Civilinė byla Nr.3K-3-201/2007 Procesinio sprendimo kategorija 128.16 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė), Algimanto Spiečiaus ir Prano Žeimio (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų V. P. ir J. P. kasacinį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos 2006 m. rugpjūčio 30 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal hipotekos kreditoriaus R. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. P. ir J. P. dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
2004 m. birželio 16 d. D. P., užtikrindama 45 000 Lt paskolos, suteiktos V. P. pagal 2004 m. gegužės 26 d. sutartį reg. Nr. (duomenys neskelbtini), su visais jos vėlesniais papildymais ir pakeitimais, grąžinimą kreditoriui R. K., hipotekos lakštu įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį turtą – butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). 2005 m. lapkričio 11 d. įkeisto turto savininkė D. P. mirė. 2005 m. gruodžio 23 d. mirė skolininkas V. P. 2006 m. balandžio 24 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas mirusiosios D. P. vaikaitėms – V. P. ir J. P. Skolininkas V. P. prievolės kreditoriui R. K. pagal 2004 m. gegužės 26 d. paskolos sutartį neįvykdė, todėl Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo teisėja 2006 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi pradėjo priverstinį skolos išieškojimą ir areštavo įkeistą turtą. 2006 m. rugpjūčio 18 d. įkeisto turto savininkės V. P. ir J. P. buvo įspėtos, kad, negrąžinus 61 470 Lt skolos per vieną mėnesį nuo nutarties apie įkeisto turto areštą įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. 2006 m. rugpjūčio 29 d. Hipotekos skyriuje prie Kauno miesto apylinkės teismo buvo gautas V. P. ir J. P. atstovių prašymas dėl įkeisto turto arešto panaikinimo ir hipotekos išregistravimo, nes prievolė, išieškomos 61 470 Lt skolos sumą pervedus į Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą, yra įvykdyta.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo teisėja 2006 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi V. P. ir J. P. prašymą patenkino; panaikino areštą V. P. ir J. P. turtui – butui su rūsiu, esančiam (duomenys neskelbtini), uždėtą Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos 2006 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi; išregistravo turto arešto aktą ir hipoteką iš registro duomenų bazės bei nutarė pervesti 61 470 Lt sumą hipotekos kreditoriui R. K. į jo nurodytą sąskaitą, kai Hipotekos skyriui bus pateiktas hipotekos lakštas. Nustačiusi, kad 2006 m. rugpjūčio 29 d. mokėjimo pavedimu Nr. 176274961 V. P. ir J. P. įgaliotinės įmokėjo į Hipotekos skyriaus depozitinę sąskaitą 61 470 Lt sumą, hipotekos teisėja konstatavo, kad prievolė pagal 2004 m. gegužės 26 d. sutartį reg. Nr. (duomenys neskelbtini), su visais jos vėlesniais papildymais ir pakeitimais, kreditoriui R. K. yra įvykdyta. Kadangi prievolė, kurios įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), ir priklausantis V. P. bei J. P., yra įvykdyta, tai areštas įkeistam turtui panaikintinas, o hipotekos sandoris išregistruotinas iš registro duomenų bazės.
Atskiruoju skundu dėl Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos 2006 m. rugpjūčio 30 d. nutarties peržiūrėjimo V. P. ir J. P. prašė panaikinti šios nutarties dalį dėl 16 470 Lt delspinigių pervedimo hipotekos kreditoriui R. K. ir kreditoriaus R. K. prašymą dėl 16 470 Lt delspinigių išieškojimo atmesti. Atskirajame skunde V. P. ir J. P. nurodė, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai buvo nustatytas 61 470 Lt skolos dydis. Skolos suma yra 45 000 Lt, ir tai patvirtina byloje esančios sutartys. 2004 m. gegužės 26 d. paskolos sutartimi reg. Nr. (duomenys neskelbtini) V. P. pasiskolino iš R. K. 30 000 Lt, kuriuos turėjo grąžinti iki 2004 m. birželio 26 d., o paskolos negrąžinus laiku, įsipareigojo mokėti 0,2 proc. netesybų už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos sumos (Sutarties 1 punktas). Tačiau 2004 m. gegužės 28 d. R. K. ir V. P. susitarimu šis Sutarties punktas buvo pakeistas, nurodant, kad V. P. pasiskolino iš R. K. 45 000 Lt, kuriuos privalo grąžinti iki 2004 m. birželio 26 d. Pakeičiant Sutarties 1 punktą delspinigiai nebuvo nustatyti. Dėl to hipotekos kreditorius neturėjo teisės jų reikalauti. Apie tai, kad Sutartyje nėra nustatyti delspinigiai, V. P. ir J. P. teigimu, jos sužinojo tik jų atstovei susipažinus su hipotekos byla ir šioje byloje esančiu 2004 m. gegužės 28 d. susitarimu dėl Sutarties 1 punkto pakeitimo. Būtent dėl šios priežasties, nežinodamos, kad hipotekos kreditorius neturi įstatyminio pagrindo reikalauti delspinigių, jos įmokėjo į Hipotekos skyriaus depozitinę sąskaitą visą kreditoriaus reikalaujamą ir Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos 2006 m. rugpjūčio 10 d. nutartyje nurodytą išieškomos skolos sumą – 61 470 Lt.