Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą, išeitinės išmokos ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-424/2011

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-11374-2010-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.10.8; 114.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio, Juozo Šerkšno (pirmininkas) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Barker textiles“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. A. ieškinį atsakovui UAB „Barker textiles“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą, išeitinės išmokos ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilę DK 136 ir 235 straipsnių taikymo, teismo teisės vertinti ir spręsti dėl šiurkštaus darbo drausimės pažeidimo klausimai.

Ieškovė I. A. prašė teismo pripažinti neteisėtu jos atleidimą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, į darbą negrąžinti, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką po 5900 Lt kas mėnesį, 34 500 Lt išeitinės išmokos, 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė nurodė, kad UAB „Barker textiles“ dirbo nuo 2003 m. sausio 2 d. generaline direktore, nuo 2004 m. kovo 8 d. – direktore, taip pat yra UAB „Barker holding“ vadovė. Ieškovei priklauso 2 proc. atsakovo UAB „Barker textiles“ ir 34 proc. UAB „Barker holding“ akcijų. 2008 m. rugsėjo 17 d. paskolos sutarties pagrindu UAB „Barker holding“ paskolino atsakovui 53 690 eurų; atsakovas yra išsinuomojęs iš UAB „Barker holding“ patalpas Kaune, Raudondvario pl. 101. 2010 m. balandžio 23 d. atsakovo prievolių pagal nurodytas sutartis vykdymo terminai buvo suėję, skolos augo, todėl ieškovė paprašė UAB „Barker textiles“ generalinio direktoriaus grąžinti pinigus, ir šis sutiko. Kadangi tą dieną UAB „Barker textiles“ generalinis direktorius buvo užsiėmęs, nurodė ieškovei nueiti pas buhalterę ir perduoti jo pavedimą pervesti UAB „Barker holding“ pinigus. Buhalterė negalėjo padaryti pavedimo, nes turėjo išeiti per pietų pertrauką. Pagal įmonėje nusistovėjusią tvarką ieškovė darydavo pavedimus elektroniniu būdu, kai buhalterės atostogaudavo, ir UAB „Barker textiles“ generalinis direktorius tai žinojo. Buhalterė davė ieškovei slaptažodžių generatorių ir slaptažodžius, ir ieškovė pati padarė pavedimą UAB „Barker holding“. 2010 m. gegužės 26 d. ieškovei buvo įteiktas UAB „Barker textiles“ generalinio direktoriaus tos pačios dienos įsakymas dėl jos atleidimo iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu. Ieškovės nuomone, ji atleista iš darbo neteisėtai, nes mokėjimai UAB „Barker holding“ atlikti pagal galiojančias prievoles atsakovo UAB „Barker textiles“ generalinio direktoriaus nurodymu. Be to, atsakovo įmonėje nėra patvirtinto dokumento, kuris apibrėžtų visas ieškovės funkcijas ir įgaliojimus, ieškovė veikė pagal generalinio direktoriaus žodinius nurodymus. Ieškovės teigimu, UAB „Barker textiles“ 2008 m. rugsėjo 20 d. įgaliojimu jai buvo suteikta teisė atlikti atitinkamo pobūdžio mokėjimus, ir pasikeitus įmonės generaliniam direktoriui šis įgaliojimas nepakeistas. Ieškovės teigimu, neteisėtu atleidimu iš darbo jai buvo padaryta neturtinė žala, ji buvo pažeminta, nes su buvusiu bendrovės vadovu iš esmės sukūrė UAB „Barker textiles“.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio – pripažino neteisėtu atsakovo UAB „Barker textiles“ generalinio direktoriaus 2010 m. gegužės 26 d. įsakymą, kuriuo ieškovė buvo atleista iš darbo UAB „Barker textiles“, į darbą ieškovės negrąžino, laikė, kad šalių darbo sutartis nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką po 278,30 Lt už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš darbo dienos – 2010 m. gegužės 26-osios – iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, 23 600 Lt išeitinės išmokos ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 5900 Lt priteisimo ieškovei iš atsakovo nurodė vykdyti skubiai.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 28 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimą.

