Baudžiamoji byla Nr. 2K-18-697/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45910-2019-4
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.10.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 31 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo panaikinta Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 dalimis, V. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant jį visą šį laikotarpį gydytis nuo alkoholio priklausomybės, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tarp jų ir alkoholio) ir dirbti, o netekus darbo, aktyviai jo ieškoti, registruojantis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kitos nuosprendžio dalys paliktos nepakeistos.
Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir nukentėjusiųjų – civilinių ieškovių D. B., R. B. atstovo advokato Donato Lengvino prašymai dėl proceso išlaidų atlyginimo iš nuteistojo V. P. priteisimo.
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį penkerių metų laisvės atėmimo bausme, šią bausmę, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinus vienu trečdaliu, paskirta galutinė trejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 dalimis, V. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant jį visą šį laikotarpį gydytis nuo alkoholio priklausomybės, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tarp jų ir alkoholio) ir dirbti, o netekus darbo, aktyviai jo ieškoti, registruojantis Užimtumo tarnyboje.
V. P. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones ketveriems metams nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos (2019 m. spalio 27 d.); automobilio „Mercedes Benz E320“ rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos – 1900 Eur – konfiskavimas.
Patvirtintas nukentėjusiųjų – civilinių ieškovių D. B., R. B. ir civilinių atsakovių draudimo bendrovių AB „Lietuvos draudimas“, „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo susitarimas dėl neturtinės žalos nukentėjusiosioms – civilinėms ieškovėms atlyginimo, kuriuo civilinės atsakovės įsipareigojo lygiomis dalimis per 10 darbo dienų nuo šio susitarimo įsigaliojimo dienos atlyginti D. B. 20 000 Eur dydžio, o R. B. – 4000 Eur dydžio neturtinę žalą. Kitos nukentėjusiųjų – civilinių ieškovių civilinių ieškinių dalys atmestos.
Iš V. P. nukentėjusiajai – civilinei ieškovei D. B. priteista 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui – 75,51 Eur proceso išlaidų atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. V. P. pagal BK 281 straipsnio 6 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo kelių transporto priemonę ir pažeidė Kelių eismo taisykles, taip sukėlė eismo įvykį ir jo metu žuvo žmogus:
2019 m. spalio 27 d. apie 2.45 val. kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda, (duomenys neskelbtini), keturių eismo juostų kelyje su skiriamąja juosta, kai kiekviena važiavimo kryptimi buvo po dvi eismo juostas, V. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,36 promilės girtumas), vairuodamas automobilį „Mercedes Benz E320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), elgdamasis neatsargiai, važiuodamas pirma eismo juosta, kairės pusės ratais įvažiavęs į antrą eismo juostą, apie 225 km/h greičiu, žymiai viršydamas tame kelio ruože leistiną greitį „130“, turėdamas pareigą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas – esant tamsiam paros metui, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, ir atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi pirma eismo juosta važiuojančio M. B. vairuojamo automobilio „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galą, o šiam nuo smūgio atsitrenkus į dešinėje kelio pusėje esantį atitvarą ir apsivertus bei likus gulėti ant stogo pirmoje eismo juostoje, į pastarąjį atsitrenkė apie 182 km/h greičiu važiuojantis S. P. vairuojamas automobilis „BMW 525D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu automobilio „Volvo S40“ vairuotojas M. B. dėl patirtų sužalojimų mirė, automobilio „BMW 525D“ keleiviams D. K. ir T. P. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.
Šiais savo veiksmais V. P. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2018 m. spalio 3 d. nutarimo redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 126 ir 127 punktų reikalavimus ir tai lėmė eismo įvykio kilimą.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Juozo Syko apeliacinį skundą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas V. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo, nesant tam pagrindo, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 75 straipsnis). Apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, nes nuteistasis gydosi nuo alkoholio priklausomybės, gailisi, nepadarė naujų administracinių nusižengimų. Priešingai, šiuo atveju bausmės vykdymo V. P. atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos jo veiksmams ir norui keisti pasirinktą gyvenimo būdą, dėl to ateityje jis gali toliau daryti tiek nusikalstamas veikas, tiek administracinius nusižengimus, jų nevertindamas kritiškai. Siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus jo laisvės atėmimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistasis V. P. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 24 d. nuosprendį ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas kasatoriui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnis), netinkamai įvertino byloje surinktus šiam institutui taikyti reikšmingus duomenis, neatsižvelgė į šiuo aspektu formuojamą teismų praktiką, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Šis teismas neatsižvelgė į nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, netinkamai vertino jo asmenybę apibūdinančius duomenis, išskirtinę reikšmę suteikė atsitiktiniam ir vienkartiniam jo poelgiui. Išvadą, kad tik realus V. P. laisvės atėmimas atitiktų bausmės tikslus ir įgyvendintų teisingumo principą, padarė nenurodydamas jokių konkrečių įstatymo pažeidimų ir remdamasis subjektyviais motyvais.
