Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-8289-540/2015
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-07080-2015-5
Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.; 2.7.4.2.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5; 2.14.3.
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2015 m. lapkričio 2 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. C., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. C., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) studentas, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1241 str. 8 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir
n u s t a t ė :
2015 m. rugsėjo 28 d. apie 11.09 val. Kaune, Tvirtovės al. ties namu Nr. 35, J. C. vairuodamas transporto priemonę – automobilį Volkswagen Passat, valst. nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, manevruodamas kieme, nepaliko saugaus tarpo iš šono nuo stovinčios transporto priemonės Opel Astra, v. n. (duomenys neskelbtini) ir ją kliudė bei apgadino. Šiais veiksmais J. C. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126 punktų reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. C. kaltę dėl eismo įvykio pilnai pripažino, labai dėl jo gailisi, dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2015 m. rugsėjo 28d. apsisukinėdamas Kauno technikos kolegijos aikštelėje, su kairiąja savo automobilio puse kliudė automobilį Opel Astra, v. n. (duomenys neskelbtini) Matė, kad apgadino kitą automobilį, todėl sustojo bei apžiūrėjo kliudytą automobilį. Arti automobilio savininko nebuvo, o jis kartu su dėstytojais ir kitais studentais skubėjo važiuoti į ekskursiją, kurie jo laukė kituose automobiliuose, todėl nufotografavo kliudyto automobilio valstybinį numerį ir iš įvykio vietos išvažiavo. Tyčia pasišalinti iš įvykio vietos neketino, nes jam gerai žinoma, kad visa aikštelė yra filmuojama vaizdo kameromis. Grįžęs iš ekskursijos, iš karto Kauno technikos kolegijos tinklapyje Facebook patalpino kliudyto automobilio valstybinius numerius bei nurodė, kad jis kliudė ir apgadino tą automobilį bei nurodė savo duomenis. Tą pačią dieną susisiekė kliudyto automobilio savininkas ir jie pasiaiškino dėl padaryto įvykio. Kadangi automobilio savininkas jau buvo pranešęs policijai, daugiau dėl žalos atlyginimo nesitarė, nes susižinojo, jog apgadintam automobiliui padarytą žalą atlygins draudimo bendrovė. Kai policijos kvietimu nuvyko į policijos komisariatą, tada jo prašė pateikti vairuotojo pažymėjimą, kurį J. C. buvo palikęs namuose. Į policiją jį atvežė sesuo.
Liudytojas E. R. parodė, kad atvyko į paskaitas su automobiliu Opel Astra. Po valandos atėjęs prie automobilio, pamatė, kad jis yra apgadintas. Nuėjęs į kolegiją, paprašė, kad jam pateiktų vaizdo įrašą, kurį peržiūrėjęs matė, koks automobilis apgadino jo automobilį. Kadangi kaltininko kieme nebuvo, todėl išsikvietė policiją. Vakare kolegijos Facebooke pamatė įkeltą savo automobilio valstybinį numerį bei panešimą, jog kaltininkas ieško nukentėjusiojo asmens. Tą patį vakarą susisiekė su E. R. automobilį apgadinusiu asmeniu bei kalbėjosi dėl žalos atlyginimo. J. C. pripažino, jog jis apgadino automobilį, bet dėl žalos atlyginimo jie nesutarė. Draudimo bendrovė atlygino E. R. padarytą žalą, kuri sudarė apie 80 Eur.
Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės pažeidimų padarymų aplinkybės (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema (b. l. 2), tarnybinis pranešimas (b. l. 3), J. C. paaiškinimas (b. l. 4), E. R. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 28 d. apie 11.50 val. savo automobilį Opel Astra, v. n. (duomenys neskelbtini) visiškai sveiką paliko stovėti Kauno Technikos kolegijos aikštelėje. Grįžęs apie 13.30 val. prie savo automobilio, asmens buvo įspėtas, kad jo automobilis apgadintas. Asmuo taip pat paliudijo, kad kaltininkas buvo Volkswagen Passat vairuotojas. Vėliau neradęs eismo įvykio kaltininko, E. R. nuėjo iki kolegijos administracijos ir gavo aikštelės kamerų padarytą įvykio vaizdo įrašo ištrauką. Sužinojo, kad eismo įvykyje dalyvavo automobilis VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5; 6), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad ant automobilio VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini), rasti techniniai defektai: braukimo žymė ant galinių kairės pusės durų. Konstatuota, kad apgadinimai sukelti eismo įvykio metu. Apgadinimo aukštis ir pobūdis atitinka Opel Astra, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadinimo pobūdį ir aukštį (b. l. 7), foto nuotraukos (b. l. 8-10), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 13-14), diskas su vaizdo įrašu (b. l. 15), dokumentų kopijos (b. l. 17-18).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: eismo įvykio vietos schemos (b. l. 2), tarnybinio pranešimo (b. l. 3), J. C. paaiškinimo (b. l. 4), E. R. paaiškinimo (b. l. 5; 6), J. C. teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, liudytojo E. R. parodymų, transporto priemonės techninės apžiūros akto (b. l. 7), foto nuotraukų (b. l. 8-10), matyti, kad 2015 m. rugsėjo 28 d. apie 11.09 val. Kaune, Tvirtovės al. ties namu Nr. 35, J. C., vairuodamas transporto priemonę – automobilį Volkswagen Passat, valst. nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, manevruodamas kieme, nepaliko saugaus tarpo iš šono nuo stovinčios transporto priemonės Opel Astra, v. n. (duomenys neskelbtini) ir ją kliudė bei apgadino minėtos transporto priemonės galinį bamperį dešinėje pusėje.
Surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad J. C. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas J. C. surašytas ir už tai, kad jis, 2015 m. rugsėjo 28 d. apie 11.09 val. Kaune, Tvirtovės al. ties namu Nr. 35, vairuodamas transporto priemonę Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino transporto priemonę Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir įvykus eismo įvykiui bei atsiradus žalai, nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, nepranešė apie įvykį policijai ir iš įvykio vietos pasišalino. Tuo pažeidė KET 222 p. bei tokia jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1d.
Įrodinėjant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą būtina nustatyti tam tikras, pažeidimo kvalifikavimui bei asmens kaltės nustatymui reikšmingas aplinkybes, t. y. turi būti nustatyta, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo su šiuo įvykiu yra susijęs ir, kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET. Nors paminėto straipsnio dispozicijoje aiškiai nėra nurodoma, kokia kaltės forma padaromas šis pažeidimas, tačiau teismų praktikoje tokio pobūdžio byloje yra aiškiai apibrėžta, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik sąmoningu veikimu, t. y. tyčia. Taigi, traukiant asmenį administracinė atsakomybės pagal minėtą normą turi būti nustatyti ne tik objektyvieji šio pažeidimo sudėties požymiai, bet ir tai, kad asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad J. C. padarė eismo įvykį, tačiau eismo įvykio vietoje nesant nukentėjusiojo, apie įvykį policijai nepranešė ir išvažiavo. Vertinant situaciją formaliai, tokie J. C. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo požymius. Tačiau sprendžiant dėl subjektyviųjų požymių buvimo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose būtina konstatuoti, kad asmuo ne tik suprato sukėlęs eismo įvykį, bet suprato ir tai, kad iš eismo įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai, pažeisdamas KET. Kiekvienu konkrečiu atveju privaloma situaciją įvertinti ne formaliai, o išsiaiškinti, jog šioje konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau, ją ignoruodamas, pasišalino. Tyčios turinys turi būti nustatomas sistemiškai vertinant tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, tiek faktines įvykio aplinkybes, tiek byloje esančius įrodymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką tokio pobūdžio bylose, yra išaiškinęs, kad duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT-10/2012, 2AT-11/2012).