Teismai nustatė, kad ieškovė atleista iš darbo už tai, kad ji 2010 m. balandžio 23 d. atsakovo vardu atliko bankinį pavedimą – pervedė 57 000 eurų iš atsakovo sąskaitos į UAB „Barker holding“ sąskaitą be atsakovo leidimo. UAB „Barker holding“ reikalavo grąžinti suteiktą paskolą ir priklausančias palūkanas bei 133 910,34 Lt nuomos mokestį; mokėjimo pagrindas buvo UAB „Barker textiles“ ir UAB „Barker holding“ 2008 m. sausio 2 d. patalpų nuomos sutartis Nr. 80102/1 ir jos pagrindu išrašytos sąskaitos, taip pat 2008 rugsėjo 17 d. paskolos sutartis Nr. 80917; mokėjimo tikslas – įvykdyti bent dalį pradelstų įsipareigojimų. Taigi ieškovė atleista iš darbo už tai, kad padarė veiką, turinčią vagystės, sukčiavimo požymių (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 235 straipsnio 2 dalies 7 punktas), tačiau teismai sprendė, kad ieškovė, atlikdama pinigų pervedimą, tokios veikos nepadarė. Atsakovo įmonė buvo skolinga UAB „Barker holding“. Ieškovė pervedė sumą, kuri net nepadengė visos skolos; ieškovė lėšų nepasisavino ir neiššvaistė. Atsakovas turėjo prievoles sumokėti nuomos mokestį ir grąžinti skolą UAB „Barker holding“. Pažymėtina, kad ieškovė, būdama UAB „Barker holding“ direktorė ir UAB „Barker textiles“ vykdančioji direktorė, patyrė interesų konfliktą, turėjo siekti, kad būtų patenkinami abiejų įmonių interesai. Atsakovui tokia padėtis buvo žinoma. Be to, šioje byloje svarbi aplinkybė, kad ieškovei nebuvo nustatyta jos pareigų apimties, todėl neaišku, kokias konkrečias pareigas ji privalėjo atlikti. Ieškovė nurodė, kad veikė gaudama pavedimus iš generalinio direktoriaus ir pagal 2008 m. rugsėjo 20 d. įgaliojimą. Galimybė padaryti bankinį pavedimą atsakovo vardu nebuvo apribota – slaptažodžių generatoriai, slaptažodžiai buvo prieinami kiekvienam, kuris turėjo raktą nuo buhalterės kabineto. Teismo posėdžio protokolo civilinėje byloje Nr. 2-8341-151/2010 duomenimis ieškovė seniau darydavo bankinius pavedimus atsakovo vardu.

Teismai nustatė, kad dėl atleidimo iš darbo ieškovė patyrė nepatogumų ir stresą, dėl santykių su darbdaviu galėjo sutrikti jos sveikata. Ieškovė įmonėje dirbo nuo 2003 m. sausio 2 d., per visą darbo laikotarpį drausminių nuobaudų neturėjo. Be to, atleidimo pagrindas, pateikiant kaltinimus atlikus veiką, turinčią vagystės ar sukčiavimo požymių, yra pakankamas pagrindas pripažinti ieškovės dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis ieškinys tenkintas, panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

1. Dėl netinkamo įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų taikymo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. G. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-67/2006). Byloje nustatyta, kad ieškovė, dirbdama UAB „Barker textiles“, 2010 m. balandžio 23 d. įėjo į bendrovės vyriausiosios buhalterės kabinetą, atrakindama duris turėtu raktu, iš kabineto paėmė bendrovei banko išduotą slaptažodžių generatorių, prisijungė prie AB SEB banko sistemos ir pervedė iš atsakovo sąskaitos į UAB „Barker holding“, kuriai pavedimo darymo metu vadovavo ir iki šios dienos vadovauja, sąskaitą 57 000 eurų. Už tai atsakovas skyrė ieškovei drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Nagrinėjant šią civilinę bylą nustatyta, kad ieškovei dirbant pas atsakovą direktore, pareiginiai nuostatai, apibrėžiantys jos pareigas, nebuvo parengti. Ieškovė, dirbdama atsakovo bendrovėje, privalėjo vykdyti darbdavio nurodymus, laikytis įstatymų, elgtis sąžiningai (DK 35, 228, 232 straipsniai). Taigi, ieškovės veiksmai – pinigų pervedimas būtų traktuojami kaip teisėtas pareigų vykdymas, jei atitinkamiems veiksmams atlikti jai būtų duotas bendrovės vadovo nurodymas, tačiau toks nurodymas ieškovei nebuvo duotas. Tai patvirtina kiti byloje esantys duomenys apie generalinio direktoriaus ir vyriausiosios buhalterės veiksmus sužinojus apie pavedimą, pastarosios parodymai bylos nagrinėjimo metu.

