Civilinė byla Nr. e2S-1087-925/2026
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20805-2025-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.6.11; 3.5.21.1; 3.3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jorūnė Pukinskienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. skundą dėl antstolės Neringos Bacevičienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0176/25/00812.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas S. K. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi su skundu dėl antstolės Neringos Bacevičienės (toliau – antstolė) veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0176/25/00812, kuriuo prašė grąžinti išieškotą 105,07 Eur sumą. Skunde nurodė, jog 2025 m. lapkričio 13 d. iš pareiškėjo sąskaitos Revolut banke buvo išieškota 105,07 Eur suma, kuri buvo prilyginama darbo užmokesčiui. Pareiškėjo nuomone, darbo užmokestis yra mokamas darbdavio iš darbdavio sąskaitos ir negali būti tapatinamas su valstybinėmis išmokomis, mokamomis iš valstybinio fondo sąskaitos. Išieškota suma turi būti grąžinama pareiškėjui, kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 739 straipsnio 6 punktą, ji priskiriama prie sumų, kurios negali būti išieškomos, t. y. išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai.
2. Antstolė 2025 m. lapkričio 21 d. patvarkymu Nr. S-25-176-45370 nutarė netenkinti pareiškėjo skundo ir skundą persiuntė nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Antstolė patvarkyme, kuriuo atsisakyta pareiškėjo skundą tenkinti, nurodė, kad 2025 m. balandžio 30 d. buvo priimtas vykdyti Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 29 d. išduotas vykdomasis raštas baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0xMDktODc2LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-109-876/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-109-876/2024">1-109-876/2024</a> dėl 71 673,87 Eur sumos konfiskavimo iš S. K. sąskaitose buvusių neteisėtų lėšų. Vykdomajame dokumente nurodyti reikalavimai įvykdyti, konfiskuotos piniginės lėšos antstolės nurodymu iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pervestos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Vykdomojoje byloje liko nesumokėtos vykdymo išlaidos. 2025 m. birželio 20 d. vykdomojoje byloje priimti vykdymo išlaidų apskaičiavimai ir nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas, viso 106,70 Eur. 2025 m. birželio 25 d. iš S. K. banko sąskaitos nurašyta 1,63 Eur, liko išieškoti 105,07 Eur vykdymo išlaidų. Antstolės vertinimu, S. K. skirta ir išmokėta išmoka iš Valstybės socialinio draudimo fondo Garantinio fondo lėšų kaip bankrutavusios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui neapima CPK 739 straipsnyje nurodytinų sumų, iš kurių išieškoti negalima.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2026 m. sausio 6 d. nutartimi atmetė pareiškėjo S. K. skundą dėl antstolės Neringos Bacevičienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0176/25/00812.
4. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės:
4.1. Antstolė Neringa Bacevičienė 2025 m. balandžio 30 d. patvarkymu Nr. S-25-176-15828 priėmė vykdyti 2025 m. balandžio 29 d. Kauno apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 1‑109‑876/2024 dėl turto konfiskavimo, t. y. 71 673,87 Eur iš S. K. Antstolė patvirtino, jog vykdomajame dokumente nurodyti reikalavimai yra įvykdyti, tačiau liko nesumokėtos vykdymo išlaidos.
4.2. 2025 m. birželio 20 d. priimtas vykdymo išlaidų paskaičiavimas Nr. S-25-176-22530 ir nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-25-176-2259. Iš minėtų dokumentų matyti, jog vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje yra 106,70 Eur, kurios buvo nurodytos kaip priverstinai nurašomos lėšos. 2025 m. rugsėjo 8 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas Nr. S-25-176-32429 patvirtina, jog iš S. K. banko sąskaitos nurašyta 1,63 Eur vykdymo išlaidų. Šios sumos nurašymo pareiškėjas neginčijo.
4.3. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, S. K. laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki 2025 m. kovo 18 d. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“.
4.4. 2025 m. birželio 25 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2B-2346-967/2025 UAB „duomenys neskelbtini“ iškėlė bankroto bylą. Minėtoje byloje 2025 m. spalio 27 d. nutartimi buvo patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, tarp kurių I eilės kreditorius S. K., kurio piniginį reikalavimą sudarė 5 814,83 Eur su darbo santykiais susijusi suma, nuo kurios yra skaičiuojamos VSD įmokos.
4.5. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. GF SPlE-l190 nusprendė skirti ir išmokėti išmokas iš Garantinio fondo lėšų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui S. K., t. y. 5 814,83 Eur sumą.
