Dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Epayblock“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-768

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13106-2023-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2024 m. vasario 21 d. paduotu pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Epayblock“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto UAB „Epayblock“ kasacinis skundas paduodamas dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl antstolės veiksmų. Byloje nagrinėjant ginčą dėl antstolės veiksmų teisėtumo šiai vykdant teismo priimtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo juridinio asmens turtui, kai šiam juridiniam asmeniui yra iškelta bankroto byla ne teismo tvarka, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 9 d. nutartimi pareiškėjos skundą, kuriuo pareiškėja prašė panaikinti antstolės Virginijos Meškauskienės 2023 m. rugpjūčio 25 d. patvarkymą Nr. S-23-15-29277 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2023 m. rugpjūčio 28 d. nurodymą Nr. S-23-15-29350 priverstinai nurašyti lėšas, atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 18 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartį.

Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti antstolės priimtą 2023 m. rugpjūčio 25 d. patvarkymą ir 2023 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymą.

Pareiškėjos kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Pareiškėjos kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktą, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 28 straipsnio 1 dalį. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos taikymo praktikos, draudžiančios antstoliams vykdyti išieškojimą iš bankrutavusios įmonės. Pagal Lietuvos respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, t. y. draudžiama draudimas bankrutuojančiai įmonei vykdyti finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, taip pat išieškoti iš jos skolas.

2. Be to, pagal CPK 626 straipsnio 3 punktą antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, kai skolininkui iškeliama bankroto byla; tokiu atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto bylą iškėlusiam teismui. CPK reglamentuotas vykdymo procesas yra savarankiškas nuo bankroto proceso. Vykdomųjų bylų sustabdymas ir vykdomųjų dokumentų perdavimas bankroto bylą iškėlusiam teismui yra bankroto bylos iškėlimo pasekmė.

3. Teismai neatsižvelgė į JANĮ 28 straipsnio 1 dalį, pagal kurią nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą; išieškoti skolas iš juridinio asmens; įkeisti turtą, suteikti garantiją, laiduoti ar kitais būdais užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą. Šis įstatyme reglamentuotas draudimas vykdyti finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, nustatytas bankrutuojančiai įmonei ir tokio draudimo tikslas yra užtikrinti visų kreditorių reikalavimų proporcingą patenkinimą. Įmonei iškėlus nemokumo (bankroto) bylą, kreditorių reikalavimai turi būti tenkinami išimtinai JANĮ nustatyta tvarka ir terminais, vadovaujantis JANĮ 94 straipsnyje nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eile ir etapais.

4. Teismai aplinkybę, kad bankroto proceso vykdymas buvo pradėtas ne teismo tvarka, nepagrįstai vertino esant pagrindu nepaisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismo nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gediminas Sagatys

Donatas Šernas

Egidija Tamošiūnienė