Baudžiamoji byla Nr. 2K-227/2008
Procesinio sprendimo kategorija
2.4.4. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. gegužės 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. A. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutarties, priimtos baudžiamojoje byloje, kurioje Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 8 d. nuosprendžiu T. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartimi atmestas nuteistojo T. A. apeliacinis skundas.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su kasaciniu skundu, byla, prokuroro atsiliepimu ir išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė:
T. A. nuteistas už tai, kad 2007 m. sausio 13 d. tarp 3.00 val. ir 3.58 val. Vilniuje Vydūno g. „Karaliaučiaus“ visuomeninio transporto stotelėje asmeninio konflikto su M. R. metu tyčia peiliu smogė jam du kartus į ranką, vieną kartą į juosmenį, šešis kartus į krūtinę ir vieną kartą į pilvą, padarydamas dvi durtines pjautines žaizdas kairiajame žaste, durtinę pjautinę žaizdą juosmenyje, šešias durtines pjautines žaizdas, iš jų mažiausiai vieną kiauryminę, krūtinės ląstoje, vieną kiauryminę durtinę pjautinę žaizdą pilvo sienoje, šiais sužalojimais sunkiai sutrikdydamas M. R. sveikatą.
Kasaciniu skundu nuteistasis T. A. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas, nevertino kasatorių teisinančių įrodymų ir pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje nepateikė motyvuotų išvadų dėl nuteistojo skundo prašymų, nesiėmė įstatymo numatytų priemonių išsamiai, nešališkai ištirti ir išaiškinti visas, tiek kaltinančias, tiek teisinančias, aplinkybes ir tik tuomet įvertinti surinktus duomenis bei priimti teisingą sprendimą, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių, 324 straipsnio 6 dalies nuostatas, taip pat išnagrinėjęs bylą nežinant apie tai kasatoriui ir priverstinai pakeisdamas jo pasirinktą gynėją, suvaržė kasatoriaus teisę į gynybą ir pažeidė Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalies ir BPK 10 straipsnio 2 dalies, 48 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 50 straipsnio reikalavimus.
Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į esminę aplinkybę, jog M. R. ir D. M. siekė išvengti atsakomybės dėl nepilnamečio V. B. žiauraus sumušimo, kuriuo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, ir kasatoriui padarytų sužalojimų. Teismas savo išvadas dėl kasatoriaus kaltės grindė tik nukentėjusiojo M. R. ir nemačiusių sužalojimų padarymo momento aplinkybių jo draugų D. M. bei I. P. parodymais, o pagrindinio liudytojo V. B. ir kasatoriaus parodymų nevertino.
Nukentėjusysis M. R., apklaustas dėl incidento ir sužalojimų 2007 m. sausio 14 d. pripažino, jog stotelėje su savimi turėjo butelį alaus ir sudavė juo kasatoriui per galvą, nuo ko kasatorius nukrito, bet nenurodo, kodėl tai padarė. Ši aplinkybė liko neištirta ir teisme. Vėliau M. R. neigė, kad jis bei D. M. naudojo fizinį smurtą prieš kasatorių bei V. B., ar kad buvo konfliktas. Jis teigė susigrūmęs su nepažįstamu vaikinu, t.y. kasatoriumi, kai šis įspyrė jam į nugarą.
Liudytojas D. M. pripažino, jog M. R. pradėjo žodinį konfliktą su kasatoriumi, o jis, pamatęs kaip kasatorius įspyrė M. R. į nugarą, puolė mušti kasatorių ir V. B. Jis matė, kaip kasatorius sudavė peiliu M. R. į šoną, po to pasišalino iš įvykio vietos. 2007 m. gegužės 16 d. D. M. akistatoje su kasatoriumi nurodė matęs, tik kaip kasatorius peiliu dūrė gulinčiam M. R. paskutinius tris kartus. Nukentėjusysis M. R. 2007 m. gegužės 16 d. akistatoje su kasatoriumi parodė, jog kasatorius jo gulinčio ant žemės peiliu nežalojo.