3.2. Kriterijai, į kuriuos atsižvelgė ir kuriais vadovavosi apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo pagrįstumo, nėra nurodyti BK nuostatose, reglamentuojančiose bausmės skyrimo (BK VIII skyrius), jos vykdymo atidėjimo (BK X skyrius) pagrindus. BK 281 straipsnio 6 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymas apsvaigus nuo alkoholio yra būtinasis šios veikos sudėties požymis, todėl apeliacinės instancijos teismas kasatoriaus apsvaigimo nuo alkoholio eismo įvykio metu fakto negalėjo papildomai vertinti kaip jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, dėl kurios negalimas BK 75 straipsnio taikymas. Kasatoriaus apsvaigimas nuo alkoholio eismo įvykio metu neužkerta kelio atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje.
3.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179-693/2017, 2K-379-697/2018, 2K-85-628/2019, 2K-268-693/2019, kurių faktinės aplinkybės yra labai panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes ir kuriose asmenims, pripažintiems kaltais padarius BK 281 straipsnio 6 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, buvo taikomos BK 75 straipsnio nuostatos, priimtos nutartys galėtų būti laikomos precedentu šioje byloje.
3.4. Nepagrįstai apeliacinės instancijos teismas kasatoriaus įsidarbinimą tėvo įmonėje UAB „G“ įvertino kaip jo siekį save teigiamai charakterizuoti, kaip ir nepagrįstai nurodė, kad iki nusikalstamos veikos padarymo nuteistasis ilgą laiką niekur nedirbo. Paskutinius šešerius metus jis dirbo Vokietijoje krautuvo vairuotoju, kol patyrė dešinio kelio traumą. Dėl patirtos traumos jam Vokietijoje pusantrų metų buvo taikoma reabilitacija. Grįžęs iš Vokietijos, kasatorius dirbo UAB „N“ krautuvo vairuotoju, vėliau dirbo AB „K“. Prasidėjus gydymui nuo alkoholio priklausomybės, jis įsidarbino tėvo įmonėje UAB „G“ ekskavatoriaus vairuotoju, tačiau darbo metu patyrė to paties kelio traumą, todėl jam prireikė atlikti operaciją. Operacija buvo atlikta 2021 m. rugpjūčio 26 d. Klaipėdoje, „N“ medicinos centre, o po jos iki šiol jam yra taikoma reabilitacija. Taigi, priešingai apygardos teismo subjektyvaus pobūdžio vertinimams, kasatorius visą laiką nepertraukiamai dirbo, kol prasidėjo sveikatos problemos.
3.5. Nagrinėjamoje byloje tinkamai BK 75 straipsnio nuostatas pritaikė ir padarė teisingas išvadas pirmosios instancijos teismas. Apylinkės teismas, taikydamas kasatoriui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, nuosprendyje nurodė teisės taikymo aspektu pagrįstus ir pakankamus motyvus, kurie objektyviai atitinka veikos padarymo aplinkybes ir bausmės vykdymo atidėjimo institutui taikyti būtinus kriterijus, teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-8-788/2018). Šis teismas, nuspręsdamas, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo, įvertino ne tik bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus, bet ir galimybę pasiekti bausmės tikslus.
