Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir pažeistų teisių gynimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-481/2011

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorijos:

30.2; 30.9.1; 30.10; 114.11

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal N. K., S. K., A. A. S. ieškinį atsakovei A. K. ir atsakovės priešieškinį ieškovams, tretieji asmenys Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno miesto savivaldybė, dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir pažeistų teisių gynimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo bendraturčių ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Ieškovai N. K., S. K., A. A. S. ir atsakovė A. K. yra gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Prie šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo suformuotas žemės sklypas, kurio 166/633 dalys priklauso ieškovei N. K., 141/633 dalis – ieškovui A. A. S., 160/633 dalių – ieškovei S. K., 148/633 dalys – atsakovei A. K. ir 18/633 dalių – Lietuvos Respublikai.

Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal jų pateiktą UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, kuriuo ieškovams būtų suteiktos naudotis žemės sklypo dalys, plane pažymėtos raidėmis,,B“ ir,,B1“, atsakovei – sklypo dalys, plane pažymėtos raidėmis,,A“,,,Al“,,,A2“, o žemės sklypo dalis, plane pažymėta raide,,C“ (takai), būtų naudojama visų bendraturčių bendrai. Taip pat ieškovai prašė įpareigoti atsakovę pašalinti jai priklausančią medieną nuo bendro naudojimo tako.