Kasatorius teigia parodęs ir patvirtinęs akistatose, jog M. R. jam smogė buteliu už tai, kad atsisakė perduoti savo mobilųjį telefoną. Atsakydamas į panaudotą fizinį smurtą, kasatorius įspyrė M. R. į nugarą. Tada iš autobuso išbėgo D. M. ir puolė mušti kasatorių, sudavė buteliu per galvą. D. M. smurtinius veiksmus sukliudė V. B., kurį M. R. su D. M. pargriovė ir pradėjo mušti.
Ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme įstatymų nustatyta tvarka sprendimai dėl V. B. ir kasatoriui to paties įvykio metu padarytų sužalojimų kaltiems asmenims nepriimti, tyrimo išskyrimas pakenkė tyrimo objektyvumui, tinkamam įstatymo pritaikymui, bei suvaržė kasatoriaus teisę į gynybą, kadangi nuosprendyje išdėstytos nusikalstamos veikos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo faktinių aplinkybių. Dėl šių priežasčių apeliaciniu skundu jis prašė apeliacinės instancijos teismo motyvuotų išvadų šiuo klausimu. Apeliacinės instancijos teismas šio pažeidimo neištaisė. Jo padaryta išvada, kad liudytojo V. B. parodymai yra siekimas padėti nuteistajam išvengti baudžiamosios atsakomybės, nėra pagrįsta išsamia visų bylos aplinkybių analize. Nepilnametis liudytojas V. B. pirmą kartą paviršutiniškai apklaustas po sužalojimų, t.y. galvos sumušimo ir dešiniojo blauzdikaulio lūžio. Po dviejų dienų 2007 m. sausio 15 d. ligoninėje apklausiamas papildomai jis nurodė aplinkybę, kad kai kasatorius atitraukė jį žiauriai mušusį ir spardžiusį M. R., šis puolė kasatorių su butelio šuke rankoje. Šią aplinkybę liudytojas V. B. patvirtino akistatose su M. R. ir apklaustas pirmos instancijos teisme. Liudytojo V. B. parodymus patvirtina jo motinos I. B. 2007 m. sausio 17 d. pateiktas pareiškimas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai apie nepilnamečio sūnaus sužalojimą, dėl kurio prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą 2007 m. vasario 7 d. nutarimu, nurodydama, jog šis pareiškimas prijungiamas prie ikiteisminio tyrimo dėl M. R. padaryto sužalojimo medžiagos.
Apeliacinės instancijos teismo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo jo nusikalstamą veiką ir paskyrė teisingą bausmę, yra nepakankamai motyvuoti ir neatsako į esminius apeliacinio skundo argumentus. Teismas neįvertino situacijos, kuri buvo prieš konfliktą tarp nukentėjusiojo M. R. ir kasatoriaus. M. R. ir jo draugas D. M. buvo neblaivūs, su savimi turėjo po butelį alaus ir gėrė, žodžiais prikibo prie kasatoriaus ir V. B., reikalavo kad kasatorius duotų telefoną paskambinti, o jam atsisakius, sudavė smūgius buteliu per galvą. Muštynių tarp nukentėjusiojo M. R. ir kasatoriaus nebuvo, tačiau M. R. neprognozuojami veiksmai privertė kasatorių gintis, todėl jis spyrė M. R. ir pataikė į nugarą. Teismas neanalizavo tolimesnės situacijos, kai iš autobuso atbėgo D. M. ir jo veiksmų prieš kasatorių. Susidoroti su kasatoriumi D. M. sukliudė nepilnametis V. B., už tai jį pargriovę spardė M. R. ir D. M. Kasatorius, dėl M. R. ir D. M. panaudoto fizinio smurto būdamas didelio sumišimo bei išgąsčio būsenos ir pamatęs, jog M. R. su D. M. pagriovę ant žemės spardo jo nepilnametį draugą, t.y. pavojingai kėsinasi į gyvybę ir sveikatą, puolė gelbėti draugą. Šiuo momentu greta nebuvo nei D. M., nei I. P. Jie nematė ir negalėjo matyti, kaip buvo sužalotas M. R. Pirmosios instancijos teisme dėl gautų sužalojimų M. R. teigė, kad muštynių metu pajuto kelis smūgius ir suprato, kad yra badomas peiliu į galvą ir nukrito. Tuo metu kitas prišokęs priėjo iš nugaros, peiliu septynis kartus dūrė jam į nugaros kairę pusę bei šoną. Nugriuvus jam dar buvo suduoti keli smūgiai. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatuoja aplinkybę, jog pagal kasatoriaus ir M. R. versiją sužalojimus peiliu nukentėjusiajam kasatorius padarė jau atitraukęs jį nuo V. B. ir pamatęs nukentėjusiojo rankoje butelio šukę. Teismas taip pat daro išvadą, jog mojuojant prieš save peiliu tokių sužalojimų padaryti neįmanoma. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ekspertizės aktui papildyti bei patikslinti ekspertas nebuvo pakviestas. Specialisto išvadoje Nr.G368/07(01) nurodyta, kad M. R. suduoti du smūgiai (dūriai) į kairės rankos žastą, vienas smūgis peiliu į juosmenį, vienas smūgis į pilvą ir šeši smūgiai į krūtinę. Tai paneigia nukentėjusiojo M. R. parodymus dėl dūrių ir kūno dalių sužalojimo sekos. Nurodytoje specialisto išvadoje konstatuoti M. R. padaryti sužalojimai, dūrių peiliu seka rodo, kad smūgiai suduoti chaotiškai, atremiant priešininko smūgius, ginantis. Kasatorius mano, kad konfliktą išprovokavęs asmuo negali būti pripažintas besiginančiuoju nuo asmenų, prieš kuriuos konfliktas inicijuotas, nebent veiksmai būtų visai neadekvatūs situacijai. Tačiau to nebuvo, o sužalojimai, padaryti V. B. ir kasatoriui, yra viena iš aplinkybių, pagal kurias teismas turėjo nagrinėti, ar nebuvo BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatytos būtinosios ginties situacijos. Prieštaravimai ir abejonės dėl būtinosios ginties buvimo ar nebuvimo turi būti šalinami procese numatytomis priemonėmis, o kasatoriaus teiginiai gali būti atmetami tik bylos įrodymais pagrįstais motyvais.
Kasatorius pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme naudojosi gynėjo advokato A. Januičio pagalba, kuriuo pasitiki ir yra sudaręs teisinės pagalbos sutartį. Apkaltinamąjį nuosprendį apeliacine tvarka apskundė pasitaręs būtent su šiuo gynėju. Apie apeliacinės instancijos teismo posėdžio vietą ir laiką kasatoriui T. A., jo teigimu, nebuvo pranešta. Jis tik iš savo gynėjo sužinojo, jog byla paskirta nagrinėti 2007 m. gruodžio 12 d. 11.30 val. Nuvykę nurodytu laiku į Vilniaus apygardos teismą abu su gynėju sužinojo, jog byla jau išnagrinėta gruodžio 11 d., t. y. teismo posėdyje nedalyvaujant nei T. A., nei jo gynėjui. Posėdyje dalyvavo advokatas A.Vilkas, su kuriuo kasatorius T. A. nėra sudaręs sutarties dėl teisinės pagalbos. Prie skundo kasatorius prideda šiuos argumentus patvirtinantį gautą pranešimo apie apeliacinės instancijos teismo posėdį egzempliorių.
Kasatorius mano, kad nurodyti bylos apeliacinio nagrinėjimo pažeidimai ir trūkumai pripažintini, kaip numatyta BPK 369 straipsnio 3 dalyje, esminiais, dėl jų buvo suvaržyta nuteistojo teisė įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo kaltinimų, sukliudyta apeliacinės instancijos teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą pagal apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir priimti teisingą sprendimą.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroro atsiliepime konstatuojama, kad kasacinis skundas netenkintinas. Prokuroro teigimu, teismai išsamiai įvertino byloje surinktus ir išnagrinėtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas ir, taikydami BK 135 straipsnio 1 dalį, BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepažeidė. Liudytojo V. B. parodymai išdėstyti ir patikrinti kitų bylos duomenų kontekste. Kasatoriaus tvirtinimas, kad apygardos teismas neišsamiai išnagrinėjo apeliacinį skundą ir pažeidė teisę į gynybą, nepagrįstas. Skunde atkakliai laikomasi nuteistojo versijos dėl faktų vertinimo, nekreipiant dėmesio į teismų išvadą, kad sužalojimai nukentėjusiajam padaryti per muštynes, kurių nukentėjusysis neišprovokavo. Būtinosios ginties situacija nebuvo susidariusi. Apie bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka T. A. buvo informuotas tinkamai. Atsižvelgiant į tai, prašoma skundą atmesti.