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. spalio 9 d. nutartimi atskirąjį skundą atmetė, Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos 2006 m. rugpjūčio 30 d. nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal CPK 558 straipsnio 1 dalį hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo, be kitų minėtoje CPK normoje nurodytų duomenų, hipotekos kreditorius turi nurodyti ir negrąžintos skolos dydį, ir tai, teisėjų kolegijos nuomone, reiškia, kad hipotekos kreditorius pats nustato negrąžintos skolos dydį, o hipotekos teisėjui nei teisė, nei pareiga tikrinti hipotekos kreditoriaus nurodytos negrąžintos skolos dydžio pagrįstumą įstatyme nėra nustatyta, nes hipotekos teisėjas nesprendžia tarp skolininko ir kreditoriaus kylančių ginčų. Dėl šios priežasties atskirojo skundo argumentus dėl Sutarties 1 punkto pakeitimo nenustatant delspinigių ir dėl to kreditoriaus teisės reikalauti delspinigių neturėjimo teisėjų kolegija vertino kaip nereikšmingus nagrinėjamam atvejui.
III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu suinteresuoti asmenys V. P. ir J. P. prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartį bei Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos 2006 m. rugpjūčio 30 d. nutarties dalį dėl 16 470 Lt delspinigių pervedimo hipotekos kreditoriui R. K. panaikinti ir kreditoriaus R. K. prašymą dėl 16 470 Lt delspinigių išieškojimo atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tuo, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė skolos išieškojimą hipotekos kreditoriaus naudai reglamentuojančias materialinės teisės normas ir bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimą nustatančias procesinės teisės normas – netinkamai taikė CPK 558 straipsnio 2 dalį ir nepagrįstai netaikė CPK 542 straipsnio 1 dalies bei CK 4.192 straipsnio 1 dalies nuostatų. Kasatorių teigimu, sistemiškai aiškinant CPK 542 straipsnio 1 dalies ir 558 straipsnio 2 dalies nuostatas, darytina išvada, kad hipotekos teisėjas, priimdamas nutartį išieškoti skolą, privalo patikrinti, ar hipotekos kreditorius savo prašyme teisingai nurodė skolos dydį. Šią hipotekos teisėjo pareigą patvirtina ir CK 6.192 straipsnio 1 dalis, kuri nustato hipotekos kreditoriaus teisę kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo ir kurios turinys leidžia teigti, kad hipotekos kreditorius gali reikalauti ne bet kokios, o tik jam priklausančios sumos atlyginimo. Dėl to hipotekos teisėja, kasatorių manymu, privalėjo patikrinti, ar hipotekos kreditoriui R. K. priklauso delspinigiai, t. y. ar delspinigiai yra nustatyti Sutartyje. Be to, teismai nepagrįstai netaikė CK 6.71 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagal kurią skolininkas, neįvykdęs prievolės arba netinkamai ją įvykdęs, turi sumokėti įstatyme, sutartyje ar teismo nustatytas netesybas (CPK 542 straipsnio 1 dalis). Pakeitus Sutarties 1 punktą, delspinigiai Sutartyje nebuvo nustatyti. Kasatorių teigimu, kreditorius neturėjo įstatyminio pagrindo reikalauti delspinigių, o hipotekos teisėja neturėjo teisinio pagrindo, nepatikrinusi skolos dydžio pagrįstumo, nurodyti, kad skola yra 61 470 Lt, t. y. įtraukti į skolos dydį neegzistuojančius pagal paskolos sutartį delspinigius. Kreditorius, reikalaudamas jam nepriklausančių delspinigių, pasielgė nesąžiningai, hipotekos skyriaus teisėja, nepatikrinusi, ar kreditoriaus reikalavimas yra pagrįstas, leido kreditoriui nepagrįstai praturtėti, o apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad tai, jog delspinigiai Sutartyje nebuvo nustatyti, ir todėl kreditorius neturėjo teisės jų reikalauti, šiuo atveju reikšmės neturi, pažeidė CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtinus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Atsiliepimu į kasacinį skundą hipotekos kreditorius R. K. prašo suinteresuotų asmenų kasacinį skundą atmesti, skundžiamas teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime kreditorius nurodo, kad skolos, taip pat ir delspinigių išieškojimas buvo pradėtas Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos 2006 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi, kurios įstatyme nustatyta tvarka kasatorės neskundė. Ši nutartis yra įsiteisėjusi ir turi res judicata galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas), todėl joje nustatytu skolos dydžiu buvo vadovaujamasi priimant skundžiamą hipotekos teisėjos 2006 m. rugpjūčio 30 d. nutartį. 2004 m. gegužės 28 d. susitarime nurodyta, kad šiuo susitarimu keičiamas 2004 m. gegužės 26 d. paskolos sutarties 1 punktas, tačiau, kreditoriaus teigimu, susitarimu iš esmės buvo pakeista tik paskolos suma, o visos kitos 2004 m. gegužės 26 d. paskolos sutarties sąlygos, taip pat ir sąlyga dėl delspinigių mokėjimo, liko galioti, ir tai yra matyti iš 2004 m. gegužės 28 d. susitarimo turinio (CK 6.193 straipsnis).
