Civilinė byla Nr. e2-1578-943/2020
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00250-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.18.1.1; 3.1.18.1.1.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 17 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SRPM Technology“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SRPM Technology“ ieškinį atsakovui E. S. dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „SRPM Technology“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo ieškovei priteisti iš atsakovo E. S. 179 974,15 Eur dydžio nuostolių atlyginimo ir 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė atsakovui nepranešus taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo nekilnojamąjį turtą, kilnojamuosius daiktus, įskaitant ir pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, pavedant atsakovo turtą surasti ir aprašyti ieškovės pasirinktam antstoliui.
3. Ieškovė nurodė, kad ieškinyje išdėstė visas aplinkybes ir pateikė jas pagrindžiančius dokumentus, įrodančius, kad ieškovė turi pagrįstą reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu, todėl jos ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Ieškovė taip pat mano, kad 179 974,15 Eur dydžio suma, kurią ieškovė prašo priteisti iš atsakovo yra laikytina didele, tuo labiau, kad atsakovas yra fizinis asmuo, o tai lemia didesnę riziką dėl teismo sprendimo neįvykdymo ateityje ir ieškovės interesų nepatenkinimo, jei ieškovės reikalavimas teismo sprendimu būtų patenkintas.
4. Nurodė, kad atsakovas nebendradarbiauja su bankroto administratoriumi, neperduoda administratoriui turto ir visų įmonės dokumentų, įskaitant, bet neapsiribojant finansinės atskaitomybės dokumentų, sudarytų nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei įsiteisėjimo dienos duomenimis. Dėl šios priežasties Klaipėdos apygardos teismas skyrė 0,006 MMA dydžio baudą buvusiam įmonės vadovui (atsakovui) už kiekvieną pareigos perduoti įmonės turtą ir dokumentus nevykdymo dieną, taip pat apribojo teisę 5 metus eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Nepaisydamas nurodyto, atsakovas visų įmonės dokumentų bei turto nepagrįstai ir neteisėtai neperdavė. Minėtos aplinkybės pagrindžia, kad atsakovas buvo akivaizdžiai nesąžiningas įmonės bei jos kreditorių atžvilgiu ne tik iki bankroto bylos įmonei iškėlimo dienos, bet ir bankroto proceso metu. Dėl šios priežasties nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu teismo sprendimo įvykdymas neabejotinai gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi netenkino prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
6. Teismas, įvertinęs ieškovės byloje pateiktus rašytinius įrodymus, konstatavo, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas. Teismo vertinimu, ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, kurį grindžia ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, taip pat atskleidė teisinius reiškiamo ieškinio argumentus.
7. Pasisakydamas dėl kitos sąlygos – grėsmės galimai ieškovei palankaus sprendimo, egzistavimo, teismas pažymėjo, kad tai, jog atsakovas gali bandyti slėpti turtą ar kitaip vengti galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymo, nėra pagrįsta jokiais įrodymais, todėl vertintina kaip deklaratyvi ir nepakankama konstatuoti grėsmę galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui. Teismas konstatavo, kad su ieškiniu pateikti duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi buvusiam įmonės vadovui E. S. už kiekvieną pareigos perduoti administratorei įmonės turtą bei visus dokumentus nevykdymo dieną paskirta 0,006 MMA dydžio bauda, o Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi buvusiam įmonės vadovui E. S. apribota teisė 5 metus eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, tačiau, teismo vertinimu, šiose nutartyse nėra nustatyta aplinkybių ar pateikta konkrečių duomenų / įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kurių tikslas būtų išvengti ieškovės naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Nutartyse nurodytos aplinkybės nepatvirtina atsakovo, kaip fizinio asmens, kuriam teisme pareikšti reikalavimai dėl atitinkamos sumos priteisimo, elgesio nesąžiningumo ar jo ketinimų išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, jeigu jis būtų nepalankus atsakovui. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog tokie duomenys neleidžia teismui daryti išvados, kad nepaisydamas administratoriaus raginimų ir imperatyvios pareigos perduoti visus įmonės dokumentus ir turtą įmonės bankroto administratoriui atsakovas siekė išvengti galbūt nepalankaus jam nagrinėjamoje byloje teismo sprendimo įvykdymo.
