Dėl dalies administracinio akto ir sandorio panaikinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-181/2007

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.6; 22.4; 30.5; 45.6

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Aloyzo Marčiulionio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. S. kasacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 15 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Č. S. ieškinį atsakovams K. S. ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, dalyvaujant trečiajam asmeniui VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui, dėl dalies administracinio akto ir sandorio panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė Č. S. prašė teismo panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 1173 dalį, kuria atsakovui K. S. leista pirkti 0,25 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir 2000 m. birželio 7 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria šis žemės sklypas parduotas atsakovui. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuslėpė nuo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos faktą, kad jis su ieškove yra pastatų bendraturčiai (jai priklauso 1/5 dalis, atsakovui – 4/5 dalys pastatų), todėl nepagrįstai buvo leista privatizuoti atsakovui visą žemės sklypą (Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtinta Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemes ūkio paskirčiai (veiklai) tvarka).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2005 m. liepos 15 d. sprendimu ieškinį tenkino - panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 1173 priedo 4 punktą, pagal kurį atsakovui buvo leista pirkti 0,25 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir šio žemės sklypo 2000 m. birželio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Teismas nustatė, kad 1987 m. sausio 29 d. teismo sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka ir padalytas santuokoje įgytas turtas. 1987 m. lapkričio 4 d. papildomu teismo sprendimu ieškovei pripažinta nuosavybės teisė į 3/5 dalis gyvenamojo namo su rūsiu ir į 1/2 dalį ūkinių pastatų, o atsakovui - į 2/5 dalis gyvenamojo namo su rūsiu ir į 1/2 dalį ūkinių pastatų. 1988 m. gegužės 6 d. notaro patvirtinta dovanojimo sutartimi ieškovė padovanojo atsakovui 2/5 dalis gyvenamojo namo su rūsiu ir dalį ūkinių pastatų. Ieškovė, kaip gyvenamojo namo bendraturtė, turi teisę įsigyti privačios namų valdos žemės sklypo dalį, kuri ieškovei būtina norint tinkamai naudotis jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu (Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemes ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 8 punktas). Atsakovas, žinodamas, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso dalis pastatų, turėjo elgtis sąžiningai ir Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus specialistams pateikti visą informaciją, būtiną žemės sklypo sandoriui sudaryti.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 15 d. sprendimą – taikė restituciją, t. y. grąžino 0,25 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) valstybei, atstovaujamai Klaipėdos viršininko administracijos, o pastarąją įpareigojo grąžinti atsakovui lėšas, gautas pagal 2000 m. birželio 7 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį. Kitą teismo sprendimo dalį kolegija paliko nepakeistą. Kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, tačiau papildomai nusprendė, kad teismas, naikindamas ginčijamą sandorį, turėjo taikyti restituciją. Šalys turi būti sugrąžintos į pirminę padėtį, sudarant sąlygas atlikti įstatyme nustatytas žemės sklypo išsipirkimo procedūras, juolab, kad ieškovė kelia ginčą ir dėl atitinkamos gyvenamojo namo nuosavybės dalies pakeitimo. Dėl to visas žemės sklypas grąžintinas valstybei, o už žemės sklypą gautos lėšos - atsakovui (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, 9 straipsnio 1, 2 dalys, CK 6.145 straipsnio 1 dalis).

III. Kasacinio skundo argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas K. S. prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalis ir tenkinti ieškinio dalį – pripažinti negaliojančiomis 2000 m. birželio 7 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties ir Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 1173 dalis - parduoto žemės sklypo dydį sumažinant nuo 0,25 ha iki 0,20 ha. Kasaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

1. Pirmosios instancijos teismas nenurodė konkretaus CK straipsnio, kuriuo remiantis pripažino sandorį negaliojančiu. Pripažindami sandorį negaliojančiu teismai nepagrįstai netaikė 1964 m. CK 60 straipsnio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. B. v. B. G., bylos Nr. 3K-3-335/2005). Pirmosios instancijos teismas neužsiminė apie galimybę pripažinti dalį sandorio negaliojančiu, nors ieškinio aprašomojoje dalyje teigiama, kad reiškiamas ieškinys dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia. Pagal bylos duomenis, akivaizdu, kad atsakovas būtų sudaręs sutartį dėl 0,20 ha sklypo dalies pirkimo, jeigu ieškovė būtų pageidavusi proporcingai turimai nuosavybės teise namo daliai įsigyti likusią 0,05 ha sklypo dalį. Pažymėtina, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija sutiko, jog galima tenkinti dalį ieškinio - pripažinti dalį žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties negaliojančia, t. y. panaikinti sutartį tik dėl 5 arų žemės sklypo pirkimo-pardavimo.

