Civilinė byla Nr. 3K-3-190/2007
Procesinio sprendimo kategorija 113.6.1.3
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Norkūno ir Antano Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 26 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių B. M. ir D. S. ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei, valstybės įmonei Registrų centras, UAB „Stotis“, tretieji asmenys A. B., UAB „Taurusis kristalas“, Kauno apskrities viršininko administracija, dėl Kauno miesto valdybos potvarkio dalies pripažinimo negaliojančia.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovės B. M. ir D. S. teismo prašė panaikinti Kauno miesto valdybos 1994 m. birželio 28 d. potvarkį Nr.927-v „Dėl pastatų, jų dalių ir patalpų teisinės registracijos“ dalyje dėl leidimo teisiškai registruoti pastatą 3H1p, esantį Kaune, Vytauto pr. 18, Kauno valstybinės aprūpinimo įmonės (dabar UAB „Stotis“) vardu ir panaikinti 7,73 kv. m sarginės - kontrolinio praėjimo posto, plane pažymėto 3H1p, teisinę registraciją, atliktą po potvarkio priėmimo UAB „Stotis“ vardu. Ieškovės taip pat prašė atnaujinti praleistą senaties terminą Kauno m. valdybos 1994 m. birželio 28 d. potvarkio Nr.927-v “Dėl pastatų, jų dalių ir patalpų teisinės registracijos“ daliai ginčyti.
Ieškovės nurodė, kad 1993 m. kovo 30 d. potvarkio Nr. 348-v pagrindu trečiajam asmeniui A. B. atkurtos nuosavybės teisės į pastatą ir 191,50 kv. m žemės sklypą, esančius Kaune, Vytauto pr. 20. 1994 m. gegužės 24 d. A. B. buvo leista išsipirkti papildomą 63 kv. m ploto žemės sklypą. Minėtoje valdoje yra pastatytas savavališkas statinys - sarginė, kuris 1994 m. birželio 28 d. potvarkio Nr. 927-v pagrindu įregistruotas Kauno valstybinės aprūpinimo įmonės (dabar UAB „Stotis“) vardu. Ieškovių teigimu, kadangi žemės sklypas nuosavybės teise priklausė A. B., Kauno miesto valdyba negalėjo įteisinti sarginės 3H1p atsakovo vardu. Ieškovių teigimu, Kauno miesto valdyba, įteisinusi sarginę svetimame, A. B. sklype, neišsprendus nuomojimo ir kitų klausimų, pažeidė savininkų teises netrukdomai valdyti ir naudotis žemės sklypu.
A. B. 1994 m. gruodžio 13 d. padovanojo ginčo namų valdą ieškovei B. M., o ši 1998 m. balandžio 17 d. – dukrai D. S., kuri, 1999 m. birželio 14 d. dalį pastato (56,38 kv. m kavinę) pardavė UAB „Taurusis kristalas“.
Kauno miesto apylinkės teismas išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-1750/2004 pagal ieškovo UAB „Stotis“ ieškinį atsakovams A. B., B. M., Kauno miesto savivaldybei, KAVA, tretiesiems asmenims VĮ Registrų centrui Kauno filialui, D. S. ir UAB „Taurusis kristalas“ dėl Kauno miesto valdybos potvarkių, pirkimo-pardavimų bei dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį, 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimu pripažino negaliojančiu 1993 m. kovo 30 d. Kauno miesto valdybos potvarkį Nr. 348-v dalyje dėl 191, 50 kv. m žemės sklypo, esančio Kaune, Vytauto pr. 20, grąžinimo natūra; pripažino negaliojančiu 1994 m. gegužės 24 d. Kauno miesto valdybos potvarkį Nr. 717-v dalyje dėl 63 kv. m žemės sklypo, esančio Kaune, Vytauto pr. 20 pardavimo A. B.; pripažino negaliojančia 1994 m. birželio 14 d. Kauno miesto valdybos ir A. B. 63 kv. m. žemės sklypo, esančio Kaune, Vytauto pr. 20 pirkimo-pardavimo sutartį; pripažino negaliojančia 1995 m. kovo 6 d. žemės sklypo, esančio Kaune, Vytauto pr. 20 A. B. ir B. M. dovanojimo sutartį. Ieškinio dalį dėl įpareigojimo KAVA sudaryti 5380 kv. m žemės sklypo, esančio Kaune, Vytauto pr. 18 nuomos sutartį su UAB „Stotis“ paliko nenagrinėta.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. lapkričio 17 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimą paliko galioti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2003 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – atnaujino ieškovei B. M. ieškininės senaties terminą dėl 1994 m. birželio 28 d. Kauno miesto valdybos potvarkio Nr. 927-v ginčijimo; pripažino negaliojančia Kauno miesto valdybos 1994 m. birželio 28 d. potvarkio Nr. 927-v dalį dėl statinio 3H1p leidimo teisiškai registruoti sarginę H1p Kauno valstybinės aprūpinimo įmonės vardu. Kitą ieškinio dalį atmetė.
