Civilinė byla Nr. e2S-751-863/2026
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25215-2025-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.6.11; 3.3.2.5
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. kovo 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (pareiškėjo) R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų L. V. ir R. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Virginija Meškauskienė, uždaroji akcinė bendrovė „TEISINĖ SFERA“.
Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai L. V. ir R. V. pateikė skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės (toliau – ir antstolė) veiksmų, prašydami panaikinti antstolės 2025 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymą Nr. S-25-15-26244 vykdomojoje byloje Nr. 005/07/02295. Pareiškėjai nurodė, kad antstolė neteisėtai ginčijamu patvarkymu nutarė realizuoti priverstine tvarka pareiškėjams priklausantį butą, (duomenys neskelbtini) Vilnius. Patvarkymas yra neteisėtas ir naikintinas, nes antstolė neteisėtai pakeitė išieškotoją ir dėl jos sprendimų yra paduotas skundas. Pats išieškojimas yra negalimas dėl suklastotų banke dokumentų ir neatliktos teisinės dokumentų registracijos. Pažymėjo, kad antstolei buvo pateikti įrodymai, kad dėl suklastotų kredito prašymo ir turto įkeitimo sutarties buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, kurio metu atliktos rašysenos ekspertizės, surinkti kiti įrodymai ir nustatyta, kad buvusio akcinės bendrovės (toliau – AB) Ūkio banko Kaišiadorių skyriaus valdytoja A. A. bei kiti darbuotojai, suklastodami dokumentus, padarė nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas R. V. buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės terminui. Šios aplinkybės žinomos antstoliui ir pradiniam kreditoriui, todėl reikalavimo teisės perleidimas be skolininko sutikimo buvo negalimas. Banko darbuotojų suklastoti kredito prašymas (pasirašė ne kredito gavėja, o banko valdytoja), turto įkeitimo sutartis, į kurią papildomai buvo įrašyti du žemės sklypai be jų savininko žinios, prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81 straipsnį yra niekiniai ir negaliojantys. Todėl, atitinkamai, negali vykti ir išieškojimas. Įkeitimo sutartis buvo sudaryta 1993 m. lapkričio 23 d., t. y. galiojant 1964 m. CK 255 straipsniui, kuris numatė, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota turto registravimo įstaigoje. Šie reikalavimai įrašyti ir įkeitimo sutartyje. Šio reikalavimo nesilaikymas sandorį darė negaliojantį. Jei pagal sandorio sudarymo metu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbios priežasties praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Šiuo atveju terminas nebuvo atnaujintas, todėl įkeitimo sutartis yra negaliojanti ir pagal ją išieškojimas negalimas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 663 straipsnyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į skolininko lėšas, vertybinius popierius, esančius bankuose ir kitose įstaigose, kitokį turtą, jo dalį bendrojoje nuosavybėje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skolininkui turint kitą turtą, išieškojimas privalo būti nukreiptas į kitą turtą, o ne į gyvenamąjį namą. Tais atvejais, kai kreditoriaus reikalavimams įvykdyti areštuojami keli to paties savininko turto objektai, turi būti laikomasi ne tik CPK 664 straipsnio nuostatų, bet ir CK 4.183 straipsnio 3 dalies ir CK 4.194 straipsnio reikalavimų. Toks įkeitimas yra jungtinis ir įkeistų daiktų pardavimo eilę nustato daiktų savininkas. Paskola buvo vartojimo, nes skirta namo statybai. Vartotojo teisių apsaugos užtikrinimas yra Lietuvos valstybės konstitucinė pareiga. Nei vienas teismas savo iniciatyva iki šiol neatkreipė dėmesio į tai, kad bankas, išduodamas paskolą, neįvertino vartotojos kreditingumo, nepareikalavo informacijos ir neturėjo duomenų apie tai, kad vartojimo kredito gavėja galės vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus visą vartojimo kredito sutarties laikotarpį. Paskolos gavėja tuo metu nedirbo ir neturėjo jokių pajamų, todėl ji negalėjo mokėti sutartyje nustatytų palūkanų. Tuo metu, kai buvo priimtas teismo sprendimas dėl skolos ir palūkanų pagal sudarytą kredito sutartį priteisimo, teismui nebuvo žinoma apie banko suklastotus veiksmus, nebuvo keliamas klausimas dėl įkeitimo sutarties suklastojimo ir jos teisinės registracijos, kt. Vykdymo procese namas, kurio statybai buvo panaudotas kreditas, ir žemės sklypas buvo parduotas ženkliai mažesne kaina nei tuo metu buvo jo vertė. Vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais joks išieškojimas iš pareiškėjų turto yra neteisingas, nes paskola buvo panaudota tikslingai, joks kitas turtas iš šios paskolos nebuvo įgytas. Teismas, nagrinėdamas šį skundą privalo visapusiškai įvertinti situaciją ir skolos dydį sumažinti.
2. Antstolė Virginija Meškauskienė 2025 m. rugsėjo 10 d. patvarkymu Nr. S-25-15-29214 pareiškėjų skundo netenkino ir perdavė spręsti teismui. Nurodė, kad skunde dėstomi teiginiai apie ikiteisminius procesus savaime nepaneigia vykdomojo dokumento galiojimo, vykdomas Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo išduotas 1997 m. vasario 6 d. vykdomasis raštas Nr. 2(19)-300/98 nėra nei panaikintas, nei nuginčytas, jo vykdymas nėra sustabdytas, taigi vykdomasis dokumentas Nr. 2(19)-300/98 yra galiojantis ir vykdytinas. Antstolei jokių abejonių dėl teismo išduoto vykdomojo dokumento teisėtumo ar pagrįstumo nekilo ir nekyla. Pažymėjo, kad vykdymo procese areštuotos pareiškėjų teisės į neįregistruotą įkeistą turtą – sodo namą su žeme, adresu (duomenys neskelbtini), ir sodo namą su žeme, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. Pareiškėjai nuo 1993 metų neįgyvendino savo teisių, nesikreipė dėl turto įregistravimo savo vardu. Neįregistruotos daiktinės teisės buvo išregistruotos VI Registro centras 2013 m. gegužes 24 d. įsakymu Nr. v- 122. VĮ Registrų centre neįregistruotas skolininkų vardu turtas riboja antstolio galimybes realizuoti areštuotą nekilnojamąjį turtą iš varžytynių.
3. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „TEISINĖ SFERA“ pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė skundą atmesti, pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti pareiškėjams iki 5 000 Eur baudą. Pažymėjo, kad antstolė vykdo dar 1997 m. vasario 6 d. priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą Nr. 2-300 dėl 256 003,24 Eur išieškojimo iš pareiškėjų. Iš pareiškėjų gaunamos pensijos kas mėnesį atliekamos išskaitos skolai dengti. Vykdymo proceso metu nustačius, kad pareiškėjų vardu registruotas nekilnojamasis turtas, skolos išieškojimas buvo nukreiptas į turimą turtą. Pareiškėjai nenurodo jokių aplinkybių, dėl kurių ginčijamas patvarkymas būtų neteisėtas. Skunde pareiškėjai remiasi savo nuomone ir aplinkybėmis, kurios visiškai nesusiję su vykdymo proceso veiksmais ir antstolio patvarkymo teisėtumu. Teismo sprendimai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti vykdomi nedelsiant. Pareiškėjai ne tik kad ilgą laiką nevykdo teismo sprendimo, bet galimai piktnaudžiaudami savo teisėmis ir siekdami išvengti prievolių vykdymo teikia skundus dėl antstolio veiksmų ar prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydami sustabdyti vykdymo veiksmus. Pareiškėjų skundai motyvuojami iš esmės tais pačiais motyvais, norais ir nuomone, tačiau nenurodant, kokias teisės nuostatas antstolis pažeidė. Tokiu būdu siekiama vilkinti vykdymo veiksmus ir vengti skolos išieškojimo.
4. Pareiškėjas R. V. pateikė dubliką į suinteresuoto asmens UAB „TEISINĖ SFERA“ atsiliepimą, nurodydamas, jog atsiliepime nurodyti motyvai nėra pagrįsti. Atkreipė dėmesį, kad skola bankui priteista tik iš pareiškėjos L. V., todėl tai yra jos asmeninė, ne solidarioji sutuoktinių prievolė. Tuo tarpu ginčo butas buvo privatizuotas santuokos metu ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nurodė, jog butą įkeitė pareiškėja, o pareiškėjas tik davė tokiam veiksmui sutikimą, tačiau tai, kad davė sutuoktinei sutikimą įkeisti butą, nedaro pareiškėjo įkeitimo šalimi ir nesudaro pagrindo išieškojimą nukreipti į bendrą sutuoktinių turtą. Mano, kad išieškojimas iš buto negalimas, kol nenustatyta pareiškėjo dalis bendrojoje nuosavybėje. Papildomai pažymėjo, jog šiuo atveju paskolos gavėja buvo vartotoja, paskolos gavimo metu augino keturis nepilnamečius vaikus ir jokių pajamų neturėjo, tačiau bankas nevertino jos kreditingumo ir nustatė aiškiai neproporcingas palūkanas. Taip pat mano, kad yra pagrindas tikslinti išieškojimo sumą, kuri, įvertinus vykdomojoje byloje išieškotą 44 937 Eur sumą bei CK 6.129 straipsnyje numatytą banko teisę atsisakyti palūkanų ir delspinigių, turėtų būti 34 707 Eur (79 675 – 44 937 =34 707 Eur). Pažymi, jog toks įsiskolinimas galėtų būti padengtas realizavus vieną iš areštuotų sodų su namu, kas, pareiškėjo manymu, sudaro pagrindą taikyti CK 4.194 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias įkeistų daiktų pardavimo eilę nustato daiktų savininkas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo R. V. dubliką, pareiškėjų skundo dėl antstolio veiksmų netenkino, taip pat netenkino suinteresuoto asmens UAB „TEISINĖ SFERA“ prašymo dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškėjams skyrimo.
5.1. Teismas nurodė, jog pareiškėjų keliamas klausimas dėl išieškotojo pakeitimo teisėtumo buvo išnagrinėtas kitoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-29668-1077/2025, kurioje pareiškėjų skundas dėl antstolės veiksmų buvo atmestas, konstatavus, kad antstolė turėjo pagrindą pakeisti išieškotoją, o pareiškėjų teisės nebuvo suvaržytos, o Šiaulių apygardos teismas 2025 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJTLTkxNC0xMDUxLzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2S-914-1051/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2S-914-1051/2025">e2S-914-1051/2025</a> su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu sutiko ir paliko jį nepakeistą. Atkreipdamas dėmesį, kad pareiškėjai į bylą nepateikė įrodymų, kad situacija nuo tos, kuri buvo priimant nurodytą Šiaulių apygardos teismo 2025 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJTLTkxNC0xMDUxLzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2S-914-1051/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2S-914-1051/2025">e2S-914-1051/2025</a>, šiuo metu yra pasikeitusi, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad išieškojimas dėl neteisėtai vykdomojoje byloje pakeisto išieškotojo yra negalimas.