2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė restituciją šioje byloje. Teismas nutartyje nenurodė konkrečios sumos, kurią Klaipėdos apskrities viršininko administracija turėtų grąžinti atsakovui. Atsakovo nuomone, neaišku, kokio dydžio lėšos turėtų būti grąžintos, nes už žemės sklypą buvo sumokėta talonais 1992 m. Buvo apskaičiuota sumokėti 5513 talonų, tačiau įvyko indeksacija ir atsakovas sumokėjo 11 026 talonus, o prieš tai - 300 rublių už dokumentų tvarkymą. Teismai turi aiškiai nurodyti, kaip šalys grąžinamos į pirminę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. N. S. v. J. N., bylos Nr. 3K-3-328/2006). Vykdant apeliacinės instancijos teismo nutartį neišvengiamai kils ginčas, nes neįmanoma grąžinti to, ką kita šalis gavo pagal ginčijamą sandorį. Sumokėtą sumą versti tiesiogiai į litus nėra galimybės, nes dalis lėšų buvo sumokėta rubliais, vyko indeksacija, todėl neįmanoma tiksliai apskaičiuoti šios sumos. Apeliacinės instancijos teismui buvo žinoma, kokia suma ir kokiais pinigais buvo sumokėta už išperkamą žemę, nes byloje buvo tai patvirtinančių dokumentų. Teismas turėjo apsvarstyti CK 6.145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą galimybę pakeisti restitucijos būdą, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (pasirenkant kitokį grąžintinų lėšų skaičiavimą). Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) 1992 m. išperkant žemę jos vertė buvo nedidelė. Taigi valstybė gauna žymiai didesnės vertės žemės sklypą, nei jis buvo 1992 m., t. y. jos padėtis pagerės, o atsakovui bus išmokėta tik simbolinė kelių šimtų litų suma, kokią apskaičiuos Klaipėdos apskrities viršininko administracija (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Atsakovo nuomone, teisinga restitucija būtų tik tuo atveju, jeigu jam būtų grąžinama suma, atitinkanti žemės sklypo dabartinę rinkos vertę. Be to, teismas galėjo išvengti sudėtingo restitucijos taikymo, jeigu būtų panaikinęs tik dalį sandorio.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2007 m. vasario 12 d. nutartimi nepriėmė ieškovės atsiliepimo į kasacinį skundą (CPK 351 straipsnis).

k o n s t a t u o j a :

IV. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų byloje nustatytos aplinkybės

1987 m. sausio 29 d. teismo sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka ir padalytas santuokoje įgytas turtas. 1987 m. lapkričio 4 d. papildomu teismo sprendimu ieškovei pripažinta nuosavybės teisė į 3/5 dalis gyvenamojo namo su rūsiu ir į 1/2 dalį ūkinių pastatų, o atsakovui - į 2/5 dalis gyvenamojo namo su rūsiu ir į 1/2 dalį ūkinių pastatų. 1988 m. gegužės 6 d. notaro patvirtinta dovanojimo sutartimi ieškovė padovanojo atsakovui 2/5 dalis gyvenamojo namo su rūsiu ir dalį ūkinių pastatų. Atsakovas, žinodamas, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso dalis nekilnojamojo turto, turėjo elgtis sąžiningai ir Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus specialistams pateikti visą informaciją, būtiną žemės sklypo sandoriui sudaryti.

V. Kasacinio teismo argumentai

Byloje teismų konstatuotas teisiškai reikšmingas faktas, kad Klaipėdos rajono teismo 1987 m. sausio 29 d. ir 1987 m. lapkričio 4 d. sprendimų pagrindu šalys yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. Ieškovei priklauso bendrosios nuosavybės 1/5 dalis, kuri liko po 1988 m. gegužės 8 d. dovanojimo sandorio sudarymo, ieškovei perleidus atsakovui 2/5 dalis iš turėtų 3/5 dalių gyvenamojo namo, o atsakovui priklauso 4/5 dalys gyvenamojo namo. Šie teisiniai aktai, nustatantys bendraturčių nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą apimtis, yra galiojantys, todėl jų pagrindu nustatyti šalių nuosavybės santykiai yra atskaitos taškas, sprendžiant dėl jų turimų teisių. Ieškovė, kaip gyvenamojo namo bendraturtė, turi iš nuosavybės teisės kildinamą turtinę teisę pirkti bendrosios dalinės nuosavybės teise gyvenamajam namui eksploatuoti suformuoto 0,25 ha žemės sklypo dalį, kuri nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo dalį (Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 8 punktas). Ši ieškovės turima teisė buvo pažeista, nes visas 0,25 ha žemės sklypas buvo parduotas atsakovui, nors ieškovė proporcingai jos turimai nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą daliai turėjo teisę pirkti 0,05 ha žemės sklypo. Dėl to bylą nagrinėjusiems teismams buvo pagrindas konstatuoti, kad tiek Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr. 1173, tiek 2000 m. birželio 7 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis neteisėti. Tačiau teismai nepagrįstai konstatavo, kad ginčijami administracinis aktas ir sandoris yra neteisėti visa apimtimi, nes, nustačius ieškovės teisės pirkti žemės sklypo dalį pažeidimą, jos teisė gali būti apginta pripažįstant negaliojančiomis tik dalis ginčijamų administracinio akto ir sandorio, nes atsakovas turi nuosavybės teisę į 4/5 dalis gyvenamąjį namo, o iš nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą kildinama ir jo teisė pirkti atitinkamą dalį žemės sklypo, kuris suformuotas gyvenamajam namui eksploatuoti. Taigi byloje yra nustatyta, kad suformuotas 0,25 ha žemės sklypas ir kad ieškovei priklauso 1/5, o atsakovui 4/5 dalys gyvenamojo namo, todėl ieškovė turi teisę įsigyti 0,05 ha, o atsakovas - 0,20 ha žemės sklypo. Pagal ginčijamų administracinio akto ir sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 60 straipsnį sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojančių kitų jo dalių, jeigu galima tarti, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios jo dalies (2000 m. CK 1.96 straipsnis). Dėl to atsakovas, kaip gyvenamojo namo dalies savininkas, turėjo teisę išsipirkti atitinkamą žemės sklypo dalį, t. y. turėjo teisę išsipirkti 0,20 ha žemės sklypo. Kadangi atsakovas neteisėtai nupirko 0,05 ha žemės daugiau, nei jam priklauso pagal turimą nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą dalį, tai tik šios 2000 m. birželio 7 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties ir atitinkamai Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 1173 dalys turėtų būti pripažintos negaliojančiomis.

