Dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. e2A-461-940/2023

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00234-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.2.4.1;

(S)

2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.6; 3.2.4.11; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 14 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. I. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1190-1000/2023 pagal ieškovės J. I. ieškinį atsakovui E. Ž. dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. I. prašė priteisti iš atsakovo E. Ž. 638,08 Eur turtinės ir 6 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad Panevėžio apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. M1-664-928/2021 nutarė pripažinti, kad E. Ž., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir taikė E. Ž. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bei įpareigojo sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą. Panevėžio apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. T-1088-1175/2022 nutarė E. Ž. priverčiamąją medicinos priemonę stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jo gyvenamąją vietą ir gydymą pratęsti. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartį paliko nepakeistą. Baudžiamojoje byloje Nr. M1-664-928/2021 buvo nustatyta, kad E. Ž. 2021 m. vasario 4 d. apie 11 val., buto, adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje, sudavė rankos kumščiu ne mažiau vieno smūgio nukentėjusiajai J. I. į galvos sritį, o šiai nuo suduoto smūgio parkritus ant grindų, jai gulinčiai sudavė ne mažiau keturių smūgių rankos kumščiais ir spirdamas koja į galvos sritį ir kitas kūno vietas, tokiu būdu mažiausiai devynių trauminių poveikių pasėkoje, nukentėjusiajai J. I. padarydamas poodines kraujosruvas abipus veido srityje, kairiame užausyje, kakle, krūtinėje, abiejuose žastuose, muštines žaizdas kairės pusės nosies, akies apatinio voko srityje, lūpų gleivinėje, nosies kaulų lūžį, kairio viršutinio žandikaulio lūžį, kas pagal specialisto išvadą kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Minėtoje baudžiamojoje byloje Panevėžio apylinkės teismas, įvertinęs teismo psichiatrijos ekspertizės akto duomenis, pateiktą išvadą ir teismo psichiatro ekspertės teismui duotus paaiškinimus, pripažino, kad E. Ž., darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini), dėl ko negalėjo suvokti veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, t. y. buvo nepakaltinamas.

3. Pažymėjo, kad ieškovė patyrė sveikatos sužalojimus, o ją nuskriaudęs atsakovas nėra pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu asmeniu, todėl ieškovė turi teisę į jo padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Iškart po sumušimo Panevėžio ligoninėje ieškovei buvo diagnozuoti nosies kaulų lūžiai, veido kaulų lūžiai, ji buvo operuota, susiūtos lūpos, kairio voko žaizdos. Ieškovės gijimas buvo komplikuotas. Dėl poodinės emfizemos ieškovė 2021 m. kovo 8 d. – 2021 m. kovo 24 d. lankė fizioterapines procedūras. Dėl išliekančios poodinės emfizemos 2021 m. kovo 16 d. buvo atlikta tamponada marliniu tamponu kairės nosies landos pusėje, skirtas gydymas antibiotikais. Tamponada taikyta iki 2021 m. kovo 23 d. Dėl išliekančios poodinės emfizemos, kairės akies vokų patinimo, nepilno kairės akies atsimerkimo, hipertezijos kairėje veido pusėje, mimikos raumenų parezės, pakartotinai taikyta fizioterapija. 2021 m. kovo 29 d. dėl atsiradusio galvos svaigimo po traumos konsultuota gydytojo, skirtas konservatyvus gydymas. Potrauminiu laikotarpiu ieškovė kentė kairės akies ašarojimą, kairės akies voko patinimą ir pakritimą, veido asimetriją. Ambulatoriniam gydymui nedavus rezultatų, 2022 m. birželio 3 d. ieškovė buvo operuota. Dėl veido asimetrijos ieškovė buvo apžiūrėta 2022 m. gruodžio 28 d. Apžiūros rezultatai: stebima vidinio akies kampo dislokacija, sukelianti akių asimetriją. Ieškovė operacijai stacionarizuota į plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos kliniką planine tvarka 2023 m. kovo 8 d. Viso ieškovei buvo nustatytos šios diagnozės, susijusios su atsakovo smurtiniais veiksmais ieškovės atžvilgiu: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini).

4. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos už reabilitacijos procedūras (67,59 Eur), gydomąsias priemones (32,91 Eur), apžiūrą ir konsultaciją privačioje medicinos klinikoje (UAB „Gyd. V. B. ir kolegos“) (55 Eur), taip pat kuro išlaidos, kurios susidarė ieškovei vykstant į Lietuvos mokslo universiteto ligoninės Kauno klinikas gydymosi tikslais (132,77 Eur). Ieškovės turtinę žalą sudaro ir 349,81 Eur negautos pajamos už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 6 d. iki 2021 m. balandžio 30 d., kuomet ieškovė buvo nedarbinga, negalėjo dirbti, o jos gaunama ligos išmoka buvo mažesnė už tuometinį ieškovės darbo užmokestį. Viso ieškovės patirta turtinė žala sudaro 638,08 Eur.

5. Ieškovė nurodė, jog nors sveikatos sužalojimai kvalifikuoti nesunkiais, tačiau jie ieškovei sukėlė ir tebesukelia fizinį skausmą, didelius dvasinius ir emocinius išgyvenimus, kuriuos sąlygojo ne tik patirti sužalojimai, bet ir ilgas, komplikuotas bei iki šiol tebesitęsiantis gydymo procesas. Dėl patirtų sužalojimų suprastėjo ieškovės rega, matymo laukas, didelius emocinius ir dvasinius išgyvenimus sąlygojo ir pasikeitusi ieškovės išvaizda (veido asimetrija). Dėl išvaizdos pokyčių ieškovė pradėjo kompleksuoti dėl savo išvaizdos, vengti viešų vietų, ko pasėkoje sumažėjo jos bendravimo galimybės. Siekdama susigrąžinti turėtą išvaizdą, ieškovė ateityje turės iškęsti dar mažiausiai vieną plastinę operaciją. Dėl įvykusio užpuolimo ir patirtų sužalojimų ieškovė iki šiol jaučia įtampą, stresą, nesaugumo ir baimės jausmą, juolab, kad ieškovę jos pačios namuose be jokios priežasties užpuolęs atsakovas šiuo metu nebėra laikomas gydymosi įstaigoje, o yra paleistas į laisvę. Patirtą neturtinę žalą ieškovė vertina 6 000 Eur. Ieškovė šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis siekia 648,59 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius. Kitų pajamų ieškovė neturi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7. Teismas nustatė, kad žalą padarė specialus subjektas – nepakaltinamas asmuo, kuris, būdamas minėtos būsenos, padarė įstatymo uždraustą veiką – sužalojo ieškovę. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.268 straipsnio 2 dalies nuostata, reikalaujančia atsižvelgti ne tik į sąžiningumo ir protingumo kriterijus, bet ir į abiejų šalių – žalą padariusio asmens ir nukentėjusiojo – turtinę padėtį. Pažymėjo, kad Europos šalių teismų praktikoje, jei įstatymai nustato tokią išimtį, jos taikymas paliekamas teismo diskrecijai ir žala priteisiama vadovaujantis teisingumu bei tada, kai tai pateisinama nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens esminiu turtinės padėties disbalansu.

8. Teismas taip pat nustatė, jog atsakovas serga (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. sausio 21 d. jam nustatytas 65 proc. netektas darbingumas. Atsakovo pajamas sudaro 72,18 Eur/mėn. netekto darbingumo pensija ir 32 Eur/mėn. vienišo asmens išmoka. Kitų pajamų ar kitokio vertingo turto atsakovas neturi. Atsakovas gyvena su savo tėvais, kurie padeda jam finansiškai. Teismas sprendė, jog atsakovo sveikatos būklė kelia abejonių dėl visiško pasveikimo ir darbingumo padidėjimo, todėl atsakovo galimybės susirasti darbą ir gauti didesnes pajamas šiai dienai yra abejotinos. O ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė – ieškovė yra dirbanti, jos darbo užmokestis siekia 648,59 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius. Ieškovė gyvena su sutuoktiniu, kuris taip pat yra dirbantis. Be to, ieškovė turi nekilnojamojo turto – keturis žemės sklypus (duomenys neskelbtini), du butus (duomenys neskelbtini).

9. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, darė išvadą, kad tarp ieškovės ir atsakovo turtinės padėties yra ryškus disbalansas. Atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį, gaunamas pajamas ir sveikatos būklę, teismas sprendė, jog, patenkinus ieškinį, atsirastų sunkių pasekmių, nes išieškojimą nukreipus į vienintelį atsakovo pragyvenimo šaltinį – netekto darbingumo pensiją bei vienišo asmens išmoką, būtų labai ilgam ir stipriai apsunkintas atsakovo gyvenimas. Taip pat teismas atsižvelgė į ieškovei padaryto sužalojimo sunkumo laipsnį – jai nustatytas nesunkus sveikatos sužalojimas.

10. Teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais bei atsižvelgdamas į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį bei į esminį jų turtinės padėties disbalansą, darė išvadą, jog patenkinus ieškinį būtų nukrypta nuo CK 6.268 straipsnio 2 dalies paskirties ir taikymo principų, todėl ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovė J. I. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1190-1000/2023 ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti; taip pat priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat ir išlaidas už suteiktas teisines paslaugas surašant apeliacinį skundą.

12. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nepagrįstą sprendimą, netinkamai ir paviršutiniškai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais, skundžiamas sprendimas yra nepakankamai motyvuotas, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

13. Apeliantė pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pažymėjęs „Jog būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, kylantis iš, inter alia, Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, kurioje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (2009 m. kovo 27 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai). Konstitucijoje imperatyviai reikalaujama įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti (2010 m. vasario 3 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai). Asmeniui padarytos žalos atlyginimas turi būti realus ir teisingas”.

14. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.268 straipsnio 2 dalies nuostatas, formaliai ir selektyviai vertino šalių turtinę padėti, nevertino kitų reikšmingų aplinkybių bei sąžiningumo ir protingumo kriterijų, kurių įvertinimas buvo būtinas siekiant priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl visiško ar dalinio žalos atlyginimo iš žalą padariusio asmens.

15. Apeliantė nurodo, jog nėra ginčo dėl to, kad ieškovės turtinė padėtis skundžiamo sprendimo priėmimo dienai buvo geresnė, tačiau vertinti ją kaip žymiai geresnę nebuvo jokio pagrindo, kadangi ieškovės gaunamo darbo užmokesčio dydis yra artimas minimaliai mėnesinei algai, o duomenų, kad atsakovas, nors ir turėdamas dalinį nedarbingumą, apskritai negali dirbti jokio darbo ir gauti papildomų pajamų, byloje nėra.

16. Neaišku kuo remiantis teismas padarė išvadą, kad atsakovo sveikatos būklė kelia abejonių dėl visiško pasveikimo ir darbingumo padidėjimo, kai bylos duomenys patvirtina (Panevėžio apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. T-1088-1175/2022 E. Ž. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeitė į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jo gyvenamąją vietą, gydymą tęsiant), kad atsakovo būklė, taikant jam gydymą, neabejotinai gerėja.

17. Pažymi, jog atmesdamas ieškinį tuo pagrindu, kad atsakovas dėl turtinės padėties negalėtų ieškovei atlyginti nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos, teismas iš esmės eliminavo ir ieškovės teisę gauti žalos atlyginimą Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo nustatyta tvarka (2019 m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1928), kas akivaizdžiai prieštarauja konstituciniam visiško žalos atlyginimo principui.

18. Teismas visiškai netyrė ir nevertino ieškovės patirtų sužalojimų, jų masto ir liekamųjų reiškinių, patirtų išgyvenimų bei aplinkybių, kuriomis ieškovė buvo sužalota. Ieškovės patirti sužalojimai (poodinės kraujosruvos abipus veido srityje, kairiame užausyje, kakle, krūtinėje, abiejuose žastuose, muštinės žaizdos kairės pusės nosies, akies apatinio voko srityje, lūpų gleivinėje, nosies kaulų lūžis, kairio viršutinio žandikaulio lūžis) praėjus daugiau kaip dvejiems metams vis dar nėra pilnai išgydyti, o patirtų sužalojimų pasekmes ieškovė greičiausiai jaus visą gyvenimą.