5.2. Pasisakydamas dėl pareiškėjų nurodomų aplinkybių apie kredito prašymo, įkeitimo sutarties suklastojimą, taip pat apie tai, kad nebuvo atlikta įkeitimo sutarties privaloma registracija, kas pareiškėjų įsitikinimu, sudaro pagrindą pripažinti sandorius negaliojančiais, teismas pažymėjo, jog šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar antstolis, priverstinai vykdydamas išieškojimą pagal vykdomąjį raštą, nepadarė pažeidimų, tačiau byloje dėl antstolio veiksmų (ne)teisėtumo negali būti reiškiami ir nagrinėjami reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, nes tokio pobūdžio ginčai nėra nagrinėjami CPK XXXI skyriaus (bylos dėl antstolių ir notarinių veiksmų) nustatyta tvarka. Dėl sandorių nuginčijimo pareiškėjai turėtų kreiptis į teismą su ieškiniu pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Taip pat teismas nurodė, jog į šios bylos nagrinėjimo ribas nepatenka ir skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su kredito sutarties, kaip vartojimo, vertinimo, skolininkės (ne)galėjimu vykdyti įsipareigojimus kredito sutarties sudarymo metu ir vėliau, kitos su kredito sutartimi susijusios aplinkybės. Aplinkybės (pvz., dokumentų klastojimas), kurios, kaip nurodo pareiškėjai, nebuvo žinomos priimant sprendimą, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, galėtų sudaryti pagrindą kreiptis dėl proceso atnaujinimo, tačiau nepatenka į skundo dėl antstolio veiksmų bylos nagrinėjimo ribas.
5.3. Teismas nurodė, jog sprendžiant skundą dėl antstolio veiksmų negali būti mažinamas ir skolos pagal vykdomąjį raštą dydis. Vertino, jog vykdomosios bylos ir pareiškėjų pateikti duomenys neleidžia spręsti, kad išieškotojas yra atsisakęs kokios nors dalies skolos išieškojimo ir kad vykdomojoje byloje išieškoma suma yra mažesnė nei nurodyta antstolio skundžiamame patvarkyme. Atkreipė dėmesį, jog skundžiamu patvarkymu buvo spręsti kiti klausimai – dėl areštuoto turto priverstinio realizavimo, ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo.
5.4. Teismas atkreipė dėmesį, jog vykdomajame rašte nurodyta, kad nesant galimybės išieškoti priteistų sumų iš L. V., išieškojimas gali būti nukreipiamas į 1993 m. lapkričio 23 d. įkeitimo sutartimi įkeistą turtą. Butas, (duomenys neskelbtini) Vilnius, yra įkeistas ir areštuotas vykdymo procese. Pareiškėjai neteigia ir neįrodinėja, kad skolos pagal vykdomąjį raštą išieškojimas yra galimas iš skolininkei L. V. priklausančio kokio nors konkretaus turto. Taip pat pareiškėjai neteigia ir neįrodinėja, kad yra galimybė skolos išieškojimą nukreipti į kitą įkeitimo sutartimi įkeistą turtą. Tai, kad šiuo metu neegzistuoja galimybė nukreipti skolos išieškojimą į kitus įkeitimo sutartimi įkeistus nekilnojamojo turto objektus, teismo vertinimu, patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-36970-1018/2025 duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kurioje išieškotojas UAB „TEISINĖ SFERA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu pareiškėjams ir prašo įpareigoti pareiškėjus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį įkeistą nekilnojamą turtą: sodo namą ir žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), Vilnius; sodo namą su žeme (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r. sav. Be turto teisinės registracijos vykdomojoje byloje neįmanoma į nurodytą turtą nukreipti skolos išieškojimą.
5.5. Remdamasis nutartyje nurodytų aplinkybių visuma, teismas sprendė, kad pareiškėjų skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjų skundo, todėl skundą atmetė; pažymėjo, kad pareiškėjai nesuformulavo jokių argumentų, kurie pagrįstų, kad antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, pažeidė CPK 681 ir 682 straipsniuose reglamentuotą areštuoto turto įkainojimo tvarką.
5.6. Nenustatęs, kad teise skųsti antstolio veiksmus pareiškėjai naudotųsi ne pagal paskirtį, teismas netenkino išieškotojo prašymo dėl baudos pareiškėjams skyrimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Pareiškėjas R. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikinti; 2) panaikinti antstolės 2025 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymą Nr. S-25-15-26244 vykdomojoje byloje Nr. 005/07/02295; 3) pripažinti, kad 1993 m. lapkričio 23 d. išduota paskola yra vartojimo paskola, paskolos gavėja L. V. yra vartotoja, o nustatytos palūkanos prieštaravo CK 6.188 straipsnyje nustatytiems sąžiningumo kriterijams; 4) pripažinti, kad 1993 lapkričio 23 d. įkeitimo sutartis pagal CK 1.79 ir 1.81 straipsnius yra niekinė, negaliojanti ir pagal ją išieškojimas yra negalimas; 5) pripažinti, kad AB Ūkio banko 2006 m. rugsėjo 13 d. raštas Nr.6/20060913 dėl skolos dydžio neprieštaravo CK 6 129 straipsnio ir 4.197 straipsnio 5 dalies nuostatoms; 6) pripažinti, kad paskolos gavėjos L. V. skola yra 34 707 Eur (79 645 Eur – 44 937 Eur = 34 707 Eur). Apeliantas savo atskirąjį skundą grindžia toliau nurodytais motyvais.
6.1. Pažymi, kad dubliku reagavo į suinteresuoto asmens atsiliepimą, dublike pareiškė prašymus, atsikirtimus ir nurodė bylai aktualius kasacinio teismo išaiškinimus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šį procesinį dokumentą vertino kaip skundo papildymą ir atsisakė jį priimti.
