Civilinė byla Nr. 2S-1287-1014/2026
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32057-2025-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.6.11
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Kazlauskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Irena Beliačic, D. G..
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas P. S. (toliau – ir pareiškėjas, išieškotojas) antstolei Irenai Beliačic (toliau – ir antstolė) pateikė skundą, prašydamas: 1) panaikinti 2025 m. spalio 20 d. patvarkymą Nr. S-25-11-30987, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0011/25/01980, kaip nepagrįstą ir neteisėtą; 2) tęsti vykdomojoje byloje Nr. 0011/25/01980 išlaikymo periodinių išmokų, iš viso 7 217 Eur, kitų patirtų išlaidų priverstinį išieškojimą iš skolininkės D. G. (toliau – ir skolininkė) išieškotojo P. S. naudai. Skundą grindė šiais argumentais:
1.1. Išieškotojas 2025 m. spalio 6 d. antstolei pateikė prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo priverstinai išieškant periodinį išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 7 d., iš viso 7 088,74 Eur, iš skolininkės, išieškotojo motinos. Antstolė, spręsdama vykdomojo dokumento priėmimo klausimą, 2025 m. spalio 7 d. patikslino išlaikymo skolos sumą – 7 217 Eur (nes indeksuojant gautos sumos nebuvo suapvalintos euro tikslumu) ir nurodė sumokėti būtinąsias vykdymo išlaidas. 2025 m. spalio 20 d. patvarkymu Nr. S-25-11-30987 antstolė užbaigė vykdomąją bylą ir grąžino vykdomąjį dokumentą. Antstolės priimtas patvarkymas neteisėtas ir nepagrįstas, ydingas, nepagrįstai ribojantis išieškotojo teisę priverstinai išieškoti skolininkės neteiktą išlaikymą, iš viso 7 217 Eur.
1.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 5 d. išnagrinėjęs ieškovės D. G. (buvusi S.) ir atsakovo M. S. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių reikalavimų ir atsakovo priešieškinį, nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-291-1102/2022, patvirtino taikos sutartį, kurios 5 punkte numatyta, kad ieškovė nuo teismo procesinio sprendimo, kuriuo patvirtinama taikos sutartis, priėmimo dienos nepilnamečio sūnaus P. S. išlaikymui moka 300 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Sūnaus išlaikymui skirtų lėšų valdytoju uzufrukto teise paskiriamas atsakovas (tėvas). Teismo 2021 m. vasario 5 d. nutartis yra įsiteisėjusi, tačiau skolininkė nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. jos geruoju nevykdė iki 2024 m. rugsėjo 7 d., t. y. iki išieškotojo pilnametystės neteikė išlaikymo nepilnamečiam sūnui, pinigines lėšas periodinėmis išmokomis pervedant į tėvo sąskaitą banke, taip, kaip numatyta 2021 m. vasario 5 d. nutartyje.
1.3. Išieškotojas su prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Teismas, gavęs ir įvertinęs skolininkės pateiktą atsiliepimą, papildomus dokumentus, 2025 m. vasario 2 d. išdavė vykdomąjį raštą. Skolininkė nevykdė įsiteisėjusios 2021 m. vasario 5 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, kuria buvo patvirtintas išlaikymo dydis ir jo teikimo tvarka. Skolininkė nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 1 d. nevykdė įsiteisėjusia 2021 m. vasario 5 d. nutartimi nustatytos išieškotojo, jam būnant nepilnamečiu, išlaikymo dydžio ir formos. Tėvas ir motina nebuvo kitaip susitarę pakeisti išlaikymo prievolės vykdymą ar atlikti kokių nors daiktų verte įskaitymus. Per visą šį laikotarpį išlaidas išieškotojo išlaikymui išskirtinai patyrė tėvas, kuris iš skolininkės niekaip negavo mokėtinų periodinių išlaikymo mėnesinių išmokų, nors išieškotojo gyvenamoji vieta ir buvo nustatyta su tėvu. Todėl skolininkei išlieka prievolė sumokėti išlaikymo įsiskolinimą, iš viso 7 217 Eur sumą.