8. Taip pat teismas pažymėjo, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat pridūrė, kad ieškovė net nepateikė teismui duomenų apie atsakovo finansinę būklę, iš ko būtų galima spręsti, jog ieškinio reikalavimo suma atsakovui yra itin didelė ir kyla grėsmė galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovė bankrutavusi UAB „SRPM Technology“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. teismas privalėjo atsižvelgti į visumą aplinkybių, tačiau neįvertino ne tik to, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė, bet ir atsakovo elgesio, t. y. aplinkybių, susijusių su baudos skyrimu atsakovui. Atsakovo elgesys aiškiai parodo, kad jis neketina bendradarbiauti ir elgiasi piktybiškai, neperduoda bankrutavusios bendrovės dokumentų bankroto administratoriui;
9.2. ieškinio suma atsakovui yra itin didelė, o duomenų, kurie pagrįstų atsakovo finansinę padėtį ieškovė pateikti negali, nes tai yra privati informacija, kurios gauti negali. Ieškinio suma vertintina pagal bendrą pragyvenimo lygį. Būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad jo finansinė padėtis yra tokia, jog jis galėtų įvykdyti ieškinio reikalavimą;
9.3. laikinųjų apsaugos priemonių taikymas užtikrins viešojo intereso įgyvendinimą, nes byla yra susijusi su bankrotu. Tenkinus ieškinį, bus užtikrinti kreditorių interesai.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimo
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTgxLTMzMC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-181-330/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-181-330/2019">e2-181-330/2019</a>).
12. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nustatė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir pirmoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistuoja. Šios teismo išvados apeliantė neginčija, todėl skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacine tvarka vertinantis teismas plačiau dėl pirmosios iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimo nepasisako.
13. Nagrinėjamu atveju laikinąsias apsaugos priemones atsisakyta taikyti konstatavus, kad apeliantė neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantė, nesutikdama su šiomis teismo išvadomis, teigia, kad didelė ieškinio suma (179 974,15 Eur), vertinant ją bendro pragyvenimo lygio aspektu, sudaro pagrindą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Taip pat apeliantė teigia, kad atsakovo nesąžiningumą ir akivaizdų nenorą bendradarbiauti parodo tai, jog atsakovas, kaip buvęs ieškovės vadovas, nevykdo įpareigojimo perduoti įmonės turtą bei dokumentus, už ką jam buvo skirta bauda, taip pat apribota teisė 5 metus eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
14. Pirmiausia pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kitu, nei įstatymo leidėjo nustatytu, t. y. ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo toje konkrečioje byloje tikslu, užkardant galimą nesąžiningą atsakovo elgesį (turto paslėpimą, perleidimą kitiems asmenims, iššvaistymą, apsunkinimą kitomis prievolėmis, visa tai atliekant turint tikslą ateityje neatsiskaityti su ieškovu). Laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas atsakovo turto paieškoms ar jo kaupimui/išlaikymui, ateityje palengvinant sprendimo įvykdymą sulaikyto arba sukaupto turto sąskaita. Kaip matyti iš apeliantės prašymo taikyti atsakovui turto areštą bei atskirojo skundo argumentų, jos tikslas iš esmės yra atsakovo turto sulaikymas bei sukaupimas, akcentuojant faktą, kad atsakovas gali turtą bei pinigines lėšas išleisti. Tačiau būtent toks apeliantės interesas negali būti užtikrinamas dar iki teisminio ginčo išnagrinėjimo pritaikytomis procesinės prievartos priemonėmis. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė, jas taikant tik tada, kai esama duomenų apie nesąžiningus ketinimus išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjYyLTQ2NC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-262-464/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-262-464/2019">e2-262-464/2019</a>). Taigi, apeliantės teiginys, kad vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra nepagrįstas.
15. Apeliantė atskirajame skunde taip pat teigia, kad ji neturi galimybės gauti įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo turtinę padėtį. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016). Todėl prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikianti šalis kartu turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar pan. Šiuo atveju būtent apeliantei ir tenka pareiga rinkti bei teikti įrodymus, tačiau jie teismui nepateikė šių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti bent labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovas tiek iki bylos iškėlimo, tiek jos nagrinėjimo metu būtų ėmęsis aktyvių veiksmų savo turtui nuslėpti ir (ar) perleisti. Tuo atveju, jei apeliantė tam tikrų įrodymų gauti negali pati, ji turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl įrodymų išreikalavimo ar teismo liudijimo išdavimo (CPK 199 straipsnis), tačiau tokių procesinių prašymų byloje nebuvo pateikta.