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. C. paaiškino, jog matė, kad apgadino kitą automobilį, todėl sustojo bei apžiūrėjo kliudytą automobilį. Arti automobilio savininko nebuvo, o jis kartu su dėstytojais ir kitais studentais skubėjo važiuoti į ekskursiją, kurie jo laukė kituose automobiliuose, todėl nufotografavo kliudyto automobilio valstybinį numerį ir iš įvykio vietos išvažiavo. Tyčia pasišalinti iš įvykio vietos neketino, nes jam gerai žinoma, kad visa aikštelė yra filmuojama vaizdo kameromis. Grįžęs iš ekskursijos, iš karto Kauno technikos kolegijos tinklapyje Facebook patalpino kliudyto automobilio valstybinius numerius bei nurodė, kad jis kliudė ir apgadino tą automobilį bei nurodė savo duomenis. Tą pačią dieną susisiekė kliudyto automobilio savininkas ir jie pasiaiškino dėl padaryto įvykio. Liudytojas E. R. patvirtino, jog vakare kolegijos Facebooke pamatė įkeltą savo automobilio valstybinį numerį bei panešimą, jog kaltininkas ieško nukentėjusiojo asmens. Tą patį vakarą susisiekė su E. R. automobilį apgadinusiu asmeniu bei kalbėjosi dėl žalos atlyginimo. J. C. pripažino, jog jis apgadino automobilį, bet dėl žalos atlyginimo jie nesutarė. J. C. patvirtino, kad jie dėl žalos atlyginimo nesutarė, nes jis išsiaiškino, jog E. R. padarytą žalą pilnai atlygins draudimo bendrovė, ką patvirtino E. R..
Visos šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad byloje nėra neginčijamai nustatyta, jog J. C. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, t. y. nėra nustatytas būtinasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties požymis – kaltė, todėl konstatuojama, kad J. C. iš eismo įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju J. C. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nenustatyta jo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl šio pažeidimo nutrauktina Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p.
Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog J. C. nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir tuo pažeidė KET 16 p. reikalavimus bei tokia jo veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1241 str. 8 d. (Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius administracinių teisės pažeidimų kodekse). Byloje nėra duomenų, kad J. C. nepateikė vairuotojo pažymėjimo pažeidimo padarymo metu. Priešingai, teismas, išanalizavęs bylos medžiagą bei išklausęs J. C. paaiškinimą, daro išvadą, kad J. C. vairuotojo pažymėjimo nepateikė apklausos metu policijos komisariate, teikdamas paaiškinimą dėl eismo įvykio aplinkybių. Tik tuo metu, jei būtų nustatyta, kad J. C. pats vairuodamas automobilį atvyko į apklausą, tuomet jam būtų galioję KET 16 p. reikalavimai su savimi turėti vairuotojo pažymėjimą, tačiau iš jo paaiškinimo matyti, kad į policijos komisariatą apklausai jį atvežė sesuo. Kelių eismo taisyklės nenumato pareigos pateikti vairuotojo pažymėjimą apklausos dėl eismo įvykio aplinkybių metu. Esant išdėstytoms aplinkybėms, vadovaujantis principu, kad visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukimo asmens naudai, teismas daro išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai patikimų įrodymų dėl J. C. kaltės padarius minėtą pažeidimą, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1241 str. 8 d. J. C. atžvilgiu nutrauktina, nesant pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1p.).
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad J. C. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, todėl yra baustinas.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
J. C. administracine tvarka nebaustas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1d. 1p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sankcijoje. Nustatant skirtinos nuobaudos dydį, atsižvelgiama į tai, kad J. C. pažeidimą padarė, neturėdamas 2 m. vairavimo stažo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 302 str., 286 str., 287 str., teismas
n u t a r i a :
J. C., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., ir skirti administracinę nuobaudą - 40 Eur (keturiasdešimties eurų) baudą.
Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1d., 124¹ str. 8 d. J. C., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinių teisės pažeidimų sudėties.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Teisėja Violeta Miceikienė
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.
Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).
