Baudžiamoji byla Nr. 2K–465/2011
(Proceso Nr. 1-62-1-00261-2009-0)
Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.8.7.9; 1.1.8.11. (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. lapkričio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Rimanto Baumilo,
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,
nuteistajam T. J.,
gynėjui advokatui Aldevinui Švedui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo S. J. kasacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo T. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams penkiems mėnesiams. Priteista iš T. J. nukentėjusiajam S. J. 340 Lt turtinės ir 100 Lt neturtinės žalos.
Skundžiama ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 24 d. nutartis, kuria nuteistojo T. J. ir nukentėjusiojo S. J. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, nuteistojo T. J., jo gynėjo, prašiusių nukentėjusiojo kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
T. J. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 11 d., apie 2 val., būdamas neblaivus, iš gyvenamojo namo kiemo, esančio Joniškyje, (duomenys neskelbtini), pagrobė nukentėjusiajam S. J. priklausantį 2000 Lt vertės automobilį „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir padarė nukentėjusiajam S. J. 2000 Lt turtinę žalą.
Kasaciniu skundu nukentėjusysis S. J. prašo pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 24 d. nutartį: prie Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti pagal Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendį paskirtą ir neatliktą vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, kuri, ją pakeitus pagal bausmių keitimo taisykles, lygi šešiems mėnesiams laisvės atėmimo.
Kasatorius teigia, kad jis byloje nerado duomenų apie ankstesniu Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu paskirtos vienerių metų laisvės apribojimo bausmės, kuri Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartimi buvo pakeista į 90 parų areštą, atlikimą. Kasatorius pažymi, kad apylinkės teismas nuosprendyje net nenurodė, kur yra duomenys apie tai, jog T. J. atliko ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, o apygardos teismas nors ir nurodė, kur yra tokie duomenys, tačiau kasatorius neturėjo galimybės susipažinti su byla.
Taip pat kasatorius mano, kad net jeigu nuteistasis T. J. ir atliko 90 parų (trijų mėnesių) arešto bausmę, tai yra tik pusė jam priklausiusios atlikti laisvės atėmimo bausmės. Tokį savo argumentą kasatorius grindžia tuo, kad neatlikta vienerių metų laisvės apribojimo bausmės dalis, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, turėjo būti pakeista į šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Taigi neatlikta bausmės, paskirtos pagal ankstesnį teismo nuosprendį, dalis yra laisvės atėmimas šešiems mėnesiams, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsniu, ir turėjo būti visiškai ar iš dalies pridėta prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Kasatorius pažymi, kad to baigiamųjų kalbų pirmosios instancijos teisme metu prašė ir prokuroras, paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsniu, subendrinti su ankstesniu Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu. Kasatorius teigia, kad jeigu egzistuoja Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartis, kuria nuteistajam vienerių metų laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į 90 parų areštą, tokia nutartis yra neteisėta ir turėtų būti panaikinta, nes byla dėl automobilio vagystės Joniškio rajono apylinkės teismą pasiekė jau 2009 m. pabaigoje, todėl teismas turėjo palikti bausmių pakeitimo klausimą spręsti naujai priimame nuosprendyje.
Kasatorius prašo pripažinti nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nes pats nuteistasis teisme pripažino, kad tikriausiai nebūtų padaręs nusikaltimo, jeigu nebūtų išgėręs alkoholio.
Taip pat kasatorius skunde teigia, kad jis teisiamojo posėdžio metu prašė pripažinti, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliktas šališkai, be to, prašė, kad policijos pareigūnai pridėtų prie bylos įrašą, kuriame užfiksuotas pranešimas apie automobilio vagystę, ir kad jie būtų apklausti apie vagystę pranešusį asmenį, tačiau to nebuvo pažymėta nei teisiamojo posėdžio protokole, nei teismo nuosprendyje. Kasatorius pažymi, kad to paties prašė ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau teismas šių prašymų nenagrinėjo ir net nepasisakė nutartyje.
Nukentėjusiojo S. J. kasacinis skundas netenkintinas
Dėl BPK 376 straipsnio taikymo
Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, tikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacine tvarka baudžiamoji byla nagrinėjama tik tada, kai kasaciniame skunde nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasaciniai pagrindai. Juos numato BPK 369 straipsnis, kuriame nurodyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos kasacine tvarka nagrinėjamos tada, kai kasaciniuose skunduose nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai buvo netinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ar punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti. Esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.
