Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų vykdant sutartį

Civilinė byla Nr. e2A-1233-381/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01684-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.8.12

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Astos Radzevičienės ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TEC Infrastructure” apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TEC Infrastructure“ ieškinį atsakovei Valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl neteisėtų atsakovės veiksmų vykdant sutartį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – V. K., uždaroji akcinė bendrovė „SRP projektas“ ir T. K..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „TEC Infrastructure” su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti neteisėtu atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (įvykdžius pertvarkymą, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. – Valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija) (toliau – Direkcija) 2019 m. spalio 1 d. sprendimą, kuriuo valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 206 Šilutė – Rusnė ruožo nuo 2,401 iki 7,363 km rekonstravimo ir estakados šio kelio užliejamame ruože (6,190–6,940 km) naujos statybos techninio darbo projekto (toliau – Statybos techninis darbo projektas) vadovo funkcijos deleguotos UAB „SRP projektas“ ir Statybos techninio darbo projekto vadovu paskirtas T. K., ir įpareigoti atsakovę šį sprendimą panaikinti; 2) įpareigoti atsakovę pašalinti informaciją apie T. K., kaip Statybos techninio darbo projekto vadovą, iš informacinės sistemos „Infostatyba“ bei informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nurodyti, kad Statybos techninio darbo projekto vadovas yra V. K..

2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovė su jungtinės veiklos pagrindu susivienijusia ūkio subjektų grupe, susidedančia iš AB „Kauno tiltai“ ir UAB „TEC Infrastructure“, 2017 m. gruodžio 13 d. sudarė pirkimo sutartį Nr. S-726, kurios pagrindu ūkio subjektų grupė įsipareigojo parengti Statybos techninį darbo projektą, atlikti projekto vykdymo priežiūrą bei objekto statybos darbus. Vykdydama šią sutartį, ieškovė 2018 m. sausio 2 d. įsakymu Statybos techninio darbo projekto vadovu paskyrė V. K., kuris, kaip siūlomas projekto vadovas, buvo numatytas ir ūkio subjektų grupės viešojo pirkimo metu pateiktame pasiūlyme. Vadovaujant V. K., buvo parengtas Statybos techninis darbo projektas, gauta teigiama ekspertizės išvada, gautas statybą leidžiantis dokumentas. Statybos techninio darbo projekto pagrindu buvo atliekami kelio rekonstrukcijos bei estakados statybos darbai, kurie jau yra baigti. Atliekant kelio rekonstrukcijos projektavimo darbus (atlikus geologinius tyrinėjimus), po rekonstruojamu kelio ruožu buvo nustatyti silpni gruntai, dėl kurių turėjo būti parengtas ir įgyvendintas kelio konstrukcijos stiprinimo sprendinys. Ieškovė, atsižvelgdama į poreikį sustiprinti kelio sankasą, parengė Statybos techninio darbo projekto susisiekimo dalies A laidą, kuriai 2018 m. spalio 25 d. buvo gauta teigiama ekspertizės išvada. Kadangi kelio konstrukcijos stiprinimo darbai nepateko į 2017 m. gruodžio 13 d. sutarties Nr. S-726 apimtis, atsakovė paskelbė viešąjį pirkimą kelio sankasos stiprinimo darbams atlikti, kurį laimėjo UAB „Tilsta“. Pastaroji, teikdama pasiūlymą, pasinaudojo galimybe siūlyti kitokį kelio sankasos stiprinimo sprendinį. Atsakovė ir UAB „Tilsta“ 2019 m. kovo 26 d. sudarė viešojo pirkimo sutartį Nr. S-183, pagal kurią UAB „Tilsta“ įsipareigojo atlikti valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 206 Šilutė – Rusnė ruožo nuo 2,425 iki 5,820 km žemės sankasos stiprinimo darbus. Kaip subrangovė projektavimo darbams atlikti buvo pasitelkta UAB „SRP projektas“, kuris parengė valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 206 Šilutė – Rusnė ruožo nuo 2,425 iki 5,820 km žemės sankasos stiprinimo darbų techninį darbo projektą (toliau – Žemės sankasos stiprinimo techninis darbo projektas). Žemės sankasos stiprinimo techninio darbo projekto vadovu buvo T. K.. Ieškovė ir atsakovė 2019 m. kovo 28 d. sudarė pagrindinę pirkimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti žemės sankasos stiprinimo darbų techninę priežiūrą. Nors, ieškovės įsitikinimu, Statybos techninis darbo projektas ir Žemės sankasos stiprinimo darbų techninis darbo projektas yra du atskiri projektai, tačiau atsakovė 2019 m. spalio 1 d. raštu informavo, kad Statybos techninio darbo projekto vadovo funkcijos yra deleguojamos UAB „SRP projektas“ ir Statybos techninio darbo projekto vadovu skiriamas T. K.. Ieškovės nuomone, šis atsakovės sprendimas yra neteisėtas, nes projekto vadovo funkcijų atlikimas pateko į 2017 m. gruodžio 13 d. sutarties Nr. S-726 apimtį ir ši sutartis nebuvo keičiama, mažinant ieškovės teikiamų paslaugų apimtis. Statybos techninio darbo projekto vadovo funkcijų atlikimas nepateko į atsakovės ir UAB „Tilsta“ 2019 m. kovo 26 d. sudarytos sutarties Nr. S-183 apimtis. Atsakovės atliktas projekto vadovo pakeitimas neatitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – STR 1.04.04:2017) 19 punkto nuostatų. Atsakovė, vienašališkai keisdama sutarčių su tiekėjais sąlygas, nesilaikė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) reikalavimų bei pažeidė ieškovės bei jos skirto projekto vadovo V. K. autorių neturtines teises. Statybos techninis darbo projektas yra parengtas ir šioje projekto įgyvendinimo stadijoje projekto vadovo keitimas yra beprasmis ir nelogiškas, be to, V. K. būtų tinkamesnė kandidatūra bendro projekto vadovo pareigoms nei T. K..

3. Atsakovė Direkcija su ieškovės ieškiniu nesutiko. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad UAB „SRP projektas“ atlikti ieškovės parengto Statybos techninio darbo projekto pakeitimai (projekto susisiekimo dalies detalizacija) reiškia, kad tai yra tas pats projektas, bet ne du skirtingi projektai. 2017 m. gruodžio 13 d. sutartyje Nr. S-726 numatyta statinio statybos vadovo ir projekto vadovo keitimo tvarka, tačiau sutartyje nenumatyta pareiga rangovui paskirti statinio projekto vadovą, šią pareigą numato STR 1.04.04:2017. Rangovui nevykdant šio įpareigojimo, tokia pareiga įtvirtinta ir užsakovui – atsakovei. Tokiu būdu atsakovė, paskirdama T. K. statinio projekto vadovu, sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nepažeidė, o tinkamai vykdė teisės aktuose numatytą pareigą parinkti vieną statinio projekto vadovą tuo atveju, kai projektą rengia skirtingi projektuotojai. Sprendžiant dėl kandidatūros, kuris asmuo gali būti paskirtas statinio projekto vadovu, atsakovė įvertino aplinkybę, kad tarp jos ir ieškovės susiklostė konfliktiniai santykiai, o T. K. buvo paskutinis projektuotojas, atlikęs projekto pakeitimus, taip pat jis sutiko imtis atsakomybės ir tapti statinio projekto vadovu. Situacija, susijusi su abiejų sutarčių projekto vykdymo priežiūros dalimis, nepakito, nes ieškovė ir toliau atlieka projekto vykdymo priežiūrą pagal 2017 m. gruodžio 13 d. sutartį Nr. S-726, išskyrus darbus, susijusius su žemės sankasos sustiprinimu. Tuo tarpu, atsižvelgiant į tai, kad žemės sankasos sustiprinimo darbai jau atlikti, UAB „SRP projektas“ paskirtas asmuo atliko šios darbų dalies projekto vykdymo priežiūrą. Be to, atsakovės nuomone, ieškovė neturi subjektinės teisės ieškinyje nurodytų aplinkybių pagrindu ginti autorių asmeninių neturtinių teisių.