5. Teismas konstatavo, jog CPK 739 straipsnyje nurodytas baigtinis skolininkui priklausančių piniginių sumų, iš kurių priverstinis išieškojimas nėra galimas, sąrašas ir Garantinio fondo išmoka, skiriama bankrutuojančios įmonės darbuotojams, į šį sąrašą nepatenka, todėl pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų, t. y. piniginių lėšų, gautų iš pareiškėjui skirtos Garantinio fondo išmokos, priverstinio išieškojimo atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Pareiškėjas S. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 6 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjo skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas neišaiškino, pagal kurį CPK straipsnį Sodros Garantinio fondo išmoka yra leidžiama suma priverstiniam išieškojimui, t. y. teismas nepatvirtino pradinio antstolės teiginio, jog ši išmoka yra priskiriama darbo užmokesčiui.
6.2. Pareiškėjo nuomone, Garantinio fondo išmoka negali būti priskiriama darbo užmokesčiui, kadangi darbo užmokestis išmokamas darbdavio, įmonės vardu ir iš įmonės sąskaitos, o Garantinio fondo išmoka išmokama iš valstybinės institucijos sąskaitos. Todėl ši išmoka turėtų būti priskiriama prie valstybės socialinių ir (arba) tikslinių išmokų arba kompensacijų.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
9. Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 6 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo S. K. skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Neringos Bacevičienės vykdoma vykdomoji byla Nr. 0176/25/00812, užvesta pagal pateiktą vykdyti 2025 m. balandžio 29 d. Kauno apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0xMDktODc2LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-109-876/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-109-876/2024">1-109-876/2024</a> dėl turto konfiskavimo, t. y. 71 673,87 Eur iš S. K. Byloje nėra ginčo, jog 2025 m. lapkričio 13 d. iš pareiškėjo sąskaitos Revolut banke buvo nurašyta 105,07 Eur suma. 2025 m. lapkričio 17 d. antstolės kontoroje gautas pareiškėjo S. K. skundas dėl antstolės veiksmų, kuriuo buvo prašoma grąžinti nurašytą sumą, motyvuojant tuo, kad jis gavo išmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo ir ši išmoka, jo nuomone, yra tikslinė išmoka ir iš jos išieškoti negalima. Taigi nagrinėjamu atveju byloje keliamas klausimas dėl antstolės Neringos Bacevičienės veiksmų (ne)teisėtumo vykdant išieškojimą iš pareiškėjo gautų pajamų.
11. Vykdymo procesas yra teismo sprendimų vykdymą užtikrinantis institutas ir yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vykdymo procesui Lietuvos Respublikoje vadovauja antstolis, kurio procesinė veikla kontroliuojama teismo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tinkamas ir rūpestingas vykdymo proceso organizavimas laikytinas antstolio profesine pareiga, kurios jis, jei įstatymas nenustato kitaip, negali perduoti kitiems asmenims. Antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, be kita ko, suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2013).
12. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – ir AĮ) 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010, 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).
13. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo nurodyta anksčiau šioje nutartyje, byloje kilo ginčas dėl antstolės Neringos Bacevičienės atlikto išieškojimo iš pareiškėjo (skolininko) banko sąskaitos, t. y. dėl 2025 m. lapkričio 13 d. atliktos 105,07 Eur sumos nuskaitymo.
14. CPK 739 straipsnyje yra numatyta, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; 7) socialinio draudimo našlaičių pensija ir socialinio draudimo našlių pensija, mokamos pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; 8) išeitinės išmokos, išskyrus atvejus, kai vykdomi CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti išieškojimai; 9) laisvės atėmimo vietų įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 38 straipsnio 3 dalyje nustatytų dydžių; 10) vienišo asmens išmoka, mokama pagal Lietuvos Respublikos vienišo asmens išmokos įstatymą; 11) Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytais pagrindais išmokėtas pensijų fonde sukauptas pensijų turtas.
15. Pareiškėjas teigia, jog antstolė neteisėtai ir nepagrįstai išieškojo 105,07 Eur sumą iš pareiškėjo gautos Garantinio fondo išmokos, kurią antstolė prilygino darbo užmokesčiui, todėl antstolės išieškota suma turi būti grąžinama pareiškėjui, kadangi pagal CPK 739 straipsnio 6 punktą, Garantinio fondo išmoka priskirtina prie sumų, iš kurių negali būti išieškoma, t. y. priskirtina išmokoms, mokamoms pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitoms tikslinėms socialinėms išmokoms, pašalpoms ir kompensacijoms iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai.
16. Viena iš nagrinėjamai bylai aktualių Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo (toliau – Garantijų įstatymas) paskirčių yra šio įstatymo nustatyta tvarka užtikrinti minimalų darbuotojų apsaugos lygį jų darbdaviui tapus nemokiam (Garantijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).