19. Iškart po sumušimo Panevėžio ligoninėje ieškovei buvo diagnozuoti nosies kaulų lūžiai, veido kaulų lūžiai, ji buvo operuota, susiūtos lūpos, kairio voko žaizdos. Ieškovės gijimas buvo komplikuotas. Dėl poodinės emfizemos ieškovė 2021 m. kovo 8 d. – 2021 m. kovo 24 d. lankė fizioterapines procedūras. Dėl išliekančios poodinės emfizemos 2021 m. kovo 16 d. buvo atlikta tamponada marliniu tamponu kairės nosies landos pusėje, skirtas gydymas antibiotikais. Tamponada taikyta iki 2021 m. kovo 23 d. Dėl išliekančios poodinės emfizemos, kairės akies vokų patinimo, nepilno kairės akies atsimerkimo, hipertezijos kairėje veido pusėje, mimikos raumenų parezės pakartotinai taikyta fizioterapija 2021 m. kovo 25 d. – 2021 m. balandžio 25 d. 2021 m. kovo 29 d. dėl atsiradusio galvos svaigimo po traumos konsultuota gydytojo, skirtas konservatyvus gydymas. Potrauminiu laikotarpiu ieškovė kentė kairės akies ašarojimą, kairės akies voko patinimą ir pakritimą, veido asimetriją. Ambulatoriniam gydymui nedavus rezultatų, 2022 m. birželio 3 d. ieškovė buvo operuota, t. y. bendrinėje endotrach nejautroje, endoskopo kontrolėje, pašalintas processus uncinatus, pašalinta dalis ašarų maišo kaulo, randuose rasta sustorėjusi ašarų maišo sienelė, ji pašalinta. Zonduoti ašarų kanalėliai, į nosį praėjimas jais apsunkintas. Apatinis ir viršutinis ašarų kanalėliai stentuoti. Kairės nosies landa tamponuota paratiuliu. Dėl veido asimetrijos ieškovė buvo apžiūrėta 2022 m. gruodžio 28 d. Apžiūros rezultatai: stebima vidinio akies kampo dislokacija, sukelianti akių asimetriją. Ieškovė operacijai stacionarizuota į plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos kliniką planine tvarka 2023 m. kovo 8 d. Viso ieškovei buvo nustatytos šios diagnozės, susijusios su atsakovo smurtiniais veiksmais ieškovės atžvilgiu: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). 2023 m. kovo 8 d. ieškovei atlikta plastinė operacija.

20. Apeliantė pažymi, jog nors sveikatos sužalojimai kvalifikuoti nesunkiais, tačiau jie ieškovei sukėlė ir tebesukelia fizinį skausmą, didelius dvasinius ir emocinius išgyvenimus, kuriuos sąlygojo ne tik patirti sužalojimai, bet ir ilgas, komplikuotas bei iki šiol tebesitęsiantis gydymo procesas. Dėl patirtų sužalojimų suprastėjo ieškovės rega, matymo laukas, didelius emocinius ir dvasinius išgyvenimus sąlygojo ir pasikeitusi ieškovės išvaizda (veido asimetrija). Dėl išvaizdos pokyčių ieškovė pradėjo kompleksuoti dėl savo išvaizdos, vengti viešų vietų, ko pasėkoje sumažėjo jos bendravimo galimybės. Siekdama susigrąžinti turėtą išvaizdą, ieškovė yra priversta kęsti plastines operacijas. Dėl įvykusio užpuolimo ir patirtų sužalojimų, ieškovė iki šiol jaučia įtampą, stresą, nesaugumo ir baimės jausmą, juolab, kad ieškovę jos pačios namuose be jokios priežasties užpuolęs atsakovas šiuo metu nebėra laikomas gydymosi įstaigoje, o yra paleistas į laisvę.

21. Apeliantės teigimu, ieškinį pirmosios instancijos teismas atmetė atsižvelgdamas vien tik į atsakovo interesus, sveikatos būklę ir turtinę padėtį, konstatuodamas, kad ieškinio patenkinimas labai ilgam ir stipriai apsunkintų atsakovo gyvenimą. O faktiniai duomenys apie tai, kad būtent atsakovo smurtiniai ir nusikalstami veiksmai tapo tiesiogine ir vienintele ieškovės sveikatos sutrikdymo priežastimi, turinčia ir ateityje neabejotinai turėsiančią ženklią neigiamą įtaką ieškovės gyvenimo kokybei, patirtai turtinei ir neturtinei žalai, liko visiškai neįvertinti.

22. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas E. Ž. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir apskųstą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą; taip pat iš apeliantės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

23. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės skundžiamoje dalyje nurodytas aplinkybes įvertino, o vertinimo procese teismas atitinkamoje dalyje visus įrodymus vertino tiek atskirai, tiek gretindamas tarpusavyje, taip pat susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, ko pasėkoje padarė apeliantės skundžiamą išvadą dėl nagrinėjamo ieškinio nepagrįstumo. Vertindamas šalių pateiktus įrodymus, teismas šioje dalyje tinkamai vadovavosi įrodymų pakankamumo taisykle, o atitinkamas išvadas dėl pastarųjų konkrečių faktinių aplinkybių egzistavimo padarė pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. O apeliantė siekia įrodymus vertinti ne jų visete, o ištraukiant atskiras aplinkybes iš konteksto ir interpretuojant jas jai naudingesne prasme.