Teismas nustatė, kad ieškovės priešinis ieškinys pareikštas kitoje civilinėje byloje 1999 m. lapkričio 15 d., o 2001 m. sausio 25 d. šioje byloje yra tik išskirtas jo nagrinėjimas skyrium, todėl sprendė, kad ieškinio pareiškimo data laikytina 1999 m. lapkričio 15 d. Teismas, nustatydamas, kad Kauno miesto valdyba nesupažindino ieškovės su ginčijamu potvarkiu, bei atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė neturi teisinio išsilavinimo, yra 1944 metų gimimo, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais sprendė, kad ieškovei atnaujintinas terminas ginčyti 1994 m. birželio 28 d. potvarkį.
Teismas nurodė, kad atsakovas Kauno miesto valdyba neturėjo teisės įteisinti statinio 3H1p A. B. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, nesudarius žemės sklypų, esančių Vytauto pr. 20 ir Vyrauto pr. 18, ribų plano. Teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė A. B. kaip turto savininkės teises, kurias po dovanojimo sutarties sudarymo perėmė ieškovė B. M. – netrukdomai valdyti jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, todėl panaikintina ginčijamo potvarkio Nr.927-v dalis dėl sarginės 3H1p. Ieškinio reikalavimą dėl šio statinio teisinės registracijos teismas atmetė kaip išvestinį.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. birželio 20 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimu bei Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2–1750/2004 konstatuota, kad nuosavybės teisės A. B. į 191,50 kv. m. žemės sklypą, esantį Kaune, Vytauto pr. 20 buvo atkurtos pažeidžiant Lietuvos Respublikos 1991m. birželio 18 d. įstatymą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 470 Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įgyvendinimo“ nuostatas. Paminėto Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 8 punkte ir Nutarimo 51.8 punkte nustatyta, kad valstybė išperka žemę, jeigu joje yra pastatyti arba projektuojami valstybinės nuosavybės objektai ir dėl to nuosavybė natūra neatkuriama. Minėtoje civilinėje byloje nustatyta, kad žemės sklype, į kurį atsakovei A. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės, yra atsakovui priklausantis pastatas 3H1p, pastatytas 1983 metais ir Kauno miesto valdybos 1994 m. birželio 28 d. potvarkio Nr. 927-v pagrindu įregistruotas Respublikiniame valstybiniame inventorizavimo ir paslaugų biure. Nutarimo 8 punkte nurodyta, kad pranešimas apie suinteresuoto asmens (siekiančio atkurti nuosavybės teises) prašymo nagrinėjimą siunčiamas ir to turto valdytojui. Tačiau tuo metu buvusiai turto valdytojai – Kauno valstybinei aprūpinimo ir komercijos įmonei apie A. B. prašymo nagrinėjimą nebuvo pranešta. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis civilinėje byloje Nr. 2-1750/2004 priimtais teismų procesiniais sprendimais, konstatavo, kad panaikinti ieškovių ginčijamą potvarkį ir tuo pačiu teisinę registraciją nėra jokio pagrindo.
