 straipsnį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“ 5 punkto išaiškinimo.
Patikslintame ieškinyje ieškovės prašė teismo ne naikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 11516 ir įsakymą Nr. 13.6-397, o tik juos patikslinti, nurodant, kad E. D. atkuriamos nuosavybės teisės į buvusio savininko F. J. valdytos 3,25 ha žemės natūra. Tačiau teismai išėjo už ieškinio reikalavimo ribų ir šiuos viešojo administravimo aktus panaikino (t. y. panaikino nuosavybės teisių atkūrimą į 11,18 ha žemės).
2. Nepagrįsta teismų išvada, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 1998 m. rugsėjo 30 d. įsakymas Nr. 1591 ir sprendimas Nr. 4870 dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 21,80 ha žemės yra priimti pažeidžiant 1997 m. Įstatymo Nr. VIII-359 nuostatas.
Teismai nepagrįstai nusprendė, kad šių įsakymo ir sprendimo priėmimo metu ieškovė J. M. ir A. G. atitiko pretendentų, galinčių atkurti nuosavybės teises į F. J. žemę, statusą. Tiek 1991 m. Įstatymo Nr. I-1454, tiek ir 1997 m. Įstatymo Nr. VIII-359 normose, galiojusiose šių aktų priėmimo metu, nenustatyta teisės buvusio savininko provaikaičiams pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą. Dėl to teismų išvada, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija nepagrįstai nuosavybės teises atkūrė tik atsakovei E. D., yra neteisėta. Kartu teismai pažeidė įstatymų galiojimo laiko atžvilgiu principą, pagal kurį civiliniai įstatymai atgaline tvarka negalioja (CK 1.7 straipsnio 2 dalis).
3. Teismai neteisingai aiškino ir taikė 1997 m. Įstatymo Nr. VIII-359 2 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą bei nesilaikė įstatymų galiojimo laiko atžvilgiu principo.
Ginčijamų įsakymo Nr. 1591 ir sprendimo Nr. 4870 priėmimo metu galiojusiame Įstatymo Nr. VIII-359 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte buvo nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos asmenims, kuriems miręs savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad jame nėra duomenų apie žemės palikimo faktą. F. Jurgučio naminiame testamente nurodyta, kad žemę jis palieka M. J. (G.). Tačiau ji dėl objektyvių priežasčių negalėjo pateikti prašymo atkurti nuosavybės teises į šią žemę, nes mirė iki 1991 m. Įstatymo Nr. I-1454 priėmimo, o kiti asmenys pagal nurodyto straipsnio redakciją neturėjo teisės pateikti tokį prašymą. Asmenų, galinčių pateikti tokį prašymą, sąrašas buvo praplėstas tik 1999 m. gegužės 13 d. įstatymu Nr. 1181 pakeitus 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą, jame nustatant, kad pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą gali ir mirusio asmens, kuriam turto savininkas testamentu paliko savo turtą, sutuoktinis, tėvai, vaikai ar šių asmenų sutuoktiniai bei vaikai. Ginčijami įsakymas ir sprendimas buvo priimti iki šios normos pakeitimo.
4. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnį ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad F. J. 1937 m. surašytas naminis testamentas atitinka tuo metu galiojusių įstatymų reikalavimus ir sukelia teisines pasekmes – jo pagrindu atsiranda reikalavimo teisė sąraše apibrėžtiems asmenims pretenduoti atkurti nuosavybės teises į F. J. žemę.
Teismas visiškai neįvertino aplinkybės, kad testamente yra daug netikslumų: netiksliai užrašytas turtas (F. J. nuosavybės teise valdė 42,25 ha žemės, o testamente nurodyta, kad visas ūkis susideda iš 39 ha žemės); testamente akivaizdžiai matyti skaičių ištaisymas, tačiau ši pataisa neaptarta ir nepasirašyta; testamentas surašytas ne F. J., bet kito asmens – A. Š., tačiau nėra jo parašo; teisėjo įrašas apie testamento tvirtinimą yra išdėstytas per keletą vietų; testamente nenurodyta, koks konkrečiai teisėjas ir sekretorius jį patvirtino. Išvardyti neatitikimai prieštarauja Rusijos imperijos civilinių įstatymų X tomo 1026, 1046, 1048, 1049, 1066(6) straipsniams. Teismas privalėjo vertinti visas šias aplinkybes ir, nustatęs testamento prieštaravimą imperatyviosioms teisės normoms, ex officio konstatuoti, kad šis yra niekinis ir negaliojantis (CK 1.78, 1.80 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas visiškai netyrė ir nevertino apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių bei argumentų, susijusių su F. J. testamento neteisėtumu, taip pažeidė CPK 320 straipsnį.
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija prašo skundo netenkinti. Jame nurodoma, kad teismai pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad ieškovės yra tinkamos pretendentės atkurti nuosavybės teises į F. J. valdytą žemę. Akivaizdu, kad nuosavybės teises į 39 ha šios žemės turi būti atkuriamos M. J. (G.) įpėdiniams, ir tik į likusią 3,25 ha žemės dalį lygiomis dalimis gali pretenduoti kiti pretendentai, tarp jų ir kasatorė.
Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovės prašo teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus, skundą atmesti. Jame nurodoma, kad teismai teisingai išsprendė bylą, įvertino visus byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad F. J. naminis testamentas atitinka tuo metu galiojusių įstatymų reikalavimus ir šio pagrindu pretendentai turi teisę atkurti nuosavybės teises į jo valdytą žemę.
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
F. J. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 42,25 ha žemės. Jis 1937 m. liepos 27 d. naminiu testamentu 39 ha šios žemės paliko savo dukteriai M. J.-G. Testamentas atitinka tuo metu galiojusių įstatymų reikalavimus, jis nėra nuginčytas. M. J.-G. priėmė palikimą ir valdė 39 ha žemės sklypą. Ieškovės J. M. ir J. G. yra M. J.-G. įstatyminės įpėdinės ir pretendentės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Jų 1991 m. paduotas prašymas atkurti nuosavybės teises į šią žemę nebuvo išnagrinėtas. Klaipėdos apskrities viršininko administracija 1998 m. atkūrė nuosavybės teises į visą F. Jurgučio žemę tik vienai įstatyminei įpėdinei – jo vaikaitei atsakovei E. D. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, vykdydama nuosavybės teisių atkūrimą, dėl administravimo klaidos neįvertino F. J. surašyto naminio testamento ir nesprendė nuosavybės atkūrimo klausimo testamentiniams įpėdiniams.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinio skundo argumentai dėl nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių įstatymų pažeidimo pagrįsti.
Ar sprendimas, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, teisėtas, turi būti sprendžiama pagal įstatymo nuostatas, galiojusia atitinkamo sprendimo priėmimo metu. Apskrities viršininkui priimant įsakymą ir sprendimą 1998 m., galiojusiame Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje (1997 m. liepos 1 d. įstatymo redakcija) nenumatyta atkurti nuosavybės teisių asmenims, kuriems galimybė pretenduoti ir atkurti pažeistas nuosavybės teises kiltų iš naminio testamento turėjimo ar įgyvendinimo. Ieškovai buvo nacionalizuoto turto savininko provaikaičiai, todėl irgi negalėjo būti pretendentai pagal minėto įstatymo 2 straipsnį. Teismai, taikydami nurodytos įstatymo redakcijos nuostatas 1998 m. rugsėjo 30 d. įsakymui Nr. 1591 ir sprendimui Nr. 4870, pažeidė materialinę teisės normą. Tai sudaro pagrindą panaikinti teismų sprendimą ir nutartį dėl šios dalies, taip pat dėl 21,8 ha žemės sklypo nuosavybės teisių registracijos ir restitucijos (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Ieškovų reikalavimas dėl 1998 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 1591 ir sprendimo Nr. 4870 panaikinimo atmetamas. Jis buvo grindžiamas naminio testamento įgyvendinimu. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas naminiam testamentui teisinę reikšmę suteikė 1999 m. gegužės 13 d. įstatymo pakeitimais, įsigaliojusiais 1999 m. birželio 2 d. Šios nuostatos atgaline data netaikomos, todėl ieškovo reikalavimai teisiškai nepagrįsti. Teismų sprendimas ir nutartis atitinkamai pakeičiami. Nurodytais sprendimu ir įsakymu buvo išspręsta dėl 21,80 ha žemės nuosavybės teisės atkūrimo ir grąžinimo natūra. Pripažinus juos teisėtais, nėra pagrindo panaikinti nuosavybės teisės registracijos į 21,80 ha žemės ir restitucijos tvarka grąžinti valstybei. Restitucijos tvarka grąžinama 6,4 (28,2 – 21,8) ha (CK 6.145 straipsnis).
Kasacinio skundo argumentai dėl ieškinio reikalavimo ribų peržengimo nepagrįsti.
Ieškinio pareiškime yra nurodomas materialinis teisinis reikalavimas – ieškinio dalykas. Jį sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių turinį ir apimtį lemia faktinės pažeidimo aplinkybės. Reikalavimas turi būti grindžiamas faktais, patvirtinančiais asmens turimą teisę ar interesą, taip pat faktais, patvirtinančiais asmens teisės ar intereso pažeidimą arba ginčijimą. Jie sudaro ieškinio pagrindą, kurį ieškinyje ieškovas turi nurodyti ir privalo įrodyti.
Ieškinio reikalavimo tenkinimo faktinis pagrindas yra ieškovo įrodytos ieškinio pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės, o teisinis pagrindas yra teisė, kurią teismas nurodo savo sprendime, kvalifikuodamas įrodytus faktus.
Reikalavimas yra pagrįstas ir tenkinamas tokia apimtimi, kokia buvo pažeistos ar ginčijamos ieškovo teisės ar teisėti interesai. Jis yra nukreiptas daromam pažeidimui nutraukti ar padarytam pažeidimui pašalinti. Jeigu reikalavimas yra susijęs su asmens nuosavybės teisių atkūrimu, tai asmens teises ar interesus aktai pažeidžia tiek, kiek trukdo ateityje priimant sprendimus visiškai atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį.