24. Pažymi, kad ieškovė yra dirbanti, jos darbo užmokestis siekia 648,59 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius (ieškovė, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, uždirba daugiau nei MMA, nes nurodyto 648,59 Eur/mėn. „į rankas“ darbo užmokesčio už 2022 m. 11 mėn. gavimo metu MMA „į rankas“ buvo 534 Eur). Ieškovė gyvena su sutuoktiniu, kuris taip pat yra dirbantis. Be to, ieškovė turi daug ir labai vertingo nekilnojamojo turto – keturis žemės sklypus (duomenys neskelbtini), iš kurių viename yra pastatytas gyvenamasis namas su pagalbiniais statiniais ((duomenys neskelbtini)), du butus (duomenys neskelbtini), be to, ji savo a/s turi ir tam tikrų santaupų. Nors ieškovė neteikė duomenų apie šio turto rinkos vertes, t. y. kad šis turtas tariamai yra mažai vertingas, tačiau iš viešojoje erdvėje esamos informacijos apie analogiško nekilnojamojo turto vertes atitinkamosiose vietovėse, darytina išvada, kad šis turtas yra tikrai labai vertingas ir jo bendra vertė tikrai viršija vieną šimtą tūkstančių eurų. O atsakovas yra neįgalus ir tik iš dalies darbingas (jo netektas darbingumas yra 65 proc.); jis pragyventi turi tik iš 72,18 Eur/mėn. netekto darbingumo pensijos bei 32 Eur/mėn. vienišo asmens išmokos, t. y. viso tik 104,18 Eur per mėnesį gaunamų pajamų. Kitų pajamų bei nors kiek vertingesnio turto atsakovas neturi. Atsakovas gyvena su tėvais ir tik jų pagalba jis gali pragyventi, prasimaitinti bei gydytis. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės tikrai sudaro pagrindą vertinti ieškovės turtinę padėtį kaip žymiai geresnę nei atsakovo, kurio turtinė būklė, gaunamos pajamos ir sveikatos stovis neleidžia atlyginti ieškovei jos deklaruojamą ar kitokio dydžio žalą.

25. Nurodo, kad atsakovo turtinė padėtis itin sunki, ligos pobūdis kelia abejonių dėl jo visiško pasveikimo ir darbingumo padidėjimo, todėl, patenkinus ieškinį, atsirastų sunkių pasekmių, nes, jo dydį vertinant atsakovo pajamų atžvilgiu, ieškinys yra labai didelis, o jo išieškojimą nukreipus į vienintelį pragyvenimo šaltinį – netekto darbingumo pensiją ir vienišo asmens išmoką, būtų labai ilgam ir stipriai apsunkintas neįgalaus asmens gyvenimas, todėl ieškinio tenkinimas negali būti teisėtas ir pagrįstas.

26. Apeliantės skundo motyvas, kad jai neaišku kuo remiantis teismas padarė išvadą, jog atsakovo sveikatos būklė kelia abejonių dėl visiško pasveikimo ir darbingumo padidėjimo, yra nepagrįstas, nes tokia kategoriška išvada darytina vadovaujantis prie šios civilinės bylos pridėtoje baudžiamojoje byloje Nr. M1-664-928/2021 esančiai įrodymais.

27. Pažymi, jog atsakovo ligos (lėtinis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini)) pobūdis įrodo, kad ši liga yra neišgydoma, o gali būti tik kažkiek stabilizuojama, kad taikant paskirtą gydymą būtų galima siekti, jog asmuo suprastų savo veiksmus ir galėtų juos valdyti bei netaptų vėl pavojingas visuomenei (netaptu nepakaltinamu).

28. Nepagrįstas apeliantės motyvas, kad tariamai byloje nėra duomenų bei pagrindo išvadai, kad atsakovas pagal savo ligos pobūdį negali susirasti darbo ir taip gauti papildomų pajamų, kadangi byloje pateikti duomenys, jog atsakovas yra registruotas užimtumo tarnyboje; atsakovo nurodyta liga (diagnozė) atima galimybę atsakovui susirasti darbą, dėl šios ligos (sveikatos būklės) darbo negali jam pasiūlyti ir užimtumo tarnyba.

29. Nurodytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos išvados, kad yra akivaizdus ieškovės ir žalą padariusio atsakovo esminis turtinės padėties disbalansas, pagrįstumą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

31. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl nepakaltinamo asmens baudžiamojo įstatymo uždrausta veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Esminės ginčo faktinės aplinkybės

32. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą kildinamas iš atsakovo E. Ž. BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas) numatytos uždraustos veikos padarymo. Atsakovas E. Ž. žalos padarymo metu civilinio proceso tvarka nebuvo pripažintas neveiksniu, tačiau baudžiamojoje byloje jis pripažintas nepakaltinamu, nes baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini), negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų.

