Baudžiamoji byla Nr. 2K–231/2008
Procesinio sprendimo kategorija:
2.1.6.2.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. gegužės 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Benedikto Stakausko, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
sekretoriaujant Rasai Miškelevičiūtei,
dalyvaujant prokurorui Artūrui Vereniui,
nuteistojo gynėjui advokatui Ipolitui Brazlauskui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. S. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 12 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 nutarties.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu E. K. S. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį vienuolikai metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 7, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė E. K. S. paskirta aštuoniolika metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno apygardos teismo 2005 m. vasario 23 d. nuosprendį. Taip pat, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2005 m. sausio 13 d. iki vasario 2 d. ir nuo 2006 m. kovo 28 d. iki gegužės 28 d. Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. M. iš E. K. S. priteista 1550 Lt laidojimo išlaidoms ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteista ir L. K., tačiau dėl jos kasacinis skundas nepaduotas.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 nutartimi nuteistojo E. K. S. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
E. K. S. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2004 m. kovo 11 d., antroje dienos pusėje, tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl konflikto, įvykusio tarp R. G. ir L. K., nusitempė R. G. į kitą kambarį, kuriame tyčia du kartus peiliu įdūrė jai į krūtinės sritį, šiais veiksmais padarė nukentėjusiajai dvi durtines–pjautines žaizdas su plaučių ir širdies pažeidimais, dėl to išsivysčius ūmiam nukraujavimui R. G. mirė; vėliau E. K. S. automobiliu nuvežė ją ant (duomenys neskelbtini) šlaito, esančio tarp (duomenys neskelbtini) namo ir (duomenys neskelbtini) plento, ir dar įdūrė mirusiai R. G. du kartus į krūtinės sritį, taip padarė jai dvi durtines–pjautines žaizdas su kepenų bei pilvo minkštųjų audinių pažeidimais ir ją paliko.
Kasaciniu skundu nuteistasis E. K. S. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Skunde kasatorius nurodo, kad buvo padaryta esminių BPK pažeidimų. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, turėdamas pareigą patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą pagal paduotą apeliacinį skundą, šios pareigos neįvykdė. Kasatorius tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nerinko jį teisinančių duomenų. Tyrimo metu nebuvo paimti ir ištirti E. K. S. rūbai. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad nei tariamoje nusikaltimo vietoje, nei automobilyje, kuriame neva buvo gabenamas nukentėjusiosios lavonas, nerasta kraujo. Be to, kambaryje, kur, pasak kaltinimo, įvykdytas nužudymas, yra didžiulis kilimas, todėl jeigu nusikaltimas iš tiesų jame būtų buvęs įvykdytas, pareigūnai būtų radę nukentėjusiosios kraujo pėdsakų ant kilimo. Kartu kasatoriui nesuprantama, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paimta ištirti mėginių nuo kilimo. Tyrimo metu nerastas ir nusikaltimo įrankis. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnai būtų apžiūrėję automobilį „Mercedes Benz“ (duomenys neskelbtini) iškart po to, kai kasatorius buvo sulaikytas. Taip pat nuteistasis abejoja pagrindinio liudytojo S. Z. parodymais, nes šis nepastebėjo kambaryje, kuriame buvo nužudyta R. G., esančio kilimo, be to, liudytojas nebuvo apklaustas apie kambaryje esančių daiktų išdėstymą. Šio liudytojo parodymai nebuvo patikrinti įvykio vietoje (bute), nors pareigūnams nebuvo jokių kliūčių patekti į jį. Nors liudytojas S. Z. parodė, kad jis nešė kruviną nukentėjusiąją, jo rūbai nebuvo paimti ir ištirti. Byloje sunaikintos kasatorių teisinančios telefoninių skambučių išklotinės. Nuteistasis pastebi, kad ekspertai nustatė, jog nukentėjusiajai visi sužalojimai padaryti per labai trumpą laiko tarpą, o liudytojas S. Z. parodė, kad paskutiniai du smūgiai peiliu