16. Apeliantė atsakovo nesąžiningumą ir grėsmę būsimo, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui taip pat sieja su tuo, kad atsakovas Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-200-460/2020 skyrė 0,006 MMA dydžio baudą buvusiam įmonės vadovui (atsakovui) už kiekvieną pareigos perduoti įmonės turtą ir dokumentus nevykdymo dieną, o 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi apribojo teisę 5 metus eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, tačiau nepaisydamas nurodytų nutarčių, atsakovas visų įmonės dokumentų bei turto nepagrįstai ir neteisėtai neperdavė bankroto administratorei.
17. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti turi pareigą asmuo, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį (CPK 12 ir 178 straipsniai). Laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovės nurodomos Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. ir 2020 m. gegužės 29 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. eB2-200-460/2020 nustatytos aplinkybės nepagrindžia, jog atsakovas ketina slėpti ar perleisti turimą turtą tam, kad išvengtų būtent šioje byloje jo atžvilgių pareiktų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusioje situacijoje atsakovo nesąžiningumo įrodinėjimo našta nepagrįstai buvo apsunkinta. Minėtomis teismo nutartimis atsakovui buvo skirtos nuobaudos už teismo įpareigojimų nevykdymą kaip buvusiam bankrutavusios bendrovės (ieškovės) vadovui, t. y. nuobaudos susijusios su vadovo pareigų tinkamu/netinkamu vykdymu. Toks atsakovo elgesys vertinant jį sąžiningumo aspektu patvirtina jo nenorą paklusti bendroms elgesio taisyklėms ir tokio elgesio tęsimą net ir tada, kai jam buvo taikytos teismo sankcijos. Atsakovui taikytų sankcijų pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius bankrutuojančios įmonės vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam bankroto administratoriui įmonės finansinius bei kitus svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras; jeigu įmonės valdymo organai nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų bei įmonės turto dėl objektyvių priežasčių, teismas turėtų panaikinti jiems paskirtą baudą, tačiau įrodinėjimo pareiga, jog egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti bankroto administratoriui teismo įsiteisėjusioje nutartyje nurodytų dokumentų, tenka valdymo organams (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi01NjItMTg2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-562-186/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-562-186/2015">2-562-186/2015</a>; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNTExLTMzMC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-511-330/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-511-330/2018">e2-511-330/2018</a>). Nagrinėjamoje byloje atsakovas nepateikė duomenų dėl kokių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių nebuvo vykdomos įstatyminės pareigos ir privalomi teismo nurodymai, todėl jo atsisakymas vykdyti tokius nurodymus patvirtina jo nesąžiningumą ir yra pakankamas konstatuoti poreikį nagrinėjamoje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
18. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dabartinėje proceso stadijoje nustatyti atsakovo veiksmai patvirtina egzistuojančią grėsmę ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, naikinama ir ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SRPM Technology“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.
Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 179 974,15 Eur (vieno šimto septyniasdešimt devynių tūkstančių devynių šimtų septyniasdešimt keturių eurų ir 15 centų) sumai, o jo esant nepakankamai ieškovės reikalavimams patenkinti – areštuoti pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovą E. S. arba trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui E. S. gauti darbo užmokestį ir jam prilygintas pajamas, disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, neviršijant Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA).
Areštuojant atsakovui E. S. priklausantį nekilnojamąjį turtą, uždrausti atsakovui E. S. nekilnojamuosius daiktus perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į juos (disponuoti), paliekant atsakovui E. S. teisę nekilnojamuosius daiktus valdyti ir naudotis jais.
Nutarties vykdymą pavesti ieškovės pasirinktam atsakovo E. S. teritoriją aptarnaujančiam antstoliui, jį įpareigojant nustatyti konkrečią lėšų sumą, neviršijančią vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms, susijusioms su atsakovo E. S. interesų ir pareigų tenkinimu, bei siekiant atsiskaityti su ieškove pagal pareikštą ieškinį.
Išaiškinti, kad nesikreipiant į antstolį ir nepatikslinus areštuoto turto duomenų, laikinosios apsaugos priemonės galioja 14 dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.
Išaiškinti atsakovui E. S., kad jis atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties areštuoti turtą įregistravimo Turto arešto aktų registre momento.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.
Teisėja Egidija Tamošiūnienė