33. 2021 m. rugsėjo 22 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. M1-664-928/2021 jam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje). 2022 m. rugsėjo 27 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. T-1088-1175/2022 E. Ž. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jo gyvenamąją vietą.

34. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrindžiančius nukentėjusio asmens ir žalą padariusio asmens turtinę padėtį, atsižvelgdamas į esminį šalių turtinės padėties disbalansą, įvertinęs ieškovei padaryto sužalojimo sunkumo laipsnį, ieškovės ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

35. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai ir paviršutiniškai vertino byloje surinktus įrodymus, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.268 straipsnio 2 dalį; skundžiamas sprendimas yra nepakankamai motyvuotas, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

36. Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje. Pilnametis fizinis asmuo, kuris nėra pripažintas neveiksniu arba ribotai neveiksniu, neatsako už žalą, padarytą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 6.268 straipsnio 1 dalis). CK 6.268 straipsnio 2 dalyje nustatyta pirmiau nurodytos taisyklės išimtis, pagal kurią teismui suteikta teisė spręsti savo nuožiūra ir taikyti civilinę atsakomybę, jeigu žala padaryta asmens sveikatai ar gyvybei; tokiu atveju teismas gali priteisti žalos atlyginimą iš asmens, nors jis, darydamas žalą, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, atsižvelgdamas į sąžiningumo ir protingumo kriterijus, taip pat į nukentėjusio asmens ir žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Pagal formuojamą teismų praktiką, jei įstatymai nustato tokią išimtį, jos taikymas paliekamas teismo diskrecijai ir žala priteisiama vadovaujantis teisingumu bei tada, kai tai pateisinama nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens esminiu turtinės padėties disbalansu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2007).

37. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus, sprendžia, jog yra pagrindas iš dalies sutikti su apeliantės argumentais. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės rėmėsi tik šalių turtine padėtimi, konstatuodamas jos disbalansą, tačiau visiškai nevertino ieškovės pateiktų įrodymų, pagrindžiančių jos sužalojimų mastą, sveikatos sutrikimus, likusius po sužalojimo, jos patirtą turtinę ir galimai neturtinę žalą, gydantis atsakovo veiksmais padarytus sužalojimus.

38. Nors ieškovei buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau šios bylos kontekste būtina įvertinti ir tai, jog, remiantis byloje pateiktais medicininiais dokumentais, dėl atsakovo smurtiniais veiksmais padarytų sužalojimų ieškovei buvo nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Atsižvelgtina ir į tai, jog, praėjus beveik dvejiems metams po sužalojimo, 2022 m. gruodžio 28 d. ieškovei stebima vidinio akies kampo dislokacija, sukelianti akių asimetriją; dėl veido asimetrijos ieškovei 2023 m. kovo 8 d. atlikta plastinė operacija. Bylos duomenimis paties fakto dėl patirtos turtinės žalos dydžio atsakovas iš esmės neginčijo. Ieškovės pateikti turtinę žalą pagrindžiantys įrodymai patvirtina, jog ieškovė dėl baudžiamojo įstatymo uždraustų neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė 638,08 Eur dydžio turtinę žalą, kurią sudaro: 67,59 Eur išlaidos už reabilitacijos procedūras; 32,91 Eur išlaidos už vaistus ir kitas gydymo priemones; 55,00 Eur išlaidos už apžiūrą ir konsultaciją UAB Gyd. V. B. ir kolegos; 132,77 Eur kuro išlaidos, susidariusios vykstant į Kauno klinikas; 349,81 Eur negautos pajamos už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 6 d. iki 2021 m. balandžio 30 d., kurias ieškovė būtų gavusi, jei nebūtų neteisėtų atsakovo veiksmų.

39. Turtinės ir neturtinės žalos atsiradimo faktas šiuo atveju yra preziumuojamas. Kadangi atsakovas E. Ž. nukentėjusiajai sutrikdė sveikatą nepakaltinamumo būsenoje, jo kaltės faktas ir laipsnis šioje byloje negali būti nagrinėjamas. Ieškovės patirta turtinė ir neturtinė žala neabejotinai yra priežastiniame ryšyje su atsakovo įvykdyta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, nes, jeigu atsakovas jos nebūtų atlikęs, ieškovė nebūtų buvusi sužalota, dėl ko nebūtų atsiradusi turtinė ir neturtinė žala (CK 6.246-6.249 straipsniai, 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.268 straipsnio 2 dalis).