6.2. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-l641-826/2025 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir atskirąjį skundą dėl antstolės veiksmų perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šioje apygardos teismo nutartyje pažymėta, kad pareiškėjai, pateikdami skundą dėl antstolio veiksmų, skunde suformulavo materialinį teisinį reikalavimą (prašė skundžiamą patvarkymą panaikinti), nurodė argumentus, pagrindžiančius antstolės veiksmų neteisėtumą, buvo keliamas klausimas dėl būtinybės ginti vartotojo interesus, kad išieškojimas negalimas dėl suklastotų banke dokumentų ir neatliktos dokumentų teisinės registracijos, kad pareiškėjai kėlė klausimą dėl išieškojimo iš įkeisto turto eiliškumo ir kitus klausimus. Nutartyje taip pat nurodyta, kad į klausimą, ar reikalavimas yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida), atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Ši apeliacinės instancijos teismo nutartis yra privaloma pirmosios instancijos teismui, tačiau skundžiamoje nutartyje teismas minėtų aplinkybių nesvarstė.
6.3. Antstolė vykdo išieškojimą pagal vykdomąjį raštą, kuris išduotas 1998 m. Tiek pagal vykdomojo rašto išdavimo metu galiojusį, tiek pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą nukreipti išieškojimą į bendraturčio bendrai su kitais asmenimis valdomą turtą galima tik kai nustatoma jo dalis tame turte. Šiuo atveju tai nebuvo padaryta.
6.4. Paskolos sutarties pagrindu atsirado asmeninė pareiškėjos L. V. prievolė, o ne solidari sutuoktinių prievolė, kadangi pareiškėja gavo paskolą gyvenamojo namo statybai ir paskola buvo panaudota tikslingai, šeima nepasinaudojo nei vienu centu šios paskolos. Pagal Santuokos ir šeimos kodekso 25 straipsnio 2 dalį pagal vieno iš sutuoktinių prisiimtą prievolę jie atsako turtu, kuris yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, jeigu teismas nustato, kad tai, kas gauta pagal šią prievolę, yra sunaudota šeimos interesais. Tačiau statomas namas buvo priverstinai realizuotas ir gauta paskola šeima nepasinaudojo.
6.5. Įkeitimo sutartimi buvo užtikrinta asmeninė paskolos gavėjo prievolė, įkeitimo sutartį sudarė paskolos gavėja, o pareiškėjas tik išreiškė tam sutikimą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas yra įkeitimo sandorio šalimi, kaip ir nėra pagrindo išieškojimą nukreipti į bendrą sutuoktinių turtą. Be to, pagal CPK 424 straipsnio 1 dalį į gyvenamąjį namą, butą, žemę išieškojimas nukreipiamas paskiausiai, o kai įkeisti keli daiktai to pačio savininko, tai išieškojimo eiliškumą nustato šio turto savininkas.
6.6. 1993 m. lapkričio 23 d. įkeitimo sutartis, pagal kurią bandoma realizuoti turtą, yra suklastota ir pagal 1964 m. teisės normas neįregistruota inventorizacijos biure. Dėl įkeitimo sutarties suklastojimo buvo atliktas ikiteisminis tyrimas ir konstatuota, jog banko valdytojos veiksmuose yra BK 300 straipsnio požymiai, tačiau tyrimas buvo nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Pats pareiškėjas pripažintas nukentėjusiuoju. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimti sprendimai yra oficialūs rašytiniai įrodymai, jie nenuneigti kitais įrodymais ir nustatytos aplinkybės laikytinos įrodytomis.
6.7. Teismo nutartyje nepagrįstai teigiama, jog pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad išieškotojas butų atsisakęs dalies skolų. Su AB Ūkio banko vadovais bei teisininkai buvo daug bendraujama ir įrodinėjama, kad bankas, išduodamas paskolą, neįvertino paskolos gavėjos kreditingumo, ji tuo metu neturėjo jokių pajamų, bankas nustatė neproporcingai dideles palūkanas ir tuo pažeidė vartotojos teises. Po ilgų svarstymų bankas 2006 m. rugsėjo 13 d. paskolos gavėją L. V. raštu 6/20060913 informavo, kad jos skolą bankui sudaro 275 000 Lt, t. y. atsisakė palūkanų, delspinigių ir kitų sumų. Taigi bankas pasinaudojo savo teise ir atleido skolininkę nuo dalies prievolės ir minėtu dokumentu privalu vadovautis. Dėl nurodyto skolos dydis turėtų sudaryti maždaug 34 707 Eur. Faktišką skolos dydį turi nustatyti teismas ir tik po to gali būti atliekami kiti vykdymo veiksmai. Nenustačius konkretaus skolos dydžio, negali būti sprendžiamas klausimas dėl turto realizavimo priverstine tvarka varžytinėse, todėl antstolės patvarkymas yra nepagrįstas ir teismas tai privalėjo vertinti.
6.8. Paskola buvo paimta vartojimo tikslais, todėl teismas savo iniciatyva privalėjo vertinti vartojimo sutartį ir atlikti jos sąlygų kontrolę pagal iki 2004 m. galiojusio CK 6.188 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus. Remiantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 7 dalimi jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartotojo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartotojo kredito gavėjo kreditingumą, vartojimo kredito gavėjui papildomai netaikomos ir palūkanos iki šio įstatymo pakeitimo sudarytoms sutartims, o netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Kasacinio teismo nuomone, paminėta teisės norma yra imperatyvi, todėl sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą, yra niekinė ir negalioja.
