Nr. DOK-804
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00215-2022-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. kovo 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės,
susipažinusi su 2024 m. vasario 23 d. paduotu ieškovo V. K. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 23 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Nr. DOK-804
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00215-2022-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. kovo 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės,
susipažinusi su 2024 m. vasario 23 d. paduotu ieškovo V. K. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 23 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
ieškovo V. K. kasacinis skundas paduodamas dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe. Byloje Kauno apygardos teismas 2023 m. birželio 13 d. sprendimu atmetė ieškovo reikalavimus pripažinti ieškovo ir atsakovės L. B. bendrą veiklą ir faktinę santuoką jungtinės veiklos sutartimi, siekiant sukurti šeimą ir įgyti bendrą turtą lygiomis dalimis; pripažinti atsakovių L. B. ir V. I. 2012 m. rugsėjo 3 d. sudarytą UAB „Alloro“ vardinių paprastųjų akcijų pirkimo–pardavimo sutartį iš dalies negaliojančia dėl apsimestinumo ir nustatyti, kad šias akcijas bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis įsigijo ieškovas ir atsakovė L. B.; pripažinti UAB „Alloro“ 100 proc. paprastųjų vardinių akcijų ieškovo ir L. B. bendrąja daline nuosavybe, šalių valdoma po 1/2 dalį, bei atidalyti ieškovui priklausančią šio bendro turto dalį iš bendrosios nuosavybės, priteisti ieškovui iš atsakovės L. B. 350 000 Eur kompensaciją; pripažinti turtą ieškovo ir atsakovės L. B. bendrąja daline nuosavybe bei jį atidalyti natūra. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimą.
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. lapkričio 23 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, paskirti ekspertizę ginčo turto vertei nustatyti.
Ieškovo kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovo kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, byloje neteisingai vertino įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių, neatsižvelgė į nevienodą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl šalių bendros veiklos ir faktinės santuokos kaip pagrindo pripažinti esant jungtinę veiklą nustatymo.
2. Teismai, nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos dėl jungtinės veiklos santykių, neatsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes: šalių susitarimą dėl bendros (jungtinės) veiklos ir ginčo turto nuosavybės formos. Ieškovo teigimu, nuo bendro šalių gyvenimo kartu pradžios 2004 metais jie su atsakove buvo susitarę sukurti bendrąją dalinę nuosavybę kiekvieno jų atskirai įsigyto turto objekto atžvilgiu ir įsigyjant juos ieškovas prisidėjo savo darbu, lėšomis ir turtu.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties ir sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti ieškovo kasacinį skundą, nespręstina dėl prašymo sustabdyti teismų procesinių sprendimų vykdymą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Gediminas Sagatys
Donatas Šernas
Egidija Tamošiūnienė