Atsakovė priešieškiniu prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB „Kauno komprojektas“ parengtą žemės sklypo padalijimo pasiūlymą, kuriuo ieškovams būtų skiriama naudotis žemės sklypo 279 kv. m ploto dalis, plane pažymėta raide,,B“, atsakovei – 89 kv. m ploto dalis, plane pažymėta raide,,A“, o trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei - 6 kv. m ploto dalis, plane pažymėta raide,,E“, ir šalia esančios 37 kv. m ploto užstatytos teritorijos, pažymėtos raide,,D“, 12 kv. m ploto dalis, o 85 kv. m sklypo dalis, plane pažymėta raide,,C”, būtų naudojama visų bendraturčių bendrai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad nė vienas iš šalių pateiktų naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektų nėra geras, tačiau sprendė, jog ieškovų pateiktas UAB,,Žemėtvarkos darbai“ parengtas projektinis pasiūlymas labiau atitiko teisingumo, protingumo, patogumo, ekonomiškumo ir nuosavybės valdymo bei naudojimo teisės geresnio įgyvendinimo kriterijus, mažiausiai pažeidė šalių teises ir interesus (CK 4.75, 4.81 straipsniai). Grįsdamas šią išvadą, teismas nurodė, kad ieškovai siūlo bendro naudojimo žemės sklypą palikti aplink namą, o, nustačius tokią naudojimosi sklypu tvarką, namo bendraturčiai išvengtų tolimesnių ginčų, jeigu prireiktų remontuoti namo fasadą ar stogą, valyti užsikimšusius latakus ir pan. Taip pat pagal ieškovų projektą kelias į kiemą būtų paliktas bendram naudojimui, nereiktų papildomų išlaidų, įsirengiant naują kelią į kiemą, kaip siūloma atsakovės pateiktu planu. Teismo nuomone, atsakovės interesai nepažeidžiami, nes jai skiriami naudotis žemės sklypai yra vienas šalia kito, priešais atsakovės langus, esančius pirmajame namo aukšte, be to, atsakovė jais faktiškai naudojasi iki šiol. Teismas pripažino, kad atsakovei siūlomi sklypai išdėstyti neracionaliai, nes yra ne viename masyve, tačiau, atsižvelgdamas į tai, jog bendras sklypas nėra didelis, dalis sklypo užsodinta nuo seno augančiomis ieškovų obelimis, o atsakovė šiuo metu dalį sklypo naudoja medienai sandėliuoti, sprendė, kad, paskyrus atsakovei naudotis labiau nuo namo nutolusia žemės sklypo dalimi, jai bus sudaryta galimybė sandėliuoti medieną, nekeliant grėsmės namo saugumui. Teismas atmetė atsakovės teiginius, kad ieškovų pasiūlytu planu yra mažinamas jai priklausantis žemės sklypas, nurodydamas, kad atsakovės naudojamas sklypas turėtų būti 78 kv. m ploto, o pagal ieškovų siūlomą projektą atsakovei skiriamas naudoti 80 kv. m ploto sklypas. Teismas sprendė, kad atsakovės pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektas pažeidžia kitų bendraturčių teises, nes pagal jį ieškovai negalėtų laisvai prieiti prie bendrai valdomų gyvenamojo namo sienų, be to, neaišku, kaip jie galėtų iš namo patekti į sandėliukus; atsakovės siūlymas prie sandėliukų palikti 0,71 m pločio bendro naudojimo taką, teismo teigimu, neatitinka protingumo kriterijaus. Teismas taip pat pažymėjo, kad, siekiant įgyvendinti atsakovės pateiktą projektą, reikėtų nutiesti naują kelią iki namo, t. y. būtinos investicijos, tačiau atsakovė nenurodė, kieno lėšomis tai turėtų būti atlikta. Be to, toks siūlymas prieštarauja Statybos įstatymui, Statybos techniniams reglamentams STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, STR 2.01.01(4):2008 „Esminiai statinio reikalavimai“, nes nėra išlaikyti atstumai nuo gyvenamojo namo sienos, reikalingi gyvenamam namui prižiūrėti, jį remontuoti, prie namo privažiuoti, užtikrinti priešgaisrinius reikalavimus.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. kovo 23 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sprendė, kad bendraturčiams skirtinos naudotis dalies adekvatumo principas nebuvo pažeistas (CK 4.81 straipsnio 1 dalis), todėl atmetė atsakovės teiginius, kad, patvirtinus ieškovų siūlytą naudojimosi tvarką, buvo sumažintas jai priklausantis naudotis žemės sklypo plotas. Teisėjų kolegija taip pat sprendė, kad teismo patvirtinta naudojimosi žemės sklypu tvarka labiau atitinka tinkamo nuosavybės teisės įgyvendinimo kriterijus nei atsakovės siūlytas projektas. Grįsdama šią išvadą, kolegija nurodė, kad ieškovų siūlomas bendro naudojimosi žemės plotas ir šiuo metu yra naudojamas kaip kelias bei bendro naudojimo teritorija aplink namą. Kolegija sprendė, kad atsakovė nepagrindė savo teiginių, jog faktiškai esančiam keliui būtina atskira teisinė registracija. Kolegija taip pat nurodė, kad pagal atsakovės siūlomą naudojimosi tvarkos projektą teritorija aplink namą būtų naudojama tik atsakovės, o negalėjimas prieiti prie namo nesuderinamas su savininko teisių įgyvendinimu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), be to, prieštarauja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 patvirtintų Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių 15 punktui, pagal kurį privažiavimo keliai ir priėjimai prie statinių turi būti laisvi, tvarkingi ir tamsiu paros metu apšviesti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė A. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 23 d. nutartį ir Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį ir patenkinti priešieškinį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismai netinkamai vertino įrodymus, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieškovų prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka racionalumo, ekonomiškumo principus ir nepažeidžia kasatorės teisių. Ieškovų pateiktas planas nėra racionalus žemėnaudos ir kasatorės interesų požiūriu, nes kasatorei skiriama naudotis žemė išdalijama į tris dalis, esančias skirtingose žemės sklypo vietose (CK 1.5 straipsnis, 4.81 straipsnio 1 dalis). Nė viename iš teismų nurodytų teisės aktų nėra ieškovų nurodomų statiniui keliamų reikalavimų, susijusių su būtinybe apeiti aplink namą. Be to, teismai nenurodė, kokia nelaimingų atsitikimų grėsmė gali kilti, jei žemės sklypas bus padalytas pagal kasatorės pateiktą projektą. Ieškovai siekia galimybės nevaržomi prieiti prie kasatorės langų, kad galėtų ją terorizuoti, gadinti jos turtą.