6.9. Bylą išnagrinėjo teisėja, kuri pirmiau atsisakė priimti pareiškėjų skundą, o gavusi pareiškėjų atskirąjį skundą, su juo nesutiko ir perdavė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, kuris perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kadangi teisėja jau buvo išreiškusi savo nuomonę dėl pareiškėjų skunde pareikštų reikalavimų, kilo abejonių dėl jos šališkumo, todėl buvo pareikštas prašymas dėl teisėjos nušalinimo. Teisėja nebuvo nušalinta, tačiau priimta nutartis patvirtina teisėjo šališkumą.
7. Pareiškėja L. V. atsiliepime su atskiruoju skundu sutinka ir prašo jį tenkinti, akcentuoja toliau nurodytas aplinkybes ir argumentus.
7.1. Atkreipia dėmesį į tai, kad išieškojimas vykdomas pagal 1998 m. išduotą vykdomąjį raštą, todėl vykdymo veiksmai turi būti atliekami pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, kuomet antstolis neturėjo teisės pakeisti išieškotojo byloje; tą galėjo padaryti tik teismas. Be to, antstolis privalėjo nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje, tačiau šie veiksmai nebuvo atlikti, o išieškojimas iš bendro turto nėra galimas pagal sutuoktinio asmenines prievoles.
7.2. Iš pateiktų antstolei ir teismui įrodymų matyti, kad turto įkeitimo sutartis buvo suklastota ir įstatymų tvarka neįregistruota inventorizacijos biure. Todėl įkeitimo sutartis yra negaliojanti ir išieškojimas jos pagrindu negali būti vykdomas, nepriklausomai nuo to, ar ji buvo pripažinta negaliojančia teismo ar ne.
7.3. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJTLTE2NDEtODI2LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2S-1641-826/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2S-1641-826/2025">e2S-1641-826/2025</a> išaiškino ir nurodė aplinkybes, kurias apylinkės teismas turi nagrinėti, tačiau skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas minėtų aplinkybių netyrė, apsiribojo tik antstolės turimu vykdomuoju raštu.
7.4. Pažymi, jog paskola buvo paimta asmeninėms reikmėms ir šeima ja nepasinaudojo, todėl antstolė negalėjo nukreipti išieškojimą į bendrą šeimos turtą.
8. Antstolė Virginija Meškauskienė atsiliepime su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad šiuo atveju vykdomajame rašte nurodyta į kokį turtą nukreipti išieškojimą, todėl turto dalies CPK 667 straipsnio tvarka nustatinėti nereikia. Vykdymo procese areštuotos pareiškėjų teisės į neįregistruotą įkeistą turtą – sodo namą su žeme, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius ir sodo namą su žeme, adresu (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r. sav. Tačiau pareiškėjai nuo 1993 m. neįgyvendino savo teisių, nesikreipė dėl turto įregistravimo savo vardu, Nekilnojamo turto registre įkeistas ir areštuotas turtas neįregistruotas. Neįregistruotos daiktinės teisės buvo išregistruotos VĮ Registrų centro 2013 m. gegužes 24 d. įsakymu Nr. v- 122. VĮ Registrų centre neįregistruotas skolininkų vardu turtas riboja antstolio galimybes realizuoti areštuotą nekilnojamąjį turtą iš varžytynių. Skolininkė nerodo jokios iniciatyvos savo skolų dengimo klausimu, o inicijavus realaus ginčo turto realizavimo procedūrą, skolininkė ir pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų teikdami skundus dėl antstolės veiksmų ir prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Mano, kad pareiškėjas, norėdamas išvengti išieškojimo nukreipimo į areštuotą turtą, turėjo pakankamai laiko ir visas galimybes padengti jei ne visą, tai bent didžiąją dalį savo įsiskolinimų, susitarti su išieškotoju, sudaryti taikos sutartį ar susitarimą.
9. Suinteresuotas asmuo UAB „TEISINĖ SFERA“ atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, o skundžiamą pirmosios instancijos nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, jog priimta nutartimi teismas tinkamai, aiškiai ir išsamiai įvertino pateiktus šalių įrodymus bei priėmė motyvuotą nutartį. Nutartyje aiškiai išanalizuotas kiekvienas skundo motyvas bei konkrečiai nurodytos taikomos teisės normos, kurių pagrindu ir priimta nutartis, tuo tarpu pareiškėjas pateiktame dokumente, pavadintame dubliku, tik papildė pateiktą skundą bei rėmėsi tomis pačiomis aplinkybėmis ir dokumentais, kurie jau buvo pateikti, todėl teismas pagrįstai atsisakė priimti dubliką. Pareiškėjas ir pateiktame atskirajame skunde iš esmės pateikia tas pačias aplinkybes, kurios jau buvo išnagrinėtos bei pagrinde remiasi savo nuomone ir aplinkybėmis, kurios visiškai nesusiję su vykdymo proceso veiksmais ir antstolės priimtų patvarkymų teisėtumu, tokiu būdu siekiama vilkinti išieškojimo procesą bei išvengti priverstinio skolos išieškojimo iš pareiškėjų turimo turto. Atkreipė dėmesį, jog teismas yra aiškiai nustatęs, kad išieškojimas nukreipiamas į visą įkeistą turtą, tai pat į tai, kad šiuo metu pareiškėjo vardu nuosavybės teisė yra įregistruota tik į įkeistą butą, adresu (duomenys neskelbtini) Vilnius, į kurį tik ir galimas skolos išieškojimo nukreipimas, todėl mano, kad antstolės priimtas patvarkymas yra savalaikis ir teisėtas.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
11. Apeliantas, be kitų atskirojo skundo argumentų, kelia klausimą dėl absoliutaus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindo, nurodydamas, jog skundžiamą nutartį priėmė šališkas teismas, kuris dėl skundo pagrįstumo pasisakė nutartimi, kuria atsisakė skundą priimti, ir kuri vėliau buvo apeliacinės instancijos teismo panaikinta, o skundas grąžintas ir išnagrinėtas tos pačios sudėties teismo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti.
12. CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo sudėtis yra neteisėta, jeigu ji neatitinka teismo sudėčiai įstatyme nustatytų reikalavimų (CPK 62 straipsnis), teismas buvo šališkas (CPK 65–66 straipsniai), buvo pažeistas draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą (CPK 71 straipsnis, 370 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjUtMjE5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-125-219/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-125-219/2017">3K-3-125-219/2017</a>).
13. Remiantis CPK 71 straipsnio 1 dalimi, teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme, taip pat nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas buvo priimtas jam dalyvaujant. Taigi, ši nuostata draudžia tam pačiam teisėjui pakartotinai nagrinėti civilinę bylą, jei aukštesnės instancijos teismas panaikino teisėjo priimtą sprendimą, kuriuo byla buvo išspręsta iš esmės. Toks draudimas nėra taikomas, jei yra panaikinama nutartis, kuri priimama atskirais klausimais, kuriais byla nėra išsprendžiama iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05ODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-986/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-986/2010">2-986/2010</a>).
14. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Toma Virkutienė 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą dėl antstolės 2025 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymo Nr. S-25-15-26244 vykdomojoje byloje Nr. 005/07/02295, kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka, po ko Klaipėdos apygardos teismui 2025 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1641-826/2025 teisėjos nutartį panaikinus ir grąžinus skundo priėmimo paklausimą nagrinėti iš naujo, teisėja jį priėmė ir išnagrinėjo iš esmės skundžiama 2025 m. gruodžio 3 d. nutartimi. Taigi, šiuo atveju aukštesnės instancijos teismas panaikino teismo nutartį, kuria byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, todėl aptariamas atvejis nepatenka į CPK 71 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, be to, apeliacinės instancijos teismo panaikintoje nutartyje teisėja nepasisakė dėl pareiškėjų atskirajame skunde nurodytų argumentų pagrįstumo, jų iš vis nevertino ir jokia apimtimi dėl jų nepasisakė, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, jog bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ją išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, kad ginčijamą nutartį priėmusi teisėja buvo šališka ar dėl kitų priežasčių negalėjo nagrinėti bylos.
15. Remdamasis tuo, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas toliau patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal kitus pareiškėjo pateikto atskirojo skundo argumentus (CPK 320 straipsnis).
Dėl kitų pareiškėjo atskirojo skundo argumentų
16. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjų skundo dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0015/07/02295 pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 1998 m. vasario 6 d. vykdomąjį raštą dėl 79 645,50 Eur (275 000 Lt) negražintos paskolos, 164 167,05 Eur (566 836 Lt) palūkanų ir 12 190,69 Eur (42 092 Lt) žyminio mokesčio priteisimo iš L. V. AB Ūkio bankui. Vykdomajame rašte nurodyta, kad nesant galimybės išieškoti priteistą paskolos ir palūkanų sumą iš L. V., išieškojimą nukreipti į R. V. įkeistą turtą pagal 1993 m. lapkričio 23 d. įkeitimo sutartį. Antstolė 2025 m. kovo 18 d. patvarkymu Nr. S-25-15-9601 pakeitė išieškotoją AB Ūkio bankas naująja išieškotoja UAB „TEISINĖ SFERA“. Pareiškėjų skundžiamu – 2025 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymu Nr. S-25-15-26244 antstolė nutarė areštuotą R. V. priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, (duomenys neskelbtini) Vilnius (toliau – ir butas) realizuoti priverstine tvarka, parduodant jį iš varžytynių; paskyrė buto turto vertės nustatymo ekspertizę, ekspertizę pavedė atlikti nekilnojamojo turto teismo ekspertui V. S.; įpareigojo skolininką sudaryti sąlygas ekspertui apžiūrėti vertinamą turtą, taip pat informavo apie teisę pareikšti paskirtai ekspertinei įstaigai nušalinimą ir teisę pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertinės išvados.
18. Pareiškėjai pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, prašydami panaikinti antstolės 2025 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymą Nr. S-25-15-26244, akcentuodami neteisėtą ieškotojo pakeitimą vykdymo procese, išieškojimo negalimumą dėl suklastotų banke dokumentų ir neatliktos teisinės dokumentų registracijos, taip pat dėl pareiškėjos kaip vartotojos kreditingumo neįvertinimo bei teigdami, jog namas, kurio statybai buvo panaudotas iš banko paimtas kreditas, ir žemės sklypas vykdymo procese buvo parduoti už ženkliai mažesnę kainą nei tuo metu buvo jų vertė. Antstolė 2025 m. rugsėjo 10 d. patvarkymu Nr. S-25-15-29214 pareiškėjų skundo netenkino ir perdavė spręsti teismui. Pagrindo skundo tenkinimui neįžvelgė ir pirmosios instancijos teismas, 2025 m. gruodžio 3 d. nutartyje iš esmės antstolės veiksmuose nenustatęs neteisėtų veiksmų, be kita ko konstatavęs, kad pareiškėjai nesuformulavo jokių argumentų, kurie pagrįstų, kad antstolė, priimdama skundžiamą patvarkymą, pažeidė CPK 681 ir 682 straipsniuose reglamentuotą areštuoto turto įkainojimo tvarką, o pareiškėjų nurodomos aplinkybės, susijusios su kredito sutarties suklastojimu, sutarties, kaip vartojimo, vertinimo, skolininkės (ne)galėjimu vykdyti įsipareigojimus kredito sutarties sudarymo metu ir vėliau, kitos su kredito sutartimi susijusios aplinkybės, nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas. Apeliantas, nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, kritiškai vertina teismo atsisakymą priimti apelianto pateiktą dubliką, kaip ir sprendimą nevertinti pareiškėjo nurodytų aplinkybių apie kredito dokumentų ir įkeitimo sutarties suklastojimą; nesutinka su teismo išvada apie tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog išieškotojas būtų atsisakęs kokios nors dalies skolos išieškojimo ir kad vykdomojoje byloje išieškoma suma yra mažesnė nei nurodyta antstolio skundžiamame patvarkyme; mano, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo atlikti vartojimo sutarties vertinimą ir pasisakyti dėl kredito davėjo pareigos įvertinti kredito gavėjo kreditingumą neįvykdymo pasekmes. Įvertinęs bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su jais sutikti.