3.6. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį, vėliau spręsdamas dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, įvertino nusikalstamos veikos pavojingumą ir jos sunkumo laipsnį. Kasatoriaus padaryta nusikalstama veika nėra smurtinio pobūdžio. Be to, nagrinėjamoje byloje analizuoto įvykio metu kilo du eismo įvykiai, jų metu automobilio „Volvo S40“ vairuotojas M. B. dėl patirtų sužalojimų žuvo, o automobilio „BMW 525D“ keleiviams D. K. ir T. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Atliktos ekspertizės išvados nepatvirtino, kad būtent kasatorius yra kaltas dėl M. B. žūties. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tai, kad ekspertai negalėjo išskirti konkrečių kiekvieno iš vairuotojų veiksmų įtakos M. B. žūčiai, nurodydami, jog susidūrimo metu tiek automobilio „Mercedes Benz E320“, tiek automobilio „BMW 525D“ smūgių kryptys į automobilį „Volvo S40“ ir jo vairuotoją M. B. buvo panašios, tik patvirtina teismo vidinį įsitikinimą, kad abu vairuotojai (V. P. ir S. P.) turėtų būti traukiami atsakomybėn už savo padarytus KET pažeidimus, sukėlusius šio asmens žūtį, tačiau S. P. mirtis užkirto tam kelią. Taigi, taip susiklosčius aplinkybėms, šiuo atveju visa kaltė yra perkeliama kasatoriui ir jam vienam tenka visa našta atlyginti nukentėjusiosioms D. B. ir R. B. neturtinę žalą.
3.7. Taikant BK 75 straipsnio nuostatas, buvo atsižvelgta ir į tai, kad kasatorius tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, išsamiai paaiškino visas nusikalstamos veikos padarymo priežastis, nesiekė išvengti atsakomybės, kritiškai vertina savo elgesį.
3.8. Apylinkės teismas, be kita ko, išsamiai įvertino kasatoriaus asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes. Atsižvelgė į jo praeityje padarytus administracinius nusižengimus. Nors anksčiau jam buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai, susiję su smurto panaudojimu artimoje aplinkoje, esant neblaiviam, tačiau ikiteisminiai tyrimai, susitaikius su nukentėjusiuoju, buvo nutraukti, todėl kasatorius laikomas neteistu asmeniu. Jis, be kita ko, pagal BK 281 straipsnio 6 dalį teisiamas pirmą kartą.
3.9. Kasatoriaus elgesys po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo pasikeitė. Jis kreipėsi pagalbos ir pagal Minesotos programą, kuri paremta dvylikos žingsnių programa, gydosi nuo alkoholio priklausomybės. Šiuo metu jis dar tik trečiame programos žingsnyje, tačiau yra pasiryžęs visiškai įvykdyti programą. Kasatorius dėl eismo įvykio metu patirto didelio emocinio šoko bei išgyvenimų kreipėsi pagalbos ir į psichiatrą, su juo iki šiol reguliariai konsultuojasi ir stengiasi susitvarkyti su savo vidinėmis psichologinėmis problemomis bei gyventi visavertį gyvenimą. Dėl nustatytų sveikatos sutrikimų jam šiuo metu yra paskirti vartoti medikamentai. Be to, kasatorių su motina V. P. sieja puikūs tarpusavio santykiai, kurie po nutikusio įvykio jam padeda nepalūžti ir daryti viską, kad jis išgytų nuo priklausomybės. Taigi, pirmosios instancijos teismo nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės kasatoriui turi didžiausią poveikį, kadangi jį įpareigoja, skatina keisti savo elgesį ir nebenusikalsti, yra tiesiogiai susijusios su jo turima problema.
3.10. Kasatorius su motinos pagalba atlygino žuvusiojo M. B. motinai padarytą turtinę žalą, t. y. visiškai apmokėjo laidotuvių išlaidas – 8500 Eur, taip pat patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1000 Eur. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. B. priteista 20 000 Eur, o R. B. – 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. AB „Lietuvos draudimas“ ir „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas paminėtą nukentėjusiosioms atlygintą neturtinę žalą regreso tvarka išsiieško iš kasatoriaus. Jau du mėnesius jis mokėjo po 600 Eur. Panaikinus kasatoriui paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą, jis praras galimybę dirbti, nebegaus pajamų ir neturės jokios realios galimybės visiškai atsiskaityti su draudimo bendrovėmis.
3.11. Kasatoriaus, kuris yra ganėtinai jauno amžiaus, visiškas izoliavimas nuo visuomenės trejiems metams keturiems mėnesiams neišvengiamai turėtų didelę neigiamą įtaką jo sveikatos būklei ir socialiniams ryšiams. Priešingai, aktyvus darbas su juo laisvėje gerina jo integracijos į visuomenę galimybes, leidžia patikrinti jo elgesį, ugdo atsakomybės jausmą, skatina teigiamus pokyčius. Kasatorius gyvena su tėvais, kiekvieną dieną padeda prižiūrėti negalią turinčią seserį. Nuolatinis buvimas su šeima, ypač motinos rūpestis, padeda jam keistis į gerąją pusę, gydytis nuo alkoholio priklausomybės, siekti šviesios ateities ir galvoti apie savo šeimos sukūrimą.