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį tenkinti. V. K. teigimu, T. K. Statybos techninio projekto vadovu buvo paskirtas jau gerokai po projekto parengimo. Statybos techninis darbo projektas buvo parengtas, statybą leidžiantis dokumentas buvo gautas V. K. einant projekto vadovo pareigas. Tokiu būdu atsakovė, projekto vadovu jau po projekto parengimo formaliai paskyrusi T. K., iš esmės paneigė projekto rengimo metu realiai egzistavusią situaciją. Konkurso metu ieškovė pateikė V. K. kandidatūrą užimti projekto vadovo pareigas, pateikė atsakovei jo kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, o atsakovė patvirtino kandidatūrą projekto vadovo pareigoms užimti. Ši aplinkybė akivaizdžiai paliudija, kad projekto vadovo paskyrimas pateko į 2017 m. gruodžio 13 d. sutarties Nr. S-726 apimtis, todėl projekto vadovą šiame projekte turėjo paskirti būtent ieškovė.

5. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „SRP projektas“ ir T. K. atsiliepime prašė dėl ieškovės reikalavimų spręsti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

7. Teismas sprendė, kad ginčo atveju nebuvo sudaryta vieninga darbų rangos sutartis su vienu projektuotoju visam projektui parengti, tačiau buvo sudaryta projekto dalis dėl kelio rekonstravimo ir estakados įrengimo su ieškove ir kita projekto dalis dėl sankasos stiprinimo darbų atlikimo su UAB „Tilsta“ ir jos subrangovu. Teismas nurodė, kad aplinkybę, jog ieškovės parengtas Statybos techninis darbo projektas ir UAB „SRP projektas“ parengtas Žemės sankasos stiprinimo techninis darbo projektas (susisiekimo dalies detalizacija) negali būti vertinami kaip du atskiri projektai pagrindžia tai, kad atsakovės parengtuose pirkimo dokumentuose buvo įtvirtina sąlyga, jog tiekėjas žemės sankasos stabilumo užtikrinimo techninio darbo projekto dalies sprendinius turi suderinti su ieškovės parengtu Statybos techniniu darbo projektu. Be to, UAB „SRP projektas“ projektuoti sankasos stiprinimo darbai iš esmės buvo skirti užtikrinti, kad ieškovės projektuoti statiniai (kelio ruožas ir estakada) tinkamai funkcionuotų, t. y. trečiojo asmens parengta techninio darbo projekto dalis turėjo užtikrinti ieškovės parengto techninio darbo projekto tinkamą įvykdymą. Teismas atkreipė dėmesį, kad ir ekspertizei buvo pateikta Statybos techninio darbo projekto susisiekimo dalis, o ne naujas projektas. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškovei parengus pradinį Statybos techninio darbo projektą bei išleidus šio techninio darbo projekto A laidą, subrangovas UAB „SRP projektas“ parengė to paties techninio darbo projekto detalizaciją, t. y. naujas projektuotojas iš dalies pakeitė ieškovės parengtą projektą, o ne parengė atskirą naują projektą.

8. Teismas nurodė, kad STR 1.04.04:2017 18 punkte numatyta, jog projekto vadovą skiria (samdo) statytojas arba jo pavedimu projektuotojas. Pagal STR 1.04.04:2017 19 punktą, jei statytojas nesudaro vieningos projektavimo darbų rangos sutarties su vienu projektuotoju visam projektui parengti, o sudaro kelias atskiras sutartis su projektuotojais atskiroms projekto dalims parengti, statytojas privalo paskirti viso projekto vadovą arba sutartimi įgalioti vieną iš projektuotojų paskirti viso projekto vadovą. Kadangi nagrinėjamu atveju nebuvo sudaryta vieninga projektavimo darbų rangos sutartis su vienu projektuotoju visam projektui parengti, teismas sprendė, kad, vadovaujantis STR 1.04.04:2017 19 punktu, atsakovė pagrįstai viso projekto vadovu paskyrė Žemės sankasos stiprinimo techninį darbo projektą parengusios UAB „SRP projektas“ vadovą T. K.. Teismas nurodė, kad diskrecija pasirinkti viso projekto vadovą priklauso būtent statytojui (atsakovei), ypač atsižvelgus į tai, kad ieškovė, atsakovės pavedimu, tokia teise nepasinaudojo.

9. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad projekto vadovo funkcijų atlikimas pateko į 2017 m. gruodžio 13 d. sutarties Nr. S-726 apimtis. Teismas pažymėjo, kad sutartyje nėra įtvirtinta pareiga rangovui skirti statinio projekto vadovą, be to, sutartyje nebuvo susitarimo, kad viso projekto vadovu turi būti konkretus asmuo ir kad jis negali būti keičiamas. Teismo vertinimu, nesant atitinkamo situacijos reguliavimo sutartyje, atsakovė pagal STR 1.04.04:2017 19 punktą teisėtai ir pagrįstai įvykdė jai teisės aktuose numatytą pareigą parinkti vieną statinio projekto vadovą tuo atveju, kai projektą rengia skirtingi projektuotojai.

10. Teismas taip pat nepritarė ieškovės teiginiams, jog V. K. būtų tinkamesnė kandidatūra bendro projekto vadovo pareigoms nei T. K.. Teismas atkreipė dėmesį, jog ūkio subjektų grupei įvykdžius savo įsipareigojimus pagal 2017 m. gruodžio 13 d. sutartį Nr. S-726 ir atsakovei šiuos darbus priėmus, argumentai dėl vadovo tinkamumo teisiniu požiūriu nėra reikšmingi.

11. Įvertinęs ieškovės argumentus dėl projekto autoriaus teisių galimo pažeidimo, teismas konstatavo, kad 2017 m. gruodžio 13 d. sutartimi Nr. S-726 ieškovė atsakovei perleido projekto autorines turtines teises. Be to, teismas konstatavo, kad ieškovė neturi subjektinės teisės ieškinyje nurodytų aplinkybių pagrindu ginti autoriaus asmeninių neturtinių teisių, kadangi projekto autoriaus asmeninės neturtinės teisės ieškovei nepriklauso ir tik projekto autorius V. K. galėtų būti laikomas autorinių asmeninių neturtinių teisių subjektu, tačiau pastarasis asmuo nėra pareiškęs reikalavimo dėl autorinių neturtinių teisių pažeidimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „TEC Infrastructure“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

12.1. Statybos techninis darbo projektas bei Žemės sankasos stiprinimo techninis projektas turėtų būti vertinami kaip atskiri projektai. Pirma, Žemės sankasos projektą parengė kitas projektuotojas nei Statybos techninį darbo projektą, kai pagal STR 1.04.04:2017 42 punktą projekto keitimus ir (ar) papildymus atlieka projektą parengęs projektuotojas. Antra, Žemės sankasos techninis projektas buvo rengtas kitos sutarties pagrindu nei Statybos techninis darbo projektas. Žemės sankasos techninio projekto sprendinius pagal atskirą sutartį taip pat įgyvendino kitas statybos rangovas, nei tas, kuris įgyvendino Statybos techninį darbo projektą. Žemės sankasos techninio projekto rengėjas savo parengtą projektą akivaizdžiai įvardina kaip atskirą projektą. Trečia, Žemės sankasos techniniu projektu Statybos techninis darbo projektas buvo ne detalizuotas, o iš dalies pakeistas, vieną numatytą žemės sankasos stiprinimo sprendinį keičiant kitu. Žemės sankasos stiprinimo sprendinius Statybos techniniame darbo projekte parengė ieškovė, tačiau atsakovei pasirinkus alternatyvų pasiūlymą pateikusį tiekėją, ieškovės parengtas sprendinys liko neįgyvendintas. Be to, atsižvelgtina į tai, kad Žemės sankasos techninis projektas parengtas tik daliai rekonstruojamo kelio ruožo ir patvirtintas kaip atskiras techninis darbo projektas, be kita ko, nurodant, kad pirmasis technologinis procesas pradedant šiame projekte numatytus statybos darbus yra statybą leidžiančio dokumento gavimas.