Atsakovo nuomone, 2008 m. rugsėjo 10 d. įgaliojimo pagrindu ieškovė neturėjo teisės atsakovo vardu atlikti mokėjimo pavedimų, nes ieškovei nebuvo suteikta teisės priimti sprendimus dėl bendrovės finansinių įsipareigojimų, tarp jų – skolų grąžinimo kontrahentams, vykdymo, taip pat teisės atlikti veiksmus, už kuriuos ieškovė buvo atleista iš darbo.

2. Dėl DK normų, reglamentuojančių darbo drausmę, taikymo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Aplinkybė, ar atsakovas buvo skolingas UAB „Barker holding“, neturi įtakos vertinant drausminės nuobaudos skyrimo ieškovei teisėtumą. Analizuojant, ar drausminė nuobauda skirta bendrovės darbuotojui teisėtai, svarbu atsakyti į klausimus: 1) ar darbuotojas padarė darbo drausmės pažeidimą ir 2) ar drausminė nuobauda skirta laikantis įstatyme nustatytos tvarkos (DK 228, 234, 240 straipsniai). Teismai nenustatė drausminės nuobaudos skyrimo ir jos parinkimo tvarkos pažeidimų. Atsakovo teigimu, darbuotojai savo darbinėje veikloje privalo vykdyti darbdavio nurodymus, laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, pažeisti kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus (DK 35 straipsnio 1, 2 dalys). Remiantis Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalimi, 12 dalies 1 punktu priimti sprendimus dėl bendrovės finansinių įsipareigojimų, tarp jų – skolų grąžinimo kontrahentams, gali tik bendrovės vadovas. Taigi, sprendimą mokėti ar nemokėti skolą UAB „Barker holding“ galėjo priimti tik UAB „Barker textiles“ generalinis direktorius. Ieškovė, vykdydama savo darbo funkcijas, privalėjo veikti griežtai laikydamasi generalinio direktoriaus nurodymų ir juos vykdyti, o, įvykdžiusi atitinkamą veiką, nesant generalinio direktoriaus nurodymo, turi atsakyti DK nustatyta tvarka.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs šiurkštaus darbo pažeidimo sąvoką, įtvirtintą DK 235 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 45; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, bylos Nr. 3K-3-109/2005). DK 235 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų šiurkščių darbo drausmės pažeidimų sąrašas nėra baigtinis. Atsakovo teigimu, ieškovė užėmė vadovaujamas pareigas, todėl turėjo ne tik pareigą tinkamai vykdyti savo darbo funkcijas, bet ir užtikrinti tinkamą darbo organizavimą, taip pat tinkamai atstovauti bendrovės interesams, siekdama teigiamų bendrovės veiklos rezultatų. Ieškovei įvykdžius aptariamą veiką atsakovo pasitikėjimas ieškove, kaip bendrovės darbuotoja, buvo prarastas, todėl ji pagrįstai atleista iš darbo. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje R. N. v. UAB „Mabivil Papirius“, bylos Nr. 3K-3-658/2006, drausminės atsakomybės klausimas keliamas ir drausminės nuobaudos už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus gali būti skiriamos esant labiau mažareikšmiams pažeidimams, palyginus su pažeidimu, nustatytu šioje byloje.

3. Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Neteisėto atleidimo faktas nepreziumuoja neturtinės žalos padarymo fakto, jį reikia įrodyti, taip pat kaip reikia įrodyti ir priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir atitinkamų ieškovei kilusių neigiamų padarinių (CK 6.247 straipsnis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Š., V. Š. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-7-2/2008; 2008 m. liepos 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. UAB,,Skuodo komunalinis ūkis“, bylos Nr. 3K-3-400/2008). Ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – ji patyrė emocinių išgyvenimų, sukrėtimą ir dėl to pablogėjo jos sveikata, ar jai kitokiu būdu buvo padaryta neturtinė žala (CPK 178 straipsnis).

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Nurodomi šie argumentai:

1. Dėl įrodymų vertinimo ir CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, pažeidimo. Kasaciniame skunde nurodomas netinkamas faktinių bylos aplinkybių vertinimas, ir pagal CPK 346 straipsnį tai neatitinka kasacijos pagrindų. Byloje nenustatyta, kad ieškovė, dirbdama UAB „Barker textiles“, 2010 m. balandžio 23 d. įėjo į bendrovės vyriausiosios buhalterės kabinetą, atrakindama užrakintas duris jos turėtu raktu, iš kabineto paėmė bendrovei banko išduotą slaptažodžių generatorių ir pan. Atsakovas sutiko, kad ieškovės pareigybės nebuvo detalizuotos lokaliniuose teisės aktuose, nebuvo jos pareiginės instrukcijos. Dėl to teismas, vertindamas ieškovės veiksmus, pagrįstai atsižvelgė į susiklosčiusius faktinius santykius ir nusistovėjusią darbo tvarką, atliekamas darbo funkcijas. Aplinkybė, kad ieškovė anksčiau darydavo bankinius pavedimus, buvo patvirtinta civilinės bylos Nr. 2-8341-151/2010 teismo posėdžio protokolu. Pasikeitus įmonės generaliniam direktoriui ieškovės darbo funkcijos nebuvo pakeistos, ji nebuvo informuota apie teisių ir pareigų apimties pasikeitimus. Bylos duomenimis, ieškovei buvo leista atsakovo vardu atlikti mokėjimo pavedimą ir padengti dalį skolos UAB „Barker holding“. Pažymėtina, kad, norint atlikti pavedimą, reikia žinoti tiek kintamus generatoriaus slaptažodžius, tiek ir nekintamus slaptažodžius. Tik iš buhalterės gavusi elektroninės banko sistemos slaptažodžius ir jų generatorių ieškovė galėjo atlikti tokį pavedimą. Pagal suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose darbo drausmės pažeidimo faktą privalo įrodyti darbdavys, tačiau atsakovas nepateikė neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė negalėjo daryti pavedimo ir nebuvo gavusi tokio leidimo jį atlikti. Atsakovas įgaliojimu suteikė ieškovei teises savo nuožiūra spręsti dėl bendrovės turto panaudojimo, paskolų gavimo.

2. Dėl DK normų, reglamentuojančių darbo drausmę, taikymo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis teismas dėl DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto taikymo yra nurodęs, kad faktas, jog darbuotojas tikrai atliko veiksmus, turinčius vagystės ar kito nusikaltimo, nustatyto DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte, požymių, turi būti įrodytas taip, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių šio fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B., R. Ž. v. AB „Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004). Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė atliko veiksmus, turinčius vagystės ar sukčiavimo požymių. Vagystės ir sukčiavimo sąvokos turėtų būti aiškinamos sistemiškai, taikant BK 178, 182 straipsnių nuostatas. Abiem atvejais asmuo įgyja svetimą turtą, turtinę teisę ar gauna naudą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad UAB „Barker holding“ ir atsakovo pagrindinis akcininkas yra tas pats asmuo, todėl atsakovui žalos nepadaryta, teisėti įmonės interesai nenukentėjo. Ieškovės veiksmuose nebuvo turto iššvaistymo ar pasisavinimo požymių, nes ji įvykdė atsakovo prievolę, kurios įvykdymo terminas buvo suėjęs. Teismai pagrįstai sprendė, kad ieškovė, būdama abiejų bendrovių direktorė, patyrė interesų konfliktą, atsakovui ši padėtis buvo žinoma.