Teismai neteisingai nustatė faktines aplinkybes ir nepagrįstai atmėtė priešieškinį. Nepagrįsta teismų išvada, kad kasatorės prašoma nustatyti tvarka reikalauja investicijų, be to, investicijų klausimas yra žemės savininko, t. y. ieškovų, teisių ir pareigų klausimas. Pagal kasatorės pateiktą projektą ieškovai gali jiems priskirta žeme patekti iki 0,71 m pločio bendro naudojimo tako ir juo pasiekti sandėliukus. Kasatorei visiškai pakanka tokio pločio bendro naudojimo tako. Be to, iš VĮ Registrų centro pažymėjimo ir nuotraukų matyti, kad kieme nėra jokio bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruoto inžinerinio statinio – išbetonuoto kelio į kiemą, o bendro naudojimo žemėje savavališkai iš gelžbetonio plokščių padarytas kelias. Kasatorės pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektas nepažeidžia nė vieno iš bendraturčių teisių ar įstatymų saugomų interesų ir netrukdo užtikrinti priešgaisrinius reikalavimus.

Teismai pažeidė CK 4.81 straipsnio 1 dalį, nes teismų nustatyta naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka buvo sumažinta kasatorei tenkanti žemės sklypo dalis, o ieškovų dalis padidinta. Teismai neatsižvelgė į kasatorės pateiktus skaičiavimus ir argumentus.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai N. K., S. K. ir A. A. S. prašo kasacinį skundą atmesti, teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

Teismai pagrįstai pripažino, kad racionalumo ir šalių interesų pusiausvyros prasme priimtinesnis ieškovų pateiktas UAB,,Žemėtvarkos darbai“ parengtas naudojimosi žemės sklypu planas, nes jis maksimaliai atitinka visų bendraturčių interesus ir nepažeidžia kasatorės teisių. Šią išvadą teismai tinkamai motyvavo. Teismai atsižvelgė į nusistovėjusią naudojimosi keliu į sklypą bei bendrais takais tvarką. Kasatorės siūlomas projektas yra nesąžiningas ieškovų atžvilgiu, nes jiems nepaliekama galimybė prieiti prie jiems priklausančios namo dalies, naudotis dar iki žemės privatizavimo sklype įrengtais bendrais takais. Be to, pagal kasatorės siūlomą naudojimosi tvarką, jai atitektų dalis bendro naudojimo takų, bendro kelio į sklypą, ieškovų sodintos obelys, reikėtų įrengti naujus kiemo vartus ir kelią. Pagal kasatorės siūlymą įrengus naują kelią į sklypą, vartai būtų priešais esantį elektros stulpą, todėl būtų praktiškai neįmanoma įvažiuoti į kiemą.

Nepagrįsti kasatorės teiginiai dėl jai priklausančio naudotis žemės sklypo sumažinimo ir jos teisių pažeidimo. Suteikiamo naudotis sklypo dydis yra fakto klausimas, kuris kasaciniame teisme nespręstinas (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Be to, šį klausimą nagrinėjo ir dėl jo pasisakė apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad kasatorei asmeniniam naudojimui skiriama sklypo dalis yra net šiek tiek didesnė, nei priklausytų pagal proporcijas (CK 4.81 straipsnio 1 dalis).

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų, o yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pasisako byloje keliamais klausimais dėl teisės normų, reglamentuojančių naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu tvarkos nustatymą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo

Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. E. T., bylos Nr. 3K-3-96/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. L. v. UAB „Alytaus valda“, Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-153/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. D. K., bylos Nr. 3K-3-77/2011). Atsižvelgiant į tai, tuo atveju, jei bendraturtis prieštarauja naudojimosi bendru daiktu kompromiso variantams, siekdamas patenkinti tik savo interesus, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. N. S. v. T. M., bylos Nr. 3K-3-964/2003; 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. L. v. O. S., bylos Nr. 3K-3-572/2004). Teismas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato tik bendraturčiams nesusitarus (CK 4.75 straipsnis 1 dalis).

Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007). Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007). Spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., M. T., bylos Nr. 3K-3-536/2006). Taigi, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 straipsnis), yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. B. J. K., bylos Nr. 3K-3-446/2001; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. I., Z. C., O. S. ir kt. v. S. I., bylos Nr. 3K-3-1050/2003). Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad galimybė nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės faktinių aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ar kitų sąlygų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006; 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. D. K., bylos Nr. 3K-3-77/2011). Šiame kontekste svarbu tai, kad pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųstų teismų procesinių sprendimų turinį, kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėję teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pažeidė pirmiau nurodytus naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo principus ar įrodymų vertinimo taisykles (CK 1.5 straipsnis, 4.81 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai). Iš teismų sprendimo ir nutarties matyti, kad teismai, spręsdami dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos racionalumo, ekonomiškumo bei atitikties visų bendraturčių interesams, lygino ieškovų ir kasatorės pateiktus žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektus bendro turto naudojimo ekonomiškumo, racionalumo, bendraturčių interesų apsaugos ir pusiausvyros išlaikymo aspektais bei sprendė, kad teisingumo, protingumo, patogumo, ekonomiškumo ir nuosavybės valdymo bei naudojimo teisės geresnio įgyvendinimo kriterijus labiau atitiko ieškovų pateiktas projekto pasiūlymas (CK 4.75, 4.81 straipsniai). Ši teismų išvada padaryta įvertinus pirmiau nurodytas įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotas tokio pobūdžio ginčams reikšmingas aplinkybes.

Pirma, teismai, spręsdami, kuris iš šalių pateiktų naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projektų labiau atitinka proporcingumo ir visų bendraturčių interesų pusiausvyros principus, atsižvelgė į tai, kad pagal ieškovų pateikiamą projektą kasatorei skiriamos naudotis dvi žemės sklypo dalys yra šalia viena kitos, priešais kasatorės langus. Teismai įvertino aplinkybę, kad pagal ieškovų siūlomą projektą kasatorei suteikiamos naudotis sklypo dalys išdėstytos ne viename masyve ir tai nėra ypač patogu, tačiau, atsižvelgdami į būtinybę derinti skirtingus bendraturčių interesus ir įvertinę sklypo dydį, būtinybę užtikrinti naudojimosi gyvenamuoju namu saugumą, susiklosčiusią naudojimosi sklypų praktiką, ir tai, jog dalį sklypo kasatorė naudoja medienai sandėliuoti, sprendė, kad nėra pagrindo laikyti kasatorės teises bei interesus pažeistais. Teismai bendraturčių interesų pusiausvyros išlaikymo aspektu įvertino kasatorės pateiktą projektą ir sprendė, kad pastarasis pažeidžia kitų bendraturčių teises, nes jame nenumatyta, kaip ieškovai galėtų prieiti prie bendrai valdomo gyvenamojo namo sienų, patekti į jiems priklausančius sandėliukus. Be to, teismų nuomone, kasatorės siūlymas prie sandėliukų palikti 0,71 m pločio bendro naudojimo taką, neatitinka protingumo kriterijaus. Antra, teismai atsižvelgė į būtinybę šalinti prielaidas šalių konfliktinei situacijai ir sprendė, kad, palikus žemės sklypo dalį šalia gyvenamojo namo naudoti bendrai, būtų išvengta namo bendraturčių ginčų, galinčių kilti prireikus atlikti namo remonto darbus ar pan. Trečia, teismai atsižvelgė į susiklosčiusią faktinę ginčo žemės sklypo naudojimo tvarką, t. y. į tai, kad ieškovų pateiktas projektas iš esmės atitinka tą naudojimosi bendru turtu tvarką, kuri faktiškai egzistuoja ilgą laiką – ieškovų siūlomas bendro naudojimosi žemės plotas šalių ir šiuo metu yra naudojamas kaip bendro naudojimo kelias bei takai, ieškovams skiriamoje naudotis žemės sklypo dalyje auga jų sodintos obelys, o kasatorei skirtoje sklypo dalyje – kasatorė vasaromis augina gėles, yra pasidėjusi savo daiktus, augina kukmedžius ir pan. Teismai vertino, pagal kurį projektą nustatyta naudojimosi turtu tvarka būtų racionalesnė ir ekonomiškesnė, todėl atsižvelgė į tai, kad pagal ieškovų pateiktą projektą bendro naudojimo plotas išliktų toks pats, kaip yra šiuo metu, todėl nereiktų iš naujo įrengti takų, vartų ir pan. Tuo tarpu kasatorės siūlomas projektas reikalautų perkelti kelią į kitą vietą, t. y. susijęs su papildomomis investicijomis. Ketvirta, teismai pagrįstai atsižvelgė į teisės aktų reikalavimus, susijusius su tinkamu ginčo žemės sklype esančio bendrosios dalinės nuosavybės teise šalims priklausančio gyvenamojo namo eksploatavimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrinamas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., M. T., bylos Nr. 3K-3-536/2006). Bendram naudojimuisi turi būti paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. N. S. v. T. M., bylos Nr. 3K-3-964/2003). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pastatas priklauso visiems bendraturčiams, todėl teismai pagrįstai sprendė, jog, atsižvelgiant į įtemptus šalių tarpusavio santykius, ieškovų prašoma nustatyti naudojimosi turtu tvarka, kai aplink namą esanti žemės sklypo dalis skiriama naudotis bendrai, labiau atitinka siekį vengti konfliktų ateityje bei protingumo, racionalumo, teisingumo reikalavimus, nuosavybės teisių įgyvendinimą, taip pat žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Kasatorė, nesutikdama su tokiais teismų argumentais, nenurodo konkrečių teisės normų netinkamo aiškinimo ar taikymo, o remiasi tik bendro pobūdžio pastebėjimais dėl reikalavimo nustatyti galimybę apeiti aplink namą nebuvimo ar nepakankamai konkrečiai nurodytų nelaimingų atsitikimų grėsmių. Šie argumentai, kaip ir kasatorės teiginiai, jog ieškovai siekia turėti galimybę nevaržomi prieiti prie jos langų, ją terorizuoti, gadinti jos turtą ir pan., yra faktinio pobūdžio ir nesudaro kasacijos pagrindo (CPK 346 straipsnis).