Patenkinus ieškinio dalį, restitucija šioje byloje netaikytina, nes jos taikymas, pripažinus negaliojančiu dalį žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio, reikštų žemės sklypo reprivatizavimą. Tokios restitucijos pasekmės prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui privatizuoti valstybės valdyme esančius žemės plotus privačių namų savininkams. Restitucijos taikymas tokiose bylose taip pat būtų apsunkintas ir dėl to, kad investiciniai čekiai ir rubliai, kuriais buvo atsiskaitoma už išperkamą žemę, jau nustojo savo kaip mokėjimo priemonės funkcijos. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje restitucija netaikytina (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 44 straipsnis, CK 6.145 straipsnis 2 dalis).

Kadangi už ginčo dalyku esantį visą 0,25 ha žemės sklypą buvo sumokėta privačiomis lėšomis, valstybinis ginčo žemės sklypas buvo perleistas privačion nuosavybėn 2000 m. birželio 7 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu ir taip valstybinė nuosavybė į ginčo žemės sklypą buvo nutraukta, restitucijos taikymas netikslingas, tai visas žemės sklypas turi būti paliktas kaip privačios nuosavybės objektas. Ieškovė šioje byloje nebuvo pareiškusi reikalavimo dėl nuosavybės teisių į 0,05 ha žemės sklypo dalį pripažinimo, todėl ji šios nutarties pagrindu turi reikalavimo teisę Klaipėdos apskrities viršininkui dėl nuosavybės teisės į 0,05 ha žemės sklypą pripažinimo (Apskrities valdymo įstatymo 10 straipsnio 8 punktas), o kompensacijos už 0,05 ha žemės sklypo dalį klausimą, jei žemė privatizuota tik asmeninėmis atsakovo lėšomis, šalys turi teisę išspręsti taikiai; joms nesutarus šis klausimas spręstinas teismine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta byloje A. A. v. D. A., bylos Nr. 3K-3-1238/2001; 2005 m. birželio 20 d. nutartis, priimta byloje M. B. v. B. G., bylos Nr. 3K-3-335/2005).

Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas pakeisti bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalis, o apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl restitucijos taikymo panaikinti (CPK 346 straipsnis).

Kadangi bylą nagrinėjusių teismų procesiniai sprendimai keičiami, o dėl restitucijos taikymo apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis naikinama, tai perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Nustačius, kad nebuvo pagrindo byloje tenkinti dalies atsakovo apeliacinio skundo ir taikyti restituciją, naikinant šią apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, panaikinama ir nutarties dalis, kuria iš ieškovės atsakovui priteistos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Kadangi byloje konstatuotas ieškovės turtinių teisių pažeidimas ir konstatuota, kad šį pažeidimą lėmė ir atsakovo nesąžiningas elgesys (nepateikė Klaipėdos žemėtvarkos skyriui informacijos apie ieškovę, kaip gyvenamojo namo bendraturtę, ir privatizavo visą 0,25 ha žemės sklypą), tai pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo paliekama galioti (CPK 93 straipsnio 1-3 dalys).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2005 m. liepos 15 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalis, kuriomis išspręstas administracinio akto ir žemės sandorio teisėtumo klausimas, pakeisti ir išdėstyti taip:

Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 1173 dalį, kuria atsakovui K. S. buvo leista pirkti 0,25 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 0,05 ha dydžio dalį (duomenys neskelbtini) ir 2000 m. birželio 7 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties dalį, kuria atsakovui K. S. buvo parduota 0,25 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 0,05 ha dydžio dalis (duomenys neskelbtini) panaikinti ir atsakovui K. S. parduoto žemės sklypo plotą sumažinti iki 0,20 ha.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalis, kuriomis išspręsti restitucijos taikymo ir bylinėjimosi išlaidų klausimai, panaikinti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2005 m. liepos 15 d. sprendimo dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Romualdas Čaika

Virgilijus Grabinskas

Aloyzas Marčiulionis