nukentėjusiajai padaryti praėjus trims valandoms nuo įvykių bute. Be to, kasatorius mano, kad nebuvo galima nuosprendį grįsti liudytojo S. Z. parodymais, nes jis yra narkomanas ir daug kartų teistas, o jo aiškinimai, jog davė neteisingus pirminius parodymus todėl, kad bijojo kasatoriaus, abejotini ir neįtikinami. Kasatoriaus nuomone, abiejų instancijų teismai buvo šališki, palaikė kaltinimą. Jie ignoravo tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta daug tyrimo veiksmų, kurie būtų patvirtinę kasatoriaus nekaltumą, todėl teismų pateiktas įrodymų vertinimas nėra pagrįstas išsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, taip padarant esminį BPK 20 straipsnio pažeidimą. Be to, pasak kasatoriaus, ikiteisminis tyrimas nebuvo atliktas laikantis BPK 1 straipsnio reikalavimų. Teisminio nagrinėjimo metu tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose buvo paneigtas BPK 7 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas. Nesilaikyta ir BPK 6 straipsnio nuostatų dėl proceso dalyvių lygiateisiškumo, nes kasatoriui nebuvo leista teikti įrodymų arba jie buvo akivaizdžiai ignoruojami. Nuteistajam nebuvo sudarytos galimybės išsamiai apklausti liudytojus, nes jų apklausos buvo nutraukiamos, o po teismo posėdžio pertraukų nebaigtos apklausos nebuvo tęsiamos. Taip pat buvo padaryti BPK 10 ir 48 straipsnių pažeidimai, nes kasatoriui nebuvo leista gintis nei pačiam, nei per gynėją. E. K. S. tvirtina, kad jo gynėjas buvo pasyvus, neteikė jam jokių konsultacijų, todėl kasatorius negalėjo pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, be to, kasatoriui nepranešęs, gynėjas dalyvavo anoniminio liudytojo apklausoje. Kartu nuteistasis tvirtina, kad pagal BPK 282 straipsnį turi būti užtikrinta ir kaltinamojo teisė užduoti klausimus anoniminiam liudytojui. Išvardyti esminiai BPK pažeidimai lėmė neteisėtos ir nepagrįstos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimą.
Nuteistojo E. K. S. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies ir kitų nuostatų
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. tik teismo sprendimų teisėtumą. Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, jeigu jis nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nagrinėjant bylą kasacine tvarka netikrinamas. Esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais laikomi tokie šio kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis iš esmės ginčija įrodymų vertinimą, argumentuodamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu neatlikti visi reikalingi tyrimo veiksmai ir todėl nenustatytos aplinkybės, kurios paneigtų jo dalyvavimą nužudant R. G. Tačiau kolegija pažymi, kad teismo išvados dėl byloje ištirtų įrodymų vertinimo, jų pakankamumo ir bylos faktinių aplinkybių nustatymo nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Dėl skunde nurodomų procesinių veiksmų neatlikimo ir, kasatoriaus nuomone, jį teisinančių įrodymų nenustatymo atitinkamas išvadas pateikė apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad tikrosios nusikaltimo padarymo aplinkybės pradėjo aiškėti daug vėliau nei buvo padaryta veika, todėl tam tikri duomenys nenustatyti dėl objektyvių priežasčių. Įvykio vietoje nerasta kraujo, nes butas, kuriame buvo nužudyta R. G., apžiūrėtas praėjus beveik dvejiems metams po nužudymo. Dėl tos pačios priežasties – praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo nusikalstamos veikos padarymo – nebuvo paimti ir ištirti E. K. S. bei liudytojo S. Z. rūbai. Automobilis, kuriuo buvo gabenama jau mirusi R. G., skirtingai nei teigia E. K. S., jo sulaikymo metu negalėjo būti apžiūrėtas, nes tuo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnai neturėjo duomenų apie šio objekto kokias nors sąsajas su nusikalstamos veikos padarymu, o vėliau, 2005 m. birželio 15 d., automobilis dingo ir nebuvo surastas. Tai, kad nusikaltimo įrankis nerastas, teismo išvadų dėl nuteistojo dalyvavimo nužudant R. G. ir jo kaltės nepaneigia. Kasatoriaus teiginys dėl jį teisinančių telefoninių pokalbių išklotinių sunaikinimo nepagrįstas jokiais konkrečiais faktais, to jis anksčiau nenurodė nė viename veikos tyrimo etape.