3.12. Byloje nustatytos ir pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas šiuo atveju aiškiai prieštarautų teisingumo, protingumo ir bausmės skyrimo proporcingumo principams. Kasatoriaus asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma patvirtina, kad jo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir bausmės tikslai gali būti pasiekti, atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei taikant pirmosios instancijos teismo paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, ribojančias jo elgesį ir kartu turinčias auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo V. P. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
4.1. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl V. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nepadarė, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai.
4.2. Priešingai kasacinio skundo argumentams, apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadas dėl BK 75 straipsnio nuostatų V. P. taikymo, ne tik atsižvelgė į šiame straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus, bet ir įvertino bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste. Šis teismas įvertino visas byloje nustatytas esmines aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, nė vienai neteikdamas išskirtinės reikšmės.
4.3. Byloje nustatyta, kad nors V. P. padarė neatsargią nusikalstamą veiką, tačiau šia veika buvo sukeltos negrįžtamos pasekmės – žuvo žmogus, dar dviem asmenims buvo nežymiai sutrikdyta sveikata (žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių). Šią nusikalstamą veiką nuteistasis padarė itin šiurkščiai pažeisdamas KET – nakties metu prieš eismo įvykį automagistralėje, kur leistinas greitis buvo 130 km/h, važiavo 225 km/h greičiu (greitį viršijo net 95 km/h), automobilį, nesant jokio būtinumo, vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šios aplinkybės rodo, jog jis suvokė, kad šiurkščiai pažeidžia KET, kad tokiais savo veiksmais neabejotinai kelia pavojų eismo saugumui ir ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei bei turtui, t. y. kasatorius akivaizdžiai ignoravo visuomenės interesą užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, parodė didžiulę nepagarbą visuomenei, jos priimtoms elgesio taisyklėms, taip pat įstatymo saugomoms vertybėms. Visa tai rodo didesnį padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą.
4.4. Be to, V. P. iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo nuolat darė administracinius nusižengimus, susijusius su šiurkščiais KET pažeidimais: buvo nubaustas už vairavimą, esant neblaiviam (2016 m. gegužės 28 d.); taip pat už chuliganišką automobilio vairavimą, greičio viršijimą. Šioje byloje vykstant baudžiamajam procesui, jis padarė ir kitą nusikalstamą veiką (BK 140 straipsnio 2 dalis).
4.5. Taigi, nurodytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leido padaryti pagrįstą išvadą, kad V. P. kritiškai nevertina savo elgesio, padaryta nusikalstama veika nuteistajam nebuvo atsitiktinė, buvo logiška jo gyvenimo būdo pasekmė, be to, leido suabejoti, jog ateityje kasatorius nedarys naujų nusikalstamų veikų.
4.6. Apeliacinės instancijos teismas, aptardamas V. P. asmenybę charakterizuojančius duomenis, įvertino jų visumą, taip pat ir kasatoriaus nurodytas aplinkybes (įsidarbino, gydosi nuo alkoholio priklausomybės, atlygino turtinę žalą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką). Pastarosioms aplinkybėms suteikti išskirtinę, dominuojančią reikšmę nėra pagrindo, nes, individualizuojant bausmę, visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė.
4.7. Kasatorius nepagrįstai kelia abejones, kad būtent jo neteisėti veiksmai (KET pažeidimai) buvo pagrindinė nukentėjusiojo M. B. mirties priežastis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ekspertų išvadas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, motyvuotai konstatavo, kad surinktų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina V. P. pareikštų kaltinimų pagrįstumą. Byloje ekspertai nustatė, kad techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su automobilių „Mercedes Benz E320“ ir „Volvo S40“ susidūrimu turėjo ir pagrindinė sąlyga jam kilti buvo būtent automobilio „Mercedes Benz E320“ vairuotojo (V. P.) veiksmai – važiavo apie 225 km/h greičiu, viršydamas didžiausią leistiną eismo įvykio vietoje 130 km/h greitį, ir atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiuojančio automobilio „Volvo S40“ galą.
