Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

Civilinė byla Nr. e2A-443-940/2023

Teisminio proceso Nr. 2-15-3-01491-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.6.1;

(S)

3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 14 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. K. ir O. K. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-398-857/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovams V. K. ir O. K., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarei J. P., I. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ prašė: 1) pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovo V. K. 2022 m. rugsėjo 13 d. sudarytą vienašalį sandorį – paveldėjimo teisių į atsiradusį palikimą po P. K. mirties perleidimą; 2) leisti nukreipti ieškovės naudai iš atsakovo V. K. pagal 2012 m. kovo 26 d. Biržų rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-368-830/2011 vykdomą išieškojimą į atsakovui V. K. po palikėjo P. K. mirties atsiradusį palikimą sudarantį turtą; 3) priteisti iš atsakovų visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad antstolės I. B. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0115/12/00191/1 pagal 2012 m. kovo 26 d. Biržų rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-368-830/2011, pagal kurį ieškovės (kreditorės) UAB „Legal Balance“ naudai vykdomas išieškojimas iš atsakovo (skolininko) V. K.. 2022 m. lapkričio 22 d. ieškovė gavo antstolės I. B. raštą dėl skolininko V. K. perleisto, kuriame pateikiama informacija, kad atsakovas 2022 m. rugsėjo 13 d. priėmė palikimą po tėvo P. K. mirties, tačiau tą pačią dieną (2022 m. rugsėjo 13 d.) paveldėjimo teises perleido motinai O. K.. Iš pateiktos informacijos matyti, kad palikėjui P. K. priklausė žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat ½ dalis žemės sklypo, ½ dalis gyvenamojo namo, ½ dalis viralinės, ½ dalis garažo, ½ dalis kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – turtinis kompleksas).

3. Pažymėjo, jog atsakovas pagal įstatymą buvo įgijęs teisę į po palikėjo P. K. mirties atsiradusį palikimą, kurį sudarė 3/8 turtinio komplekso (t. y. viso paveldimo turto), tačiau 2022 m. rugsėjo 13 d. priėmė palikimą po tėvo P. K. mirties ir tą pačią dieną paveldėjimo teises perleido motinai O. K., kas pažeidė ieškovės, kaip kreditorės, teises ir teisėtus interesus, kadangi atsakovas neturi jokio kito turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą.

4. Ieškovė nurodė, jog egzistuoja visos actio Pauliana taikymui būtinos sąlygos: 1) ieškovės naudai yra vykdomas priverstinis skolos išieškojimas iš atsakovo pagal 2012 m. kovo 26 d. Biržų rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-368-830/2011, kas patvirtina, jog ieškovė yra atsakovo kreditorė, turinti neabejotiną ir galiojantį reikalavimą, o taip pat tai, kad šis reikalavimas yra atsiradęs gerokai anksčiau nei buvo sudarytas ginčijamas sandoris; 2) atsakovo skola ieškovei nėra išieškota (įsiskolinimo likutis sudaro 30 515,34 Eur sumą), atsakovas negauna jokių pajamų ir jo vardu nėra registruoto jokio turto, į kurį galima būtų nukreipti skolos išieškojimą ir jo užtektų skolos dengimui, taip pat atsakovo vardu atidarytose banko sąskaitose piniginių lėšų nėra. Taigi, atsakovas, perleisdamas paveldėjimo teises, toliau sąmoningai blogina savo finansinę padėtį, kas iš esmės apsunkino ieškovės galimybes atgauti skolą; 3) atsakovas, sudarydamas ginčijamą sandorį, buvo nesąžiningas, kadangi neabejotinai žinojo, jog turi įsiskolinimą ieškovei bei aiškiai suvokė, kad atsisakius po palikėjo P. K. mirties atsiradusio palikimo, iš esmės bus apsunkintas priverstinis skolos išieškojimo procesas; 4) ginčijamas sandoris sudarytas 2022 m. rugsėjo 13 d. Ieškovė apie ginčijamą sandorį antstolės I. B. buvo informuota 2022 m. lapkričio 22 d., taigi akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas ieškiniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.66 straipsnio pagrindu pareikšti, kadangi senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį, šiuo atveju nuo 2022 m. lapkričio 22 d.; 5) ieškovei nėra žinomos jokios aplinkybės, kurių pasėkoje atsakovas būtų privalėjęs sudaryti ginčijamą sandorį, tuo iš esmės apsunkinant skolos išieškojimo ieškovės naudai procesą.