Kasaciniame skunde suformuluotas prašymas tenkintinas.
Dėl esminio BPK nuostatų pažeidimo
BPK 319 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme laiką ir vietą proceso dalyviams praneša pirmosios instancijos teismas. Pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. BPK 322 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame posėdyje turi teisę dalyvauti nuteistasis, išteisintasis, asmuo, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, jų atstovai pagal įstatymą, nukentėjusysis, privatus kaltintojas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai. Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką, neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą.
Iš šios baudžiamosios bylos dokumentų matyti, jog pranešimu proceso dalyviai informuojami, kad apeliacinės instancijos teismo posėdis įvyks 2007 m. gruodžio 11 d. 11.30 val. Pranešime (b. l. 223) matyti mėnesio dieną žyminčio antrojo skaitmens pataisymas. Teismo posėdžio protokole ir nutartyje užfiksuota, kad apeliacinės instancijos teismo posėdis įvyko byloje esančio pranešimo egzemplioriuje nurodytu laiku, t. y. 2007 m. gruodžio 11 d. Šiame posėdyje nedalyvavo nė vienas iš asmenų, kuriems pranešimas buvo adresuotas, t y. į jį neatvyko nei nuteistasis T. A., nei jo gynėjas advokatas A. Januitis, nei prokurorė I. Mikėnaitė, nei nukentėjusysis M. R. Nuteistojo, pagal kurio skundą byla buvo nagrinėjama apeliacine tvarka, interesus atstovavo gynėjas advokatas A. Vilkas, kurio orderis išrašytas tą pačią 2007 m. gruodžio 11 dieną. Posėdžio protokole įrašyta, kad proceso dalyviams apie posėdį pranešta.
Kasatorius skunde nurodo, kad apie apeliacinės instancijos teismo posėdį jam nebuvo pranešta. Tai, kad byla bus nagrinėjama 2007 m. gruodžio 12 d. 11.30 val., jis teigia sužinojęs tik iš savo gynėjo. Prie skundo pridėtas pranešimo apie bylos nagrinėjimą egzempliorius, kuriame nurodyta 2007 m. gruodžio 12 d. data. Šios datos pataisymų nėra. Nuteistajam T. A. ir jo gynėjui atvykus į teismą pranešime nurodytu laiku paaiškėjo, kad byla jau išnagrinėta gruodžio 11 d. Visi šie duomenys leidžia daryti išvadą, jog kasatoriaus teiginiai, kad jis kaip apeliantas neturėjo galimybės įgyvendinti įstatymo garantuojamų teisių dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje ir gintis padedamas savo paties pasirinkto gynėjo, yra pagrįsti. Byla apeliacine tvarka išnagrinėta pažeidus BPK 10 straipsnio 2 dalies, 44 straipsnio 5, 7 ir 8 dalių, 50 straipsnio 2 dalies, 319 straipsnio 2 dalies, 322 straipsnio nuostatas. Šie pažeidimai yra esminiai ir, kaip nustato BPK 383 straipsnis, duoda pagrindą panaikinti skundžiamą apeliacinę nutartį. Panaikinus nutartį, byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Dėl kasacinio skundo kitų argumentų
Motyvai, kuriais remiantis nustatyta, jog skundžiama apeliacinė nutartis naikintina ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, yra tokie, kad likusieji kasacinio skundo argumentai specialaus aptarimo nebereikalauja ir dėl to paliekami nenagrinėti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Aldona Rakauskienė
Olegas Fedosiukas
Egidijus Bieliūnas