4.8. Kasaciniame skunde nurodyti kasacinės instancijos teismo išaiškinimai dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo asmenims, kurie apsvaigę nuo alkoholio, šiurkščiai pažeisdami KET, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonės ar sunkiai sutrikdoma kitų asmenų sveikata, nėra kategoriški. Sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, visumą, o ne pasirinktinai sureikšminti tik atskiras aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas šių reikalavimų laikėsi.
4.9. Be to, dėl paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės nuteistojo patiriami negatyvūs padariniai, tam tikri suvaržymai, teisių, laisvių netekimas yra būtina sąlyga, nes bausmė būtų beprasmiška, jeigu nedarytų atitinkamo poveikio, negrasintų negatyviais padariniais, todėl atmestini kasacinio skundo argumentai, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kasatoriui prieštarautų teisingumo principui. Galimi neigiami nusikalstamo elgesio padariniai V. P. buvo žinomi iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau jie nesulaikė jo nuo itin šiurkščių KET pažeidimų.
4.10. Taigi, byloje nustatytų aplinkybių visuma apeliacinės instancijos teismui leido padaryti pagrįstą priešingą, nei padarė pirmosios instancijos teismas, išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog nagrinėjamu atveju V. P. atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo V. P. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo
6. Kasatorius, neginčydamas jam pagal BK 281 straipsnio 6 dalį paskirtos bausmės (jos rūšies ir dydžio), nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu panaikinti pirmosios instancijos teismo jam taikytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Teigia, kad apygardos teismas netinkamai įvertino byloje esančius BK 75 straipsnio nuostatoms taikyti reikšmingus duomenis (neatsižvelgė į V. P. charakterizuojančią medžiagą, netinkamai vertino jo asmenybę apibūdinančius duomenis, išskirtinę reikšmę suteikė atsitiktiniam ir vienkartiniam jo poelgiui), neatsižvelgė į šiuo aspektu formuojamą teismų praktiką, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teisėjų kolegija sutikti su šiais kasatoriaus argumentais neturi pagrindo.
7. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudžiamajame įstatyme (BK 75 straipsnyje; nepilnamečiams BK 92 straipsnyje) bausmės vykdymo atidėjimo institutą (vėliau pakeitimais koreguodamas šio instituto nuostatas), jo taikymo klausimą paliko teismo diskrecijai. Būtent bylą nagrinėjantis teismas, nustatęs BK 75 straipsnyje (BK 92 straipsnyje) nurodytas bausmės vykdymo atidėjimo (dalinio bausmės vykdymo atidėjimo) nuteistajam sąlygas ir padaręs motyvuotą išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai konkrečiam nuteistam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik jos dalį, gali taikyti visos ar dalies bausmės vykdymo atidėjimą.
8. Baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (atlikus dalį paskirtos bausmės), sąrašas. Tačiau šiuo aspektu formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Pabrėžiama, kad, svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo (atlikus dalį jam paskirtos bausmės), kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).
9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, priešingai kasacinio skundo argumentams, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo taikyti V. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą teisėtumą ir pagrįstumą, ne tik aptarė, bet ir laikėsi pirmiau nurodytų teismų praktikos išaiškinimų, kruopščiai ir detaliai įvertino bausmės vykdymo atidėjimo institutui taikyti reikšmingų byloje nustatytų aplinkybių visumą. Kartu šis teismas pagrįstai konstatavo, kad apylinkės teismas BK 75 straipsnio nuostatoms taikyti reikšmingas bylos aplinkybes vertino neišsamiai, daliai jų suteikė prioritetinę reikšmę, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti, V. P. realiai neatliekant paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir kartu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
10. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nors V. P. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų (BK 281 straipsnio 6 dalis), tačiau ja buvo itin šiurkščiai pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimai ir dėl to sukelti, be kita ko, sunkūs negrįžtami padariniai. Nustatyta, kad nuteistasis, būdamas neblaivus (1,36 promilės neblaivumas), nakties metu automagistralėje, kurioje įvykio metu leistinas greitis buvo 130 km/h, važiavo apie 225 km/h greičiu, t. y. leistiną greitį viršijo net 95 km/h. Šie šiurkštūs pažeidimai pasireiškė, be kita ko, eismo dalyvio pareigų laikytis būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų žmonių ir jų turto saugumui, laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, nesilaikymu (ignoravimu). Dėl paminėtų V. P. padarytų KET pažeidimų įvyko eismo įvykis, nuteistasis atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiuojantį M. B. vairuojamą „Volvo S40“ automobilį, o pastarajam nuo smūgio atsitrenkus į kelio atitvarą, apsivertus ir likus gulėti ant stogo važiuojamojoje kelio dalyje, į jį atsitrenkė dar ir ta pačia kryptimi važiuojantis S. P. vairuojamas automobilis „BMW 525D“. V. P. sukelto eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų „Volvo S40“ automobilio vairuotojas žuvo, o dviem automobilio „BMW 525D“ keleiviams buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Nuteistasis po sukelto eismo įvykio iš įvykio vietos pasišalino. Pažymėtina, kad dėl nusikalstamos veikos prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje (žmogaus gyvybė, sveikata yra absoliučios, labiausiai teisės ginamos vertybės), sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, kaip ir skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, negali būti ignoruojamos ir kitų aptariamu aspektu reikšmingų aplinkybių kontekste privalo būti įvertintos.