Kasacinio skundo teiginiai, susiję su ieškovės veiksmų vertinimu kaip savavaliavimas pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą nenagrinėtini, nes tokio pagrindo atsakovas nebuvo nurodęs įsakyme dėl atleidimo iš darbo ir atsiliepime, o kelti naujus reikalavimus kitų DK straipsnių pagrindu apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose negalima. DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme savavaliavimas aiškintinas kaip akivaizdus teisės aktų nustatytos pareigų vykdymo arba teisių įgyvendinimo tvarkos nepaisymas. Sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai yra neteisėti, būtina įvertinti jo darbo pareigas, darbo tvarką reglamentuojančius teisės aktus. Tinkamai organizuoti darbą privalo darbdavys, užtikrindamas, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką, privalo darbuotoją supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis, nustatytomis pareigybės aprašymuose ir nuostatuose (DK 227 straipsnio 1 dalis, 229–232 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Baltijos parkai“, bylos Nr. 3K-3-351/2006; 2010 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-117/2010). Atsakovas nebuvo apibrėžęs ieškovės darbo funkcijų lokaliniu teisės aktu, todėl teismai, vertindami ieškovei suteiktų teisių apimtį, atsižvelgdami į nusistovėjusias jos atliekamas darbo funkcijas, pagrįstai sprendė, kad ieškovė turėjo teisę padaryti tokį pavedimą.

Atsakovas kasaciniame skunde nepateikia aiškių teisinių argumentų, kaip kvalifikuoja ieškovės atliktus veiksmus – nurodomi DK 235 straipsnio 2 dalies 4, 7, 11 punktai. Atsakovas nesuformulavo, kokių kitų nusižengimų padarė ieškovė, kad atsakovas jos veiksmus galėjo įvertinti DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto pagrindu kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Ieškovei paskirta drausminė nuobauda neatitiko DK 237, 136, 238 straipsnių nuostatų.

3. Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė įmonėje dirbo nuo 2003 m. sausio 2 d., drausminių nuobaudų neturėjo. UAB „Barker textiles“ įkurta ieškovės kartu su buvusiu pagrindiniu įmonės akcininku. Vien atleidimo pagrindas, kaltinant atlikus veiką, turinčią vagystės ar sukčiavimo požymių, yra pakankamas pagrindas pripažinti ieškovės patirtus dvasinius išgyvenimus, pažeminimą buvusių bendradarbių ir aplinkinių akyse, emocinį sukrėtimą, nes ieškovė buvo apkaltinta atlikusi nusikalstamą veiką. Bylą nagrinėjęs teismas, nustatydamas darbdavio atsakomybės už padarytą neturtinę žalą sąlygas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė, byla Nr. 3K-3-204/2007; 2010 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-117/2010; kt.).

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl DK 235 straipsnio taikymo ginčo teisiniam santykiui ir teismo teisės vertinti bei spręsti dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo

Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbo sutartis gali būti nutraukiama, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis). Darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 4 dalis, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Šiurkštaus darbo pažeidimo sąvoka, kaip ir nurodyta DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte, apibrėžta DK 235 straipsnyje. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ir nustatytai darbo tvarkai (DK 235 straipsnio 1 dalis). Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštaus, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010). Faktą, kad darbuotojas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

DK 235 straipsnio 2 dalyje išvardytas nebaigtinis neteisėtų veikų, kurie laikomi šiurkščiais darbo drausmės pažeidimais, sąrašas. Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomos veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Nagrinėjamos bylos atveju yra svarbios vagystės ir sukčiavimo sąvokos. BK 178 straipsnyje vagystė apibrėžiama kaip svetimo turto pagrobimas; pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas apibrėžiamas kaip apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, išvengimas turtinės prievolės arba jos panaikinimas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką veika, turinti vagystės, sukčiavimo požymių, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretūs darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingi padariniai, priežastinis darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalingų padarinių ryšys, darbuotojo kaltė. Konstatuojant darbo pareigų pažeidimą DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu, reikia nustatyti darbuotojo valią be teisėto pagrindo užvaldyti svetimą turtą. Darbuotojo neteisėtų veiksmų nustatymui patvirtinti nėra būtinas teismo nuosprendis arba administracinės atsakomybės taikymo aktas dėl tokio darbuotojo; jo neteisėti veiksmai gali būti įrodinėjami visomis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, kurių visuma turi lemti neabejotiną išvadą, kad darbuotojas tokius veiksmus atliko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. ir R. Ž. v. AB,,Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004; 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB,,Baltijos parkai“, bylos Nr. 3K-3-351/2006; 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. UAB,,Grasta“, bylos Nr. 3K-3-615/2007; kt.).