12.2. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė sudarė vieningą projektavimo (ir rangos) darbų sutartį su vienu subjektu, t. y. sudarė 2017 m. gruodžio 13 d. sutartį Nr. S-726 su ūkio subjektų grupe, kurią sudarė ieškovė ir AB „Kauno tiltai“. Į šios sutarties apimtis pateko viso Statybos techninio darbo projekto parengimas, o ne jo dalis. Be to, ši sutartis ne tik buvo sudaryta kaip vieninga sutartis viso projekto parengimui, tačiau kaip tokia buvo ir įgyvendinta, t. y. ieškovė šios sutarties pagrindu parengė Statybos techninį darbo projektą su visomis jo sudėtinėmis dalimis, Statybos techninis darbo projektas buvo ekspertuotas, jo pagrindu buvo gautas statybą leidžiantis dokumentas bei atlikti darbai. Žemės sankasos stiprinimo techninis projektas buvo parengtas kur kas vėliau, kai Statybos techninio darbo projekto pagrindu jau buvo gautas statybą leidžiantis dokumentas. Žemės sankasos stiprinimo projekto sutartis sudaryta tik 2019 m. kovo 26 d., t. y. tuo metu, kai Statybos techninis darbo projektas buvo ne tik parengtas, bet ir reikšminga dalimi įgyvendintas.

12.3. Kadangi šiuo atveju buvo sudaryta vieninga projektavimo darbų sutartis visam projektui, STR 1.04.04:2017 19 punktas šioje situacijoje negalėjo būti taikomas. Be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino ir STR 1.04.04:2017 19 punkto tikslo bei prasmės, šį punktą vertino atsietai nuo kitų statinio projektavimo ir statybos procesą reglamentuojančių norminių teisės aktų nuostatų. STR 1.04.04:2017 19 punktas turi būti aiškinamas atsižvelgiant į statybos veiklos pagrindinių sričių etapų eiliškumą ir statybos techniniame reglamente įtvirtintas projekto vadovo funkcijas. Iš STR 1.04.04:2017 nuostatų matyti, kad visos statinio projekto vadovo funkcijos yra atliekamos rengiant statinio projektą. Statinio projektą parengus ir jo pagrindu atliekant statybos darbus, projekto vadovo kompetencijai priskirtinos funkcijos netenka aktualumo. Taigi vieno projekto vadovo paskyrimas po to, kai projektas jau yra parengtas, jokios reikšmės nebeturi, nes Statybos techniniam darbo projektui esant parengtam ir jo pagrindu atliekant statybos darbus, aktualios būtų tik 2 iš 15 STR 1.04.04:2017 numatytų projekto vadovo funkcijų, t. y. vadovavimas projekto vykdymo priežiūrai bei paaiškinimų statybos užbaigimo komisijai teikimas. Visos kitos Statybos techninio darbo projekto vadovo funkcijos jau yra atliktos ir jas atliko ieškovės skirtas Statybos techninio darbo projekto vadovas V. K., taigi vienintelė funkcija, kurią T. K., šioje objekto įgyvendinimo fazėje paskirtas projekto vadovu, galėtų įgyvendinti, yra paaiškinimų statybos užbaigimo komisijai teikimas, tačiau T. K. dėl objektyvių priežasčių (t. y. dėl to, kad nevadovavo Statybos techninio darbo projekto rengimui) nebūtų tinkama kandidatūra atlikti šią funkciją. Faktiškai Statybos techninio darbo projekto vadovo pareigas viso šio projekto rengimo metu ėjo V. K., o ne T. K., projekto vykdymo priežiūros vadovo pareigas iki pat statybos užbaigimo taip pat vykdė V. K., taigi V. K., o ne T. K. turėtų būti pripažintas viso statinio projekto vadovu.

12.4. Net ir tuo atveju, jei būtų galima spręsti, kad 2017 m. gruodžio 13 d. sutartis Nr. S-726 nebuvo vieninga projektavimo darbų sutartis ir, atitinkamai, STR 1.04.04:2017 19 punktas yra taikytinas, statytojas vis tiek turėtų sutartimi įgalioti vieną iš projektuotojų paskirti viso projekto vadovą. Atsakovė atsiliepime į ieškinį aiškiai pripažino, kad projekto vadovo paskyrimas buvo ieškovės pareiga, išplaukianti (tegul ir netiesiogiai) iš 2017 m. gruodžio 13 d. sutarties Nr. S-726. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė taip pat pripažino, kad ieškovės pareiga paskirti Statybos techninio darbo projekto vadovą išplaukė iš galiojančių teisės aktų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalimi, sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 16 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta, kad statinio projektuotojas privalo statytojo (užsakovo) pavedimu Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti) statinio projekto vadovą. Siūlomo projekto vadovo kandidatūra taip pat turėjo būti nurodoma ir teikiant pasiūlymą pirkimui, viešojo pirkimo procedūros metu. Reikalavimas turėti atestuotą projekto vadovą buvo vienas pirkimo dokumentuose įtvirtintų kvalifikacinių reikalavimų. Aptariamos situacijos kontekste tiek šalių elgesys sutarties vykdymo metu, tiek šalių pareiškimai teisminio proceso metu aiškiai liudija, kad tikrieji sutarties šalių ketinimai sudarant 2017 m. gruodžio 13 d. sutartį Nr. S-726 buvo sutarti dėl viso Statybos techninio darbo projekto parengimo, įskaitant tokio projekto vadovo paskyrimą.

12.5. Net ir teigiant, kad Žemės sankasos stiprinimo techninis projektas yra sudėtinė Statybos techninio darbo projekto dalis, sudarius 2019 m. kovo 26 d. sutartį Nr. S-183, naujo projekto vadovo paskyrimas Statybos techniniame darbo projekte nebuvo būtinas, nes Statybos techninio darbo projekto vadovas jau buvo paskirtas 2017 m. gruodžio 13 d. sutarties Nr. S-726 pagrindu. Statybos techninio darbo projekto vadovo pareigas tokiu atveju gali ir turi tęsti tas projekto vadovas, kuris buvo paskirtas, t. y. nagrinėjamu atveju – V. K., kuris tebebuvo Statybos techninio darbo projekto vadovu tuo metu, kai buvo rengiamas Žemės sankasos stiprinimo techninis projektas. T. K. Statybos techninio darbo projekto vadovu buvo paskirtas gerokai po to, kai Žemės sankasos stiprinimo darbų techninis projektas buvo parengtas. Žemės sankasos stiprinimo darbų projekto teigiama ekspertizės išvada buvo gauta 2019 m. gegužės 22 d., o atsakovė T. K. Statybos techninio darbo projekto vadovu paskyrė 2019 m. spalio 1 d., kas akivaizdžiai paneigia pirmosios instancijos teismo teiginį, jog vieno projekto vadovo paskyrimas Statybos techniniam darbo projektui ir Žemės sankasos stiprinimo projektui buvo būtinas.