19. Atkreiptinas dėmesys, jog atskirame skunde apeliantas nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadų dėl išieškotojo vykdomojoje byloje pakeitimo teisėtumo, todėl, nepaisant pareiškėjos L. V. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisako, nes tai nėra apeliacijos objektu.
20. Vertinant apelianto atskirojo skundo pagrįstumą, pirmiausia pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, taip pat apeliaciniame skunde negalime kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis). Analogiškai, šie draudimai yra aktualūs ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi išnagrinėjo pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo buvo prašoma panaikinti antstolės 2025 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymą Nr. S-25-15-26244 vykdomojoje byloje Nr. 005/07/02295. Pirmosios instancijos teismui netenkinus pareiškėjų skundo, apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos ribas sudaro tokio teismo sprendimo teisėtumo patikrinimas, o apelianto atskirajame skunde papildomai išdėstyti prašymai, kaip antai pvz. prašymas dėl įkeitimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia, pripažinti, kad vartojimo sutartyje numatytos palūkanos neatitiko sąžiningumo kriterijų ir kt. negali būti šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalyku.
21. Be to pažymėtina, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).
22. Vykdomieji antstolio veiksmai atliekami vykdomojo dokumento pagrindu. Antstolis, priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, turi pagrindą tik patikrinti ar pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka, tačiau antstolis neturi teisės revizuoti priimto vykdomojo dokumento teisėtumo, tai yra, ar jis priimtas pagrįstai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjcvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-127/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-127/2007">3K-3-127/2007</a>). Atitinkamai, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, teismas neturi spręsti vykdomojo dokumento teisėtumo klausimo, nes, sprendžiant skundus dėl antstolio veiksmų, nėra revizuojami vykdomieji dokumentai, kurių pagrindu buvo pradėtas priverstinis išieškojimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog pareiškėjų skunde dėl antstolio veiksmų nurodytos aplinkybės, susijusios su dokumentų klastojimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų ir jos įgyvendinimo vertinimu, nepatenka į skundo dėl antstolio veiksmų bylos nagrinėjimo ribas. Visais minėtais argumentais pareiškėjai iš esmės siekia kvestionuoti patį vykdomąjį raštą ir jame išdėstytų sumų teisingumą, tačiau pažymėtina, kad ginčai dėl vykdomojo rašto ir (ar) teismo sprendimo, kurio pagrindu vykdomasis raštas buvo išduotas, negali būti sprendžiami skundo dėl antstolio veiksmų instituto pagalba. Šiuo atveju, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjai nesuformulavo jokių argumentų, kurie pagrįstų, kad antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, pažeidė CPK 681 ir 682 straipsniuose reglamentuotą areštuoto turto įkainojimo tvarką, t. y. kad būtų pažeistos teisės normos, aktualios skundžiamame patvarkyme sprendžiamiems klausimams. Pareiškėjai su skundžiamu patvarkymu nesutinka ir jį skundžia dėl aplinkybių, kurios niekaip nėra susijusios su antstolio atliekamų veiksmų teisėtumu, nes pareiškėjai iš esmės nesutinka su pačio vykdomojo proceso teisėtumu, nurodydami, jog egzistuoja aplinkybės, kurios nebuvo žinomos priimant sprendimą, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, ir kurių, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino.
23. Šiame kontekste pažymėtina, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis), todėl negalima ir netoleruotina situacija, kuomet vykdymo procese būtų kvestionuojamas ir (ar) revizuojamas priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumas. Kaip teisingai nurodė skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, naujai paaiškėjusios aplinkybės apie dokumentų suklastojimą, gali sudaryti pagrindą kreiptis dėl proceso atnaujinimo, tačiau nesudaro pagrindo vertinti įsiteisėjusio teismo sprendimo byloje, kurioje nagrinėjamas skundas dėl antstolio veiksmų. Kita vertus, kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, apelianto, kaip naujai paaiškėjusios, deklaruojamos aplinkybės dėl dokumentų klastojimo, jau buvo įvertintos teismine tvarka, kuomet remdamasis ikiteisminio tyrimo duomenimis apeliantas kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovų (šioje byloje pareiškėjų) L. V. ir R. V. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir AB Ūkio bankui dėl 1993 m. lapkričio 23 d. įkeitimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 251-1291/2004 prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Taigi, kadangi vykdomasis raštas, išduotas Vilniaus apygardos teismo 1998 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A37-190/1998 pagrindu yra galiojantis, aplinkybės, kuriomis kvestionuojamas pats teismo sprendimas, negali būti nagrinėjamos byloje pagal skundą dėl antstolio veiksmų, atitinkamai atskirojo skundo argumentai apie tai, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, nepasisakydamas ir nevertindamas įrodymų dėl dokumentų suklastojimo, dėl vartojimo sutarties sąlygų, įkeitimo sutarties galiojimo ir pan., atmestini kaip nepagrįsti.
