R. K. pagal BK 178 str., 259 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-134/2008

Procesinio sprendimo kategorijos

1.1.8.1.1;

1.1.8.8;

1.1.8.10;

2.4.8.(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos kasacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštu trisdešimčiai parų. Pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalis, 5 dalies 2 punktą, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešiems mėnesiams.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, prašiusį kasacinį skundą tenkinti,

n u s t a t ė :

R. K. nuteistas už tai, kad 2007 m. birželio 18 d., tiksliai nenustatytu laiku, Pakruojo r., netoli Kazokų k., kelio Žeimiai–Pašvitinys–Lauksodis 24 km 160 m iš automobilio „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pavogė mobiliojo ryšio telefoną, automagnetolą, kurių bendra vertė 1000 Lt, padarydamas nukentėjusiajam M. M. tokio pat dydžio materialinę žalą.

R. K. nuteistas ir už tai, kad 2007 m. birželio mėn., tiksliai nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens, Šiauliuose, prie „Šiaulių“ viešbučio, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų: tris „Relanium“ tabletes ir vieną ampulę, kurių bendrojoje sudėtyje buvo 0,025 g psichotropinės medžiagos diazepamo, penkias tabletes, kurių sudėtyje 0,05 g psichotropinės medžiagos medazepamo ir dvi tabletes, kurių sudėtyje buvo 0,001 g psichotropinės medžiagos lorazepamo; išvardytas medžiagas parsigabeno ir neteisėtai laikė savo namuose Pakruojo r., (duomenys neskelbtini) k., be to, su savimi nešiojosi iki 2007 m. birželio 19 d., 15.10 val., kol Pakruojo rajono policijos komisariato viešosios policijos Operatyvaus valdymo poskyrio patalpose asmens kratos metu vaistus rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kasaciniu skundu prašoma Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 4 d. nuosprendį pakeisti: R. K. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams; šią bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta jam pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, ir nustatyti subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams ir vienam mėnesiui.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai pritaikė BK 54 ir 61 straipsnių normas, todėl paskyrė R. K. aiškiai per švelnią bausmę. Kasatorius pažymi, kad teisinga yra tik tokia bausmė, kuri atitinka nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir sulaiko kaltininką nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. R. K. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė neatitinka kaltininko asmenybės pavojingumo, nes iš bylos duomenų matyti, kad naujos nusikalstamos veikos buvo padarytos ne dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, bet buvo nulemtos viso ankstesnio kaltininko elgesio. R. K. anksčiau teistas net aštuonis kartus, nusikalto teistumui neišnykus ir praėjus tik vienam mėnesiui po to, kai buvo paleistas atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę; kaltininkas nusikaltimo padarymo metu nedirbo, baustas administracine tvarka, padarytos žalos nukentėjusiajam neatlygino, o tai rodo, kad jis normaliai gyventi nenori ir nesitaiso. Skunde pažymima, kad teismas už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą R. K. paskyrė bausmę, artimą bausmės minimumui, nors byloje yra nustatyta tik viena kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o anksčiau jam taikytos ilgesnės savo trukme laisvės atėmimo bausmės nepasiekė savo tikslo, t. y. nesulaikė kaltininko nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas turėjo R. K. paskirti bausmę, artimą sankcijoje numatytos bausmės rūšies vidurkiui, tačiau to nepadarė ir taip netinkamai pritaikė BK 61 straipsnio 2 dalį.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad subendrindamas nuteistajam už savarankiškas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes teismas taikė bausmių apėmimo būdą. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą subendrinant bausmes apėmimo būdas taikomas tada, jei padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir pagal BK 10 ir 11 straipsnius priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms. Aiškinant baudžiamąjį įstatymą sisteminiu būdu, darytina išvada, kad nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, jeigu jos priskiriamos ne tai pačiai ir ne gretimoms nusikalstamų veikų kategorijoms. Byloje nustatyta, kad R. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Šios nusikalstamos veikos priklauso gretimoms kategorijoms, todėl negalima daryti išvados, kad jos labai skiriasi pagal pavojingumą. Esant tokioms aplinkybėms, teismas už savarankiškas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes turėjo subendrinti taikydamas bausmių sudėjimo būdą, tačiau to nepadarė. Kasatoriaus nuomone, įvertinus kaltininko asmenybę, subendrinant už savarankiškas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes taikytinas visiško bausmių sudėjimo būdas.

Kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl Lietuvos Respublikos BPK 376 straipsnio taikymo

Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, tikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacine tvarka baudžiamoji byla nagrinėjama tik tada, kai kasaciniame skunde nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasaciniai pagrindai. Jie įtvirtinti BPK 369 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos kasacine tvarka nagrinėjamos tada, kai kasaciniuose skunduose nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai buvo netinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ar punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti. Esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės arba kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

Kasacinės instancijos teismas faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja ir įrodymų iš naujo netiria. Iš naujo tirti faktines bylos aplinkybes ir pateikti naują jų vertinimą yra apeliacinės instancijos teismo kompetencija. Teisėjų kolegija nagrinėja tik tuos skundo argumentus, kuriuose yra kasacinio nagrinėjimo pagrindai, ir pasisako dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie pripažintini teisės klausimais. Pažymėtina, kad prokuroras dėl aiškiai per švelnios bausmės paskyrimo R. K. į apeliacinės instancijos teismą nesikreipė.

Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam R. K., netinkamai pritaikė BK 54 ir 61 straipsnio nuostatas, nes neįvertino kai kurių šiuose straipsniuose nurodytų sąlygų; netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, neatsižvelgė į nuteistojo elgesį iki nusikaltimo padarymo, nemotyvavo savo išvadų, kodėl jam paskyrė bausmę už nesunkų nusikaltimą artimą sankcijos minimumui, ir todėl paskyrė savo dydžiu aiškiai per švelnią bausmę.

Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę tik tuo atveju, jeigu neteisinga bausmė yra susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Šioje byloje tokių aplinkybių nėra, baudžiamasis įstatymas nuteistajam R. K. pritaikytas tinkamai, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai savo sprendimuose išsamiai ir motyvuotai aptarė bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, atsižvelgė į visas BK 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes: įvertino R. K. asmenybę – tai kad jis jau daug kartų teistas, baustas administracine tvarka, neturi šeimos, neatlygino žalos; be to, atsižvelgė ir į tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir padarė tinkamą išvadą, kad jam bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus realią terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Kasaciniame skunde neteisingai nurodoma, kad teismai netinkamai taikė BK 61 straipsnio normas. BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio, o to paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jei kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių (tai yra nustatyta šioje byloje), teismas skiria ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Šiame straipsnyje nėra nuorodos, kad teismas motyvuotų, kodėl jis skiria bausmę artimą sankcijos minimumui, todėl laikyti, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nėra teisinio pagrindo.

Dėl BK 63 straipsnio 1 ir 5 dalies nuostatų taikymo

Kasaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 63 straipsnio nuostatas, nes R. K. paskirtas bausmes subendrino jas apimdamas, nors turėjo jas sudėti, o BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatyta, kad bausmės sudedamos tik tada, kai nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir pagal BK 10 ar 11 straipsnius jos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms. Byloje nustatyta, kad nuteistasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir viena baudžiamąjį nusižengimą, kurie priklauso gretimoms kategorijoms ir nelabai skiriasi pagal pavojingumą, todėl bausmių apėmimo būdas buvo pritaikytas nepagrįstai.

Pagal teismų praktiką, jei nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms per vieną ar kelias kategorijas(pvz., nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba jeigu viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, teismai pripažįsta, kad veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme. Tačiau jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms kategorijos arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, kita – nesunkus nusikaltimas (kaip yra šioje baudžiamojoje byloje), šių veikų pavojingumą kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Taigi ir šiuo atveju teismas gali nustatyti, kad šios veikos labai skiriasi savo pavojingumu ir paskirtas bausmes subendrinti, jas apimant. Šioje byloje teismas R. K. už nesunkų nusikaltimą paskyrė laisvės atėmimą šešiems mėnesiams, o už nusižengimą – 30 parų arešto. Tai leidžia daryti išvadą, kad teismas šiuo konkrečiu atveju nusprendė, kad veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, nes už nesunkų nusikaltimą paskyrė šešis kartus didesnę bausmę negu už baudžiamąjį nusižengimą.

Aptartos aplinkybės patvirtina, kad prokuroro kasacinio skundo argumentas, jog teismas netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, taip pat nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Valerijus Čiučiulka

Vytautas Masiokas

Rimantas Baumilas