5. Atsakovui tenkantį palikimą sudarantis turtas yra perėjęs tretiesiems asmenims (užbaigta paveldėjimo procedūra), todėl, pripažinus ginčijamą sandorį negaliojančiu, yra visos sąlygos taikyti kasacinio teismo nurodytas pasekmes, t. y. leisti nukreipti ieškovės naudai iš atsakovo pagal 2012 m. kovo 26 d. Biržų rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-368-830/2011 vykdomą išieškojimą į atsakovui po palikėjo P. K. mirties atsiradusį palikimą sudarantį turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2023 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir pripažino negaliojančia atsakovų V. K., O. K. bei trečiojo asmens I. K. 2022 m. rugsėjo 13 d. sudarytos, notariškai patvirtintos, notarinio registro Nr. 3282, dovanojimo sutarties dalį dėl atsakovui V. K. priklausančių paveldėjimo teisių, likusių po tėvo P. K. mirties (duomenys neskelbtini), dovanojimo atsakovei, nuo sudarymo momento, kitą sutarties dalį paliko galiojančia; taip pat iš atsakovų V. K. ir O. K. priteisė po 26,56 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, ir po 91,00 Eur žyminio mokesčio ieškovei UAB „Legal Balance“.

7. Teismas nustatė, kad 2022 m. lapkričio 22 d. atsakovo skola ieškovei sudarė 30 515,34 Eur. Duomenų, jog bylos nagrinėjimo dienai skola būtų sumažinta, nėra. Be to, atsakovas, perleidęs atsakovei paveldėjimo teises, kito turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą ir jo pakaktų skolos dengimui, atsakovas neturi, niekur nedirba. 2022 m. rugsėjo 13 d. atsakovas pateikė notarei pareiškimą dėl tėvo P. K. palikimo priėmimo. 2022 m. rugsėjo 13 d. atsakovas ir trečiasis asmuo I. K. notariškai patvirtinta dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. 3282, padovanojo jiems pagal įstatymą priklausančias paveldėjimo teises, jų nedetalizuojant, likusias po tėvo P. K., mirties (duomenys neskelbtini), atsakovei.

8. Teismas konstatavo, jog tarp šalių nėra ginčo dėl ieškinio senaties ir dėl to, jog sandorio sudarymo momentu ir iki jo sudarymo atsakovas buvo skolingas ieškovei 30 515,34 Eur, todėl ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovui reikalauti grąžinti skolą. Nurodė, jog teismas neturi duomenų, kad atsakovas yra pajėgus įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus ieškovei. Teismas konstatavo, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovas neprivalėjo sudaryti ginčo sandorio.

9. Teismo vertinimu, atsakovas, sudarydamas ginčo sandorį, pasirinko tokį elgesio modelį, kuris pažeidė ieškovės teisę į visišką skolos atlyginimą, nes žinodamas, jog yra skolingas ieškovei, ginčo sandoriu perleido paveldėjimo teises atsakovei. Taip atsakovas siekė išvengti prievolės įvykdymo ieškovei.

10. Teismas nurodė, kad, remiantis CK 6.67 straipsnio 1 punktu, preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusios sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad atsakovas ginčo sandorį sudarė su artima giminaite – motina, taigi skolininko (atsakovo) nesąžiningumas yra preziumuojamas, o asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nepaneigė nesąžiningumo prezumpcijos, teismas darė išvadą, jog nagrinėjamoje byloje yra ir ši įstatyme numatyta actio Pauliana taikymo sąlyga.

11. Teismas sprendė, jog egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, todėl ieškovės reikalavimus tenkino visiškai.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu atsakovė O. K. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. kovo 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-398-857/2023 ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.