k o n s t a t u o j a :
IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės
Pagal 2004 m. gegužės 26 d. paskolos sutartį (su vėlesniais jos pakeitimais) V. P. pasiskolintos iš R. K. paskolos (45 000 Lt) grąžinimas buvo užtikrintas hipotekos lakštu, įkeičiant butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). 2005 m. gruodžio 23 d. skolininkas V. P. mirė, neįvykdęs prievolės kreditoriui R. K. Dėl to Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo teisėja 2006 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi pradėjo priverstinį skolos išieškojimą, areštavo įkeistą turtą ir įspėjo šio turto savininkes – V. P. bei J. P., kad, negrąžinus 61 470 Lt skolos per vieną mėnesį nuo nutarties apie įkeisto turto areštą įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. 2006 m. rugpjūčio 29 d. Hipotekos skyriuje prie Kauno miesto apylinkės teismo buvo gautas V. P. ir J. P. atstovių prašymas dėl įkeisto turto arešto panaikinimo ir hipotekos išregistravimo, nes prievolė, išieškomos 61 470 Lt skolos sumą pervedus į Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą, yra įvykdyta. Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos 2006 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi V. P. ir J. P. prašymas buvo patenkintas. Tvirtindamos, kad pakeičiant Sutarties 1 punktą delspinigiai nebuvo nustatyti, ir apie tai jos sužinojo tik jų atstovei susipažinus su hipotekos byla ir šioje byloje esančiu 2004 m. gegužės 28 d. susitarimu dėl Sutarties 1 punkto pakeitimo, ir būtent dėl to, kad nežinojo, jog hipotekos kreditorius neturi įstatyminio pagrindo reikalauti delspinigių, jos įmokėjo į Hipotekos skyriaus depozitinę sąskaitą visą kreditoriaus reikalaujamą ir Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos 2006 m. rugpjūčio 10 d. nutartyje nurodytą išieškomos skolos sumą – 61 470 Lt, V. P. ir J. P. prašo hipotekos teisėjos 2006 m. rugpjūčio 30 d. nutarties dalį dėl 16 470 Lt delspinigių pervedimo hipotekos kreditoriui R. K. panaikinti ir kreditoriaus R. K. prašymą dėl 16 470 Lt delspinigių išieškojimo atmesti.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Dėl to kasacinis teismas pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Kasacinio nagrinėjimo dalykas šioje byloje iš esmės yra klausimai, ar bylą nagrinėję teismai, spręsdami hipotekos baigimo skolininko, įvykdžiusio skolinį įsipareigojimą, prašymu klausimą, tinkamai aiškino ir taikė skolos išieškojimą hipotekos kreditoriaus naudai reglamentuojančias materialinės teisės normas (CK 4.192 straipsnio 1 dalį) ir bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimą nustatančias procesinės teisės normas (CPK 542 straipsnio 1 dalį ir 558 straipsnio 2 dalį). Tai yra teisės klausimai, kuriais kasacinio teismo teisėjų kolegija ir pasisako (CPK 353 straipsnio 1 dalis)
Kasaciniu skundu kasatorės prašo peržiūrėti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutartis, kuriomis yra išspręstas hipotekos baigimo skolininkių (kasatorių), grąžinusių pagal hipotekos teisėjos 2006 m. rugpjūčio 10 d. nutartį išieškomą 61 470 Lt skolos (45 000 Lt negrąžintos paskolos ir 16 470 Lt delspinigių) sumą ir taip įvykdžiusių skolinį įsipareigojimą, prašymu klausimas. Tačiau kasacinio skundo turinys leidžia spręsti, kad kasatorių argumentai dėl netinkamo materialinės teisės normų, reglamentuojančių skolos hipotekos kreditoriaus naudai išieškojimą (CK 4.192 straipsnio 1 dalies), ir procesinės teisės normų, nustatančių bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimą (CPK 542 straipsnio 1 dalies ir 558 straipsnio 2 dalies), kaip, kasatorių manymu, nustatančių hipotekos teisėjo pareigą patikrinti, ar hipotekos kreditorius savo prašyme teisingai nurodė skolos dydį, aiškinimo bei taikymo, iš esmės yra susiję ne su aukščiau minėtų kasacine tvarka skundžiamų teismų nutarčių, o su Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos 2006 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria buvo sprendžiamas priverstinio skolos išieškojimo hipotekos kreditoriaus naudai klausimas, teisėtumu.