12.6. 2019 m. kovo 26 d. sutartis Nr. S-183 numatė tik projekto dalies parengimą. Projekto dalies rengimui projekto vadovas, vadovaujantis normatyviniais dokumentais, neturi būti skiriamas, nes projekto dalies rengimui vadovauja projekto dalies vadovas (STR 1.04.04:2017 21 punktas). 2019 m. kovo 26 d. sutarties Nr. S-183 šalių veiksmai vykdant šią sutartį liudija, kad šios sutarties šalys į sutarties apimtis Statybos techninio darbo projekto vadovo paskyrimo neketino įtraukti, dėl šios priežasties UAB „SRP projektas“ Statybos techninio darbo projekto vadovo nepaskyrė, o atsakovė nereikalavo to daryti. Atsižvelgiant į tai, kad į 2017 m. gruodžio 13 d. sutarties Nr. S-726 apimtis projekto vadovo paskyrimas pateko, o į 2019 m. kovo 26 d. sutarties Nr. S-183 apimtis projekto vadovo skyrimas nepateko, konstatuotina, kad taikant STR 1.04.04:2017 19 punkto nuostatas, projekto vadovo pareigų atlikimas pavestinas subjektui, su statytoju sudariusiam 2017 m. gruodžio 13 d. sutartį Nr. S-726, t. y. ieškovei.

12.7. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad diskrecija pasirinkti viso projekto vadovą priklauso būtent statytojui (atsakovei), nepagrįstai suabsoliutina statytojo teisę pasirinkti viso projekto vadovą ir iškreipia faktinę situaciją aptariamos situacijos kontekste. Statytojo diskrecijos teisė pasirinkti projekto vadovą nėra ir negali būti absoliuti – ją riboja tiek norminių teisės aktų reikalavimai, tiek statytojo sudarytų sutarčių nuostatos. Statytojas, projekto vadovo pareigas pavedęs vienam asmeniui, neturi teisės šių pareigų jau po projekto parengimo dirbtinai perkelti kitam asmeniui. Toks projekto vadovo pakeitimas galėtų būti atliekamas, jei jis būtų numatytas sutartyje, ar sutartis būtų pakeista, ar nutraukta, ar projekto vadovas nebegalėtų eiti savo pareigų – tačiau ne vienašališku, nemotyvuotu statytojo sprendimu, vieną projektuotojui priskirtą pareigą perleidžiant kitam.

12.8. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai teigia, kad ieškovė nepasinaudojo atsakovės suteikta teise paskirti viso projekto vadovą. Ieškovei niekada nebuvo suteikta galimybė paskirti projekto vadovą „bendram projektui“, t. y. apimančiam Statybos techninį darbo projektą bei Žemės sankasos stiprinimo darbų projektą. Apie atsakovės ketinimus pakeisti Statybos techninio darbo projekto vadovą ieškovė sužinojo tik gavusi pranešimą apie tai, Statybos techninio darbo projekto vadovu yra skiriamas T. K..

13. Atsakovė Direkcija atsiliepime su ieškovės apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

13.1. Bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens projektai sudarė vieningą visumą, taigi nagrinėjamu atveju susiklostė norminiame reguliavime aiškiai reglamentuota faktinė situacija, kuomet projektą rengė ne vienas projektuotojas, todėl ir kilo poreikis paskirti vieną projekto vadovą. Iš pirkimo dokumentų ieškovė turėjo suprasti, kad papildomų darbų atskiro pirkimo poreikis prognozuojamas ir sutarties vykdymo eigoje gali susidaryti situacija, kuomet šių darbų projektą parengs ir darbus atliks kiti tiekėjai. Nagrinėjamu atveju apeliantei parengus pradinį Statybos techninį darbo projektą ir atitinkamai išleidus šio techninio darbo projekto A laidą, UAB „Tilsta“ pasamdytas subrangovas UAB „SRP projektas“ parengė to paties techninio darbo projekto detalizaciją, t. y. naujas projektuotojas pakeitė tą patį Statybos techninį darbo projektą. Tai matyti ir iš byloje esančio projekto ekspertizės akto, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad ekspertizei buvo pateikta techninio darbo projekto susisiekimo dalis. Pasamdžius naują projektuotoją statinio projekto sprendinių pakeitimams atlikti, turėtų būti atliekamas viso statinio projekto keitimas, kurį (pakeistą statinio projektą) pasirašę nauji projekto rengėjai atsakytų už parengto statinio projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams.

13.2. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) 2019 m. rugpjūčio 29 d. rašte, pasisakydama dėl projekto vadovo, nurodė, kad tuo atveju, jeigu sudarytos kelios atskiros sutartys su projektuotojais atskiroms projekto dalims parengti, statytojas privalo paskirti viso projekto vadovą arba sutartimi įgalioti vieną iš projektuotojų paskirti viso projekto vadovą. VTPSI rašte taip pat nurodyta, kad statinio projekto, pagal kurį gautas statybą leidžiantis dokumentas, statinio projekto vadovas yra vienas. Tokia pat nuostata (vienas projekto vadovas) taikoma ir atliekant statinio projekto, pagal kurį gautas statybą leidžiantis dokumentas, pakeitimus.

13.3. Sutartyje aprašyta specialistų keitimo tvarka savaime nereiškia, kad pareiga paskirti projekto vadovą priskiriama išimtinai rangovo kompetencijai. Priešingai, rangos sutarties tekste niekur kitur nėra įtvirtinta pareigos rangovui paskirti statinio projekto vadovą. Šią pareigą numato statybos techninis reglamentas, o rangovui nevykdant šio teisės aktuose įtvirtinto įpareigojimo, tokia pareiga įtvirtinta ir statytojui (užsakovui), šiuo atveju – Direkcijai. Taigi, paskirdama T. K. statinio projekto vadovu, atsakovė ne tik nepažeidė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, bet ir tinkamai vykdė teisės aktuose numatytą pareigą parinkti vieną statinio projekto vadovą tuo atveju, kai projektą rengia skirtingi projektuotojai.

13.4. Jokiuose teisės aktuose nėra apibrėžtų konkrečių kriterijų, kuriais remdamasis statytojas (užsakovas) galėtų nuspręsti, kurio iš projektuotojų kandidatūra tinkamesnė paskirti jį statinio projekto vadovu. Ieškovė net neįrodinėjo, kad T. K. kandidatūra neatitiko pirkimo dokumentuose, sutartyje ar teisės aktuose įtvirtintų būtinųjų reikalavimų. Tai reiškia, kad nesant aiškaus teisinio reguliavimo, pasirinkdamas vieną ar kitą asmenį skirti projekto vadovu, statytojas (šiuo konkrečiu atveju – Direkcija) negali pažeisti jokių teisės aktų.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl Statybos techninio darbo projekto vadovo pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

16. Byloje nustatyta, kad atsakovė, atlikusi viešojo pirkimo procedūras, 2017 m. gruodžio 13 d. su jungtinės veiklos pagrindu susivienijusia ūkio subjektų grupe – AB „Kauno tiltai“ ir UAB „Tiltų ekspertų centras“ (vėliau pervadinta į UAB „TEC Infrastructure“) sudarė viešojo pirkimo sutartį Nr. S-726, kuria ūkio subjektų grupė įsipareigojo pagal atsakovės pateiktą techninę specifikaciją parengti Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 206 Šilutė – Rusnė ruožo nuo 2,401 iki 7,363 km rekonstravimo ir estakados šio kelio užliejamame ruože (6,190–6,940 km) naujos statybos techninio darbo projektą, pagal atliktą ekspertizę ir atsakovės patvirtintą Statybos techninį darbo projektą, gavus statybą leidžiantį dokumentą, atlikti numatytus statybos darbus bei atlikti Statybos techninio darbo projekto vykdymo priežiūrą darbų vykdymo metu.

17. Ieškovės generalinio direktoriaus 2018 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. P18-01-01 Statybos techninio darbo projekto vadovu paskirtas V. K.. Tos pačios dienos UAB „TEC Infrastructure“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. P18-01-02 paskirti ir projekto dalių vadovai.