Nepagrįstas ir kasacinio skundo argumentas dėl neteisingo liudytojo S. Z. parodymų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas patikrino šio liudytojo parodymų patikimumą, paneigdamas kasatoriaus iškeltas abejones. Taip pat neatitinka tikrovės kasatoriaus teiginys dėl liudytojo S. Z. ir eksperto duotų paaiškinimų apie nukentėjusiajai padarytų sužalojimų laiką nesutapimo. Skirtingai nei teigia nuteistasis, ekspertas papildoma specialisto išvada nustatė, kad dvi žaizdos, tikėtina, padarytos vėliau, praėjus vienai ar kelioms valandoms po nukentėjusiosios mirties. Tokią išvadą ekspertas patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu. Liudytojo S. Z. parodymai apie įvykius yra išsamūs, detalūs ir nuoseklūs. Ta aplinkybė, kad liudytojo parodymai nebuvo patikrinti įvykio vietoje – bute – nereiškia esminio BPK pažeidimo. Pareigūnai neturėjo galimybės patekti į patalpą, nes buto durys buvo užrakintos. Kita vertus, šio liudytojo paaiškinimai visiškai sutampa su buto schema, esančia prie įvykio vietos apžiūros protokolo. Liudytojo Nr. 8, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais apkaltinamasis nuosprendis ir apeliacinė nutartis nėra paremti, todėl nėra reikalinga tikrinti jo vykdytos apklausos teisme teisėtumo – ši apklausa neturėjo jokios įtakos užtikrinant E. K. S. garantuotas procesines teises, numatytas BPK 22 straipsnio 3 dalyje.
Kasaciniame skunde nurodomi argumentai dėl BPK 1 ir 7 straipsnių pažeidimo yra deklaratyvūs, todėl atmestini. Taip pat nėra pagrindo sutikti ir su skunde nurodomu BPK 6 straipsnio pažeidimu, nes teisminio nagrinėjimo metu tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose buvo laikytasi lygiateisiškumo principo. Visi nuteistojo prašymai dėl liudytojų apklausų buvo motyvuotai išspręsti. E. K. S. nekliudomai galėjo naudotis įstatymo garantuotomis kaltinamojo teisėmis, tarp jų ir teise užduoti klausimus liudytojams.
Neturi pagrindo kasatoriaus teiginiai dėl BPK 10 ir 48 straipsnių pažeidimo. Teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuteistasis E. K. S. pareiškė nušalinimą savo gynėjui ir šis jo prašymas buvo patenkintas, tačiau ne todėl, kad gynėjas netinkamai atliko gynybos pareigas, o siekiant „išvengti tolesnių nesutarimų gynybos taktikos klausimais“(T. 5, b. l. 163,164). Nuteistajam E. K. S. buvo paskirtas naujas gynėjas, dėl kurio tolesnio teisminio nagrinėjimo metu jis jokių pretenzijų nepareiškė. Kasaciniame skunde dėstomi argumentai dėl netinkamos gynėjo teisinės pagalbos suteikimo yra bendro pobūdžio, jokiais konkrečiais faktais nepagrįsti.
Išanalizavusi skunde nurodytus argumentus, teisėjų kolegija nenustatė jokių esminių BPK pažeidimų. Kolegija laiko, kad įrodinėjimo procesas, teismų sprendimuose pateiktas įrodymų vertinimas, apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys ir forma atitinka BPK reikalavimus.
Nenustačius teismų sprendimų panaikinimo arba pakeitimo pagrindų, nustatytų BPK 369 straipsnyje, kasacinis skundas netenkintinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo E. K. S. kasacinį skundą.
Teisėjai Benediktas Stakauskas
Alvydas Pikelis
Antanas Klimavičius