Bylos duomenimis, įsiteisėjusi Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos 2006 m. rugpjūčio 10 d. nutartis nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka, todėl nėra ir negali būti kasacinio apskundimo dalykas (CPK 341 straipsnio 1 punktas). Dėl to vien dėl šios priežasties kasatorių argumentai dėl netinkamo CK 4.192 straipsnio 1 dalies, įtvirtinančios hipotekos kreditoriaus teisę kreiptis į hipotekos teisėją dėl skolos išieškojimo, ir CPK 558 straipsnio 2 dalies, reglamentuojančios hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo nagrinėjimą, aiškinimo ir taikymo atmestini kaip nepagrįsti, nes šių teisės normų hipotekos baigimo klausimą nagrinėjusiems bei kasatorių skundžiamas nutartis priėmusiems teismams ir nereikėjo taikyti.
Nesutikdama su kasatorių argumentu dėl netinkamo CPK 542 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, teisėjų kolegija pažymi, kad bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių), nagrinėjamo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje. Taigi tokie prašymai, tarp jų ir prašymas dėl hipotekos pabaigos, taip pat pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo, nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka. Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (CPK 542 straipsnio 1 dalis). Tokia nuostata yra įtvirtinta ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su AB „Lithun“, bylos Nr. 3K-3-523/2005). Ginčas dėl įsiskolinimo, užtikrinto hipoteka, dydžio (nagrinėjamu atveju – kreditoriaus teisės reikalauti delspinigių turėjimo ar neturėjimo) nagrinėtinas CPK nustatyta ieškininės teisenos tvarka. Skolininkas tokiu atveju gali ginčyti hipotekos kreditoriaus reikalavimą įstatyme nustatyta tvarka, o sustabdyti hipotekos procedūras gali bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones. Dėl to sutikti su kasatorių argumentu, kad kasaciniame skunde nurodytos materialinės ir procesinės teisės normos nustato hipotekos teisėjo (juo labiau – hipotekos teisėjo, sprendžiančio hipotekos pabaigos skolininko, įvykdžiusio skolinį įsipareigojimą visa apimtimi, kuria reikalavo hipotekos kreditorius, prašymu klausimą) pareigą patikrinti, ar hipotekos kreditorius savo prašyme teisingai nurodė skolos dydį, nėra pagrindo.
Remdamasi išdėstytais argumentais, kasacinio teismo teisių kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai skolos hipotekos kreditoriaus naudai išieškojimą reglamentuojančias materialinės teisės normas taikė tinkamai ir bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimą nustatančių procesinės teisės normų nepažeidė, todėl naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista, kasaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 346 straipsnio 2 dalis).
Konstatavus tinkamą procesinės teisės normų, reglamentuojančių bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimą, aiškinimą ir taikymą, kiti kasacinio skundo argumentai, susiję su CK 6.71 straipsnio 1 dalies nuostatų, apibrėžiančių netesybų sąvoką, pažeidimu ir hipotekos kreditoriaus teisės reikalauti delspinigių neturėjimu, nebetenka teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako, kartu pažymėdama, kad kasatorės, manydamos, jog jų, kaip skolininkių, teisės yra pažeistos dėl nepagrįsto hipotekos kreditoriaus praturtėjimo išsireikalavus jam pagal sutartį nepriklausiusius delspinigius, turi teisę ginti savo teises įstatyme nustatyta tvarka pateikdamos teismui prieš hipotekos kreditorių atitinkamu pagrindu nukreiptą ieškinį (CPK 5 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Teodora Staugaitienė
Algimantas Spiečius
Pranas Žeimys