Byloje įrodyta, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo priimti dėl 41,98 ha žemės nuosavybės teisių grąžinimo. Ieškovų teisinis interesas yra kildinamas iš naminio testamento įgyvendinimo fakto. Teismams pripažinus, kad ieškovų teisės turi būti ginamos, tenkinant reikalavimus turi būti panaikinami neteisėti aktai ir jų pasekmės, trukdančios atkurti ieškovams nuosavybės teises.
Viršininko administracijos sprendimais nuosavybės teisė natūra atkurta į 28,2 ha žemės, išvada dėl nuosavybės teisių atkūrimo duota dėl 9 ha, o vietoj 4,78 ha žemės paskirta piniginė kompensacija. Tai ir sudaro 41,98 ha. Ieškovams atsirado teisė reikalauti jiems atkurti nuosavybės teises po įstatymo pakeitimo 1999 metais. Jų reikalavimo pagrindą sudaro turto paveldėjimas naminio testamento pagrindu, o apimtį apriboja teisėtai priimti nurodyti 1998 m. sprendimas ir įsakymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į dalį žemės. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad teisėtai buvo priimti sprendimas ir įsakymas dėl 21,8 ha žemės nuosavybės teisių atkūrimo, o kiti priimti sprendimai buvo po to, kai teisinę reikšmę įgijo naminio testamento turėjimas ir įgyvendinimas. Reikalavimas dėl išvados neatitikties įstatymui buvo pareikštas, o ši savo turiniu ir visa apimtimi pažeidžia įstatymo reikalavimus ir ieškovų teisinį interesą atkurti jiems nuosavybės teises. Tai sudarė pagrindą teismui panaikinti kaip neatitinkančią įstatymo reikalavimų ir pažeidžiančią ieškovų teises Klaipėdos apskrities viršininkės 1999 m. liepos 26 d. visą išvadą Nr. 2047, o ne jos dalį.
Kasacinio skundo argumentai dėl CPK 185 straipsnio pažeidimo atmetami.
Argumentuojama, kad testamentas savo turiniu bei įforminimu neatitiko jo surašymo metu galiojusio įstatymo. Kasaciniame skunde be pagrindo nurodyta dėl netiksliai užrašyto turto. Tai yra faktinė aplinkybė, kurią paneigia naminio testamento tekstas. Testatorius turi išreikšti valią dėl paliekamo turto, jis turi būti nurodomas tokiu būdu, kad nekiltų abejonių dėl turto apimties. Jeigu naminiu testamentu paliekama žemė, o jame nurodomi žemės sklypo matavimo vienetai ir jų kiekis, tai paliekamo testamentu turto aprašymas atitinka tikslaus apibūdinimo reikalavimą.
Skundo argumentas dėl naminio testamento teksto ištaisymo tėra kasatorių prielaida ir faktinio pobūdžio aplinkybė.
Naminio testamento tvirtinamasis įrašas, padarytas teisėjo, su tuo susijusios aplinkybės nedaro niekinio naminiame testamente išreikšto palikėjo patvarkymo. Teisinę reikšmę nuosavybės teisėms atkurti pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktą turi naminis testamentas, bet nereikalaujama, kad jis po surašymo būtų buvęs tinkamai patvirtintas teismo. Atkuriant nuosavybės teises tuo pagrindu, kad teisė pretenduoti atsiranda dėl naminio testamento, turi būti nustatyta naminio testamento surašymo faktas, testatoriaus laisva valia ir kitos konkrečiu atveju svarbios aplinkybės. Šioje byloje įrodytas naminio testamento surašymas, testatoriaus valia konkrečiam asmeniui palikti turtą, nurodyta šio apimtis. Turto perleidimo pagal naminį testamentą juridinis faktas bylą nagrinėjančio teismo buvo nustatytas kaip ieškovų reikalavimų pagrindas, todėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos nepažeistos. CK 1.78 straipsnis neturi būti taikomas, nes pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktą teisinę reikšmę turi ir teisines pasekmes sukuria naminiai testamentai, kurie ne visiškai atitinka jų sudarymo metu galiojusių teisės aktų – yra sudaryti nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos. Naminis testamentas turi atitikti esminius reikalavimus – turi būti nurodytas įpėdinis ir aiški testatoriaus valia paskirti jam turtą po mirties.
Žyminis mokestis paduodant kasacinį skundą buvo mokėtas dėl sandorio, dėl kurio kasacinis skundas nepatenkintas, todėl priteisti žyminį mokestį už kasacinį skundą nėra pagrindo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kretingos rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 25 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 8 d. nutartį pakeisti.
Teismo sprendimo ir nutarties dalis, kuriomis patenkinti ieškinio reikalavimai panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko sprendimą Nr. 4870, įsakymą Nr. 1591 ir nuosavybės teisių registraciją E. D. į 21,80 ha žemės sklypą, panaikinti ir šiuos ieškinio reikalavimus atmesti. Restitucijos tvarka valstybei grąžinamą žemės kiekį nustatyti 6,4 ha.
Kitas Kretingos rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 25 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 8 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Juozas Šerkšnas
Algis Norkūnas
Antanas Simniškis