17. Išmokos, skirtos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų, kurių bankroto procesas vykdomas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nustatyta tvarka, darbuotojams nesumokėtoms su darbo santykiais susijusių Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nurodytų pajamų, iš kurių atskaičiuoti mokėtini mokesčiai (darbuotojo valstybinio socialinio draudimo įmokos, privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir gyventojų pajamų mokestis), kai darbdaviui iškelta nemokumo byla, apskaičiuojamos pagal teismo nutartimi patvirtintas darbuotojų reikalavimų sumas, kurios teismo nutartyje turi būti nurodomos atskaičius darbuotojo mokėtinas valstybinio socialinio draudimo įmokas, pensijų kaupimo įmokas pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą, privalomojo sveikatos draudimo įmokas, mokėtiną gyventojų pajamų mokestį ir kurios turi būti nurodomos atskirai pagal JANĮ nustatytus reikalavimų tenkinimo etapus. Tuo atveju, jeigu pirmuoju etapu tenkintina darbuotojo reikalavimo suma neviršija šešių minimaliųjų mėnesinių algų dydžio, darbuotojui išmokama patvirtinto pirmuoju etapu tenkintino reikalavimo dydžio išmoka. Tuo atveju, jeigu šio reikalavimo suma viršija šešių minimaliųjų mėnesinių algų dydį, darbuotojui išmokama šešių minimaliųjų mėnesinių algų dydžio išmoka (Garantijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apskaičiuojant iš Garantinio fondo skiriamas lėšas, taikomas minimaliosios mėnesinės algos dydis, buvęs teismo nutarties iškelti nemokumo bylą priėmimo dieną (Garantijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
18. Išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką reglamentuoja CPK 733‑743 straipsniai. CPK 739 straipsnyje nustatytas baigtinis skolininkui priklausančių pinigų sumų, iš kurių negalima išieškoti, sąrašas.
19. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jam skirtos Garantinio fondo išmokos priskirtinos CPK 739 straipsnio 6 punkte apibrėžtoms išmokoms, mokamoms pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitoms tikslinėms socialinėms išmokoms, pašalpoms ir kompensacijoms iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Garantinio fondo išmokos pareiškėjui buvo paskirtos pagal aptartą Garantijų įstatymą, kurio paskirtis užtikrinti minimalų darbuotojų apsaugos lygį jų darbdaviui tapus nemokiam. Tą patvirtina ir į bylą pateikta Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 27 d. nutartis, kuria buvo patvirtintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, ir remiantis kuria S. K. išmokėta 5 814,83 Eur suma, priskirtina su darbo santykiais susijusioms sumoms, nuo kurių yra skaičiuojamos VSD įmokos. Taigi, išmokų iš Garantinio fondo paskirtis yra kompensuoti darbuotojo, kurio darbdavys tapo nemokus ir jam iškelta bankroto byla, darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas. Pažymėtina, kad Garantinio fondo išmokos nėra įtrauktos į CPK 739 straipsnyje įtvirtintą baigtinį skolininkui priklausančių pinigų sumų, iš kurių negalima išieškoti, sąrašą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo vertinimu, jog Garantinio fondo išmokos turėtų būti priskirtos CPK 739 straipsnio 6 punkte apibrėžtoms išmokoms, nes šiame punkte Garantijų įstatymas, pagal kurį mokamos Garantinio fondo išmokos, nėra paminėtas, be to, kitų šioje straipsnio nuostatoje minimų tikslinių socialinių išmokų, pašalpų ir kompensacijų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų paskirtis yra aiškiai įvardinta - nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai, tuo tarpu Garantinio fondo išmokos nėra siejamos su šioje teisės normoje nurodyta paskirtimi, t. y. nepasiturinčių gyventojų socialine parama.
20. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog iš Garantinio fondo skiriamos išmokos, išskyrus išeitinę išmoką, nėra numatytos tarp CPK 738 ir 739 straipsnyje nurodytų sumų, iš kurių išieškojimas yra negalimas, todėl antstolė išieškojimą iš pareiškėjui išmokėtos Garantinio fondo išmokos vykdė teisėtai ir pagrįstai, laikydamasi CPK 736 straipsnyje nustatytų procentinių apribojimų dėl leistinos maksimalios sumos išieškojimo.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Apibendrinus išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją ir pagrįstai skundžiama nutartimi atmetė pareiškėjo S. K. skundą dėl antstolės Neringos Bacevičienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0176/25/00812. Atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Pareiškėjo S. K. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Jorūnė Pukinskienė