18. 2018 m. gegužės 23 d. bendrosios projekto ekspertizės aktu Nr. 378-5(18)/1/2018 ieškovės parengtas Statybos techninis darbo projektas buvo patvirtintas, o 2018 m. birželio 8 d. darbams pagal Statybos techninį darbo projektą vykdyti išduotas statybą leidžiantis dokumentas.

19. Paaiškėjus būtinybei Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 206 Šilutė – Rusnė ruože nuo 2,425 iki 5,820 km atlikti žemės sankasos stiprino darbus, ieškovė Statybos techniniame darbo projekte atliko atitinkamus pakeitimus ir parengė Statybos techninio darbo projekto susisiekimo dalies A laidą, kuri buvo patvirtinta 2018 m. spalio 25 d. projekto dalinės ekspertizės aktu Nr. 775-417(18)/2/2018.

20. Žemės sankasos stiprinimo darbams atlikti atsakovė paskelbė naują pirkimą, pirkimo sąlygose nurodydama, kad tiekėjai gali siūlyti savo žemės sankasos stabilumo užtikrinimo konstrukcinį sprendinį. Šį pirkimą laimėjo UAB „Tilsta“, su kuria atsakovė 2019 m. kovo 26 d. sudarė viešojo pirkimo sutartį Nr. S-183 dėl sankasos stiprinimo darbų atlikimo. UAB „Tilsta“ pasiūlė savo žemės sankasos stabilumo užtikrinimo konstrukcinį sprendinį, kuriam parengti pasitelkė UAB „SRP projektas“. UAB „SRP projektas“ parengtas Valstybinės reikšmės kelio Nr. 206 Šilutė – Rusnė ruožo nuo 2,425 iki 5,820 km žemės sankasos stiprinimo darbų techninis darbo projektas (projekto vadovas – T. K.) patvirtintas 2019 m. gegužės 22 d. bendrosios projekto ekspertizės aktu Nr. 285-145(19)/1/2019.

21. 2019 m. kovo 28 d. ieškovė ir atsakovė sudarė pagrindinę pirkimo sutartį Nr. S–187, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 206 Šilutė – Rusnė ruožo nuo 2,425 iki 5,820 km žemės sankasos stiprinimo darbų techninę priežiūrą.

22. 2019 m. spalio 1 d. raštu Nr. (7.2E)2E-7132 Direkcija informavo ieškovę, kad nusprendė Statybos techninio darbo projekto vadovo funkcijas deleguoti UAB „SRP projektas“. UAB „SRP projektas“ direktoriaus įsakymais Statybos techninio darbo projekto vadovu ir detalizuotos techninio darbo projekto dalies (Žemės sankasos stiprinimo techninis darbo projekto) vadovu paskirtas T. K..

Dėl projekto vadovo skyrimo

23. Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilęs dėl to, ar atsakovė turėjo teisę pakeisti ieškovės parengto ir jau pradėto vykdyti techninio darbo projekto vadovą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės atliktas projekto vadovų pakeitimas yra teisėtas ir paremtas STR 1.04.04:2017 19 punkto nuostatomis.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant tinkamai išspręsti kilusį ginčą, svarbu tinkamai įvertinti projektų vadovų skyrimą ir jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, ginčo šalių tarpusavyje pasirašytomis sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, šalių elgesį sutarčių vykdymo metu ir konkrečias ginčo atveju susiklosčiusias aplinkybes.

25. Statybos įstatymo 2 straipsnio 69 dalyje nustatyta, kad statinio projekto vadovas yra architektas ar statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas statytojo interesams, normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatyta tvarka organizuoja statinio projekto rengimą, koordinuoja statinio projekto dalių sprendinius ir statinio projekto dalių vadovų veiklą, prižiūri ir atsako, kad statinio projekte būtų įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimai.

26. Pagal STR 1.04.04:2017 17 punktą projekto rengimui vadovauja projekto vadovas, turintis reikiamą kvalifikaciją. Kai projektuojami keli statiniai, gali būti skiriami (samdomi): projekto vadovas visiems statiniams ir projekto vadovai atskiriems statiniams. Atskiro statinio projekto vadovas atsako tik už jo vadovaujamą projektą.

27. STR 1.04.04:2017 1 priedo 2 punktas nustato tokias projekto vadovo funkcijas: 1) statytojui pageidaujant, padeda parengti techninę užduotį ir dokumentus, reikalingus prisijungimo sąlygoms gauti; 2) išnagrinėjęs privalomuosius projekto rengimo dokumentus, parengia projekto rengimo strategiją ir taktiką, parengia ir patvirtina užduotis projekto dalių vadovams ir subrangovams, kitus reikiamus dokumentus ir informaciją; 3) siūlo projekto dalių vadovų (tarp jų – subrangovų) kandidatūras; 4) organizuoja projekto rengimo dokumentų ir planuojamo projekto rengimo aptarimą su projekto dalių vadovais (tarp jų – subrangovais); 5) projekto rengimo metu koordinuoja projekto dalių vadovų (tarp jų – subrangovų) darbą, kontroliuoja, kad projektiniai sprendiniai tarpusavyje būtų susieti, statinio projektavimas atliekamas pagal sutartyje ir grafike numatytus terminus; 6) sprendžia visas statinio projektavimo metu atsiradusias problemas su projekto dalių vadovais, statytoju, viešojo administravimo subjektais, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis; 7) suderina projektinius sprendinius su statytoju; 8) parengia techninio projekto ar techninio darbo projekto bendrąją dalį; 9) projektuotojo ir projektavimo darbų rangos sutartyje nustatyta tvarka sukomplektuoja parengtus projekto dokumentus, juos patikrina, pasirašo, teikia pasirašyti projektuotojui. Kontroliuoja projekto dalių vadovų (tarp jų – subrangovų) darbą įforminant ir komplektuojant projekto dokumentus. Pasirašydamas projektą nurodo kvalifikacijos atestato ar pažymos numerį ir taip prisiima atsakomybę, kad projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Projektuotojo įmonės vadovo ar kitų jo įgaliotų asmenų parašai projekte neatleidžia projekto vadovo nuo atsakomybės už projekto kokybę ir nesumažina atsakomybės, išskyrus atvejus, kai įgalioti asmenys veikdami viršijo jiems suteiktus įgaliojimus; 10) parengia atliktų projektavimo darbų aktus, projekto dokumentų išsiuntimo aprašus ir kitus dokumentus, parengia projekto perdavimo–priėmimo aktą; organizuoja projekto dokumentų išsiuntimą (įteikimą) statytojui. Rūpinasi, kad būtų laiku apmokėta už atliktus projektavimo darbus; 11) vadovauja projekto vykdymo priežiūrai; 12) pataiso projektą pagal statytojo, jį tikrinusių institucijų, subjektų pastabas, jei jos neprieštarauja normatyviniams statybos techniniams dokumentams ir normatyviniams statinio saugos ir paskirties dokumentams; 13) atstovauja projektuotojui aptariant projektinius sprendinius statytojo, kontroliuojančiose ir ekspertuojančiose organizacijose; 14) teikia paaiškinimus, statybos užbaigimo komisijai; 15) saugo valstybines, statytojo technines ir komercines paslaptis, kurias sužinojo vadovaudamas projektui.

28. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 67 dalimi statinio projekto rengėjas yra architektas ar statybos inžinierius, kuris rengia statinio projektą ir yra šio statinio projekto vadovas arba rengia statinio projektą, vadovaujamas šio statinio projekto vadovo. Statinio projekto rengėju gali būti statinio projekto vadovo vadovaujama fizinių asmenų grupė, sudaryta iš statinio projekto dalių vadovų, kitų architektų ir statybos inžinierių.