13. Apeliantė nurodo, kad ji su savo vaikais V. K. ir I. K. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarę J. P. dėl paveldėjimo teisių į atsiradusį palikimą po apeliantės vyro ir vaikų tėvo P. K. mirties laiku ir teisėtai. Nei atsakovė, nei jos dukra jokių įsiskolinimų neturėjo. Apie sūnaus įsiskolinimus notarė informavo, tačiau nurodė, kad šie įsiskolinimai nėra kliūtis priimti palikimą ir perleisti jį atsakovei. Atsakovė, pasitikėdama notarės kompetencija, sumokėjo jai už atliktas paslaugas, notarų biure gavo išrašą iš Registrų centro apie atsakovės nuosavybės įregistravimą.

14. Apeliantė pažymi, jog šioje byloje ji buvo tik trečiuoju asmeniu ir nesupranta, kada byloje tapo atsakove, apie tai informuota nebuvo. Taip pat pažymi, kad teismo sprendime buvo neteisingai nurodyta, jog trečiasis asmuo I. K. nepateikė atsiliepimo į ieškinį, kadangi atsiliepimą ji buvo pateikusi.

15. Apeliantė nurodo, jog jai ir vyrui P. K. sūnus V. K. skolingas 29 193,00 Eur, kadangi laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 10 d. iki 2021 m. lapkričio 10 d. jie mokėjo už sūnų jo vaikams po skyrybų priteistą išlaikymą. Sūnus šią skolą grąžino padovanodamas atsakovei paveldėjimo teises po P. K. mirties.

16. Apeliaciniu skundu atsakovas V. K. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. kovo 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-398-857/2023 ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.

17. Nurodo, jog jis su savo mama O. K. ir seserimi I. K. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarę J. P. dėl paveldėjimo teisių į atsiradusį palikimą po apelianto tėvo P. K. mirties laiku ir teisėtai. Apie jo įsiskolinimus buvo žinoma. Notarės buvo informuoti, jog šie įsiskolinimai nėra kliūtis priimti tėvo palikimą ir jį dovanojimo būdu perleisti motinai. Pasitikėdamas notare, atsakovas priėmė palikimą, paveldėjimo teises padovanojo motinai ir teisėtai sumokėjo notarei už suteiktas paslaugas.

18. Pažymi, jog iškart po ieškinio padavimo bandė susisiekti su ieškove, bandė tartis dėl skolos mokėjimo dalimis, tačiau ji su atsakovo pasiūlymais nesutikimo ir į derybas nesileido.

19. Apeliantas nurodo, jog jis taip pat buvo skolingas savo tėvams. Žinodami apie atsakovo finansines problemas, jo paprašyti, su sąlyga, jog skolą gražins, atsakovo tėvai nuo 2007 m. lapkričio 10 d. iki 2021 m. lapkričio 10 d. mokėjo už atsakovą po skyrybų priteistą išlaikymą jo vaikams. Iš viso sumokėjo 29 193,00 Eur. Atsiskaitė su mama ne pinigais, o padovanodamas paveldėjimo teises po tėvo mirties.

20. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo 2023 m. kovo 20 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-398-857/2023, palikti nepakeistą.

21. Nurodo, kad apeliantas V. K., žinodamas apie savo skolą ieškovei, galėjo parduoti paveldėtą turto dalį po tėvo mirties ir atsiskaityti su ieškove arba susilaikyti nuo paveldėjimo teisės perleidimo motinai O. K.. Pažymi, kad ginčijamo sandorio sudaryti atsakovas V. K. neprivalėjo.

22. Apeliaciniame skunde atsakovas V. K. nurodo, kad neva tai turimą skolą motinai O. K. nutarė padengti perleisdamas jai paveldėjimo teises. Atsižvelgiant jau į tai, abu atsakovai sudarydami tokį sandorį buvo nesąžiningi, nes abu žinojo, kad V. K. turi finansinių problemų, ir žinodami, kad V. K. negali atsiskaityti ne tik su motina O. K., bet ir su ieškove, pažeisdami kitų V. K. kreditorių interesus, visgi sudarė tokį sandorį. Ieškovė pažymi, kad atsakovai O. K. ir V. K. pirmos instancijos teismui nepateikė visiškai jokių įrodymų apie neva tai turimą įsiskolinimą O. K.. Ieškovės įsitikinimu, tokie atsakovų pareiškimai yra tik gynybinė pozicija.