24. Taip pat atmestini ir apelianto argumentai apie tai, kad jis nėra įkeitimo sutarties šalimi, todėl išieškant iš įkeisto turto pareiškėjos L. V. asmeninę prievolę turi būti nustatyta apelianto bendrosios nuosavybės dalis. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, jog argumentai apie būtinumą nustatyti apelianto dalį bendrojoje nuosavybėje nebuvo nurodyti pareiškėjų skunde dėl antstolio veiksmų. Šiuos argumentus pareiškėjas išdėstė dublike, kurį teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti, o apeliantas šį teismo veiksmą skundžia, nurodydamas, jog dubliku siekė atsikirsti į išieškotojo atsiliepime nurodytus argumentus. Vertindamas tokią apelianto poziciją, teismas visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad dublikas ir triplikas yra pasiruošimo bylos nagrinėjimui iš esmės ginčo teisena paruošiamieji dokumentai ir nėra teikiami nagrinėjant skundą dėl antstolių veiksmų, kuomet byla nagrinėjama ypatingąja teisena. Kas savaime nereiškia, jog esant pagrindui, ir tokio pobūdžio byloje dalyvaujantis asmuo negali pateikti savo atsikirtimų į kitų šalių argumentus, nepriklausomai nuo to, kaip pavadins savo procesinį dokumentą (CPK 115 straipsnio 4 dalis). Visgi procesiniai dokumentai turi būti teikiami įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad skolininko skundžiami patvarkymai nelaikytini antstolio tęstiniais veiksmais, dėl kurių su skundu dėl antstolio veiksmų galima kreiptis neribotą laiką (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NzgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-578/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-578/2014">3K-3-578/2014</a>). Procesiniams veiksmams atlikti įstatyme nustatyti terminai. Jie drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti. Šiuo atveju įstatymo nustatytu terminu pareiškėjai pateikė skundą antstolei, o ši argumentuotai su juo nesutiko ir būtent dėl šių aplinkybių, atsižvelgdamas į išieškotojo atsiliepime išdėstytą poziciją, teismas pasisakė skundžiama nutartimi. Nors apeliantas teigia, jog dubliku atsikirto į išieškotojo atsiliepimą, visgi, kaip matyti iš dubliko turinio, juo buvo pakartoti tam tikri jau skunde dėl antstolio veiksmų nurodyti argumentai, tačiau kartu išdėstyti ir nauji argumentai, į kuriuos antstolė negalėjo atsikirsti. Kadangi dublike nurodyti nesutikimo su antstolės priimtu patvarkymu argumentai buvo pateikti tiesiogiai teismui, t. y. pareiškėjui nepasinaudojus CPK 510 straipsnyje numatyta ikiteismine ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė šį procesinį dokumentą priimti.
25. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismas 1998 m. sausio 27 d. nutartimi Nr. 2A 37-190/1998, yra nustatęs, kad nesant galimybės išieškoti priteistą paskolos ir palūkanų sumą iš L. V., išieškojimą nukreipti į pareiškėjo įkeistą turtą, pagal 1993 m. lapkričio 23 d. įkeitimo sutartį. Teismas yra aiškiai nustatęs, kad išieškojimas nukreipiamas į visą įkeistą pareiškėjo turtą, todėl vien šiuo pagrindu apelianto argumentai apie tai, kad jis nėra įkeitimo sutarties šalimi, o išieškojimas galimas tik nustačius jo dalį bendrojoje nuosavybėje su pareiškėja, atmestini, kaip prieštaraujantys įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principui, todėl nepagrįsti. Kartu pažymėtina, kad nors apeliantas akcentuoja teisinį reglamentavimą, pagal kurį, kai yra įkeisti keli daiktai to pačio savininko, išieškojimo eiliškumą nustato turto savininkas, tačiau atskiruoju skundu nėra ginčijamos pirmosios instancijos išvados apie tai, jog be antstolės areštuoto buto šiuo metu neegzistuoja galimybė nukreipti skolos išieškojimą į kitus įkeitimo sutartimi įkeistus nekilnojamojo turto objektus. Taigi, spręsti, kad šiuo atveju yra pažeistas išieškojimo iš įkeisto turto eiliškumas, atskirajame skunde nurodytais argumentais, nėra jokio teisinio pagrindo. Tuo labiau, kad pats apeliantas net nenurodo, kokia eilės tvarka ir iš kokio turto turėtų būti vykdomas išieškojimas.
26. Galiausiai teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad byloje nėra duomenų apie ieškotojo dalinį jam priteistos sumos atsisakymą. Atkreiptinas dėmesys, jog be apelianto subjektyvaus AB Ūkio banko 2006 m. rugsėjo 13 d. rašto vertinimo, vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių apelianto poziciją, kad išieškotojas nusprendė atleisti skolininkę nuo dalies iš jos priteistų sumų (palūkanų) mokėjimo. Priešingai, išieškotojo pozicija byloje patvirtina, jog jis siekia visos skundžiamame patvarkyme nurodytos sumos išieškojimo.
27. Apibendrindamas, šioje nutartyje aptartų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas antstolės veiksmų teisėtumo klausimą, tinkamai vertino sprendžiamo klausimo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
28. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zOC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-38/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-38/2008">3K-7-38/2008</a>, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-107/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-107/2010">3K-3-107/2010</a>, ir kt.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a:
Netenkinti pareiškėjo R. V. atskirojo skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėja Kristina Lysionok
