Dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 28 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-853

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24604-2021-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2024 m. vasario 27 d. paduotu atsakovės A. Z. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 28 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

atsakovės A. Z. kasacinis skundas paduodamas dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. Byloje ieškovas M. B. prašė priteisti iš atsakovės A. Z. 13 622,98 Eur trečiojo asmens UAB „Izovoltas“ naudai, 5 procentų dydžio metines palūkanas. Ieškinio reikalavimas grindžiamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių (toliau – ABĮ) 16 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, nurodant, kad atsakovė, eidama bendrovės direktoriaus pareigas, savo neteisėtais veiksmais UAB „Izovoltas“ padarė žalos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės trečiojo asmens UAB „Izovoltas“ naudai 13 211,77 Eur žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. lapkričio 28 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 27 d. sprendimą ir priteisė iš atsakovės A. Z. trečiojo asmens UAB „Izovoltas“ naudai 12 124,33 Eur žalos atlyginimo.

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 28 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 27 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Atsakovės kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos, byloje neteisingai vertino įrodymus, pažeidė CPK 178, 182 ir 185 straipsnius, nepagrįstai atsakovei perkėlė ieškinio reikalavimų įrodinėjimo naštą, neteisingai sprendė, kad būtent atsakovė byloje turėjo įrodyti, kad ieškovo nurodyti sandoriai buvo sudaryti tenkinant įmonės interesus. Byloje nesant pakankamų įrodymų apie tai, kieno interesais buvo sudaryti ginčo sandoriai, teismai turėjo patikslinti ieškovui jo įrodinėjimo naštą, o šis galėjo pasinaudoti įvairiomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau byloje sprendžiant, kieno interesais buvo sudaryti ginčijami sandoriai, buvo remtasi pačių sandorių pobūdžiu ir ieškovo samprotavimais, tačiau byloje nebuvo pateikta tinkamų įrodymų.

2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnį, pagal kurį reprezentacinės bei komandiruočių išlaidos, taip pat išlaidos bendrovės darbuotojams ir (ar) jų šeimos nariams yra priskiriamos prie leidžiamų atsiskaitymų juridinio asmens veikloje. Pagal teismų praktiką reprezentacinėmis priemonėmis gali būti dovanos, asmenys taip gali būti vaišinami (maistu, alkoholiniu ir kitais gėrimais). Tokios juridinio asmens patirtos išlaidos (dovanoms, vaišėms) konkrečių asmenų (turinčių arba galinčių turėti įtakos užmezgant naujus ir plėtojant esamus verslo ryšius) naudai yra pripažįstamos reprezentacinėmis sąnaudomis ir iš pajamų atskaitomos PMĮ 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties ir sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovei A. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 273 Eur (du šimtu septyniasdešimt tris) Eur žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. vasario 27 d. AB SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 244.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gediminas Sagatys

Donatas Šernas

Egidija Tamošiūnienė