23. Pažymi, kad atsakovė O. K. taip pat žinojo, kad ieškovės naudai yra vykdomas priverstinis skolos išieškojimas iš atsakovo V. K. pagal 2012 m. kovo 26 d. Biržų rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-368-830/2011, todėl galėjo ir turėjo pasidomėti, ar ketinamas sudaryti sandoris nepažeidžia kitų atsakovo V. K. kreditorių interesų.

24. Taip pat apeliantė O. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė negalėjo pakeisti jos procesinės padėties iš trečiojo asmens į atsakovės bei apie tai pastaroji nebuvo net informuota. Ieškovė pažymi, kad ji rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 45 straipsniu, kuriame numatyta galimybė nenutraukiant bylos patikslinti dalyvaujančių byloje asmenų procesines padėtis. 2023 m. vasario 28 d. vykusiame teismo posėdyje ieškovė teismo prašė pakeisti trečiojo asmens O. K. procesinę padėtį į atsakovės. Teismas tokį ieškovės prašymą tenkino, apeliantė O. K. dalyvavo teismo posėdyje, todėl buvo tinkamai apie tai informuota. Be to, apeliantei teismas buvo suteikęs galimybę pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese, tačiau apeliantė tuo nepasinaudojo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

26. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo actio Pauliana pagrindu buvo tenkintas ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

27. Apeliantai (atsakovai) prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo, o atsakovė O. K. taip pat kelia klausimą dėl jos procesinės padėties pakeitimo iš trečiojo asmens į atsakovės pagrįstumo.

Esminės ginčo faktinės aplinkybės

28. Nustatyta, kad ieškovės (kreditorės) UAB „Legal Balance“ naudai antstolės I. B. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0115/12/00191/1, kurioje vykdomas išieškojimas iš atsakovo (skolininko) V. K. pagal 2012 m. kovo 26 d. Biržų rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-368-830/2011. Atsakovo skola 2022 m. lapkričio 22 d. sudarė 30 515,34 Eur sumą.

29. (duomenys neskelbtini) mirus atsakovo V. K. tėvui P. K. liko palikėjui priklausęs žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat ½ dalis žemės sklypo, ½ dalis gyvenamojo namo, ½ dalis viralinės, ½ dalis garažo, ½ dalis kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – turtinis kompleksas) ir ginklas.

30. 2023 m. rugsėjo 13 d. atsakovai ir trečiasis asmuo I. K. priėmė palikimą po tėvo (sutuoktinio) P. K. mirties paduodami pareiškimus (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarei J. P. ir tą pačią dieną, tai yra 2022 m. rugsėjo 13 d., atsakovas ir trečiasis asmuo I. K. notariškai patvirtinta dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. 3282, padovanojo jiems pagal įstatymą priklausančias paveldėjimo teises, jų nedetalizuojant, likusias po tėvo P. K., mirties (duomenys neskelbtini), savo motinai atsakovei O. K..

31. Atsakovei O. K. 2022 m. lapkričio 22 d. buvo išduotas pavedėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas ir nuosavybės teisės į paveldėtą nekilnojamąjį turtą įregistruotos viešajame Nekilnojamojo turto registre.

32. 2022 m. lapkričio 22 d. ieškovę antstolė I. B. raštu informavo, kad atsakovas 2022 m. rugsėjo 13 d. priėmė palikimą po tėvo P. K. mirties, tačiau tą pačią dieną (2022 m. rugsėjo 13 d.) paveldėjimo teises perleido motinai O. K. bei pasiūlė kreditorei (ieškovei) apsivarstyti galimybę ir reikalingumą inicijuoti turto perleidimo sandorio panaikinimą.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

33. Civilinio proceso įstatymai nustato, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek teisiniu, tiek faktiniu pagrindu (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

34. Kartu su apeliaciniais skundais apeliantai pateikė naujus įrodymus (mokėjimo kvitų nuorašus, išrašus iš registrų ir kt.). Tačiau nagrinėjamu atveju apeliantai nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai negalėjo būti pateikti į bylą nagrinėjant ją pirmosios instancijos teisme, nepagrindė, kad šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau, taigi, neįrodė jų priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygų, todėl apeliantų naujai pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ir nevertina jų kartu su kitais byloje jau esančiais įrodymais.

Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

35. Actio Pauliana ieškinio tikslas – taikant restituciją, sugrąžinti skolininko turtą, kurį šis nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims ir šio turto sąskaita patenkinti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1415/2002).

36. CK 6.66 straipsniu kreditoriui suteikta teisė actio Pauliana pagrindu ginti savo teises ir interesus nuo nesąžiningų skolininko veiksmų. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išskiriamos šios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintiną dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 6) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Nustačius, kad yra visos šios sąlygos, ginčijamas sandoris pripažįstamas negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

37. Teismas, tenkindamas actio Pauliana, pagal byloje pareikštus reikalavimus ir ginčo išsprendimo rezultatą, turi pasirinkti, dėl ko pasisakyti rezoliucinėje dalyje: 1) dėl turto perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu (viso ar dalies) nuo jo sudarymo momento; 2) dėl kreditoriaus reikalavimo patenkinimo (jeigu jis nebuvo patenkintas ankstesniu teismo sprendimu); 3) dėl kreditoriaus reikalavimo nukreipimo į skolininko perleistą turtą; 4) dėl likusio po kreditoriaus reikalavimo patenkinimo turto (jo vertės) grąžinimo skolininkui, jeigu pripažįstamas negaliojančiu visas sandoris; 5) dėl trečiajam asmeniui liekančio turto, jeigu pripažįstama negaliojančia tik dalis sandorio; 6) dėl trečiajam asmeniui grąžinamo turto, kurį jis perdavė skolininkui pagal pripažintą negaliojančiu sandorį (ar jo dalį), kaip tai nustatyta CK 6.145 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. apžvalga, Teismų praktika Nr. 29).

38. Pagal CK 1.95 straipsnio 1 dalies nuostatas pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento). Nepriklausomai nuo to, ar ieškovas ieškinyje prašo taikyti restituciją ar ne, teismui konstatavus sandorio negaliojimo faktą, restitucijos klausimą teismas turi išspręsti ex officio, t. y. pasisakyti dėl jos taikymo galimybės ir būdo (CK 6.145 – 6.146 straipsniai). Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pripažįstama, kad restitucija yra civilinės teisės gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką jį perdavė kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką jį perdavusi kitai šaliai. Taigi restitucija yra šalių grąžinimas į status quo (buvusi padėtis) (CK 1.138 straipsnio 2 punktas, 6.145 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad pripažinus sandorį negaliojančiu kiekviena iš sandorio šalių privalo grąžinti antrajai šaliai viską, ką yra gavusi pagal sandorį. Taip yra sugrįžtama į ankstesnę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Teismas, taikydamas restituciją, turi išsiaiškinti svarbias restitucijos taikymui aplinkybes, t. y. ar ginčijamas turtas yra išlikęs, ar nėra pagerintas, ar apskritai galima taikyti restituciją natūra.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.66 straipsnio 4 dalies normoje yra įtvirtinta actio Pauliana institutui būdinga restitucijos forma – sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisinius padarinius ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (CK 6.66 straipsnio 4 dalis).

40. CK 6.465 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Dovanojimo sutartis yra ne tik neatlygintinė, vienašalė, bet ir realinė, laikoma sudaryta perdavus dovanojamą daiktą.

41. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja turtinę teisę, t. y. paveldėjimo teisę į palikimą kaip visumą – aktyvą (turtą, turtines teises) ir pasyvą (palikėjo skolas ir kitus turtinius įsipareigojimus), o esant įpėdinių daugetui – idealiąją paveldėjimo teisės dalį. Laikotarpiu nuo palikimo priėmimo iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo galioja paveldėjimo teisių režimas, kadangi įpėdinis disponuoja paveldėjimo teisėmis į palikimą, bet ne palikimą sudarančiu turtu.