29. Pagal Statybos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punktą statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti statinio projektavimo organizavimo būdą – statinio projektavimą pavesti statinio projektuotojui pagal su juo sudarytą statinio projektavimo darbų rangos sutartį arba statinio projektavimo organizavimą pavesti statinio projektavimo valdytojui pagal pavedimo sutartį, arba pasirinkti kitus statinio projektavimo organizavimo būdus, kurie neprieštarautų Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams; paskirti statinio projekto vadovą ar pavesti tai atlikti statinio projektuotojui. STR 1.04.04:2017 18 punkte taip pat nustatyta, kad projekto vadovą skiria (samdo) statytojas arba jo pavedimu projektuotojas.

30. Vadovaujantis Statybos įstatymo 16 straipsnio 5 dalies 1–3 punktais, statinio projektuotojas privalo statytojo (užsakovo) pavedimu Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti) statinio projekto vadovą (1 punktas), vadovaudamasis šiame įstatyme nurodytais dokumentais, parengti statinio projektą (2 punktas) bei pasirašyti statinio projektą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio projekto vadovo parašai), tuo prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas (3 punktas).

31. STR 1.04.04:2017 7.5 punkte (redakcija, galiojusi iki 2020 m. balandžio 6 d.) nustatyta, kad projektavimo darbų rangos sutartis gali būti sudaroma: viena (su vienu projektuotoju) techniniam darbo projektui parengti; atskiros sutartys su keliais projektuotojais atskiroms projekto dalims ar tam tikrų statinių projektams parengti. Kai sudaromos atskiros sutartys su keliais projektuotojais, sutartyse nurodoma, kuris iš projektuotojų yra pagrindinis ir, statytojui pavedus, privalo paskirti viso projekto vadovą. Pagal STR 1.04.04:2017 19 punktą (redakcija, galiojusi iki 2020 m. balandžio 6 d.), jei statytojas nesudaro vieningos projektavimo darbų rangos sutarties su vienu projektuotoju visam projektui parengti, o sudaro kelias atskiras sutartis su projektuotojais atskiroms projekto dalims parengti, statytojas privalo paskirti viso projekto vadovą arba sutartimi įgalioti vieną iš projektuotojų paskirti viso projekto vadovą.

32. Vadovaujantis STR 1.04.04:2017 20 punktu, projekto vadovo veikla prasideda nuo jo paskyrimo (pasamdymo) vadovauti konkrečiam projektui dienos ir trunka iki statybos užbaigimo akto išdavimo dienos arba deklaracijos apie statybos užbaigimą pasirašymo dienos (jeigu kitaip nenumatyta projektavimo darbų rangos sutartyje).

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad teisės aktai suteikia statytojui teisę spręsti, kas paskirs statinio projekto vadovą – jis pats, ar projektuotojas. Nagrinėjamu atveju Statybos techninis darbo projektas buvo rengiamas 2017 m. gruodžio 13 d. sutarties Nr. S-726 pagrindu, kuri buvo sudaryta atlikus viešojo pirkimo procedūras. Šioje sutartyje nėra aiškiai nurodyta nei kas paskirs projekto vadovą, nei koks asmuo bus juo paskirtas, bet yra nustatyta projekto vadovo keitimo tvarka, jei projekto vadovą norėtų pakeisti ieškovė.

34. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad viešojo pirkimo sutarties nuostatos, nepriklausomai nuo šių santykių išskirtinumo, kaip ir įprastiniai sandoriai, kilus ginčui teisme turėtų būti aiškinamos remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir jas aiškinančia teismų praktika, kita vertus, taip pat atsižvelgiant į viešųjų pirkimų specifiką, šiame kontekste reiškiančią teismo pareigą viešojo pirkimo sutarties turinį aiškinti, be kita ko, pagal viešojo pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MDUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-705/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-705/2013">3K-3-705/2013</a>; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzYxLTI0OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-361-248/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-361-248/2019">e3K-3-361-248/2019</a>). Aiškinant viešojo pirkimo sutartį, visų pirma, vertinami pirkimo dokumentai ir pirkimo sutartis, atsižvelgiant į VPĮ tikslus ir viešųjų pirkimų principus, bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles taikant mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDUtNjg0LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-145-684/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-145-684/2016">3K-3-145-684/2016</a>).

35. Kasacinio teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo taisyklių (CK 6.193 straipsnis) išsami ir nuosekli. Pagal ją esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MDMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-703/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-703/2013">3K-3-703/2013</a>).

36. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė, vykdydama pirkimą, kuriuo, be kita ko, buvo įsigyjami Statybos techninio darbo projekto parengimo darbai, pirkimo sąlygose prie tiekėjui keliamų kvalifikacijos reikalavimų buvo nurodžiusi, kad pirkimo sutartį turi vykdyti kvalifikuoti specialistai – 1 specialistas, kuriam suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto vadovo pareigas statinių grupės „Susisiekimo komunikacijos“ pogrupyje „Keliai“ ir „Kiti transporto statiniai“ (Pirkimo sąlygų 27.7.2 punktas). Be to, su pasiūlymu tiekėjai turėjo pateikti Projektavimo ir statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų sąrašą (Pirkimo sąlygų 12 priedas). Byloje nėra ginčo, kad V. K. ieškovės pasiūlyme buvo įvardintas kaip planuojamas skirti Statybos techninio darbo projekto vadovas.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos pirkimo sąlygų nuostatos leidžia daryti išvadą, kad pagal 2017 m. gruodžio 13 d. sutartį Nr. S-726 Statybos techninio darbo projekto vadovą atsakovė buvo pavedusi skirti pirkimą laimėjusiam tiekėjui, šiuo atveju – ieškovei. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad 2017 m. gruodžio 13 d. sutartimi Nr. S-726 buvo perkami ir projekto vykdymo priežiūros darbai, o pagal STR 1.04.04:2017 1 priedo 2.11 punktą projekto vykdymo priežiūrai vadovauja būtent projekto vadovas.

38. Tai, kad būtent ieškovė buvo atsakinga už Statybos techninio darbo projekto vadovo paskyrimą patvirtina ir šalių elgesys po 2017 m. gruodžio 13 d. sutarties Nr. S-726 sudarymo. Tiek Statybos techninio darbo projekto vadovą, tiek projekto dalių vadovus 2018 m. sausio 5 d. įsakymais skyrė būtent ieškovės generalinis direktorius ir atsakovė dėl to jokių pretenzijų nereiškė iki pat 2019 m. spalio mėn., kai nusprendė Statybos techninio projekto vadovu paskirti kitą asmenį. Pažymėtina, kad V. K., kaip Statybos techninio darbo projekto vadovas, nurodytas tiek statybos leidime, tiek bendrosios projekto ekspertizės akte. Taigi visas Statybos techninis darbo projektas parengtas ir darbai pagal jį pradėti vykdyti vadovaujant būtent V. K.. Žemės sankasos stiprinimo techninis darbo projektas parengtas jau po to, kai buvo parengtas ir patvirtintas visas Statybos techninis darbo projektas, įskaitant ir ieškovės parengtus žemės sankasos stiprinimo sprendinius. Sutiktina su apeliante, kad tuo metu V. K., kaip Statybos techninio projekto vadovas, beveik visas savo pagrindines funkcijas jau buvo atlikęs.