Kasatorė, nesutikdama su teismų išvadomis, nenurodo teismų padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, teisiniais argumentais nepagrindžia, jog teismai būtų netinkamai įvertinę nustatant naudojimosi tvarkos projekto priimtinumą reikšmingas aplinkybes, o pateikia savo nuomonę dėl tų pačių aplinkybių ir įrodymų turinio. Nesutikdama su teismų išvada, kad ieškovų pateiktas projektas labiau atitinka teismų praktikoje suformuotus tinkamos naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus, kasatorė nurodo, jog jos pateiktame projekte numatyti takai jai yra pakankamo pločio, jog ieškovai gali persodinti medžius, įsirengti naują kelią ir šios investicijos yra jų teisių ir pareigų klausimas, ir pan. Taigi kasatorė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės ir būtų kitaip įvertinti šalių pateikti projektai, nei tai padarė teismai, tačiau neatsižvelgia į teismų nurodytas aplinkybes, susijusias su ieškovų teise bei poreikiu prieiti prie jiems priklausančių sandėliukų, prižiūrėti gyvenamąjį namą, naudotis nuo seno augančiais medžiais ar įrengtais bendro naudojimo takais. Kasatorė nepateikia jokių siūlymų, kaip ieškovai galėtų patekti prie gyvenamojo namo sienų, jei prireiktų jas remontuoti ar pan. Teismai, skirdami kasatorei naudoti nuošaliau esančią žemės sklypo dalį, atsižvelgė į tai, kad kasatorė naudoja žemę sandėliuoti medienai, o tokiai paskirčiai racionaliau naudoti toliau esančias sklypo dalis. Kasatorė, nesutikdama su tokia išvada, nenurodo, kaip konkrečiai tai pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus. Tokia kasatorės pozicija, atsižvelgiant į siūlymus ardyti esančius takus, naujus įrengti išskirtinai ieškovų lėšomis, persodinti medžius ir pan., neatitinka pirmiau šioje nutartyje nurodytos kiekvieno bendraturčio pareigos visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais ir neduoda pagrindo laikyti, kad kasatorė stengėsi išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kitų bendraturčių teisių suvaržymo sąskaita.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, spręsdami dėl ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, įvertino tiek ieškovų, tiek kasatorės nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, pasisakė dėl šių įrodymų tinkamumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių. Įvertinę byloje surinktus faktinius duomenis, teismai padarė išvadą, kad ieškovų siūlyta naudojimosi turtu tvarka labiau atitinka įstatyme ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus tokios tvarkos nustatymo kriterijus, nepažeidžia kasatorės teisių bei teisėtų interesų. Tokia išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota ir padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.

