R. D. pagal BK 178 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K- 138/ 2008

Procesinio sprendimo kategorija

1.1.10.1

1.2.14.2

2008 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimanto Baumilo, Vytauto Masioko ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Stankevičiui,

gynėjui advokatui V. S.,

nuteistajam R. D.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. D. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d. nuosprendis pakeistas: 1) panaikinta nuosprendžio dalį, kurioje R. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas trejiems metams, įpareigojant R. D. tęsti mokslą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; 2) laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d. nuosprendžiu R. D. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams vienam mėnesiui. Pritaikius BK 64 straipsnio 3 dalį, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su neatlikta dalimi bausmės, paskirtos Šiaulių apygardos teismo 2004 m. kovo 26 d. nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas trejiems metams, įpareigojant R. D. tęsti mokslą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo R. D. ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

R. D. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. spalio 5 d., apie 12.00 val., Vilniuje, prie P. Žadeikos g. 22 namo, priėjo prie nukentėjusiojo J. M., ištraukė iš šio kairės rankos rankinę, kurioje buvo 969, 13 Lt vertės vaizdo kamera „Sony“, 27, 91 Lt bendros vertės trys vaizdo kasetės, 5, 90 Lt vertės elektros skambučio jungiklis ir 13, 14 Lt bendros vertės 6 metrai kabelio, nubėgo prie automobilio „Mercedes Benz“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiuo automobiliu iš įvykio vietos pasišalino. Taip R. D. atvirai pagrobė svetimą J. M. priklausantį 1016, 08 Lt vertės turtą.

Kasaciniu skundu nuteistasis R. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 14 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kurioje buvo pritaikytas BK 75 straipsnis. Nuteistasis kasaciniame skunde nurodo, kad prokuroras apeliaciniu skundu prašė nuosprendį pakeisti, panaikinant BK 75 straipsnio taikymą vienu pagrindu, t. y. dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), o apeliacinės instancijos teismas tai padarė visiškai kitu pagrindu, t. y. dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Nuteistojo nuomone, kadangi apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje visiškai nepasisakė dėl baudžiamojo įstatymo tinkamo taikymo, o bausmės vykdymo atidėjimą panaikino dėl jos švelnumo ir „remiantis apeliacinio skundo argumentais“, būtina įvertinti prokuroro apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą. Nuteistasis R. D. kasaciniame skunde nurodo, kad, prašydamas panaikinti jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą, prokuroras apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus: R. D. nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, lygtinio atleidimo nuo bausmės laikotarpiu; jis praeityje teistas tris kartus, paskutinį kartą – Šiaulių apygardos teismo 2004 kovo 26 d. nuosprendžiu; tuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas nebuvo atidėtas, todėl negali būti taikomas ir subendrintos bausmės, kuri paskirta skundžiamu nuosprendžiu, vykdymo atidėjimas. Anot nuteistojo, prokuroro apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nereiškia, jog, atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasatorius skunde tvirtina, kad BK 75 straipsnis nedraudžia taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ir ne pirmą kartą nuteistam asmeniui ar asmeniui, nusikalstamą veiką padariusiam ankstesnės bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Anot kasatoriaus, prokuroro apeliacinio skundo teiginys, kad BK 64 straipsnio tvarka subendrintos bausmės vykdymo atidėjimas negalimas ir dėl to, kad ankstesniu nuosprendžiu taip pat nebuvo atidėtas bausmės vykdymas, yra visiškai nesuprantamas, nes tokios nuostatos nenumato nei 64, nei kuris nors kitas BK Bendrosios dalies straipsnis. Apibendrindamas savo argumentus nuteistasis kasaciniame skunde tvirtina, kad, jo nuomone, apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, nesant tam nei sąlygų, nei pagrindų.

Kasacinis skundas atmestinas.

Nuteistojo R. D. kasacinio skundo teiginys, kad pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė BPK 328 straipsnio 2 punktą, atitinka bylos medžiagą. Toje BPK normoje numatytu pagrindu nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės. Neteisingai paskirta bausme pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamajame įstatyme nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per griežta, ar aiškiai per švelni. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė, nekeisdamas nuteistajam R. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžio, o tik panaikindamas BK 75 straipsnio pritaikymą. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nėra speciali bausmės rūšis, todėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymas (ar netaikymas) negali būti vertinamas kaip neteisingai paskirta bausmė. Todėl teismas turėjo vadovautis BK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padaryta nuoroda į BPK 328 straipsnio 2 punktą nėra pagrindas tą nuosprendį naikinti. Šiuo atveju tai tik formalaus pobūdžio klaida, nelaikytina BPK 320 straipsnio 4 dalies reikalavimų esminiu pažeidimu, nes apeliacinės instancijos teismas faktiškai apskųstą pirmosios instancijos nuosprendį pakeitė ne dėl bausmės švelnumo, o dėl to, jog nustatė, kad BK 75 straipsnio nuostatas pirmosios instancijos teismas buvo pritaikęs nepagrįstai. Netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas pasireiškia tuo, kad atitinkama BK bendrosios dalies norma buvo nepritaikyta, esant pagrindui ją taikyti, arba pritaikoma kuri nors iš BK bendrosios dalies normų nesant jos taikymo sąlygų. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimas teisme sprendžiamas, paskyrus galutinę subendrintą bausmę. BK 75 straipsnyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik asmeniui, kuris nuteistas už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius nusikaltimus. Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d. nuosprendžiu R. D. nuteistas už apysunkį nusikaltimą, tačiau Šiaulių apygardos teismo 2004 m. kovo 26 d. nuosprendžiu, jis nuteistas ir už sunkius nusikaltimus. BK 178 straipsnyje numatytą nusikaltimą R. D. padarė, neatlikęs Šiaulių apygardos teismo 2004 m. kovo 26 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės. Naujai paskirta bausmė ir neatliktoji ankstesnės bausmės dalis buvo subendrintos, taikant BK 64 straipsnio nuostatas. Subendrinta bausmė R. D. paskirta ir už sunkių nusikaltimų padarymą. Todėl jau vien dėl šios priežasties R. D. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas negalėjo būti atidėtas. Be to, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad iš bylos duomenų matyti, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. kad priešinga pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta. Byloje nustatyta, kad R. D. tris kartus teistas, nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, lygtinio atleidimo nuo bausmės laikotarpiu. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pervertino tokių aplinkybių kaip dalyvavimas socialinės reabilitacijos programoje, užsiėmimas individualia veikla, darbo turėjimas, mokymasis, gera charakteristika, reikšmę. Išvada, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, – tai dar viena BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta kliūtis taikyti nuteistajam šią BK normą.

Iš to, kas išdėstyta, daroma išvada, kad nėra pagrindo naikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio dėl nuteistojo R. D. kasaciniame skunde nurodytų motyvų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo R. D. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Rimantas Baumilas

Vytautas Masiokas

Valerijus Čiučiulka