39. Vertinant, ar Žemės sankasos stiprinimo techninis darbo projektas laikytinas atskiru projektu, ar Statybos techninio darbo projekto dalimi, atsižvelgtina į Žemės sankasos stiprinimo techninio projekto rengimo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš Žemės sankasos stiprinimo darbų pirkimo sąlygų 16 punkto formuluotės „tiekėjas turės parengti žemės sankasos stiprinimo (žemės sankasos stabilumo užtikrinimo) techninio darbo projekto dalį“ galima spręsti, kad atsakovė siekė įsigyti ne atskirą savarankišką techninį darbo projektą, o tik Statybos techninio darbo projekto dalies, apimančios žemės sankasos stiprinimo sprendinius, pakeitimą. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad minėtose pirkimo sąlygose taip pat buvo nurodyta, jog sprendiniai turi būti suderinti su Statybos techniniu darbo projektu. Be to, UAB „SRP projektas“ parengto Žemės sankasos stiprinimo techninio darbo projekto sudėties žiniaraštyje nurodytos visos 17 Statybos techninio darbo projekto dalių, pažymint, kad 16 iš jų rengė ieškovė UAB „TEC Infrastructure“ ir tik vieną iš susisiekimo dalių – UAB „SRP projektas“. Žemės sankasos stiprinimo techninio darbo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad šioje projekto dalyje numatomas tik žemės sankasos stiprinimas, o žemės sankasos platinimas, dangos konstrukcijos ir kiti sprendiniai numatyti UAB „TEC Infrastructure“ parengtame Statybos techniniame darbo projekte. Nurodytos Žemės sankasos stiprinimo techninio darbo projekto nuostatos, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat leidžia teigti, kad UAB „SRP projektas“ iš esmės rengė tik ieškovės parengto Statybos techninio darbo projekto susisiekimo dalies pakeitimą. Vien tai, kad Žemės sankasos stiprinimo techninis darbo projektas patvirtintas 2019 m. gegužės 22 d. bendrosios projekto ekspertizės aktu, neleidžia daryti išvados, kad šiuo atveju parengtas visiškai atskiras techninis darbo projektas, nes iš minėto ekspertizės akto turinio matyti, kad ekspertizei buvo pateikta tik susisiekimo dalis, kurioje numatomas tik žemės sankasos stiprinimas, taigi realiai buvo atlikta tik projekto dalies ekspertizė.

40. Taigi nagrinėjamu atveju parengti visą Statybos techninį darbo projektą atsakovė sutartimi pavedė ieškovei. Kaip matyti iš 2018 m. gegužės 23 d. bendrosios projekto ekspertizės akto, į ieškovės parengtą Statybos techninį darbo projektą (susisiekimo dalį) taip pat pateko žemės sankasos stiprinimo sprendiniai. Šie sprendiniai pačios ieškovės buvo keičiami, parengiant susisiekimo dalies projekto A laidą. Tik po projekto parengimo, paaiškėjus papildomų žemės sankasos stiprinimo darbų poreikiui, dėl viešųjų pirkimų vykdymo būtinybės nedidelę šio projekto dalį (t. y. projekto susisiekimo dalies dalį, susijusią su sankasos stiprinimo sprendiniais) pavesta parengti kitam projektuotojui. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokia situacija nesudaro pagrindo taikyti STR 1.04.04:2017 19 punkto nuostatas. Sistemiškai aiškinant projekto vadovo sąvoką, STR 1.04.04:2017 nuostatas, nustatančias projekto vadovo funkcijas bei sutarčių su keliais projektuotojais sudarymą (STR 1.04.04:2017 7.5 punktas, 1 priedas), darytina išvada, kad STR 1.04.04:2017 19 punktas taikytinas tais atvejais, kai statytojas pasamdo du projektuotojus, t. y. sudaro su jais atskiras projektavimo rangos sutartis, ir šie projektuotojai tuo pačiu metu rengia vieną techninį darbo projektą ar atitinkamas vieno projekto dalis. Ginčo atveju atsakovė sutartį dėl viso Statybos techninio darbo projekto parengimo yra sudariusi tik su ieškove. Kaip minėta šios nutarties 37–38 punktuose, atsakovė būtent ieškovei buvo pavedusi paskirti projekto vadovą ir toks vadovas visam projektui buvo paskirtas. Jokios sutarties su UAB „SRP projektas“ dėl projektavimo darbų atsakovė nėra sudariusi. UAB „SRP projektas“ minima tik kaip subrangovė 2019 m. kovo 26 d. viešojo pirkimo sutartyje Nr. S-183, sudarytoje tarp Direkcijos ir UAB „Tilsta“. Pažymėtina, kad minėtos sutarties tekste net nėra minimas Žemės sankasos stiprinimo techninio darbo projekto parengimas. Apie tai, kad tokį projektą pagal 2019 m. kovo 26 d. sutartį Nr. S-183 turėjo parengti UAB „Tilsta“, galima spręsti tik iš žemės sankasos stiprinimo darbų pirkimo sąlygų, kurių 16 punkte buvo nustatyta, kad perkančioji organizacija leidžia pateikti alternatyvius pasiūlymus, t. y., jei tiekėjas pateiks pasiūlymą su kitokiu žemės sankasos stabilumo užtikrinimo sprendiniu, tiekėjas turės parengti žemės sankasos stiprinimo (žemės sankasos stabilumo užtikrinimo) techninio darbo projekto dalį ir gauti teigiamą ekspertizės aktą. Jokių nurodymų ar susitarimų nei dėl šios projekto dalies, nei, juo labiau, dėl viso jau parengto Statybos techninio darbo projekto vadovo paskyrimo nei pirkimo sąlygose, nei atsakovės su UAB „Tilsta“ sudarytoje 2019 m. kovo 26 d. sutartyje Nr. S-183 neįtvirtinta. Be to, nei 2017 m. gruodžio 13 d. sutartyje Nr. S-726, sudarytoje su ieškove, nei 2019 m. kovo 26 d. sutartyje Nr. S-183, sudarytoje su UAB „Tilsta“, nėra nurodyta, kad kažkuris iš projektuotojų laikytinas pagrindiniu, kaip tai nustato STR 1.04.04:2017 7.5 punktas tais atvejais, jei yra sudaromos atskiros sutartys su keliais projektuotojais atskiroms projekto dalims parengti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino STR 1.04.04:2017 nuostatas ir ginčo situacijai nepagrįstai pritaikė minėto statybos techninio reglamento 19 punktą.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, net jei nagrinėjamoje situacijoje būtų taikytinas STR 1.04.04:2017 19 punktas, tai nesuteiktų Direkcijai teisės vienašališkai skirti ar keisti projekto vadovą, kai tokia pareiga, išplaukianti iš 2017 m. gruodžio 13 d. sutarties Nr. S-726, yra priskirta būtent ieškovei.

42. Kadangi šiuo atveju STR 1.04.04:2017 19 punktas netaikytinas, atmestini kaip nepagrįsti ir atsakovės argumentai, kad, pakeisdama Statybos techninio darbo projekto vadovą, ji vykdė teisės aktų reikalavimus. Nors VTPSI 2019 m. rugpjūčio 29 d. rašte Nr. (9.12)-2D-11217, remdamasi STR 1.04.04:2017 19 punkto reglamentavimu, nurodė, kad statinio projekto, pagal kurį gautas statybą leidžiantis dokumentas, statinio projekto vadovas yra vienas, tokia pat nuostata (vienas projekto vadovas) taikoma ir atliekant statinio projekto, pagal kurį gautas statybą leidžiantis dokumentas, keitimą, tačiau tame pačiame rašte VTPSI pažymėjo, kad ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma kaip VTPSI sprendimas konkrečioje byloje. Taigi toks abstraktus VTPSI teisės aktų išaiškinimas, pateiktas neturint visų su ginčo situacija susijusių duomenų ir, be kita ko, adresuotas net ne atsakovei, o ieškovei, neįpareigojo atsakovės, neatsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, imtis Statybos techninio darbo projekto vadovo pakeitimo. Pritartina apeliantės pozicijai, kad statytojas, projekto vadovo pareigas pavedęs vienam asmeniui, neturi teisės šių pareigų jau po projekto parengimo dirbtinai perkelti kitam asmeniui. Toks projekto vadovo pakeitimas galėtų būti atliekamas, jei jis būtų numatytas sutartyje, sutartis būtų pakeista ar nutraukta, ar projekto vadovas nebegalėtų eiti savo pareigų, tačiau nė viena iš šių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta.

43. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės teiginiais, kad ieškovė nevykdė savo pareigos paskirti Statybos techninio darbo projekto vadovą. Ieškovė Statybos techninio darbo projekto vadovą (V. K.) paskyrė dar 2018 m. sausio 5 d. Nors atsakovė 2019 m. rugsėjo 16 d. raštu kreipėsi į ieškovę, tačiau suformulavo reikalavimą paskirti projekto dalies vadovą techninio projekto daliai „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 206 Šilutė – Rusnė ruožo nuo 2,401 iki 7,363 km rekonstravimo ir estakados šio kelio užliejamame ruože (6,190–6,940 km) naujos statybos techninio darbo projekto parengimas“. Ieškovė, atsakydama į minėtą atsakovės raštą, 2019 m. rugsėjo 18 d. rašte nurodė, kad Direkcija, reikalaudama paskirti projekto dalies vadovą, nurodė ne projekto dalį, o visą projektą, kuris ieškovės jau buvo parengtas 2017 m. gruodžio 13 d. sutarties Nr. S-726 pagrindu ir kurio rengimui įsakymais buvo paskirtas tiek projekto vadovas (V. K.), tiek projekto dalių vadovai, projekto koordinatorius. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš atsakovės 2019 m. rugsėjo 16 d. rašto nėra aišku, ar atsakovė prašė paskirti viso projekto, ar tik jo dalies vadovą, taigi ieškovė tinkamai atsakė į neaiškiai suformuluotą Direkcijos raštą ir toks jos atsakymas negali būti traktuojamas kaip atsakovės įpareigojimų skirti projekto ar jo dalies vadovą nevykdymas, sudarantis pagrindą atsakovei projekto vadovo skyrimą perleisti kitam projektuotojui ir pakeisti ieškovės parengto Statybos techninio darbo projekto vadovą. Be to, kaip matyti iš byloje esančio UAB „SRP projektas“ 2019 m. rugsėjo 19 d. rašto Nr. 19-104, atsakovė į UAB „SRP projektas“ dėl viso projekto vadovo paskyrimo kreipėsi dar 2019 m. rugsėjo 16 d., t. y. net negavusi ieškovės atsakymo į aukščiau minėtą neaiškiai suformuluotą atsakovės 2019 m. rugsėjo 16 d. paklausimą, kas taip pat paneigia atsakovės poziciją, kad Statybos techninio darbo projekto vadovas buvo pakeistas dėl to, kad ieškovė nevykdė Direkcijos prašymo paskirti tokį vadovą.

44. Pagal STR 1.04.04:2017 21 punktą projekto dalių rengimui vadovauja projekto dalių vadovai, turintys reikiamą kvalifikaciją. UAB „SRP projektas“ parengto Žemės sankasos stiprinimo techninio darbo projekto vadovu UAB „SRP projektas“ paskyrė T. K.. Kadangi Žemės sankasos stiprinimo techninis darbo projektas laikytinas sudėtine Statybos techninio darbo projekto dalimi, vadinasi T. K. buvo tik Statybos techninio darbo projekto dalies vadovas. Nors pagal 2017 m. gruodžio 13 d. sutarties Nr. S-726 71 punktą ieškovės parengto Statybos techninio darbo projekto autorinės teisės priklauso atsakovei, kuri gali projektą perduoti trečiosioms šalims ir (ar) kitaip naudoti jį ar jo dalį visais būdais pagal atsakovės poreikį, tačiau tokia sutarties nuostata nesudaro pagrindo Direkcijai pagal šalių sudarytos sutarties nuostatas teisėtai ieškovės paskirtą Statinio techninio darbo projekto, kuris jau buvo parengtas ir vykdomas, vadovą pakeisti asmeniu, kuris dėl vėliau kilusio poreikio atlikti papildomus žemės sankasos stiprinimo darbus buvo paskirtas tik šios projekto dalies vadovu.

45. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, nors 2020 m. rugpjūčio 4 d. atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktą V. K. pasirašė kaip projekto vykdymo priežiūros vadovas, o T. K. kaip projekto vadovas, tačiau minėto akto 3 punkte prie duomenų apie projektą ne T. K., o V. K. yra įvardintas kaip Statybos techninio darbo projekto vadovas. Be to, byloje nėra duomenų, kokias konkrečias Statybos techninio projekto darbo vadovo funkcijas po 2019 m. spalio 1 d. atliko T. K..

46. Nurodytų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčo atveju atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo pakeisti ieškovės paskirtą Statybos techninio darbo projekto vadovą. Nors Statybos įstatymas bei STR 1.04.04:2017 suteikia statytojui teisę paskirti statinio projekto vadovą, tačiau tuo atveju, kai projekto vadovo paskyrimas sutarties pagrindu buvo pavestas projektuotojui ir projektuotojas paskyrė projekto vadovą, kuris faktiškai vadovavo projekto parengimui, atliko projekto vykdymo priežiūrą ir iki pakeitimo iš esmės buvo atlikęs pagrindines savo funkcijas, tokio vadovo pakeitimas vienašališku atsakovės sprendimu praėjus daugiau nei vieneriems metams po projekto parengimo yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

47. Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino STR 1.04.04:2017 nuostatas, nepagrįstai ginčo situacijai taikė STR 1.04.04:2017 19 punktą. Kadangi atsakovė nagrinėjamu atveju neturėjo teisės pakeisti Statybos techninio darbo projekto vadovo, yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti ir pripažinti neteisėtu atsakovės 2019 m. spalio 1 d. sprendimą, kuriuo Statybos techninio darbo projekto vadovo funkcijos deleguotos UAB „SRP projektas“ ir Statybos techninio darbo projekto vadovu paskirtas T. K., bei įpareigoti atsakovę pašalinti informaciją apie T. K., kaip Statybos techninio darbo projekto vadovą, iš informacinės sistemos „Infostatyba“ bei informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nurodyti, kad Statybos techninio darbo projekto vadovas yra V. K..

48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą patenkinus ir pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus, perskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

49. Ieškovė už ieškinį bei apeliacinį skundą yra sumokėjusi iš viso 150 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad tenkinus ieškovės apeliacinį skundą yra tenkinamas ir ieškovės ieškinys, ieškovei iš atsakovės priteistinas 150 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimi naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TEC Infrastructure“ ieškinį tenkinti.

Pripažinti neteisėtu atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2019 m. spalio 1 d. sprendimą, kuriuo Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 206 Šilutė – Rusnė ruožo nuo 2,401 iki 7,363 km rekonstravimo ir estakados šio kelio užliejamame ruože (6,190–6,940 km) naujos statybos techninio darbo projekto vadovo funkcijos deleguotos UAB „SRP projektas“ ir Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 206 Šilutė – Rusnė ruožo nuo 2,401 iki 7,363 km rekonstravimo ir estakados šio kelio užliejamame ruože (6,190–6,940 km) naujos statybos techninio darbo projekto vadovu paskirtas T. K., ir įpareigoti atsakovę pašalinti informaciją apie T. K., kaip minėto projekto vadovą, iš informacinės sistemos „Infostatyba“ bei informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nurodyti, kad Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 206 Šilutė – Rusnė ruožo nuo 2,401 iki 7,363 km rekonstravimo ir estakados šio kelio užliejamame ruože (6,190–6,940 km) naujos statybos techninio darbo projekto vadovas yra V. K..

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „TEC Infrastructure“ (juridinio asmens kodas 226148570) iš atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos (188710638) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Artūras Driukas

Asta Radzevičienė

Jūratė Varanauskaitė