Šios išvados nepaneigia kasacinio skundo argumentai dėl kasatorei skiriamos naudotis žemės sklypo dalies atitikties jos turimai bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Kasatorės teiginiai, kad teismai neatsižvelgė į jos skaičiavimus ir argumentus, neatitinka faktinės situacijos, nes, kaip matyti iš teismų procesinių sprendimų turinio, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo šią aplinkybę ir nustatė, kad pagal ieškovų pateiktą projektą kasatorei skirtas naudoti žemės plotas atitinka jos nuosavybės teise turimą dalį. Kasatorė, nesutikdama su šia iš esmės faktinio pobūdžio išvada, kasaciniame skunde dar kartą nurodo savo skaičiavimus, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog kasatorės pateikiami skaičiavimai siejami su jos siūlomu patvirtinti naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektu, kuriame nustatomas mažesnis bendro naudojimo žemės dalies plotas, projektuojami siauresni bendro naudojimo takai ir pan. Nustačius mažesnį bendro naudojimo žemės plotą, lieka daugiau žemės, skirtinos bendraturčiams naudotis atskirai. Nagrinėjamu atveju teismai nustatė, kad kasatorės siūlomas projektas neatitinka visų bendraturčių interesų pusiausvyros, suvaržo galimybes racionaliai naudoti turtą, numatyti takai yra per siauri, t. y. protingumo, sąžiningumo, racionalumo ir proporcingumo principams įgyvendinti nepakanka bendram naudojimui palikti kasatorės siūlomą plotą. Nusprendus, kad bendrai naudoti turi būti skiriamas ieškovų projekte nustatytas plotas, atitinkamai sumažėja dalytinos žemės plotas, palyginus su kasatorės projektu. Taigi teismai nustatė, kad pagal ieškovų pateiktą projektą kiekvienam iš bendraturčių skiriamas naudoti plotas atitinka bendrosios dalinės nuosavybės teise turimą dalį, o kasatorė šios išvados nepaneigė, nes rėmėsi kitu projektu.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų išvadomis, jog ieškovų pateikta ir teismų patvirtinta naudojimosi žemės sklypu tvarka labiau atitinka geresnius nuosavybės teisės įgyvendinimo kriterijus nei kasatorės siūlytas naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektas. Dėl to teisėjų kolegija, patikrinusi teisės taikymo aspektu skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimą ir nutartį, kuriais ieškinys patenkintas, o priešieškinis atmestas, konstatuoja, kad naikinti ar keisti teismų procesinius sprendimus kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus kasacinį skundą, kasatorės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovai pateikė mokėjimo kvitus, iš kurio matyti, kad už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą jie sumokėjo advokatui po 500 Lt, t. y. iš viso 1500 Lt (T. 3, b. l. 23, 24, 25). Ši suma atitinka teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis), todėl priteistina ieškovams iš kasatorės (CPK 93 straipsnis, 961 straipsnio 2 dalis). Valstybei iš kasatorės priteisiamas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimas – iš viso 72,80 Lt (CPK 79, 96 straipsniai, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei N. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 (penkis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti ieškovei S. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 (penkis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti ieškovui A. A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 (penkis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti valstybei iš atsakovės A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 72,80 Lt (septyniasdešimt du litus 80 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Janina Januškienė

Antanas Simniškis