42. Paveldėjimo teisės liudijimas – tai valstybės nustatytos formos dokumentas, kuris patvirtina, kad įpėdinis priėmė palikimą ir įgijo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Paveldėjimo teisės liudijime nurodomi duomenys apie palikėją, įpėdinį (įpėdinius), paveldėjimo pagrindą bei aprašomas palikimą sudarantis turtas, t. y. identifikuojami konkretūs daiktai, kitas turtas ar teisės. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas – tai būdas įpėdiniams formalizuoti savo turimas teises, kad jie galėtų disponuoti konkrečiu paveldėjimo turinį sudarančiu turtu, kaip nuosavybės teisės objektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis priimta civilinė byla Nr. e3K-3-173-916/2021). Paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu yra registruojamos įpėdinio nuosavybės teisės į konkretų paveldėtą turtą (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 5 dalis).

43. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė actio Pauliana ieškinį, todėl šiuo atveju tenkindamas ieškinį teismas turėjo spręsti dėl visų actio Pauliana taikymo sąlygų, tai yra ir dėl ieškovės (kreditorės) reikalavimo nukreipimo į perleistą pagal ginčijamą sandorį (ar jo vertę) tiek, kiek būtina reikalavimui patenkinti. Atkreiptinas dėmesys, kad patenkinus actio Pauliana ieškinį ir pritaikius restituciją, turtas perduodamas ne skolininkui, o remiantis CK 6.66 straipsnio 4 dalimi skiriamas šį ieškinį pareiškusio kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, actio Pauliano ieškinio pagrindinė paskirtis ir tikslas yra kompensacinis, o sandorio pripažinimas negaliojančiu yra tik priemonė skolininko pažeistam mokumui atkurti ir skolininkui į ankstesnę padėtį sugrąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023, 60 punktas).

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270 straipsnis). CPK 265 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas.

45. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad visiškai tenkina ieškovės ieškinį ir pripažindamas dovanojimo sutarties dalį, kuria atsakovas V. K. jam priklausančias paveldėjimo teises, paveldėtas po tėvo P. K. mirties (duomenys neskelbtini), padovanojo atsakovei, negaliojančia nuo sudarymo momento, visiškai nepasisakė dėl ieškovės ieškinyje suformuluoto materialinio reikalavimo ir vienos iš actio Pauliana taikymo sąlygų – ieškovės reikalavimo nukreipimo į skolininko perleistą turtą, tai yra pripažinto negaliojančiu sandorio sukeltų teisinių padarinių. Pripažinus paveldėjimo teisių perleidimo sandorio dalį negaliojančiu ir nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebuvo atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus (ieškovės) teisių pažeidimo. Teismas pripažindamas ginčijamą sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir nespręsdamas bei nepasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo nukreipimo į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti, iš esmės šalių ginčo neišsprendė, taip padarydamas esminį proceso teisės normų pažeidimą (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnis).

46. Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Asmuo, kreipdamasis į teismą dėl, jo manymu, pažeistos subjektinės teisės ar įstatymo saugomo intereso, ieškinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) ir pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Pažymėtina, kad būtent ieškovė renkasi savo pažeistų teisių gynimo būdą bei kam, kokiu būdu ir kokius reikalavimus reikšti (CPK 5 straipsnis), o pareikštas ieškinys apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas.

47. Teisėjų kolegija vertina, kad atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, ieškinio reikalavimas buvo suformuluotas teisiškai ydingai, kadangi turtas į kurį ieškovė siekia nukreipti išieškojimą šiuo metu nuosavybės teise, paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, yra valdomas ne atsakovo V. K., o atsakovės O. K.. Pirmosios instancijos teismas siūlydamas O. K. procesinę padėtį pakeisti į atsakovės, turėjo išsiaiškinti ieškovės poziciją ir pasiūlyti tinkamai, aiškiai ir konkrečiai suformuluoti ieškinio reikalavimą (dalyką) actio Pauliana pagrindu, įvertinant šios konkrečios bylos faktines aplinkybes dėl paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties pagrindu išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, kuris patvirtina O. K. nuosavybės teises į paveldėtą turtą, bei actio Pauliana instituto teisinių pasekmių taikymo specifiką (CK 6.66 straipsnio 4 dalis), tačiau to neatliko.

48. Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės.

49. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2023 m. vasario 28 d. teismo posėdžio metu, kuriame dalyvavo ir apeliantė O. K., teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimus dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, pasiūlė ieškovei trečiojo asmens O. K. procesinę padėtį pakeisti į atsakovės. Ieškovei tokį prašymą išreiškus žodžiu, teismas 2023 m. vasario 28 d. protokoline nutartimi pakeitė O. K. procesinę padėtį į atsakovės ir jai nurodžius, kad pasiruošimas bylos nagrinėjimui nėra reikalingas, tęsė bylos nagrinėjimą iš esmės. Taigi atsakovės teiginiai, kad ji nesuprato kaip pasikeitė jos procesinė padėtis yra deklaratyvūs (CPK 42 straipsnis, 45 straipsnis). Tačiau įvertinus nutarties 47 punkte nurodytas aplinkybes, teismas turėjo nustatyti ieškovei terminą suformuluoti reikalavimą atsakovei ir sudaryti atsakovei galimybę įgyvendinti proceso įstatyme numatytą pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį (CPK 45 straipsnio 4 dalis, 142 straipsnio 1 dalis).

50. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad trečiasis asmuo I. K. bylos nagrinėjimo teisme metu nedalyvavo, byloje teikė atsiliepimą, kuris byloje buvo užregistruotas 2023 m. sausio 31 d. bei teisėjo 2023 m. sausio 31 d. rezoliucija priimtas, todėl sutiktina su apeliantės (atsakovės) argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad trečiasis asmuo I. K. atsiliepimo byloje neteikė. Tačiau įvertinus tai, kad civiliniame procese galioja dispozityvumo principas, pagal kurį kiekvienas asmuo pats gina savo teises ir atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo I. K. apeliacinio skundo nėra pateikusi, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės argumentai, susiję su trečiojo asmens teisėmis (ar jų galimu pažeidimu), neturi reikšmės nagrinėjamos bylos baigčiai.

Dėl procesinės bylos baigties

51. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija turi pagrindą konstatuoti materialiųjų teisės normų (CK 6.66 straipsnis), procesinių teisės normų (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnis, 265 straipsnis) pažeidimą bei bylos esmės neatskleidimą (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o tokiu atveju teisminio ginčo išsprendimas negali būti pripažintas teisingu (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

52. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes, ir išspręsti ginčą iš esmės. CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau jeigu apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti procesinių teisės pažeidimų, byla gali būti grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

53. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pagal savo kompetenciją negali ištaisyti nustatytų procesinės teisės normų pažeidimų, kadangi bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio faktinis pagrindas ir ieškinio dalykas, kurie formuluojami ir nustatomi pirmosios instancijos teisme. Įvertinus ginčo esmę bei reikšmę, būtinumą tikslinti ieškinio reikalavimą, tai, kad pirmosios instancijos teisme actio Pauliana sąlygos nebuvo įvertintos visa apimtimi (ne visos sąlygos), taip pat šalių teisę pasinaudoti visomis procesinėmis subjektinių teisių gynimo priemonėmis, įskaitant apeliacijos teisę, teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl pirmosios instancijos teismo neatskleistos bylos esmės bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

54. Kadangi skundžiamas sprendimas naikinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliaciniuose skunduose ir atsiliepime į juos išdėstytų argumentų, kurie neturi reikšmės bylos galutiniam teisiniam rezultatui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

55. Tol kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).

56. Pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus, bylinėjimosi išlaidų, šalių patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, taip pat ir valstybei priteistinų, paskirstymo klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas. Patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus bylą ir priėmus joje galutinį procesinį sprendimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. kovo 20 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Eigirdas Činka

Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė

Dalia Pranckienė