Teisėjų kolegija sprendė, kad apylinkės teismas netinkamai taikė ir išaiškino teisės normas, reglamentuojančias senaties termino taikymą ieškovės B. M. atžvilgiu. Laikytinas nepagrįstu apylinkės teismo argumentas, kad ieškovė dėl amžiaus bei neturėjimo teisinio išsilavinimo negalėjusi savalaikiai ginčyti savo teises. Pažymėtina, kad ieškovė dar 1995 m. lapkričio 20 d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl kito savavališkai pastatyto statinio nugriovimo, nurodydama, kad jai priklausančiame sklype yra ir atsakovo sargybos pastatas, be to, jos interesus atstovavo advokatas. Teismas sprendė, kad ši data laikytina ieškinio termino eigos pradžia. Kolegijos nuomone, nenustačius svarbių šio termino praleidimo priežasčių, ieškinys atmestinas ir šiuo pagrindu.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė B. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. birželio 20 d. sprendimą. Kasatorė nurodo šiuos kasacinio skundo argumentus:
1. Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1750/2004 panaikino nuosavybės teisės atkūrimo aktą A. B., tačiau tai nereiškia, kad jai, iš naujo nagrinėjant jos prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemės sklypą, nebus atkurtos nuosavybės teisės natūra. Taigi nuosavybės teisių A. B. atkūrimo procesas vyks iš naujo ir turės būti priimamas atitinkamas galutinis sprendimas. Tokiu atveju, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą turėjo sustabdyti jos nagrinėjimą, kol nebaigtas spręsti minėtasis A. B. nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo klausimas. Tol, kol klausimas A. B. atžvilgiu dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 191,50 kv. m žemės sklypą, esantį Kaune, Vytauto pr. 20 nėra iki galo išspręstas, nėra pagrindo paneigti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Nesustabdęs bylos nagrinėjimo, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 163 straipsnio 3 punktą bei 164 straipsnio 4 punktą ir šie pažeidimai įtakojo neteisingo sprendimo priėmimą.
2. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pažeidė CK 90 straipsnio 2 dalies normą.
3. Atsiliepime į apeliacinius skundus kasatorė teismui nurodė, kad pagal galiojančius įstatymus asmenys, patikėjimo ar panašiomis teisėmis valdantys nekilnojamąjį turtą, kurį pagal nekilnojamojo turto restitucijos įstatymus pretenduoja susigrąžinti pretendentai, negali tam turtui daryti tokį poveikį, kad jo pasekoje pretendentas netektų galimybės atitinkamą nekilnojamąjį turtą susigrąžinti. Atsiliepimuose į apeliacinius skundus kasatorė akcentavo tokius oficialius dokumentus kaip Pramonės ir prekybos ministerijos raštą, adresuotą A. B. atstovei V. P., Kauno miesto valdybos Urbanistikos ir architektūros skyriaus raštą, adresuotą A. B. (1 T., b. l. 123, 124), patvirtinančius, kad valstybės įmonė, kurios teisių perėmėja dabar yra UAB „Stotis“ bandė neteisėtai atlikinėti ginčo pastato statybos rekonstrukcijos darbus svetimame žemės sklype, pažeidžiant ne tik sklypo savininko, bet ir tame sklype esančių statinių savininko teises ir teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas šių kasatorės argumentų nevertino.
Apeliacinės instancijos teismas, patenkindamas atsakovų apeliacinius skundus ir ieškinį atmesdamas visiškai neįvertino ir tokių bylos aplinkybių, kad, nors jau nuo 1991 metų galioja Žemės reformos įstatymas, nei valstybės įmonė, nei UAB „Stotis“ neturėjo ir neturi jokio teisinio pagrindo valdyti žemės sklypą, kuriame ginčijamu potvarkiu UAB „Stotis“ vardu įteisintas pastatas 3H1p.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Stotis“ prašo jį atmesti. Atsakovas nurodo, kad B. M., būdama A. B. krikšto dukra aktyviai domėjosi nuosavybės teisių atkūrimu ir nekilnojamuoju turtu, esančiu Kaune, Vytauto pr. 20. Ji turėjo realią galimybę sužinoti apie ginčo pastatą dar 1994 m. gruodžio 13 d., kai gavo dovanų komercinės paskirties pastatą 1E1p iš A. B., šalia kurio pastatytas ginčo pastatas. Atsakovas teigia, kad 1993 metais atkūrus nuosavybės teises į komercinės paskirties pastatą, nei A. B., nei B. M. nesinaudojo sargine 3H1p ir nereiškė dėl to pretenzijų. Šie faktai įrodo, kad kasatorė žinojo, kad šis pastatas priklauso įmonei. Kadangi senaties terminas praleistas dėl pačios kasatorės aplaidumo apeliacinės instancijos teismas pagrįstai jo neatnaujino.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 163 straipsnio 3 punktą bei 164 straipsnio 4 punktą, nes nesustabdė civilinės bylos nagrinėjimo iki atitinkamos valstybės institucijos baigs spręsti A. B. nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo klausimą. Kasatorės teigimu, šis pažeidimas turėjo esminės įtakos neteisingam bylos išsprendimui. Teisėjų kolegija su šiais kasatorės argumentais sutikti negali.