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad su ieškove darbo sutartis nutraukta DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu už padarytą šiurkštų drausmės pažeidimą. Įsakyme dėl darbo sutarties nutraukimo ieškovės veiksmai – be atsakovo leidimo pervedant pinigus iš atsakovo sąskaitos į kitos bendrovės sąskaitą – traktuoti kaip turintys vagystės, sukčiavimo požymių. Ieškovė pripažino, kad atliko nurodytos sumos pervedimą, tačiau teigė, kad tai padarė atsakovo bendrovės vadovo nurodymu. Teismai, vertinę byloje pateiktų įrodymų visumą, nenustatė fakto, kad ieškovei buvo duotas atsakovo bendrovės vadovo nurodymas pervesti pinigus UAB „Barker Holding“, tačiau konstatavo, kad ieškovei buvo sudaryta galimybė daryti bankinius pavedimus atsakovo vardu (CPK 185 straipsnis). Teismai sprendė, kad ieškovė, atlikdama pinigų pervedimą, nepadarė veikos, turinčios vagystės ar sukčiavimo požymių, nes atsakovas buvo skolingas UAB „Barker Holding“, ieškovė lėšų nepasisavino ir neiššvaistė. Teisėjų kolegija sutinka su tokia teismų išvada. Atsakovo pinigai buvo pervesti UAB „Barker Holding“ kaip skolos pagal sudarytas sutartis grąžinimas. Taigi byloje nenustatyta, kad ieškovės atliktuose veiksmuose yra vagystės, sukčiavimo požymių (DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. nenustatyta ieškovės valia be teisėto pagrindo užvaldyti svetimą turtą sau ar kito asmens naudai. Tačiau tai nelemia išvados, kad ieškovė iš viso nepadarė šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, kuris buvo teisėtas pagrindas taikyti jai drausminę atsakomybę – atleidimą iš darbo. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokiais atvejais, kai darbuotojas atleistas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir byloje nustatomi konkretūs darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, teismas juos vertina, kvalifikuoja ir sprendžia, ar jie atitinka DK 235 straipsnyje nustatyto šiurkštaus darbo pažeidimo sąvoką ir ar sudaro pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, nepriklausomai nuo to, pagal kurį DK 235 straipsnio 2 dalies punktą kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą juos kvalifikavo darbdavys. Teismo prerogatyva yra kvalifikuoti ir spręsti, ar darbuotojas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.