2. Antstolė 2025 m. lapkričio 12 d. patvarkymu Nr. S-25-11-34117 iš dalies tenkino pareiškėjo skundą: panaikino 2025 m. spalio 20 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo Nr. S-25-11-30987, atnaujino vykdomąją bylą Nr. 0011/25/01980, skundo dalies dėl prašomo išieškoti 7 217 Eur išlaikymo įsiskolinimo dydžio netenkino ir skundą persiuntė nagrinėti teismui. Patvarkyme nurodė šiuos argumentus:
2.1. Vadovaujantis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. e2VP-34187-599/2024, teismas konstatavo, kad periodu nuo 2022 m. spalio 25 d. iki 2023 m. birželio 14 d. skolininkė visokeriopai išlaikė sūnų, kadangi tuo laikotarpiu jis gyveno su ja. Vadovaujantis pateiktu laikytina, kad periodu nuo 2022 m. spalio 25 d. iki 2023 m. birželio 14 d. skolininkė neturėjo mokėti periodinių mokėjimų į išieškotojo tėvo sąskaitą, kadangi tuo metu sūnus gyveno su ja bei buvo jos išlaikomas. Nuo 2022 m. spalio 25 d. iki 2023 m. birželio 14 d. mokėtinų periodinių mokėjimų suma – 3 069 Eur (268 Eur už 2022 m. spalio mėn. 25 dienas; 332 Eur už 2022 m. lapkritį; 332 už 2022 m. gruodį; 332 Eur už 2024 m. sausį; 404 Eur už 2024 m. vasarį; 404 Eur už 2024 m. kovą; 404 Eur už 2024 m. balandį; 404 Eur už 2024 m. gegužę; 189 Eur už 2024 m. birželio 14 dienų).
2.2. Teismo nutartyje nurodyta, kad nuo 2024 sausio 2 d. iki 2024 spalio 31 d. skolininkė sūnaus išlaikymui yra pervedusi 1 300 Eur. Teismas sutiko, kad išlaikymas buvo teikiamas, tačiau ne pilna apimtimi. Teismo nutartimi Nr. e2VP-34187-599/2024 tiesiogiai atlikti mokėjimai į sūnaus sąskaitą laikomi tinkamu daliniu prievolės įvykdymu, todėl antstolė neturi pagrindo pervestos sumos t. y. 1 300 Eur, neužskaityti išlaikymo įsiskolinimui padengti. Bendra mokėtina periodinių įmokų suma nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 7 d. yra 10 117 Eur. Iš nurodytos sumos atėmus pašto perlaida atliktą 2 900 Eur mokėjimą, 3 069 Eur sumą, už laikotarpį, kurį sūnus gyveno su mama, ir tiesiogiai atliktą 1 300 Eur sumą, vykdomojo rašto pateikimo metu išlaikymo įsiskolinimo suma turėjo būti 2 848 Eur.
3. Suinteresuotas asmuo D. G. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašo atmesti išieškotojo skundą dėl antstolės veiksmų kaip visiškai nepagrįstą bei priteisti suinteresuoto asmens naudai iš išieškotojo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
3.1. Nuo 2022 m. spalio 6 d. iki 2023 m. birželio 18 d. pareiškėjas faktiškai nuolat gyveno su motina ir buvo visiškai jos išlaikomas. Valstybės mokama išmoka vaikui (vaiko pinigai) ir toliau buvo pervedama į pareiškėjo tėvo asmeninę banko sąskaitą. Šios išmokos pareiškėjo tėvas nei vaikui, nei vaiko motinai nepervesdavo, su vaiku tuo laikotarpiu nebendravo ir tiesiogiai jo poreikiams gaunamos išmokos išleisti negalėjo. Kadangi pareiškėjo tėvas išlaikymo neteikė, valstybės mokamų vaiko pinigų nei vaikui, nei vaiko mamai nepervedė, už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 6 d. iki 2023 m. birželio 18 d. (8 mėnesiai ir 13 dienų) buvo susidaręs pareiškėjo tėvo išlaikymo įsiskolinimas, kuris, skaičiuojant pagal šalių sutartą išlaikymo dydį (300 Eur / mėn.), buvo 2 530 Eur (300 x 8 + 130); pareiškėjo tėvo prievolės grąžinti vaiko pinigus už laikotarpį, kai vaikas su juo negyveno ir tėvas vaiko poreikių netenkino, dydis yra 756 Eur (3 x 80,50 + 6 x 85,75). Taigi vaiko tėvo įsiskolinimas suinteresuotam asmeniui, susijęs su nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėmis, buvo net didesnis nei hipotetiškai galėtų būti maksimalus suinteresuoto asmens įsiskolinimas vaiko tėvui. Todėl nebuvo pagrindo laikyti, kad suinteresuotas asmuo nebuvo įvykdęs pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Pareiškėjo tėvas teikdamas prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo akivaizdžiai piktnaudžiavo savo teise.