Nukentėjusiojo S. J. kasaciniame skunde yra teiginių dėl ikiteisminio tyrimo šališkumo ir tam tikrų duomenų pripažinimo įrodymais, dėl jo užduotų klausimų nuteistajam ir pan., tačiau tai nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja ir įrodymų iš naujo netiria. Iš naujo tirti faktines bylos aplinkybes ir pateikti naują jų vertinimą yra apeliacinės instancijos teismo kompetencija, todėl teisėjų kolegija nagrinėja tik tuos skundo argumentus, kuriuose yra kasacinio nagrinėjimo pagrindai, ir pasisako dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie pripažintini teisės klausimais.
Dėl T. J. paskirtos bausmės subendrinimo su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme (BK 64 straipsnis)
Nukentėjusysis kasaciniame skunde teigia, kad Joniškio rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu T. J. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsniu, nesubendrino su ankstesniu Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme.
Šis kasacinio skundo argumentas nepagrįstas. Nors T. J. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (nukentėjusiojo S. J. automobilio pagrobimas) padarė iš karto po ankstesnio Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžio priėmimo, t. y. 2009 m. rugpjūčio 11 d., tačiau byloje nustatyta, kad iki kasacine tvarka skundžiamo Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio priėmimo nuteistasis T. J. atliko jam Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu paskirtą vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, kuri Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartimi buvo pakeista į 90 parų areštą.
Nukentėjusysis kasaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad byloje nėra duomenų, jog nuteistasis T. J. atliko 90 parų arešto bausmę. Priešingai, teisiamojo posėdžio, vykusio 2010 m. kovo 3 d., protokole užfiksuota, kad T. J. atlieka arešto bausmę, o byloje esantis 2010 m. kovo 19 d. reikalavimas etapuoti nuteistąjį T. J. iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į teismą bei 2010 m. balandžio 19 d. atsakymas dėl T. J. nekonvojavimo iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, nes jis išvykęs į Marijampolės pataisos namus, taip pat patvirtina, kad T. J. atliko 90 parų arešto bausmę (t. 1, b. l. 152, 157, 162).
Esant šioms aplinkybėms, nuteistasis atliko ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, todėl teismas pagrįstai netaikė BK 64 straipsnio, kuris reglamentuoja bausmių bendrinimą, kai nuteistasis, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką.
Nukentėjusysis kasaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad T. J. pagal ankstesnį Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendį paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė turėjo būti pakeista į laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.
Pagal BK 48 straipsnio 10 dalį, jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta, kad, keičiant bausmes, viena arešto para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms, tačiau BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto. Tai reiškia, kad keičiant laisvės apribojimo bausmę areštu maksimali arešto trukmė už nusikaltimą neturi viršyti devyniasdešimties dienų (BK 49 straipsni 3 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, baudžiamasis įstatymas T. J. pritaikytas tinkamai, todėl keisti teismų sprendimus nukentėjusiojo kasaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo
Kasatorius skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nepripažino nuteistojo T. J. atsakomybe sunkinančia aplinkybe to, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Pažymėtina, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė: kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, jeigu ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui; tačiau ši aplinkybė pripažįstama tik tada, kai apsvaigimas nuo alkoholio turi realios įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir sustiprina kaltininko pasiryžimą nusikalstamai veikti. Tai reiškia, kad vien tik alkoholio vartojimo faktas neleidžia savaime pripažinti šios sunkinančios aplinkybės, todėl būtina tiksliai įvertinti nusikalstamos veikos padarymo situaciją.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis konfliktavo su nukentėjusiuoju, nes šis, anot nuteistojo, nesumokėjo jam pinigų. Nors nuteistasis parodė, kad nusikalstamos veikos padarymo dieną vartojo alkoholį, tačiau teigė, kad nukentėjusiojo automobilį būtų pagrobęs net ir būdamas blaivus, nes buvo susipykęs su nukentėjusiuoju. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apsvaigimas nuo alkoholio neturėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir nepripažino BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta atsakomybe sunkinančia aplinkybe.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nukentėjusiojo S. J. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vytautas Masiokas
Jonas Prapiestis
Rimantas Baumilas