40. Civilinėje teisėje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnis), tačiau teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, turi vadovautis bendrąsias žalos atlyginimo sąlygas nustatančiomis teisės normomis, jose įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais (CK 6.250 straipsnis) ir atsižvelgti į specifinius, tik šios kategorijos byloms būdingus kriterijus (CK 6.268 straipsnio 2 dalis). Tokia pozicija išreikšta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2007. Vienas iš šių kriterijų nustatyti neturinės žalos dydį yra žalos pasekmės. Nagrinėjamu atveju po sumušimo ieškovei buvo diagnozuoti nosies ir veido kaulų lūžiai, ji buvo operuota, susiūtos lūpos, kairio voko žaizdos; dėl poodinės emfizemos ieškovė lankė fizioterapines procedūras, buvo atlikta tamponada marliniu tamponu kairės nosies landos pusėje, skirtas gydymas antibiotikais; dėl išliekančios poodinės emfizemos, kairės akies vokų patinimo, nepilno kairės akies atsimerkimo, hipertezijos kairėje veido pusėje, mimikos raumenų parezės pakartotinai taikyta fizioterapija; dėl atsiradusio galvos svaigimo po traumos skirtas konservatyvus gydymas; potrauminiu laikotarpiu ieškovė kentė kairės akies ašarojimą, kairės akies voko patinimą ir pakritimą, veido asimetriją; ambulatoriniam gydymui nedavus rezultatų, ieškovė buvo operuota. Taigi byloje pateikti medicininiai duomenys patvirtina, jog ieškovės gydymas po sumušimo buvo ganėtinai ilgas ir komplikuotas, kaip minėta sprendimo 38 punkte, ieškovei nustatytos diagnozės, susijusios su vestibulinės funkcijos ir regėjimo sutrikimais, veido kaulų lūžių padariniais, įgyta nosies deformacija, veido asimetrija. Neabejotina, kad atsakovas, baudžiamojo įstatymo uždraustais veiksmais sutrikdydamas ieškovės sveikatą, jai sukėlė fizinį skausmą, neigiamus dvasinius ir emocinius išgyvenimus, kuriuos sąlygoja ne tik patirti sužalojimai, bet ir komplikuotas gydymo procesas, ką patvirtina bylos duomenys. Labai tikėtina ir tai, kad dėl įvykusio užpuolimo ir patirtų sužalojimų, ieškovė turėjo neigiamų pasekmių savo emocinei savijautai ir šie išgyvenimai nebuvo momentiniai.

41. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimu ir t. t. Tačiau neturtinę žalą įvertinti pinigais šiuo konkrečiu atveju neįmanoma. Priteisiant tokio pobūdžio žalos atlyginimą siekiama tik sudaryti materialiąsias prielaidas kuo teisingiau atlyginti tai, ko kartais žmogui negalima sugrąžinti ir niekas negali atstoti. Todėl teismo pareiga siekti, kad būtų kuo teisingiau kompensuota asmeniui už jo patirtą neturtinę žalą – neturtinio pobūdžio praradimus, išgyvenimus, ir parinkti tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

42. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad, nustatant ir įvertinant turtinės ir neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti į šalių turtinę padėtį ir į neteisėtais veiksmais žalą padariusio asmens specifiškumą, t. y. jo nepakaltinamą būseną atliekant neteisėtus veiksmus, kurių metu jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (CK 6.268 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė yra ištekėjusi, dirba, jos darbo užmokestis siekia apie 648,59 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius. Ieškovė kartu su sutuoktiniu nuosavyės teise valdo keturis žemės sklypus (duomenys neskelbtini), du butus (duomenys neskelbtini). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės turtinė padėtis yra ženkliai geresnė už atsakovo, kuris gauna tik neįgalumo išmoką ir savo vardu neturi jokio registruotino turto, šiuo metu registruotas Užimtumo tarnyboje, nedirba. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nėra pakankamas pagrindas šiuo konkrečiu atveju netaikyti atsakovui civilinės atsakomybės ir visiškai atmesti ieškovės ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kadangi žala buvo padaryta vienam svarbiausių ir labiausiai teisės ginamų ir saugomų vertybių – asmens sveikatai. Pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą.

43. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčo sprendimą ir remdamasis byloje pateiktais duomenimis apie atsakovo turtinę padėtį, sprendė, kad atsakovo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 104,18 Eur (72,18 Eur netekto darbingumo pensija ir 32,00 Eur vienišo asmens išmoka), tačiau iš byloje pateikto „Swedbank“, AB banko išrašo galima pagrįstai spręsti, kad atsakovo pajamos per mėnesį nuo 2023 m. yra didesnės – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba 2023 m. vasario mėn. atsakovui pervedė 218,89 Eur, 2023 m. kovo mėn. – taip pat 218,89 Eur. Byloje nėra pateikta duomenų, kurie sudarytų pagrindą vienareikšmiškai konstatuoti, kad atsakovas dėl turimų sveikatos sutrikimų neturi jokių objektyvių galimybių įsidarbinti ir gauti papildomų pajamų. Be to, atsakovui 35 proc. darbingumo lygis nustatytas terminuotai, nuo 2022 m. sausio 21 d. iki 2024 m. sausio 20 d., tad tikėtina, jog jis gali keistis. Įvertintina ir tai, jog Panevėžio apylinkės teismo nutartimi atsakovui paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pakeista į ambulatorinį stebėjimą pagal jo gyvenamąją vietą, kas leidžia spręsti, jog atsakovas gydosi ir jo sveikatos būklė gerėja.

44. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, atsižvelgdama į specifinius, tik šios kategorijos byloms būdingus kriterijus (CK 6.268 straipsnio 2 dalis), vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog yra pagrindas taikyti dalinį žalos atlyginimą ir ieškovei iš atsakovo priteisti 319,04 Eur turtinės žalos ir 100,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

45. Dėl aukščiau sprendime išdėstytų motyvų ir remiantis bylos medžiaga konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 176 – 185 straipsniai), nevisapusiškai ir nepilnai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, svarbias sprendžiant kilusį ginčą ir netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias atsakomybę už savo veiksmų reikšmės suprasti negalinčio fizinio asmens padarytą žalą (CK 6.268 straipsnis), taip pat neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias CK 6.250 straipsnio nuostatas, todėl atmesdamas ieškinį, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikinamas, ir priimamas naujas sprendimas ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46. Teisėjų kolegijai nusprendus ieškovės ieškinį ir apeliacinį skundą patenkinti iš dalies ir panaikinti teismo sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys buvo atmestas, atitinkamai paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

47. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Priimant naują sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos perskirstomos (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

48. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (civilinės bylos Nr. e2-1190-1000/2023) ieškovė patyrė 1 200,00 Eur atstovavimo išlaidų. Už apeliacinio skundo parengimą ieškovė patyrė 726,00 Eur atstovavimo išlaidų. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydis atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, neviršija maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Duomenų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme, nepateikta.

49. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai. Kasacinis teismas, siekdamas suvienodinti kasacinio teismo praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose, kuriose teismas iš dalies tenkina reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, suformulavo teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, kad tai atvejais, kai iš dalies tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas, skirstydamas byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, taisyklę „pralaimėjęs moka“ turi taikyti ne mechaniškai, o, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis, be kita ko, įvertindamas taisykle „pralaimėjęs moka“ nustatyto teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslą ir proporcingumą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatą ir jo poveikį ginčo šalims, taip pat atsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovo procesinį elgesį, aplinkybę, ar atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto didesnio reikalavimo ir kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023).

50. Šioje byloje ieškovė buvo pareiškusi du reikalavimus – dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Abu reikalavimai buvo tenkinti iš dalies. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šalių turtinę padėtį ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo poveikį šalims, taip pat įvertinus bylos pobūdį (reikalavimas atlyginti sveikatai padarytą žalą padarytą specialaus subjekto – nepakaltinamo asmens) ir jos reikšmę ieškovei, tai, kad ieškovės prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negalėjo turėti esminės įtakos atsakovo teisinės gynybos nuo pareikštų reikalavimų apimčiai, vertina, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pagal bendrąsias taisykles, atsižvelgiant į bylos išsprendimo rezultatą, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų (CPK 3 straipsnio 7 dalis), todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas nukrypstant nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto proporcingumo principo. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovei iš atsakovo priteistina 50 proc. atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijose teismuose, tai yra 963,00 Eur.

51. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 22,00 Eur žyminis mokestis ((319,04 Eur + 100 Eur) x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

52. Pirmosios instancijos teisme susidariusios procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, nes priteistina proporcinga patenkintiems ir atmestiems reikalavimams suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina suma (5 Eur) (CPK 96 straipsnis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovės J. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 319,04 Eur (trijų šimtų devyniolikos eurų ir 04 ct) turtinės žalos atlyginimą, 100,00 Eur (vieno šimto eurų ir 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą ir 963,00 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt trijų eurų ir 00 ct) atstovavimo išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 22,00 Eur (dvidešimt dviejų eurų ir 00 ct) žyminį mokestį, įmokos kodas 5660.

Teisėjai Eigirdas Činka

Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė

Dalia Pranckienė