L. U. pagal BK 281 str.

Teikimas Nr. T-1935-288/2015

baudžiamojoje byloje Nr. 1-631-288/2014

(S)

proceso Nr. 1-20-1-00846-2011-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.10.1.; 2.5.11.4.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. lapkričio 2 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja L. K., sekretoriaujant Laurai Jarušaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Abraičiui, nukentėjusiųjų K. S., G. S. įstatyminei atstovei L. S., nukentėjusiųjų K. S., G. S. bei įstatyminės atstovės L. S. įgaliotajam atstovui advokatui Daniui Svirinavičiui, nuteistajai L. U., jos gynėjai advokatei Karinai Račkauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistosios L. U. prašymą nustatyti ilgesnį nuosprendžiu priteistos žalos sumokėjimo terminą ir

n u s t a t ė :

Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu (pakeistu Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nuosprendžiu) L. U. pripažinta kalta pagal LR BK 281 str. 3 d. nuteista 21 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis LR BK 68 straipsniu L. U. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus. Iš nuteistosios L. U. priteista nukentėjusiosioms G. S. – 13 500 Eur, K. S. - 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat iš L. U. priteistos išlaidos už advokato pagalbą bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme L. S. naudai.

Kauno apylinkės teisme gautas nuteistosios L. U. prašymas dėl nuosprendžio vykdymo išdėstymo, kuriame ji nurodo, kad nuosprendžiu priteistų ieškinių šiuo metu negali sumokėti dėl turtinės padėties. Nuteistosios gaunamos pajamos yra 640 Eur, nuosavybės teise ji turi tik butą, kuriame gyvena su nepilnamete dukra ir kuris yra areštuotas antstolio. Siekdama padengti civilinį ieškinį nuteistoji kreipėsi į banką, prašydama suteikti paskolą, tačiau bankas atsisakė ją suteikti, kol nebaigta ištuokos byla. Prašo atidėti nuosprendžio vykdymą dalyje dėl civilinio ieškinio išieškojimo nukentėjusiosioms G. S. ir K. S. iki 2015-12-31

Teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėja prašė tenkinti prašymą. Šiuo metu vyksta skyrybų procesas, sutartis dėl turto pasidalinimo tarp D. U. ir L. U. buvo sudaryta 2009-09-09, dar iki įvykio. D. U. neturi jokio turto. L. U. ketina imti paskolą ir atlieka tam tikrus veiksmus, kurie reikalingi gauti paskolą, tačiau būtinas ir turto įkeitimas, nes priteistas civilinis ieškinys yra 21 500 Eur ir nuteistoji planuoja atiduoti visą sumą iš karto. Butui, kurį norima įkeisti, uždėtas areštas. Antstolis jau norėjo skelbti varžytines. Nuteistoji sumokėjo už advokato išlaidas, antstolis dalį sumos išieško iš gaunamų pajamų. Butas, esantis adresu, yra vienintelė jos ir dukters gyvenamoji vieta. Suvokė, kad po autoįvykio nukentėjusiosios patyrė neturtinę žalą. Dalį žalos atlygino draudimo bendrovė, ji pati davė 1 000 Lt, t. y. tiek, kiek tada galėjo.