3.2. Pareiškėjui suinteresuotas asmuo išmokėjo 14 722,10 Eur sumą. Suinteresuotas asmuo tinkamai teikė išlaikymą ir nėra skolinga pareiškėjui, kadangi išlaikymas yra visiškai išmokėtas ir netgi išmokėtas didesne suma, nei buvo priteista teismo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. sausio 20 d. nutartimi, be kita ko, nutarė pareiškėjo P. S. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti, priteisti suinteresuotam asmeniui D. G. iš pareiškėjo P. S. 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-34187-599/2024 tenkino pareiškėjo P. S. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir išdavė P. S. vykdomąjį raštą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-291-1102/2022 patvirtintos šalių D. G. ir M. S. taikos sutarties 5 punktą, kuriuo šalys sulygo, jog D. S. nuo teismo procesinio sprendimo, kuriuo patvirtinama taikos sutartis, priėmimo dienos nepilnamečio sūnaus P. S. išlaikymui moka 300 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės.
4. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. nutartis, kuria patvirtinta ieškovės D. S. ir atsakovo M. S. 2021 m. vasario 1 d. sudaryta taikos sutartis dėl vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo bei bendravimo tvarkos nustatymo (toliau – Taikos sutartis), nebuvo pakeista ar panaikinta – ji nebuvo apskųsta ir įsiteisėjo 2021 m. vasario 18 d., todėl turi būti vykdoma.
5. Teismas nurodė, kad 2024 m. lapkričio 26 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje konstatuota, jog suinteresuoto asmens D. G. pateikti įrodymai patvirtina, kad ji iš dalies vykdė Taikos sutarties 5 punktą ir teikė savo sūnui išlaikymą. Teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo nesutikti, kad periodu nuo 2022 m. spalio 25 d. iki 2023 m. birželio 14 d. suinteresuotas asmuo visokeriopai išlaikė sūnų, kadangi jis tuo metu gyveno su ja, todėl jo poreikius ji tenkino didesne dalimi. Teismas, įvertinęs suinteresuoto asmens pateiktus įrodymus, nustatė, kad suinteresuotas asmuo aprūpino pareiškėją nešiojamuoju kompiuteriu bei norimais prie jo priedais (buvo išleista 1 249,55 Eur), taip pat mokėdavo už gitaros pamokas (per mėnesį kainuodavo nuo 37,5 Eur iki 87,5 Eur), korepetitoriaus paslaugas (per mėn buvo išleidžiama nuo 94,50 Eur iki 294 Eur), pirkdavo drabužius ar avalynę (Sportsdirect ir Sportland parduotuvėse), papildomai pervesdavo lėšų į jo asmeninę sąskaitą (nuo 2022 m. spalio 25 d. iki 2023 m. birželio 14 d. pervedė 937,43 Eur ir nuo 2024 m. sausio 2 d. iki 2024 m. spalio 31 d. sumokėjo 1 300 Eur). Tačiau pareiškėjas nuo 2023 m. birželio 18 d. gyveno su suinteresuotu asmeniu M. S., o iš banko išrašų matyti, kad nuo 2024 m. sausio 2 d. iki 2024 m. spalio 31 d. D. G. yra sumokėjusi tik 1 300 Eur. Nuo išsikraustymo momento iki pareiškėjo pilnametystės praėjo 14 mėnesių. Iš pridėtų įrodymų matyti, kad išlaikymas buvo mokamas: 2024 m. sausio 2 d (suma 100 Eur), 2024 m. sausio 31 d. (suma 100 Eur), 2024 m. kovo 1 d. (suma 100 Eur), 2024 m. balandžio 1 d. (suma 100 Eur), 2024 m. balandžio 30 d. (suma 100 Eur), 2024 m. gegužės 31 d. (suma 100 Eur), 2024 m. liepos 2 d. (suma 100 Eur), 2024 m. liepos 31 d. (suma 100 Eur), 2024 m. rugsėjo 1 d. (100 Eur), tačiau ne pilnai, nes suinteresuotas asmuo mokėjo tik mažesnę sumą viso išlaikymo sumos t. y. po 100 Eur. Teismas konstatavo, kad išlaikymas buvo mokamas, tačiau tik iš dalies, todėl vertino, kad suinteresuotas asmuo Taikos sutarties 5 punkto pilnai nevykdė.
6. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnio 3 dalimi, teismas išduoda vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Nagrinėjamu atveju, išduodamas vykdomąjį raštą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 26 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje nustatė, kad suinteresuoto asmens D. G. atlikti mokėjimai laikytini tinkamu išlaikymo teikimu sūnui – išlaikymas buvo teikiamas, tačiau ne visa apimtini. Todėl teismas konstatavo, kad antstolė, įvertinusi įsiteisėjusios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje nustatytas aplinkybes, teisėtai išskaičiavo teismo nurodytas sumas bei konstatavo, kad vykdomojo rašto pateikimo metu išlaikymo įsiskolinimo suma turėjo būti 2 848 Eur.
7. Teismas papildomai nurodė, kad skolininkė atsiliepime į skundą įrodinėja, jog ji apskritai nėra skolinga pareiškėjui, tačiau šioje byloje yra nagrinėjamas pareiškėjo pateiktas skundas dėl antstolio veiksmų, todėl minėti skolininkės argumentai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
8. Atsižvelgęs į priešingą šalių interesą byloje ir į tai, kad pareiškėjo skundas buvo atmestas, teismas priteisė suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo jos patirtas 1 089 Eur dydžio išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
9. Pareiškėjas P. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 20 d. nutartį ir išspęsti klausimą iš esmės – skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Negalima keisti įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą, vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis.
9.2. Antstolis negali remtis vien teismo nutarties motyvuojamąja dalimi, kad pakeistų įsiteisėjusio sprendimo esmę be naujo teismo sprendimo, keičiančio išlaikymo priteisimo tvarką. Nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nenustatyta teisės antstoliui, vykdančiam teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo, sumažinti išieškomų sumų dydį ar priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydį remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui, visas teismo sprendimu priteistas išlaikymo lėšas skolininkas privalo perduoti (pervesti) uzufrukto teise jas tvarkančiam asmeniui.
9.3. 2024 m. lapkričio 26 d. nutartį priėmęs teismas, nustatęs, jog tarp šalių kilo ginčas dėl teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos dėl išlaikymo negalėjo apsiriboti vien vykdomojo rašto išdavimo ar neišdavimo klausimu, bet turėjo taikyti proceso atnaujinimo mechanizmą. Šiuo atveju konstatuotinas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas, o ginčas dėl išlaikymo sąlygos turėjo būti sprendžiamas atnaujintoje byloje, iš naujo įvertinant taikos sutarties turinį ir jos atitiktį šalių valiai, o ne perkeliant šį ginčą į vykdymo ar antstolio veiksmų kontrolės stadiją.