11. Nors kasatorius skunde bando kelti abejones dėl priežastinio ryšio tarp jo atliktų neteisėtų veiksmų ir eismo įvykio metu kilusių padarinių, jos yra paneigtos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis. Byloje surinktų įrodymų visuma atskleistos eismo įvykio aplinkybės kartu su kompleksinės teismo medicinos, vaizdo ir eismo įvykio ekspertizės akte užfiksuotais duomenimis patvirtina, kad techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su automobilių „Mercedes Benz E320“ ir „Volvo S40“ susidūrimu turėjo ir pagrindinė sąlyga jam kilti buvo V. P., vairuojant automobilį „Mercedes Benz E320“, atlikti kaltinime nurodyti ir pirmiau aptarti neteisėti veiksmai. Būtent V. P. paminėtas sukeltas eismo įvykis sudarė sąlygas S. P. vairuojamam automobiliui „BMW 525D“ atsitrenkti į M. B., kuris žuvo, vairuotą automobilį ir prisidėti prie M. B. gyvybės atėmimo, taip pat nežymiai sutrikdyti dviejų automobilio „BMW 525D“ keleivių sveikatą.
12. Be jau nurodytų aplinkybių, spręsdamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad V. P. padaryta nusikalstama veika, priešingai kasatoriaus teiginiams, nebuvo atsitiktinė. Apygardos teismas skundžiamu nuosprendžiu nustatė, kad nuteistasis iki nagrinėjamo tragiško eismo įvykio buvo baustas administracine tvarka už tokio paties itin šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymą – 2016 m. gegužės mėn., būdamas neblaivus (nustatytas 2,18 promilės neblaivumas), vairavo transporto priemonę, už tai jam, be kita ko, buvo paskirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams. Administracine tvarka jis taip pat buvo baustas ir už chuliganišką vairavimą bei greičio viršijimą. Nors V. P. nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui padarė būdamas neteistas, tačiau 2015 metais jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, šis tyrimas, kaltininkui su nukentėjusiuoju susitaikius, buvo nutrauktas. Tokią pačią nusikalstamą veiką prieš savo tėvą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuteistasis padarė ir vykstant baudžiamajam procesui šioje byloje (2021 m. gegužės 1 d.), dėl pastarosios ikiteisminis tyrimas, kaltininkui su nukentėjusiuoju susitaikius, taip pat buvo nutrauktas. Šių aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismui leido padaryti išvadą, kad V. P. savo elgesio nevertina kritiškai (nesusimąsto apie priešingus teisei veiksmus, atliktus dėl apsvaigimo nuo alkoholio įtakos, ir dėl to kilusias pasekmes), o padarytas neatsargus nusikaltimas yra logiška jo gyvenimo būdo, susiformavusios tam tikros kriminalinės pasaulėžiūros, ją laikant natūraliu reiškiniu savo gyvenime, pasekmė. Vien tai, kad kasatorius po nagrinėjamo eismo įvykio naujų administracinių nusižengimų nepadarė (svarbu pažymėti, kad nuo 2019 m. spalio 27 d. nuteistajam buvo paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas, ši kardomoji priemonė buvo taikoma iki pat skundžiamo nuosprendžio priėmimo), šios išvados nepaneigia.
13. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas apsvaigimo nuo alkoholio eismo įvykio metu fakto negalėjo vertinti kaip jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Iš žemesniųjų instancijų teismų nuosprendžių matyti, kad V. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Neblaivumo eismo įvykio metu faktas buvo vertinamas kaip jo nusikalstamą veiką kvalifikuojanti aplinkybė. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nustatytos dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų; žuvusiojo motinai atlygino padarytą 8500 Eur turtinę žalą, į šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas bausmės dydžio klausimą, taip pat atsižvelgė.
14. Kasatorius kasaciniame skunde akcentuoja tai, kad gydosi nuo alkoholio priklausomybės, dėl eismo įvykio metu patirto emocinio šoko ir išgyvenimų kreipėsi pagalbos į psichiatrą, pas jį lankosi iki šiol, vartoja medikamentus, be to, jis gyvena su tėvais, su kuriais jį sieja geri santykiai, jis kiekvieną dieną padeda prižiūrėti negalią turinčią seserį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išsamiai įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad V. P. gydymą nuo alkoholio priklausomybės pradėjo praėjus gerokai daugiau nei metams po eismo įvykio, be to, gydymas truko vos mėnesį (nuo 2021 m. kovo 9 d. iki balandžio 7 d.). Duomenų, kad nuteistasis tęstų gydymą nuo alkoholio priklausomybės, byloje nėra. Priešingai, minėta, kad jau 2021 m. gegužės 1 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, V. P. naudojo fizinį smurtą artimoje aplinkoje, dėl to jam pagal BK 140 straipsnio 2 dalį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Iš bylos duomenų matyti ir tai, kad dėl psichinės sveikatos sutrikimų į psichiatrą nuteistasis kreipėsi tik 2022 m. vasario 15 d., t. y. prieš pat šios bylos nagrinėjimą 2022 m. vasario 17 d. apeliacinės instancijos teisme. Be to, V. P. negyvena kartu su savo tėvais, o kasatoriaus teiginių apie jo nuolatinę pagalbą prižiūrint neįgalią seserį nepatvirtina jokie bylos duomenys.
15. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai kasacinio skundo argumentams, skundžiamame nuosprendyje teisingai įvertino ir nuteistojo darbinę veiklą apibūdinančius bylos duomenis. Šis teismas nustatė, kad ilgą laiką iki šioje byloje inkriminuoto nusikaltimo padarymo, taip pat ir po jo padarymo V. P. niekur nedirbo (laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 26 d. iki 2021 m. balandžio 19 d.). Duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis iki eismo įvykio būtų dirbęs Vokietijoje, byloje nėra. O tėvui priklausančioje UAB „G“ jis įsidarbino po nusikalstamos veikos padarymo praėjus beveik pusantrų metų (2021 m. balandžio 19 d.). 2021 m. rugpjūčio 26 d. V. P. buvo atlikta dešinio kelio sąnario operacija, po jos, kasatoriaus teigimu, ilgą laiką (taip pat ir apeliacinio proceso metu) jam buvo taikomas reabilitacinis gydymas. Šios aplinkybės paneigia kasatoriaus teiginius apie siekį dirbti, gauti pajamų ir draudimo bendrovėms atlyginti šių nukentėjusiosioms atlygintą dėl nuteistojo padaryto neatsargaus nusikaltimo patirtą neturtinę žalą (iš bylos medžiagos matyti, kad dėl kasatoriaus padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje jam atsiradusius finansinius įpareigojimus vykdo ne nuteistasis, o jo motina).
16. Įvertinęs pirmiau aptartas byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai V. P. bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priešingai, bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo veiksmams ir norui keisti pasirinktą gyvenimo būdą, todėl ateityje jis gali toliau daryti tiek nusikalstamas veikas, tiek administracinius nusižengimus, jų nevertindamas kritiškai. Todėl, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio, užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, šiuo atveju tik realus laisvės atėmimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą.
17. Išdėstytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad,
18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina bendra išvada, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai panaikino bausmės vykdymo atidėjimą V. P., todėl tenkinti kasatoriaus prašymą – naikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį – nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo V. P. kasacinį skundą.
Teisėjai Albinas Antanaitis
Olegas Fedosiukas
Alvydas Pikelis