Minėta, kad bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, jog ieškovė, neturėdama atsakovo leidimo ir įgalinimų atlikti bankines finansines operacijas, pervedė pinigus iš šio sąskaitos į kitos bendrovės sąskaitą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje yra aktuali būtent DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo – savavaliavimo – turinio samprata. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme savavaliavimas aiškintinas kaip akivaizdus teisės aktų nuostatos pareigų vykdymo arba teisių įgyvendinimo tvarkos nepaisymas, pavyzdžiui, darbuotojo veikimas akivaizdžiai ir nepateisinamai nepaisant nustatytos jo kompetencijos, veiksmų atlikimas ignoruojant privalomą jų atlikimo tvarką ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010). Byloje nustatyta, kad ieškovė nebuvo supažindinta su pareiginiais nuostatais, vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, darbo organizavimas atsakovo įmonėje iš esmės vyko bendrovės vadovo nurodymų pagrindu. Tačiau pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką drausminės atsakomybės neeliminuoja aplinkybė, kad darbuotojas nebuvo supažindintas su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis ir pareigine instrukcija. DK 228 straipsnyje nustatytos bendrosios darbuotojo pareigos. Nepriklausomai nuo to, supažindintas darbuotojas su vidaus darbo tvarkos aktais ar ne, sudaryta darbo sutartis įpareigoja darbuotoją būti lojaliam, dirbti dorai, sąžiningai, tausoti darbdavio turtą ir savavališkai neatlikti veiksmų, kurie kenktų darbdavio interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. G. v. UAB,,S. K. S.“, bylos Nr. 3K-3-568/2008; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. D. v. UAB „Verslo sindikato apskaita“, bylos Nr. 3K-3-592/2008). Ieškovė pagal savo pareigas neturėjo teisės spręsti ir duoti nurodymų dėl atsakovo bankinės sąskaitos tvarkymo, taip pat teisės pati atlikti bankines operacijas. Už bendrovės organizacinę veiklą, taip pat bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas bendrovės vadovas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas, bendrovės įstatų 8.6 punktas), ir tik jo ar jo įgalioto asmens nurodymu bendrovės finansinę apskaitą tvarkantis asmuo turi teisę atlikti atsakovo sąskaitos bankines operacijas. Taigi byloje nustatyti ieškovės atlikti pažeidžiantys kompetenciją ir finansinių operacijų atlikimo tvarką veiksmai – savavališkas atsakovo pinigų pervedimas į kito asmens sąskaitą – akivaizdžiai atitinka savavaliavimo sampratą, todėl kvalifikuotini kaip savavaliavimas, kuris pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą pripažįstamas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, sudarančiu pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Tai konstatavusi teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas, įvertinęs aptartus ieškovės veiksmus, pagrįstai juos pripažino šiurkščiai pažeidžiančiais darbo drausmę, todėl nepriklausomai nuo to, kad klaidingai laikė juos turinčiais vagystės ir sukčiavimo požymių, turėjo teisinį pagrindą už jų padarymą nutraukti darbo sutartį su ieškove.

Teismai tinkamai įvertino įrodymus ir nustatė reikšmingas bylai aplinkybes – ieškovės atliktus veiksmus, tačiau neįvertino DK 136 ir 235 straipsnių sąveikos bei netinkamai aiškino DK 235 straipsnio taikymo sąlygas, todėl tinkamai neįvertino, nekvalifikavo ieškovės veiksmų ir be teisinio pagrindo tenkino dalį ieškinio. Teisėjų kolegija pirmiau nurodytų argumentų pagrindu naikina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tenkinti ieškinio reikalavimai, ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria palikta nepakeista naikinamoji pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, ir priima naują sprendimą – ieškinį atmeta visa apimtimi (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nagrinėjamoje byloje nusprendus dėl ieškinio reikalavimų nepagrįstumo teisiškai neaktualūs tampa kasacinio skundo argumentai dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl šiuo klausimu nutartyje nepasisakoma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šioje byloje

Teisėjų kolegijai priėmus naują sprendimą – pirmosios instancijos teismo tenkintus ieškinio reikalavimus atmesti, naikintinos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys dėl bylinėjimosi išlaidų iš šalių priteisimo, pakeičiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Kadangi ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, tai išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, iš jos nepriteistinos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 2 dalis). Iš ieškovės priteistinas atsakovui šio sumokėtas 908 Lt žyminis mokestis paduodant kasacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutarties dalį, kuria palikta galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalis, kuria tenkinti ieškinio reikalavimai, taip pat priteista valstybei iš atsakovo UAB „Barker textiles“ 1949 (vienas tūkstantis keturiasdešimt devyni) Lt žyminio mokesčio bei 18 (aštuoniolika) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, o iš ieškovės I. A. – 7 (septyni) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Panaikinti nurodytą Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą – teismo tenkintus ieškinio reikalavimus atmesti.

Kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutarties ir Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį, kuria atmesti I. A. ieškinio reikalavimai, palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės I. A. atsakovui UAB „Barker Textiles“ 908 (devynių šimtų aštuonių) Lt žyminį mokestį, sumokėtą paduodant kasacinį skundą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Juozas Šerkšnas

Vincas Verseckas