CPK 163 straipsnis reglamentuoja privalomąjį bylos sustabdymą. Jo 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą tuomet, kai negalima nagrinėti bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Taigi įstatymas nenustato teismui pareigos privalomai sustabdyti civilinę bylą, kol bus sprendžiami atitinkami klausimai ne teismuose, o kitose valstybės institucijose.
Byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1750/2004 tenkindamas ieškovo UAB „Stotis“ ieškinio dalį, pripažino negaliojančiais: Kauno miesto valdybos 1993 m. kovo 30 d. potvarkio Nr. 348-v dalį dėl 191,5 kv. m žemės sklypo, esančio Kaune, Vytauto pr. 20 grąžinimo natūra; 1994 m. gegužės 24 d. potvarkio Nr. 717-v dalį dėl 63 kv. m žemės sklypo pardavimo A. B.; 1994 m. birželio 14 d. Kauno miesto valdybos ir A. B. 63 kv. m žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį; 1995 m. kovo 6 d. A. B. ir B. M. žemės sklypo dovanojimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad nagrinėjamoje byloje ieškovės savo reikalavimus atsakovams kildina iš nuosavybės teisių į to paties ginčo žemės sklypą pažeidimo, 2003 m. spalio 15 d. nutartimi nagrinėjamą bylą sustabdė iki civilinė byla Nr. 2-1750/2004 bus išnagrinėta iki galo, motyvuodamas, kad joje nustatyti faktai turės tiesioginį prejudicinį ryšį su nagrinėjama civiline byla. Po to, kai paminėta civilinė byla buvo išnagrinėta apeliacine ir kasacine tvarka, bylos nagrinėjimas atnaujintas.
Atnaujinus bylos nagrinėjimą nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendime bei Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtuose civilinėje byloje Nr. 2-1750/2004, konstatuota, kad nuosavybės teisės A. B. į 191,50 kv. m žemės sklypą, esantį Kaune, Vytauto pr. 20 buvo atkurtos pažeidžiant galiojusius įstatymus, nes pagal 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 12 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir 1991 m. lapkričio 15 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 470 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 51.8 punktą, valstybė išperka žemę, jeigu joje yra pastatyti arba projektuojami valstybinės nuosavybės objektai ir dėl to nuosavybės teisė natūra neatkuriama. Kadangi ginčo žemės sklype yra atsakovui priklausantis ginčo pastatas 3H1p, pastatytas dar 1983 metais, teismai konstatavo, kad šis žemės sklypas negalėjo būti grąžintas natūra. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kvestionuoti priimtų ir įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų negalima. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis šios civilinės bylos procesinių sprendimo motyvais, pagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmetė.
Ieškovės B. M. ir D. S. pareiškė ieškinį teigdamos, kad atsakovų veiksmai atliekant ginčo pastato, esančio žemės sklype Kaune, Vytauto pr. 20 teisinę registraciją yra neteisėti, nes 1993 m. kovo 30 d. potvarkiu Nr. 348-v į šį žemės sklypą atkurtos nuosavybės teisės A. B. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno miesto apylinkės teismui 2004 m. gruodžio 16 d. (civilinė byla Nr. 2-1750/2004) priėmus nutartį ir šiai įsiteisėjus, ieškovių pareikštas ieškinys nebeteko teisinio pagrindo ir yra teisingai atmestas kaip nepagrįstas.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis priimant skundžiamą procesinį sprendimą, todėl palieka jį galioti.
Visi kiti kasacinio skundo argumentai nagrinėjamoje byloje nebetenka teisinės prasmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Juozas Šerkšnas
Algis Norkūnas
Antanas Simniškis