Nukentėjusiųjų įstatyminė atstovė bei jos įgaliotas atstovas nuteistosios prašymui prieštaravo, nurodė, jog nuteistoji neatlygino net ir dalies žalos. Nuteistosios L. U. prašymas atidėti skolos išieškojimą pažeidžia nukentėjusiųjų teises ir teisėtus interesus, todėl turėtų būti netenkintas. Nukentėjusiosios tebejaučia išlikusias potraumines komplikacijas, abiems diagnozuotas potrauminis lėtinės smegenų ligos. Visą sunkią finansinę naštą, praėjus beveik 4 metams po įvykio, susijusią su nukentėjusių mergaičių gydymu, reabilitacija, tempia jų tėvai, tačiau finansinės galimybės jau išseko. Parduotas visas įmanomas turtas. Nukentėjusiosios studijuoja Vilniaus Universitete, joms būtina nuomotis būstą. Nuteistoji per tuos beveik 4 metus vengia bent dalinai kompensuoti moralinę žalą. Šiuo metu ji bando išvengti jau priteistos neturtinės žalos atlyginimo ir savo turtinę padėtį dar labiau pabloginti, nutraukdama santuoką. Nuteistoji po autoįvykio dirbo ir turėjo galimybes jau iš pat pradžių pradėti dalinai kompensuoti žalą nukentėjusiosioms. Nukentėjusiųjų motina po autoįvykio ne tik privalėjo rūpintis sunkiai sužalotomis savo dukromis, bet ir rasti galimybę daugiau uždirbti. Nuteistosios faktinė gyvenamoji vieta buvo ir yra, o ne. Ištuokos procesą nuteistoji pradėjo tik antstoliui nukreipus veiksmus į nekilnojamąjį turtą Kaune. Nukentėjusiųjų močiutė turėjo parduoti žemės sklypą labai nepalankiomis sąlygomis, tėvas pardavė paveldėtą buto dalį tik tam, kad atstatyti nukentėjusiųjų sveikatą po autoįvykio. Klausimas dėl paskolos net nesvarstytas todėl, nes nuteistoji pageidauja kreditą gauti viena, o ištuokos procesas dar nesibaigė. Patenkinus L. U. prašymą, būtų užtikrinti jos, kaip skolininkės, interesai, bet labai pažeisti nukentėjusiųjų – išieškotojų teisėti interesai, nes būtų sutrikdytas jų neatidėliotinas gydymas bei studijos. Draudimo įmonė atlygino tik labai menką dalį išlaidų.

Prokuroras siūlė atmesti nuteistosios L. U. prašymą, nes civilinis ieškinys pradėtas išieškoti, vykdomas antstolio. Visi vykdymo klausimai turi būti išspręsti išieškojimo vykdymo metu išieškojimo būdas suderintas su antstoliu.

Prašymas atmestinas.

BPK 113 str. numato, kad, kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK), todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas, vadovaujantis šio kodekso normomis. CPK 284 str. 1 d. nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Tačiau sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas (atidedamas) tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti, bet toks sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui (nuteistajam), o išieškotojas (nukentėjusysis) neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti tokį sprendimą priimantis teismas. Pirmiausia nuteistojo turtinė padėtis turėtų būti itin sunki, tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji ateityje pagerės. Taip pat turi būti nustatyta, ar išdėsčius (atidėjus) teismo sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti nukentėjusiojo interesai. Taigi sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo.

Prašyme teigiama ir teismui pateiktais dokumentais įrodinėjama, kad nuteistosios finansinė padėtis nėra gera, jos vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, tačiau jis yra areštuotas antstolio, gaunamos pajamos – 640 Eur, o viena iš kredito įstaigų nuteistajai nesuteikia paskolos, kol nebus baigtas ištuokos procesas, tačiau nėra pagrindo šias aplinkybes vertinti kaip išskirtines, trukdančias įvykdyti sprendimą dėl žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad susiklostė išimtinės aplinkybės, dėl kurių sprendimo vykdymą reikėtų išdėstyti, juolab, kad žalos išieškojimas jau yra vykdomas antstolio. Sprendžiant civilinio ieškinio atlyginimo vykdymo išdėstymo klausimą atsižvelgtina ir į tai, kad vykdymo išdėstymas turėtų neigiamos įtakos nukentėjusiųjų ir jų įstatyminės atstovės finansinei padėčiai ir vien civilinei atsakovei palankių sąlygų atlyginant neturtinę žalą sudarymas pažeistų nukentėjusiųjų turtinius interesus. Atsižvelgtina ir į tai, kad nuo įvykio, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta vienos iš nukentėjusiosios sveikata, po įvykio jau yra praėję beveik ketveri metai, nustatant ilgesnį nuosprendžiu priteistos žalos sumokėjimo terminą, kaip to prašo nuteistoji, būtų paneigta pati neturtinės žalos atlyginimo paskirtis, nes kiekvienas asmuo turi teisę į jam padarytos žalos atlyginimą per kuo trumpesnį terminą. Teismo nuomone nuteistosios turtinė padėtis nėra labai sunki, todėl nuteistosios prašymas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 113 str., 362 str.,

n u t a r i a :

Nuteistosios L. U. prašymą nustatyti ilgesnį nuosprendžiu priteistos žalos sumokėjimo terminą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per šią nutartį priėmusį teismą.

Teisėja

L. K.