9.4. Teismas nepagrįstai priteisė suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo visą suinteresuoto asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą, nes pareiškėjo skundas didžiąja dalimi buvo patenkintas dar ikiteisminėje stadijoje, t. y. antstolė, išnagrinėjusi skundą, panaikino ankstesnį patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo, atnaujino vykdomąją bylą, sustabdė vykdymo veiksmus. Antstolė taip iš esmės patvirtino pagrindinį pareiškėjo skundo tikslą – užtikrinti teisėtą ir nenutrauktą vykdymo procesą.
10. Suinteresuotas asmuo D. G. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
10.1. Pagal CPK 651 straipsnį, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ne vykdomojo dokumento teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. CPK 644 straipsnio 6 punktas nustato, kad skolininkas privalo nedelsdamas pranešti antstoliui apie vykdomojo dokumento įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Įrodymų apie vykdomojo dokumento įvykdymą pateikimas yra skolininko pareiga. Taigi vykdymo proceso metu skolininkas turi galimybę pateikti antstoliui argumentus ir įrodymus, susijusius su išieškomos sumos dydžiu, o antstolis turi galimybę patikrinti, ar skolininkas prievolių nėra įvykdęs (visiškai ar iš dalies), ir atitinkamai, išieškojimą atlikti tik dėl tų sumų, kurios skolininko nesumokėtos geranoriškai iki antstoliui pradedant priverstinį išieškojimą.
10.2. Suinteresuotas asmuo pateikė visus įrodymus, patvirtinančius tariamos prievolės dėl išlaikymo įsiskolinimo įvykdymą, ko pagrindu antstolė pirmuoju atveju sprendė, kad prievolė yra visiškai įvykdyta. Tik po pareiškėjo skundo atlikusi pakartotinį pateiktų dokumentų bei duomenų vertinimą ir skaičiavimą, antstolė sprendė, kad, vis dėlto, yra susidariusi, išlaikymo įsiskolinimo suma, kuri nėra įvykdyta.
10.3. Įstatymas įtvirtina antstolio pareigą įvertinti skolininko pateiktus duomenis apie vykdomojo dokumento įvykdymą ir nustatyti, kokia apimtimi sprendimas yra įvykdytas, o kokia dalimi – neįvykdytas. Priešingai, formaliai vykdant išieškojimą, neįvertinus objektyvių duomenų apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, būtų pažeisti vykdymo proceso principai, taip pat skolininko teisės bei teisėti interesai.
10.4. Byloje nekilo ginčo dėl Taikos sutarties 5 punkto ir jame įtvirtintos suinteresuoto asmens pareigos teikti išlaikymą ar periodinio išlaikymo dydžio. Antstolės veiksmų neteisėtumas šiuo atveju sietinas ne su teismo sprendimo ar Taikos sutarties 5 punkte įtvirtintos sąlygos pakeitimu ir/ar netinkamu jos aiškinimu, bet su neįvykdytos prievolės apimties (įsiskolinimo dydžio) apskaičiavimo tikslumu ir pagrįstumu.
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta atmesti skundą dėl antstolio veiksmų.
Dėl atskirojo skundo argumentų
14. CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjgtNDAzLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-468-403/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-468-403/2017">3K-3-468-403/2017</a>).
16. Kaip teisingai apskųstoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesinis sprendimas yra vientisas dokumentas, kurio rezoliucinė dalis negali būti vertinama atskirai nuo kitų, taip pat ir motyvuojamosios, sprendimo sudedamųjų dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDEvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-501/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-501/2006">3K-3-501/2006</a>).
17. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-34187-599/2024, spręsdamas vykdomojo rašto pareiškėjui išdavimo klausimą, įvertino Taikos sutarties sąlygų laikymąsi, konstatavo, kad suinteresuotas asmuo Taikos sutarties sąlygas vykdė netinkamai ir Taikos sutartyje sulygtą išlaikymą teikė iš dalies. Atsižvelgdamas į tai, teismas išdavė pareiškėjui vykdomąjį raštą pagal Taikos sutarties 5 punktą, nustatantį D. S. įsipareigojimą sūnui P. S. iki pilnametystės teikti išlaikymą po 300 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi, taigi, šalims privaloma vykdyti (CPK 18 straipsnis).
18. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 26 d. nutartyje konstatavęs, jog suinteresuotas asmuo iš dalies tinkamai vykdė Taikos sutartį, pinigines lėšas skirdamas tiesiogiai pareiškėjui, o ne jo tėvui, pakeitė Taikos sutarties vykdymo tvarką, be to, teismas nepagrįstai tiesiogines išlaidas vaikui laikė išlaikymo teikimu, nes išlaikymo lėšas skolininkas privalo perduoti (pervesti) uzufrukto teise jas tvarkančiam asmeniui. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartis yra įsiteisėjusi ir minėtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas nėra šios apeliacine instancija nagrinėjamos bylos dalykas. Šioje byloje sprendžiama dėl antstolės Irenos Beliačic veiksmų teisėtumo, nustačius išieškomos skolos dydį. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl argumentų, susijusių su apelianto atliekamu teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutarties motyvų vertinimu, plačiau nepasisako.
19. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; vykdydami vykdomuosius dokumentus, teisėtomis priemonėmis užtikrinti išieškotojo interesų gynybą, nepažeisdami kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalis); neviršyti suteiktų įgaliojimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis).
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad vykdymo proceso tikslas – kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02Mi0zMTMvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-62-313/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-62-313/2020">3K-3-62-313/2020</a>).
21. Taigi antstolis, vykdydamas valstybės jam suteiktus įgaliojimus, privalo siekti išsiaiškinti vykdymo procesui reikšmingas aplinkybes, siekti tinkamo ir realaus išieškojimo įvykdymo, o vykdymo veiksmus atlikti, užtikrinant šalių interesų pusiausvyrą ir laikydamasis tiek išieškotojo, tiek skolininko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principo.
22. Bylos medžiaga patvirtina, kad antstolė, nenustačiusi įstatyme įtvirtintų kliūčių, priėmė vykdyti vykdomąjį raštą, išduotą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-34187-599/2024 pagrindu, ir pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0011/25/01980. Antstolė, įvertinusi teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutarties turinį, perskaičiavo skolą. Antstolė, remdamasi bylos medžiaga, vertino, kad nuo 2022 m. spalio 25 d. iki 2023 m. birželio 14 d. skolininkė neturėjo mokėti periodinių mokėjimų į išieškotojo tėvo sąskaitą, kadangi tuo metu sūnus gyveno su ja bei buvo jos išlaikomas, šiuo laikotarpiu mokėtinų periodinių mokėjimų suma – 3 069 Eur. Atsižvelgė ir į tai, kad bylos duomenimis, suinteresuotas asmuo pervedė pareiškėjui 1 300 Eur ir pašto perlaida atliko 2 900 Eur mokėjimą. Atsižvelgdama į nurodytą, antstolė nustatė, kad bendra mokėtina periodinių įmokų suma nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 7 d. yra ne 10 117 Eur, o 2 848 Eur.
23. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad antstolė pakeitė įsiteisėjusio sprendimo esmę. Kaip minėta, antstolė pradėjo vykdomąją bylą pagal vykdomąjį raštą, išduotą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-34187-599/2024 pagrindu. Teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad suinteresuotas asmuo vykdė Taikos sąlygas iš dalies ir atsižvelgdamas į tai, tenkino pareiškėjo prašymą išduoti vykdomąjį raštą. Kadangi įstatymas numato antstoliui pareigą išsiaiškinti visas tinkamam vykdymo procesui vykdyti reikalingas aplinkybes, įskaitant ir išlaikymo dydį, išieškotojas neginčijo, nei minėtų piniginių lėšų, kaip jam motinos teikto išlaikymo gavimo fakto, nei aplinkybių, jog laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 25 d. iki 2023 m. birželio 14 d. gyveno su motina bei buvo jos išlaikomas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog antstolė teisėtai išskaičiavo teismo nurodytas sumas iš išieškotinos sumos dydžio.
24. Atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas ir atskirojo skundo argumentas, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tarp šalių kilus ginčui dėl Taikos sutarties sąlygų turėjo atnaujinti procesą, vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Pažymėtina, kad CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prašymus dėl proceso atnaujinimo gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Įstatymas nenumato teismo pareigos savo iniciatyva spręsti proceso atnaujinimo byloje klausimo, kai šiose bylose jų nagrinėjimo ribas apibrėžia šalys pareiškime dėl proceso atnaujinimo ir atsikirtimo į jį nurodytomis aplinkybėmis.
25. Pasisakydamas dėl apelianto argumentų dėl suinteresuoto asmens teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos duomenimis, antstolė 2025 m. spalio 20 d. patvarkymu Nr. S-25-11-30987 užbaigė vykdomąją bylą ir grąžino elektroninį vykdomąjį dokumentą. Pareiškėjas antstolei pateiktame skunde prašė: 1) panaikinti 2025 m. spalio 20 d. patvarkymą Nr. S-25-11-3098, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0011/25/01980 ir 2) tęsti vykdomojoje byloje Nr. 0011/25/01980 išlaikymo periodinių išmokų, iš viso 7 217 Eur, kitų patirtų išlaidų priverstinį išieškojimą iš skolininkės išieškotojo naudai. Antstolė 2025 m. lapkričio 12 d. patvarkymu Nr. S-25-34117 nusprendė pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti 2025 m. spalio 20 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo Nr. S-25-11-30987; atnaujinti vykdomąją bylą Nr. 0011/25/01980; skundo dalį dėl prašymo išieškoti 7 217 Eur išlaikymo įsiskolinimo dydžio netenkinti ir šią skundo dalį kartu su vykdomąja byla persiųsti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Taigi šioje byloje apelianto siekiamas materialinis teisinis rezultatas kildinamas iš reikalavimo tęsti vykdymo proceso veiksmus skolininkės atžvilgiu būtent dėl 7 217 Eur dydžio įsiskolinimo. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino skundo dėl antstolio veiksmų, nurodydamas, kad suinteresuoto asmens įsiskolinimo pagal Taikos sutartį suma sudaro 2 848 Eur, materialiuoju teisiniu atžvilgiu bylos baigtis yra nepalanki pareiškėjui.
26. Bylinėjimosi išlaidos proceso šalims yra skirstomos pagal principą „pralaimėjęs moka“, kai išlaidų paskirstymas nustatomas pagal bylos proceso rezultatą – laimėjimą ar pralaimėjimą. Ši bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė yra įtvirtinta CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
27. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad netenkinus skundo dėl antstolio veiksmų pilna apimtimi, teismas pagrįstai priteisė suinteresuoto asmens naudai iš pareiškėjo visas jos byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
28. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTMzLTgyMy8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-133-823/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-133-823/2020">e3K-3-133-823/2020</a>).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
29. Apibendrindamas tai, kas aukščiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 20 d. nutartį panaikinti arba pakeisti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
31. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į kiekvienos bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).
32. Atskirojo skundo netenkinus, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o suinteresuotas asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju aktualus 2025 metų III ketvirčio paskelbtas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris yra – 2 427,60 Eur. Už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą maksimali atlygintina suma yra 971,04 Eur (2 427,60 x 0,4) (Rekomendacijų 7, 8.16 punktai).
33. Suinteresuotas asmuo patyrė 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, pateikė advokato išrašytos sąskaitos apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Šios išlaidos atitinka realumo ir būtinumo kriterijus, yra pagrįstos. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad jos viršija Rekomendacijų 8.16 papunkčio pagrindu apskaičiuotą rekomenduojamą priteisti maksimalų už tokio pobūdžio teisines paslaugas užmokestį, taip pat į atskirojo skundo apimtį ir argumentus, suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo priteistina 971,04 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 1,3 dalys).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo P. S. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 971,04 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėja Rūta Kazlauskienė
